V. Danielė papasakojo, kaip atrodė pirmoji vaikų nuo penkerių iki vienuolikos metų skiepijimo diena.
„Pačią pirmą dieną mus ir vaikus pasitiko balionai. Vaikų srautas prasidėjo tik atsidarius, nuo pat 8 val. ryto jau mes pastebėjome mažuosius klientus, pacientus. Visą dieną visa registracija buvo pilnai užregistruota ir visą dieną ėjo vaikučiai. Mes paskiepijome 200 vaikų ir taip kiekvieną dieną. Taip praėjo visas mėnuo – per visą mėnesį mes esame paskiepiję netoli 5 tūkst. vaikučių nuo penkerių iki vienuolikos metų“, – pasakojo V. Danielė.
„Tai yra tėvų apsisprendimas, vaikai nuo penkerių metų patys tikrai neapsispręs ir neatvyks. Turi būti tėvų noras paskiepyti vaikus. Dažniausiai skiepija dėl kelionių, pramogų. Darželiuose, mokyklose susirgimų skaičiai didėja, tai tėvai, bijodami, kad vaikas susirgs, jį užregistruoja ir paskiepija. Tačiau šią savaitę jau matomas štilius, vaikų registracijų mažėja. Praeitą savaitę buvo paskiepyta beveik 2 tūkst. vaikų, o šią savaitę tik 1 tūkst. užsiregistravusių. Aišku, tai dar tik savaitės pradžia, bet jeigu registracijų nepadaugės, tai galima sakyti, kad tie, kurie norėjo, tikrai pasiskiepijo. Aišku, poliklinikos tęs tą darbą, labai tikiuosi, kad vaikai ir toliau skiepysis, ir tėvai noriai juos skiepys. Viskas persikels į sveikatos priežiūros centrus“, – aiškino ji.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Litexpo“ vakcinavimo koordinatorė pripažino, kad kai kurie savo vaikus skiepijo tik dėl galimybių paso.
„Būdavo, kad pakalbinus prasitardavo, jog ne dėl to, kad bijo užsikrėsti, bet tam, kad nueitų į pramogas, į prekybos centrus bei į laisvalaikio užimtumo vietas, jiems reikėjo galimybių paso“, – sakė V. Danielė.
Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad Vyriausybė stabdys reikalavimą į įvairias viešas vietas norintiems patekti vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Kaip teigė V. Danielė, toks pareiškimas gali turėti įtakos vaikų skiepijimui.
Jeigu tėvai skiepijo vaikus dėl galimybių paso, tai galbūt ir bus piktumų.
„Jeigu tėvai skiepijo vaikus dėl galimybių paso, tai galbūt ir bus piktumų, nes paskiepijo būtent dėl to. Bet tiems, kurie paskiepijo norėdami apsaugoti vaiką ir save bei artimuosius, tikrai jokio pykčio negali būti. O nuo penkerių iki vienuolikos metų galimybių pasas tikrai nėra aktualus“, – komentavo ji.
Į „Litexpo“ savo dešimtmetę dukrą paskiepyti atvykęs tėtis paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą.
„Galvojame, kad tai yra reikalinga ir pasitikime rekomendacijomis. Aš tikiu ir skiepais, ir jų nauda. Tikrai ne dėl to, kad taip reikėjo, kad kažkas vertė – manome, kad taip yra teisinga“, – šnekėjo jis.
Kaip vyras tikino, galimybių paso vaikams stabdymas neprivertė jo jaustis apgautu.
„Truputį naivokas požiūris sakyti, kad esame apgauti. Tiesiog ta situacija, kurioje gyvename, jau tęsiasi apie porą metų. Ką galima pastebėti žiūrint ir iš šalies, kad sprendimai keičiasi dėl to, kad keičiasi situacija – apie omikron atmainą turbūt gaunama daugiau duomenų ir natūralu, kad tie sprendimai po kažkiek laiko yra peržiūrimi. Aš didelių lūkesčių, kad bus priimtas kažkoks vienas sprendimas, niekad neturėjau. Suprantu, kad ekspertai priima rekomendacijas atsižvelgiant į situaciją, politikai į tas rekomendacijas reaguoja, kai kurias įgyvendina, kai kurių ne. Bet kuriuo atveju tai yra besikeičiantis procesas ir sunku nuspėti, kas bus po pusės metų. Gal reikės ir trečio skiepo vaikams, o gal ta problema jau praeis“, – kalbėjo jis.
