Užimtumo didinimo programą, kuriai šiemet skirta 218 tūkst. eurų, įgyvendins Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. 

Ką integruoti sunkiausia

Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sudėtinga vietinėje darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sunku į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturi. Dėl ilgalaikio nedarbo asmenys praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais.

„Užimtumo didinimo programa padeda spręsti ilgalaikio nedarbo problemą. Šiais metais programoje galės dalyvaus 106 asmenys: įdarbinimo priemonėje – 36, o 70 gaus užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

Kauno rajone 2019–2023 m. Užimtumo didinimo programoje dalyvavo 352 bedarbiai, kurie buvo laikinai įdarbinti seniūnijose.

Anot vedėjos, įdarbinimo priemonėje galės dalyvauti: grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, globėjai, tėvai, auginantys neįgalų vaikų, asmenys, priklausomi nuo psichotropinių medžiagų, prekybos žmonėmis aukos, politiniai kaliniai ir tremtiniai, pabėgėlio statusą turintys asmenys, vyresni nei 40 metų amžiaus, darbo rinkai besirengiantys asmenys. Jie galės dirbti laikino pobūdžio darbus, kurie teikia naudą vietos bendruomenei.

Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas galės gauti darbo rinkai besirengiantys asmenys.

Nedarbas pakaunėje padidėjo

Užimtumo tarnybos 2024 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje registruoti 162 tūkst. bedarbių (2023 m. – 156,1 tūkst.), Kauno rajone – 6167 (2023 m. – 5835), iš jų ilgalaikių bedarbių 1464, vyresnių nei 50 metų bedarbių – 2338, jaunimo iki 29 metų – 1158.

Savivaldybės teritorijoje registruoto nedarbo rodiklis – 9,4 proc. (0,1 proc. didesnis nei 2023 m.) nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. Rodiklis 0,3 proc. didesnis nei Lietuvos ir 0,2 proc. mažesnis nei Kauno apskrityje. Sparčiausiai augo (0,8 proc.) nedirbančio jaunimo (16–29 metų) rodikliai simboliškai pakilo vyresnių nei 50 metų ir ilgalaikių bedarbių asmenų skaičius.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Kauno rajone turi 174 gyventojai.

Darbo ieškojo tūkstančiai

2023 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi per 10 tūkst. Kauno rajono gyventojų, ieškančių darbo, iš jų – 9 020 bedarbio statusą turintys asmenys.

1,2 tūkst. asmenų buvo nukreipti į aktyvias darbo rinkos politikos programas: 491 gyventojas buvo nukreiptas į mokymus, 403 – įdarbinti, subsidijuojant darbo vietą įmonėse, kiti keitė kompetencijas, stažavosi, savanoriavo ir pan.

Neterminuotai pradėjo dirbti 6,5 tūkst. Kauno rajono klientų, 522 pradėjo dirbti terminuotai, 2,5 tūkst. rinkosi veiklą pagal verslo liudijimą. Pernai Kauno rajone buvo registruota 4,6 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų terminuotam įdarbinimui 152 laisvos darbo vietos. Daugiausia darbo vietų siūlė didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, statybos, apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdantys darbdaviai. Žemės ūkio srityje buvo ieškoma 85 darbuotojų. Daugiausia registruota asmenų, ieškančių nekvalifikuotų atsitiktinių darbų: pakuotojo, pardavimų vadybininko, pardavėjo, automobilio vairuotojo ir administratoriaus darbo.

„Priėmus šią Užimtumo didinimo programą, naudą pajus šimtai vilniečių, kurie šiuo metu sunkiai randa norimą darbą. Aktyviai skatinsime vilniečių užimtumą ir aktyvumą, padėsime kelti kvalifikaciją, kuri atitiks darbo rinkos poreikius, padėsime integruotis į darbo rinką, joje išsilaikyti ir įgyti daug naudingų praktinių įgūdžių. Visa tai padės susirasti darbą, mažins socialinę įtampą ir atskirtį bendruomenėje“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas.

Vienas pagrindinių Užimtumo didinimo programos siekių – padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų. Dar viena prioritetinė sritis – neįgaliųjų įdarbinimas.

Užimtumo didinimo programa orientuota į trumpalaikius ar ilgalaikius bedarbius, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir yra jaunuoliai, buvę globos namų auklėtiniai ir neturintys 25 metų, nėščios moterys, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, piniginės socialinės paramos gavėjai, prekybos žmonėmis aukos, grįžusieji į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai, tremtiniai, asmenys, patiriantys socialinę riziką bei vyresni kaip 40 metų asmenys. Programoje galės dalyvauti ir neįgalieji, kurie atitiks numatytus kriterijus bei turės galimybes dirbti atsižvelgiant į jų profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę.

