Šeštadienį žinoma moteris pasidalijo vestuvių kadrais ir jausmingu įrašu.

„Aš, Vaida, imu tave, Elvinai, savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!

Šiais visiems puikiai žinomais santuokos priesaikos žodžiais ir norėčiau pabaigti savo pasisakymą mūsų svarbiausios šventės proga ir iš anksto kolegų iš žiniasklaidos padėkoti už supratimą.

Atsiprašau, kad neatsakau į skambučius ir žinutes. Viskas, ko norisi, tai džiaugtis ČIA ir DABAR.

Nesakau, kad laimė mėgsta tylą, nesakysiu ir kitų banalių frazių. Gal tik pasakysiu, kad ateina laikas, kai ir pačiai tampa nebeįdomu skaityti istorijas apie vestuvinius batelius, sukneles ir kitas smulkmenas, ir visai išblėsta noras būti tokių istorijų heroje.

Tad viskas, ką šiandien norisi pasakyti, davus lemiamą priesaiką mylėti, kol mirtis išskirs, yra tai, jog nepamenu, kada jaučiausi tokia laiminga, rami, mylinti ir mylima, kokia esu šiandien ir pastaruosius beveik du metus.

Tikiuosi ir tikiu, tai niekada nesibaigs. Tikiuosi ir linkiu, kad kuo daugiau žmonių yra ar bus lemta pajusti tą patį. Su meile, Vaida Poderytė-Bernatavičė“, – rašė TV prodiuserė.

Po vestuvių V. Skaisgirė pasirinko vyro pavardę.

Gaminti dievinanti moteris šį pirmadienio vakarą, 20 val.,  LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ atviraus, jog dabar, kai ji gyvena tarp dviejų šalių, ruošiasi vestuvėms, planuoja naujus projektus, net pasivaikščiojimas turguje renkantis produktus sekmadienio pietums, tampa maloniu atokvėpiu.

„Vis dar nesitiki, kaip gyvenimas apvirto aukštyn kojomis“, – sakys Vaida. Prieš metus ji pasakojo apie gyvenimą po skyrybų ir ateities planus. Tuomet Vaida tik prasitarė svajojanti ateityje sutikti artimą žmogų, norą kada nors dar kartą sukurti šeimą, ir susilaukti vaikų.

Šiandien ant 31-erių Vaidos rankos bevardžio piršto jau spindi sužadėtuvių žiedas – praėjusių metų rugpjūtį ji susižadėjo su Italijoje gyvenančiu lietuviu, 41-erių verslininku Elvinu. Būtent atviras interviu apie skyrybas ir gyvenimą po jų „Nuo... Iki...“ laidoje, pasak Vaidos, ir tapo lemtingu. Pamatęs ir išgirdęs jos pasakojimą, Elvinas parašė Vaidai neįpareigojančią žinutę, į kurią ši ėmė ir atsakė. Garsios pramogų pasaulio moterys ne kartą yra pasakojusios apie šimtus jomis besidominčių vyrų žinučių socialiniuose tinkluose, į kurias dažniausiai nekreipia dėmesio, nes perskaityti ir dar į jas atsakyti užsiėmusiam žmogui tiesiog neįmanoma fiziškai. Vaida sako iki šiol nežinanti, kas pastūmėjo tąkart ne tik perskaityti, bet ir atsakyti Elvinui. Moteris prasitars, kad jau pirmajame pasimatyme per patį pandemijos įkarštį pajuto – su šiuo žmogumi labai lengva bendrauti – taip, tarsi jis būtų pažįstamas daugelį metų.

Ko žinoma TV laidų vedėja ir prodiuserė Vaida Skaisgirė nuoširdžiai linki buvusiam sutuoktiniui, prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui, ką atskleis apie naują mylimąjį ir jau ateinančią vasarą planuojamas vestuves ir naujus namus?

