„Kol kas dar yra sunku pasakyti, nes praėjo tik antroji karantino savaitė, tai situacija tokia, kad po trijų maždaug savaičių turėtų paaiškėti, ar priemonės veikia ir ar sumažės užsikrėtimų skaičius. Taip, tas skaičius išlieka labai didelis ir neraminantis“, – Eltą informavo NVSC Vilniaus departamento specialistė A. Vžesniauskaitė.

NVSC specialistė teigia, kad dėl didelių užsikrėtimo skaičių prisideda ir gyventojų neatsakingumas.

„Šį kartą antrasis karantinas yra švelnesnis, galbūt žmonės dar neišsigando tuos skaičius matydami. Nes, deja, tenka pamatyti labai didelį būriavimąsi tiek apsipirkimo vietose, tiek viešajame transporte. Tai sudėtinga pasakyti, kaip žmonės laikosi karantino reikalavimų, tiesiog atvejai vis dar auga, situacija išlieka sudėtinga“, – atkreipė dėmesį ji.

Paklausus, ar šiuo metu NVSC pakanka pajėgumų, A. Vžesniauskaitė akcentuoja, kad prie centro veiklos prisideda labai daug savanorių. Visgi specialistė pripažįsta, kad per 24 val. ištirti užsikrėtimo aplinkybes paprastai nepavyksta.

Tenka pamatyti labai didelį būriavimąsi tiek apsipirkimo vietose, tiek viešajame transporte.

„Prie mūsų prisideda labai daug tiek kariuomenės savanorių, tiek visuomenės sveikatos biurų atstovų, sveikatos apsaugos ministerijos įstaigų darbuotojai ateina mums į pagalbą. Tai situacija tokia, kad mums ne per vieną dieną tuos atvejus pavyksta ištirti, šiek tiek išsiplečia atvejų informavimo laikas, bet testai suplaukia į mūsų sistemą jau po darbo valandų, tai tie testai ir yra tiriami kitą dieną“, – sakė ji.

A. Vžesniauskaitė taip pat teigia, kad nemaža dalis koronavirusu susirgusių asmenų nenurodo, kur galėjo užsikrėsti, nes tiesiog to nežino. Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų COVID-19 yra jaunesni asmenys.

Kaip BNS informavo NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, visi trys atvejai fiksuoti Vilniuje, jie tarpusavyje nesusiję, žmonės užsikrėtė nuo sergančių šeimos narių.

Pasak NVSC atstovės, vienas iš užsikrėtusių yra gimnazijos mokytojas, tačiau jis dirbo nuotoliniu būdu ir trumpą kontaktą turėjo su penkiais mokiniais.

Anot NVSC atstovės, kadangi kontaktai buvo trumpi ir buvo naudojamos apsaugos priemonės, moksleivių tirti dėl COVID-19 nereikia.

„Vienas užsikrėtęs yra gimnazijos darbuotojas, mokytojas, ištirta, kad dirbo nuotoliniu būdu, į mokyklą buvo grįžęs tik dėl kelių vaikų, kurie turėjo skolas, ir turėjo sąlyti su penkiais mokiniais ir darbuotojais, tačiau atstumas buvo išlaikytas, priemonės naudotos, laikas trumpesnis nei 15 minučių“, – sakė R. Lingienė.

Vienas mokytojo bendradarbis buvo identifikuotas kaip turėjęs didelės rizikos sąlytį, tad jis turės izoliuotis.

Dar vienas susirgęs asmuo dirba vadybininku įmonėje, paskutinį kartą darbe buvo birželio 18 dieną, sąlytį turėjo su devyniais asmenimis darbe.

Parą anksčiau Lietuvoje buvo nustatyti irgi trys COVID-19 atvejai, tad tad per savaitgalį iš viso fiksuoti šeši nauji koronaviruso atvejai. Šeštadienį paskelbti atvejai buvo nustatyti Šiaulių ir Vilniaus apskrityse.