Užimtumo didinimo programoje galės dalyvauti tiek darbo ieškantys, tiek laisvas darbo vietas siūlantys. Darbdaviais galės būti savivaldybės įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios ar ne pelno siekiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja savivaldybės administracija, seniūnijos bei verslo įmonės, kurios veiklą vykdo sostinėje.

Darbdaviams reikės registruotis Užimtumo tarnybos valdomoje informacinėje sistemoje (uzt.lt) kaip elektroninių paslaugų vartotojams, susikurti vartotojų paskyras, gauti ir pateikti informaciją apie Užimtumo didinimo programose dalyvaujančius asmenis. Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą asmenį bus mokamos subsidijos, skirtos darbo užmokesčiui.

Pirmenybė Užimtumo didinimo programoje dalyvausiantiems darbdaviams bus teikiama, jei darbdavys įsipareigos įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau neįgalių asmenų, taip pat teiks asmeninio asistento paslaugą negalią turintiems asmenims ar prieinama forma ir technologijomis, kurios atitinka jų neįgalumo pobūdį, teiks pagalbą sprendžiant buityje kylančias problemas.

Ką tik tarybos patvirtinta Užimtumo didinimo programa veiks 2019-2020 metais, jos pradžia – gegužę. Vilniaus mieste Užimtumo didinimo programos vykdymą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba.

Visų nepajėgia

Šiai programai, finansuojamai valstybės biudžeto lėšomis, vykdyti 2018 m. Kauno rajonui buvo skirta per 134 tūkst. eurų. Šiemet jai įgyvendinti skirta per 145 tūkst. eurų.

Savivaldybės duomenimis, iš seniūnijų gaunamas paraiškų skaičius įdarbinti bedarbius yra didesnis nei iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunamas finansavimas. Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis teigė, kad 2018 m. seniūnijoje buvo įdarbinti keturi žmonės, atrinkti pagal numatytiems darbams reikalingus gebėjimus, bet dalyvauti programoje galėtų ir norėtų apie penkiolika žmonių.

Akademijos seniūnija užimtumo didinimo programoje šiemet galėtų įdarbinti šešis darbininkus. "Daugiau darbų seniūnijoje būna nuo balandžio iki lapkričio, bet ir žiemą darbų užtenka: reikia valyti sniegą, prižiūrėti pėsčiųjų perėjas ir įkalnes, tvarkyti želdinius", – pasakojo Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis.

Sunkiausia – motyvuoti

Programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus bedarbius į darbo rinką, skatinant jų darbinę motyvaciją, socialinius ir darbo įgūdžius, padėti integruotis į darbo rinką.

Socialinės pašalpos gavėjai paprastai nesuinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti. Seniūnijos darbuotojai prisipažįsta įdedantys daug darbo motyvuodami šiuos žmones.

"Dažniausios ilgalaikio nedarbo priežastys – žemas išsilavinimo lygis ir kvalifikacija, nepakankama darbo patirtis, negatyvus darbdavių požiūris į ilgalaikį bedarbį, pasyvus tokio žmogaus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai", – pastebi Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Cibulskienė.

Daugiau darbų seniūnijoje būna nuo balandžio iki lapkričio, bet ir žiemą darbų užtenka: reikia valyti sniegą, prižiūrėti pėsčiųjų perėjas ir įkalnes, tvarkyti želdinius.

Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ir socialinius gebėjimus arba jų neturintys.

S.Nominaitis įsitikinęs: atrenkant darbuotojus reikėtų vadovautis supratimu, kad nežiūrint į tai, kokios socialinės padėties asmuo dalyvauja programoje, reikia stengtis atnaujinti jo turėtus profesinius įgūdžius, atrasti tinkamas darbinei veiklai savybes ir pagal tai formuoti užduotis. Akademijos seniūnija yra prie pat Kauno miesto, todėl, pasak seniūno, rasti darbininkų už minimalų atlygį sudėtinga, tad čia buvo nuolatiniam darbui priimtas vienas programos darbininkas, puikiai vykdęs nurodytas užduotis ir pavyzdingai laikęsis darbo drausmės.

Sutaupoma daug lėšų

Vandžiogalos seniūnijoje laikinai buvo įdarbinti šeši žmonės. "Anksčiau įdarbindavome dvylika–šešiolika žmonių. Pasirenkame tuos, kuriuos dar galima auklėti ir padėti išbristi iš alkoholio liūno. Prižiūrint, kontroliuojant galima atlikti nemažai darbų ir sutaupyti pinigų", – pasakojo miestelio seniūnas Vytautas Šniauka.

Pasitelkiant programos dalyvius Vandžiogaloje buvo sutvarkytos žydų kapinės: iškirsti ir išvežti krūmai, atstatyta apie 50 išvartytų paminklinių akmenų, atvežta penkiolika sunkvežimių žemės, ji buvo paruošta ir užsėta žole.