Jau kitą šeštadienį TV3 televizijos žiūrovus vėl džiugins sugrįžtanti kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. 14-tąjį sezoną ji pasitinka su nauju konceptu. Naujajame laidos sezone žiūrovų laukia intriguojančios ir atviros istorijos, kurias laidos vedėjai Ilonai Juciūtei bei žiūrovams pasakos žinomi Lietuvos pramogų, verslo, kultūros, meno bei sporto pasaulio atstovai.

Atvirus ir įdomius pokalbius vainikuos kulinarinė staigmena, kurią grilio zonoje specialiai laidos svečiui ruoš „Kamado Bono“ kepsninių meistras, kulinarijos guru Robertas Svetlauskas. Šefas prižada su žiūrovais pasidalinti ne tik puikiais receptais, bet ir naudingais kulinariniais patarimais.

Dar viena naujiena yra ir vieta, kurioje įsikūrė pati „Virtuvės istorijų“ studija – tai pačios laidos prodiuserės V. Skaisgirės namai. Moteris pasakoja jaučianti be galo didelę aistrą kulinarijai ir maisto gamybai bei pati tikrai norėjusi būti pirmoji, kuri naujų namų virtuvėje pagamins pirmuosius patiekalus, tačiau juokiasi, jog teko užleisti šią vietą darbiniams projektams.

„Tai, kad aš dievinu gaminti ir draugus bei artimuosius stebinti gastronominiais šedevrais, žino visi mano artimieji bei draugai. Ir tikrai kiekvieno kulinariją mylinčio žmogaus svajonė yra naujutėlaitėje virtuvėje, įsirengtoje pagal visus norus ir svajones, pagaminti pirmąjį patiekalą. Visgi paradoksalu, kad kartais realybė susimaišo su svajonėmis, tad ir šį kartą naujų namų virtuvėje pirmiausia maistą ruošiau ne aš pati, o mano laidos šefai“, – pasakoja Vaida.

„Visuomet svajojau apie erdvią, funkcionalią virtuvę, mėgstamiausią savo namų zoną, kurioje neskubėdama ir su pasimėgavimu gaminčiau bei leisčiau laiką kartu su šeima ir draugais. Pagaliau tokią turiu! Virtuvėje gimsta nuoširdžiausi pokalbiai, tad be galo smagu matyti, jog ir laidos herojai, jaukiai įsitaisę mano namuose įkurtoje laidos studijoje, atveria savo širdis ir su televizijos žiūrovais pasidalina savo pačių virtuvių istorijomis“, – tikina Vaida.

Moteris pasakoja, kokia virtuvė atsirado jos namuose. „Namų interjere susipina du stiliai – klasikinis ir modernus. Virtuvės ir valgomojo zona yra sujungta su svetainės erdve, tad kartu su dizainere Viktorija Matulevičiene, įrenginėjančia mano namus, nusprendėme, jog virtuvė turi būti tamsi, šiuolaikiška ir stilinga, tačiau sykiu ir patogi bei funkcionali. Būtent tokia jau ir stovi mano namuose“.

Laidos prodiuserė atskleidžia ir žiūrovams nematomus filmavimo užkulisius – būtent dėl filmavimo darbų teko net paspartinti buto įrengimą. Virtuvė jos namuose atsirado pati pirmoji ir nors kitos buto erdvės vis dar įrenginėjamos, remonto darbai nesutrukdė sėkmingai pradėti laidos filmavimo darbus.

„Žinoma, jog norisi pirmuosius svečius pasikviesti į pilnai įrengtus, naujus, švarius ir blizgančius namus, tačiau, manau, visi žino, jog su statybomis ir remontais taip jau būna, kad planuoji vienaip, o nutinka kitaip. Filmavimo dieną vienintelė virtuvė ir atrodė idealiai, nors ir ji dar nėra galutinė – rugsėjo pabaigoje sulauksiu ir akmens stalviršio virtuvės salai. Kaip bebūtų, visi kiti namų kampeliai – dar įrengimo stadijoje. Labai tikiuosi, kad greitu metu pasibaigs visi būsto įrengimo darbai“, – viliasi Vaida.

„Virtuvės istorijos“ – nuo rugsėjo 4 d., šeštadieniais, 10 val. per TV3.

