Anot jo, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, Lietuvoje pragyvenimo lygis yra aukščiausias, o ateityje migruojančios darbo jėgos poreikis ir pačios migracijos mastai augs – Lietuva tampa šalimi, į kokias tapus Europos Sąjungos (ES) nare užsidirbti keliavo jos pačios piliečiai.

„Labai greitai europėjame. Net greičiau nei kiti“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Penktadienį Seime Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gistautaitė pranešė, kad 2022 m. pradžioje Lietuvoje buvo įsikūrę 100,2 tūkst. užsieniečių, gavusių nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

Palyginimui, pradedant 2017 ir 2018 metus Lietuvoje gyveno atitinkamai 46 ir 49 tūkst. užsieniečių, 2019 metais jų buvo 58 tūkst., 2020 metais – 73,8 tūkst., 2021 metais – 87,3 tūkst. Pernai apie 75 proc. leidimų laikinai gyventi ir per 71 proc. nacionalinių vizų, Migracijos departamento duomenimis, išduota darbo pagrindu.

M. Dubnikovo teigimu, Lietuva jau tapusi patrauklia šalimi emigruoti – kaip ir kitos Europos valstybės. Todėl vis daugiau užsieniečių siekia čia įsikurti, visų pirma norėdami užsidirbti.

„Užsieniečiai migruoja, važiuoja čia pas mus būtent darbo pagrindais – jie atvažiuoja pajamų. Ne dėl gamtos, aplinkos ar dar kažko, o pajamų. Tas pajamas jau jie čia gali uždirbti“, – teigia jis.

Pasak eksperto, Lietuva užsieniečiams, visų pirma iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, patraukli, nes čia galima lengvai susikalbėti rusų kalba. Antruoju veiksniu jis įvardija „toleranciją aplinkinėmis šalims“, kadangi lietuviai, įstojus į ES, patys gausiai emigravo į Vakarų Europą ir esą supranta atvykstančius į Lietuvą užsidirbti.

Taip pat finansų analitikas akcentavo, kad Lietuvos pragyvenimo lygis aukštesnis už Lenkijos, Latvijos ar Estijos.

„Lietuva regione patraukli tuo, kad mūsų pragyvenimo lygis aukščiausias – tiek lyginant su Lenkija, tiek su Latvija, Estija: žmogus už uždirbtas pajamas Lietuvoje gali įsigyti daugiausiai, lyginant su vidutiniu europiečiu ir aplinkinėmis šalimis. Mūsų vidurkis aukštesnis nei Lenkijos, Latvijos, Estijos. Ir dėl to esame patrauklesni“, – svarstė M. Dubnikovas.

Lietuvą finansų analitikas palygino su pagrindinėmis pačių lietuvių ir kitų šalių emigracijos šalimis – Jungtine Karalyste ir Vokietija, kuriose didelę darbuotojų dalį sudaro aktyviai į darbo rinką įsiliejantys migrantai.

„Visos išsivysčiusios valstybės iš esmės statė savo ekonominius pagrindus būtent ant dirbančių žmonių, prie kurių prisijungė ir migrantai. Tame pačiame Londone ar Vokietijoje, kur šiandien matome rekordines nedarbo lygio žemumas, nors žmonių, kurie į tas šalis migravo, skaičius nuolat auga. Lietuvoje tas procesas bus taip pat“, – dėstė M. Dubnikovas.

Migracijos įtaka tik didės

Pasak eksperto, augantis Lietuvos, kaip sėkmingos valstybės, kurioje galima dirbti ir užsidirbti, įvaizdis šalies ekonomikai yra „gera žinia“. M. Dubnikovo pastebėjimu, Lietuvos verslas jau daug metų kalba, kad demografinė šalies padėtis yra prasta, todėl darbo rinkai reikės vis daugiau darbuotojų iš užsienio.

„Ekonomikai besivystant, žmonėms pasiekus didesnę gerovę, gimstamumas šalyse mažėja. Tai yra ne kartą įrodyta tiek praktikoje, tiek teorijoje. Tai reiškia, kad mūsų šalis neišvengiamai turės prisitraukti užsieniečių, kurie čia dirbs. O vėliau vis daugės žmonių, kurie ne tik dėl užmokesčio atvažiuoja, bet atvyksta čia ir gyventi“, – svarstė M. Dubnikovas.