Šiuo metu šalyje koronavirusu serga 237 žmonės,. Mirusių nuo koronaviruso žmonių skaičius siekia 76, dar 10 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.

Šalyje nuo birželio 1 dienos fiksuota 18 įvežtinių koronaviruso atvejų.

„Tokį augimą galima paaiškinti tuo, kad atliekama daugiau testų dėl koronaviruso, ypač senelių namuose“, - pareiškė ministerijos atstovai.

Tad bendras iki šiol koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius Belgijoje išaugo iki 33 573. Infekcijos aukų skaičius pastarąją parą padidėjo 283 – iki 4440. Ligoninėse gydomi 5 524 pacientai, iš kurių 1 204 guli intensyviosios terapijos palatose.

Belgijoje nuo kovo 14 d. galioja griežtas nacionalinis karantinas. Uždarytos visos mokyklos, kultūros ir visuomeninės įstaigos, studentai ir moksleiviai mokosi nuotoliniu būdu, uždrausti visi masiniai vieši ir privatūs renginiai nepriklausomai nuo jų dalyvių skaičiaus. Visoms kompanijoms rekomenduota organizuoti darbą nuotoliniu būdu, valstybinių įstaigų darbo laikas sutrumpintas, be pakeitimų dirba tik avarinės tarnybos.

Belgija taip pat uždarė savo sienas ir uždraudė visas keliones šalies teritorijoje – gyventojams leista judėti tik savo rajone, o transporte ir parduotuvėse nustatytos atstumo tarp žmonių normos.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2 milijonai žmonių, per 125 tūkstančius infekuotųjų mirė.

Anot ministerijos, šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.

Pirmadienį ištirti 1389 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 11280 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.

Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.

Lietuvoje mirė septyni koronavirusu užsikrėtę žmonės, taip pat septyni – pasveiko.

SAM ragina žmones laikytis medikų ir institucijų nurodymų, tai yra maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

Nuo šeštadienio 17 val. (Grinvičo laiku) pasaulyje patvirtinti nauji 933 COVID-19 atvejai bei 39 naujos mirtys.

Infekcijos židiniu praėjusį gruodį tapusioje Kinijoje, išskyrus jai priklausančias Honkongo ir Makao teritorijas, iš viso pranešta apie 80 tūkst. 695 ligos atvejus, iš kurių 3 tūkst. 97 baigėsi pacientų mirtimi. Nuo šeštadienio 17 val. (Grinvičo laiku) Kinijoje patvirtinti 44 nauji užsikrėtimo atvejai ir 27 naujos mirtys.

Už Kinijos ribų nuo protrūkio pradžios iš viso suskaičiuoti 25 tūkst. 141 COVID-19 atvejis, iš kurių 498 buvo mirtini.

Labiausiai nuo viruso nukentėjusios šalys be Kinijos yra Pietų Korėja (7 tūkst. 134 atvejai, 48 mirtys), Italija (5 tūkst. 883 atvejai, 233 mirtys), Iranas (5 tūkst. 823 atvejai, 145 mirtys) ir Prancūzija (949 atvejai, 16 mirčių).

Nuo šeštadienio 17 val. (Grinvičo laiku) naujos mirtys užregistruotos Kinijoje, Pietų Korėjoje, Prancūzijoje ir Australijoje, apie pirmąją auką pranešė ir Argentina. Tuo metu Bulgarija, Moldova ir Paragvajus paskelbė apie pirmąsias koronaviruso diagnozes.

Azijoje iš viso nuo sekmadienio 9 val. (Grinvičo laiku) užfiksuoti 89 tūkst. 525 atvejai (3 tūkst.162 mirtys), Europoje – 9 tūkst. 655 atvejai (263 mirtys), Viduriniuose Rytuose – 6 tūkst. 158 atvejai (149 mirtys), JAV ir Kanadoje - 270 atvejų (16 mirčių), Okeanijoje - 83 atvejai (3 mirtys), Afrikoje - 78 atvejai, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione - 66 atvejai (1 mirtis).