Miestelio Parko gatvėje išpjautos išdžiūvusios eglės, iš jų paruošta malkų socialiai remtiniems asmenims, sutvarkyta Vandžiogalos parko teritorija, pastatyti šeši lauko treniruokliai Valeravos ir Boniškių kaimuose. Laikini darbuotojai šienavo seniūnijos teritorijas, statė ženklus, gatvių pavadinimų lenteles. "Jeigu šiems darbams atlikti būtume samdę firmas, būtume praradę ne vieną ir ne du tūkstančius eurų", – įsitikinęs V.Šniauka.

Batniavos seniūnijoje laikinieji darbuotojai įrengė apie 600 kv. m šaligatvių, paklodami naujas trinkeles, įrengdami šaligatvio bortelius ir grindinį apšvietimą, įrengė 13 atramų, 550 m ilgio gatvės apšvietimą, sumontavo naują apie 250 m ilgio metalo segmentų kapinių tvorą. Darbuotojai padėjo atlikti senosios koplytėlės restauravimo darbus Paštuvos kapinėse. Š.Pikelis pasidžiaugė, kad visus šiuos darbus atliekant laikiniesiems darbuotojams, skaičiuojant valstybės nustatytais įkainiais seniūnija sutaupė apie 22–25 tūkst. eurų.

Pasak S.Nominaičio, kadangi laikinųjų darbų darbininkams atlyginimas mokamas iš valstybės skirtų lėšų, seniūnijoje buvo sutaupyta per 2,6 tūkst. eurų. Šioje seniūnijoje buvo pjaunamos vejos, tvarkomi kelkraščiai, konteinerių aikštelės, renkamos šiukšlės. Laikinieji darbininkai buvo pasitelkiami inventoriui ir įrangai po renginių sutvarkyti, kelio ženklams įrengti. Jie išvalė ir dvi pralaidas Kamšos draustinyje, įrengė pėsčiųjų takelį Pilėnų gatvėje.

R.Cibulskienės teigimu, asmenis laikiniesiems darbams seniūnijos šiemet galės įdarbinti ilgiau: nebe dviem, o keturiems mėnesiams.

Viešųjų darbų programos nebeliko nuo liepos 1-osios.

Uostamiesčio savivaldybės specialistai rengia ją pakeisiančią Užimtumo didinimo programą. Dėl jos vyko pasitarimas su Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovais.

Miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė informavo, kad susitikime aiškintasi, kuo naujoji programa skiriasi nuo buvusios. Darbo biržos atstovai pasakojo, kaip ją sekėsi parengti kitoms savivaldybėms.

"Naujoji programa orientuota į grupes, kurios darbdaviui nėra patrauklios, bet jas reikia traukti iš šešėlio – į socialiai pažeidžiamiausius asmenis, užribio žmones. Siekiama, kad jie įgautų darbo įgūdžių arba juos atnaujintų", – teigė vicemerė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė tvirtino, kad Užimtumo didinimo programa pradės veikti dar šį – antrąjį metų pusmetį. Ji parengta senosios pagrindu. Užimtumo didinimo programa bus teikiama tvirtinti miesto tarybai.

"Buvo gairės, kryptys, jomis vadovaudamiesi kūrėme programą, kaip įpareigojo ministerija. Patvirtinus ją, rengsime kitas būtinas tvarkas. Kai turėsime pastarąsias, kartu su Darbo birža galėsime pradėti įdarbinti žmones. Tikimės, kad taip nutiks jau paskutinį metų ketvirtį", – vylėsi vedėja.

Pasak G.Vilimaitienės, šio pusmečio darbų pobūdis išliko toks pats kaip ir Viešųjų darbų programoje: kraštovaizdžio, nekilnojamųjų turto vertybių, saugomų teritorijų, sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbiniai darbai, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra.

Toliau bus rengiama nauja tvarka, kuri galios kitais metais. Vyksta diskusijos, kaip geriausia organizuoti Užimtumo didinimo programą. Susitikime pasiūlyta surengti darbdavių apklausą, kas jiems buvo priimtina ankstesnėje programoje, ką reikėtų keisti.

"Įvertinsime ir darbų pobūdį, ir darbdavių atranką, ir grupes, į kurias orientuota programa. Šiems metams tam nebebuvo laiko", – pabrėžė vedėja.

Pagal Viešųjų darbų programą, už įdarbintą žmogų dalį lėšų darbdaviui sumokėdavo savivaldybė, kitą – Darbo birža. Užimtumo didinimo programoje apmokėjimu pasirūpins savivaldybė. Darbo birža tik nukreips žmones.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino ilgalaikę 2014-2020 metų užimtumo didinimo programą, kurios įgyvendinimui prireiks apie 1 mlrd. litų.

"Preliminarus poreikis programai įgyvendinti yra 1 mlrd. litų", - Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Jos teigimu, programa siekiama sutelkti verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukti socialinius partnerius ir savivaldybes į užimtumo politikos formavimą.

"Šios programos tikslas - pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę rasti kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį", - teigė ministrė.