„Migracijos neišvengsime, ji tik didės. Nes gerovė Lietuvoje auga vienais sparčiausių tempų Europoje. Labai tikėtina, kad tas greitis išliks ir vilios užsieniečius būtent čia atvažiuoti“, – tęsė ekonomistas.

Jis pastebi, kad pradėti aktyvesnę migracijos politiką Lietuva turėtų nedelsiant ir priimti dirbti reikiamų įvairių kvalifikacijų žmones, kadangi po 5–10 metų darbo jėgos gali trūkti tiek, kad teks „įsileisti bet ką, bet kokiomis sąlygomis“.

Todėl augantis Lietuvos patrauklumas tarp gerovės užsienyje trečiųjų šalių piliečių yra „vienareikšmiškai“ naudingas šalies ekonomikai, sako finansų analitikas.

„Augant ekonomikai reikia daugiau darbo rankų. Daugiau darbo rankų reiškia didesnę pridėtinę vertę, o ši veda į didesnį gerovę šalies žmonėms. Ir tai galiausiai traukia žmones iš aplink. Mes tik matysime didesnį srautą, o tai dės ekonomikai pamatus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas pirmadienį aptartas Seimo darbo grupėje, skirtoje darbo rinkos problemoms spręsti.

Kaip pristatė VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, siūlomais pakeitimais tikimasi palengvinti ir patrumpinti migracijos procedūras Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams. Taip pat siekiama, kad norintiesiems atvykti jos kainuotų mažiau.

„Projektu siūloma sukurti galimybę visiems užsieniečiams dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo kreiptis užsienyje ir priėmus sprendimą jį išduoti, gauti leidimą laikinai gyventi užsienyje“, – vieną iš siūlymų pristatė D. Petrauskienė. Šį pokytį planuojama įgyvendinti nuo kitų metų, vis tik dalis įstatymo projekto nuostatų, anot VRM atstovės, galėtų įsigalioti dar nuo rugpjūčio.

Be to, norima mėnesiu sutrumpinti prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminus, atsisakyti išduoti nacionalines vizas atvykstantiems dirbti. Užsieniečiai, kurie šiuo metu kreipiasi dėl nacionalinės vizos siekdami dirbti, vietoj to galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.

„Manome, kad šis pokytis ne tik paprastins procedūras, bet ir mažins administracinę naštą darbdaviams“, – tikino VRM atstovė. Jos teigimu, tokia tvarka tikslingesnė, kadangi turintys laikiną leidimą gyventi draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, kitaip nei gavę nacionalinę vizą darbuotojai.

Siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, siūloma leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti nesikreipiant į Užimtumo tarnybą, vienodai visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo būsimojo atlyginimo dydžio, taip pat, jei jų profesijos nėra profesijų, kurioms būtina aukšta profesijos kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta, sąrašą.

Leidimą laikinai gyventi būtų galima išduoti ir darbdaviui įsipareigojus mokėti ne mažesnį nei 1,2 metinio bazinio vidutinio darbo užmokesčio (BDU) atlyginimą, siekiančio 1,5 tūkst. eurų iki mokesčių. D. Petrauskienės teigimu, minimalus atlyginimas užsieniečiui po mokesčių siektų 1078 eurus.

Tarp kitų pakeitimų numatyti migracijos procedūrų palengvinimai Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams – leidimas gyventi Lietuvoje darbo pagrindu jiems būtų išduodamas paprasčiau 10 metų nuo studijų Lietuvoje baigimo. Šiuo metu šis terminas siekia 2 metus.

Dar ketinama lengvinti ir dirbančiųjų užsieniečių šeimos narių nepilnamečių migracijos procedūras, supaprastinti atvykimo stažuotis Lietuvoje sąlygas. Taip pat žadama sudaryti galimybes darbdaviams su norimais įdarbinti užsieniečiais sudaryti laikinas darbo sutartis.

Darbdavių ir verslo atstovai mato spragų

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovė Seimo darbo grupės posėdyje Aurelija Maldutytė, reaguodama į pateiktus siūlymus pažymėjo, kad dabartinė rinka labai greitai keičiasi, tad projekte numatytas 3 mėnesių leidimo laikinai gyventi išdavimo terminas yra per ilgas.