Vis dėlto per parą užfiksuotų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius šiek tiek padidėjo.

Nacionalinės sveikatos apsaugos komisijos duomenimis, žemyninėje Kinijoje iki šiol mirė 2 744 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Per parą mirusių pacientų skaičius mažėjo jau trečią dieną iš eilės, o paskelbtas ketvirtadienį buvo mažiausias nuo sausio 29 dienos, kai buvo pranešta apie 26 naujas aukas.

Komisija nurodė, kad nustatyti dar 433 užsikrėtimo virusu SARS-CoV-2 atvejai. Didžioji jų dalis (409) buvo užfiksuoti centrinėje Hubėjaus provincijoje, šio protrūkio pirminiame židinyje.

Nuo gruodžio, kai Hubėjaus sostinėje Uhane buvo nustatyti pirmieji užsikrėtusieji, Kinijos žemyninėje dalyje užregistruota beveik 78,5 tūkst. užsikrėtusių koronavirusu.

Hubėjuje naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pastarąją savaitę stabiliai mažėjo, bet trečiadienį vėl šiek tiek padidėjo.

Hubėjuje tebetaikomi griežti judėjimo suvaržymai, bet kituose Kinijos miestuose žmonės pamažu grįžta į darbus. Vis dėlto mokyklos lieka uždarytos, o į Pekiną sugrįžtantys žmonės turi 14 dienų praleisti savanoriškame karantine.

Remiantis šalies civilinės saugos departamento statistika, dar antradienio vakarą užsikrėtimo atvejų buvo 322, o mirčių – 10.

Visi iki šiol Italijoje mirę žmonės arba buvo pagyvenusio amžiaus arba sirgo dar ir kitomis ligomis.

Dauguma šių užsikrėtimų siejami su viena bažnyčia ir ligonine ketvirtajame pagal dydį šalies mieste ir jo apylinkėse.

Pirminiai užsikrėtimo atvejai buvo susieti su Kinija, bet nauji užsikrėtimai Pietų Korėjoje ir Irane, kur mažiausiai keturi žmonės mirė, nerodo aiškaus ryšio su kelionėmis į šią šalį.

Kinija šeštadienį paskelbė, kad naujų užsikrėtimo atvejų skaičius reikšmingai sumažėjo – per parą koronoviruso infekcija diagnozuota tik 397 žmonėms. Dar 109 žmonės mirė nuo šios ligos, daugiausiai – protrūkio epicentru tapusioje Hubėjaus provincijoje. Penktadienį šalyje buvo užregistruoti 889 nauji užsikrėtimo atvejai.

Nuo protrūkio pradžios gruodį Kinijos žemyninėje dalyje užsikrėtė 76 288 žmonės ir 2345 iš jų mirė. Šalyje taikomos griežtos karantino priemonės ir kelionių suvaržymai.

Pietų Korėjoje iš 142 naujų užsikrėtimo atvejų 131 užfiksuotas Degu mieste ir aplinkiniuose regionuose.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad naujieji židiniai, tiesiogiai nesusiję su kelionėmis į Kiniją, panašūs į susidariusius Pietų Korėjoje, Irane ir šiaurės Italijoje, galimai rodo, kad lieka vis mažiau laiko suvaldyti protrūkio plitimą.

„Galimybių langas tebėra. Tačiau mūsų galimybių langas siaurėja“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas).

„Turime veikti greitai, kol jis visiškai neužsidarė“, – pridūrė pareigūnas.

PSO vadovas ypatingą dėmesį atreipė į padėtį Irane, kur per dvi dienas buvo nustatyti 18 užsikrėtimo virusu COVID-19 atvejai ir mirė keturi žmonės. Be to, viena moteris virusą iš Irano pernešė į Libaną, o kitas keleivis – iš Irano į Kanadą.

„Šie taškai labai neraminantys. Laikykite juos taškais arba tendencijomis“, – kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.