„Verslui laukti darbuotojo 3 mėnesius būtų per daug sudėtinga, nes rinka yra labai greitai besikeičianti. Negalėtume normaliai adaptuotis prie rinkos poreikio, kai darbuotojas reikalingas čia ir dabar“, – sakė ji.

LVK atstovė siūlė standartiniu leidimo svarstymo terminu nustatyti vieną mėnesį.

„Kad tai būtų standartas, kuris, tikėtina, leistų trūkstamų profesijų atstovams atvykti ir dirbti Lietuvoje tada, kai tas darbuotojas reikalingas“, – tikino A. Maldutytė.

Pasak jos, nesutrumpinus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje svarstymo termino, procesas nuo darbuotojo atrankos iki pirmosios darbo dienos tęstųsi bent pusmetį, per kurį būtent ta kvalifikacija jau gali būti ir nebereikalinga.

„Tada ir tas poreikis gal išnyks, nes gali būti pasikeitimų užsakymuose ir panašiai“, – sakė ji.

LVK atstovė taip pat kritikavo, kad projekte nėra numatyta, kaip spręsti „pilkąja zona“ vadinamą iš užsienio valstybių į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų problemą.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino, kad parengtuose siūlymuose vis tiek numatyta pernelyg daug biurokratinių apribojimų. Jo teigimu, pats svarbiausias ir vienintelis reikalingas kriterijus užsienio darbo jėgos įsivežti norintiems darbdaviams yra minimali įsivežamiems darbuotojams mokamo atlyginimo riba, kurią VRM siūlo nustatyti ties 1,2 BDU.

„Galvojate, kad darbdaviai, mokėdami didesnį nei rinkos vidutinis atlyginimas, parinks nekvalifikuotą darbuotoją. Taigi ir kalbame – išlaisvinkite, neapkraukite biurokratizmu. Jei nustatome 1,2 koeficientą viskas, tai pats svarbiausias rodiklis. Visi kiti dalykai nereikalingi, pertekliniai“, – teigė D. Arlauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas akcentavo, kad siūlomais pakeitimais siekiama, kad į Lietuvą būtų pritraukta kuo daugiau aukštesnės kvalifikacijos žmonių ir kiltų žemas šalies produktyvumo lygis. Politikas pabrėžė, kad švelninant migracijos procedūras Lietuvos negalima atverti pigiai darbo jėgai, kad Lietuva neliktų pigios darbo jėgos šalimi.

„Kylame nuo dugno, kryptis yra nuostabi. Ir čia labai reikia pasidžiaugti ir mes turime padėti ir palaikyti verslą didinant produktyvumą. Suprantu, kad bus verslų, kurių konkurencinis pranašumas grįstas pigia darbo jėga, norą išlaikyti šį pranašumą. Tačiau Lietuvoje negalime tikėtis išlikti pigia darbo jėga“, – sakė V. Šilinskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugiasi, kad parengtu projektu einama teisinga kryptimi, tačiau pabrėžė, kad ekonomikos nuosmukis ateityje bus neišvengiamas, todėl kalbant apie tai, kokių darbuotojų Lietuvai reikia, būtina ieškoti balanso, skatinti investicijas į technologinį atsinaujinimą.

„Nenoriu sakyti, kad reikia pigios darbo jėgos, bet reikia subalansuotų sprendimų. Investicijų, paskatų į robotizaciją, automatizavimą“, – kalbėjo V. Janulevičius, kartu pažymėjęs, kad siūlomus pakeitimus parlamentarai turėtų priimti kuo skubiau.

Dėl šių įstatymo pakeitimų Vyriausybė turėtų apsispręsti dar šį mėnesį. Tuomet pakeitimai bus teikiami Seimui.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, dabar yra gauti 38 prašymai dėl leidimų dirbti išdavimo mūrininkams ir betonuotojams iš Nepalo. Šiemet bendrai Lietuvoje iš Nepalo jau įdarbinti 4 žmonės. Pernai Lietuvoje buvo įdarbinti 3 nepaliečiai - restorano virėjai. 2014 metais buvo įdarbinti 7 nepaliečiai: 6 gavo virėjo darbą, o vienas - grožio salone.

"Teko girdėti, kad atvyksta iš Vietnamo žmonės padirbėti. Teko girdėti, kad atvyksta dirbti iš buvusios Sovietų Sąjungos pietinių valstybių, bet apie darbuotojus iš Nepalo dar neteko girdėti", - teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.