Šeštadienio rytą, 11 val., pasisemkite įkvėpimo pasižvalgydami po garsenybių namus kartu su TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“. Šįkart į savo naujuosius namus įsileis ir juos aprodys TV prodiuserė V. Skaisgirė, kuri prisipažins, kad įrenginėja net du butus vienu metu.

Taip pat laidos vedėjas Tomas Grigaitis kartu su ekspertais aptars 2021 metų nekilnojamo turto tendencijas bei iškels klausimą – ar nuosavas namas jau tampa prabanga?

Akyliausi žiūrovai prisimins, kad laidos komanda pas V. Skaisgirę jau lankėsi prieš kelis mėnesius – tąkart čia buvo tik pradėti statybų darbai ir Vaida pirmąkart dalijosi savo vizija, kaip viskas turėtų atrodyti. Dabar V. Skaisgirė laidoje juoksis, kad jau pirmosiomis savaitėmis susidūrė su statybų realybe ir suprato, kad darbai toli gražu nevyksta laiku.

„Padaryta jau nemažai – pakeistas buto išplanavimas, nugriautos senos ir pastatytos naujos gipso sienos, padaryti elektros darbai, susitvarkyta su kondicionieriumi, rekuperacija. Tačiau šiuos darbus planavome baigti sparčiau. Deja, yra, kaip yra“, – laidoje pasakos V. Skaisgirė.

Vaida į naujus namus įsiketi planavo kur kas greičiau, tačiau pripažins, kad tai dabar kelia šypseną. Nepaisant to, kad įrenginėjant du Vaidos butus dirba puiki komanda, įsikelti į naujus namus per 3 mėnesius Vaidai nebeatrodo realistiška.

„Viena grandis – kas dirbo su gipsu – užvėlavo. O tuomet įvyko tokia griūtis – dingo plytelių klojikai, tada teko nukelti darbus su dažytojais. Tai – pasaka be galo. Žinoma, tai – nesmagu, bet, tikriausiai, tokia yra naujakurių dalia“, – šyptels Vaida.

Tiesa, įkurtuvių data jau – žinoma. Vaida sakys, kad jaučiasi įpareigota į naujus namus įsikelti iki liepos ar rugpjūčio mėnesio. „Labai tikiuosi, kad, pavyzdžiui, Žolinę mes jau sutiksime čia. Labai to tikiuosi ir neturiu kito pasirinkimo – iki šio laiko mes viską turėsime pabaigti“, – sakys ji.

Šio šeštadienio TV3 laidoje „5 žvaigždučių būstas“ ji papasakos, su kokiais iššūkiais susiduria įrenginėdama du būstus vienu metu ir, kas jai padeda rasti geriausius sprendimus. Butų įrengimas dar tik įsibėgėja, tad šeštadienį 11 val. rodomos laidos žiūrovai turės ne vieną galimybę matyti, kaip žingsnis po žingsnio, skirdama didelį dėmesį kiekvienai detalei, V. Skaisgirė kuria naujus savo namus.

Vienas svarbiausių naujojo būsto akcentų – erdvi svetainė, sujungta su virtuvės zona. Šioje zonoje akcentu taps didelis valgomasis stalas, prie kurio ateityje tilps daug žmonių – Vaida neslepia mėgstanti dideles draugų kompanijas, šurmulį ir bendravimą prie gardžiais patiekalais nusėto stalo.

Naujajame būste vietos pakaks ne tik erdviai svetainei ir virtuvei, bet ir puikiam sūnaus kambariui bei pačios Vaidos miegamajam, kuriame bus ir taip moters mėgstama vonia. Šį, kaip ir antrąjį būstą, skirtą nuomai, Vaida įrenginėja su didele meile.

Naujuosiuose namuose persipins du Vaidos mėgstami stiliai – industrinis ir klasikinis. Nuo pat pirmųjų žingsnių ją lydėjo interjero dizainerė Viktorija Matulevičienė, atsakinga net už dviejų būstų įrengimą.

„Būsto vizija, kaip ir visi geriausi dalykai, gimė diskusijų metu, aš turėjau savo įsivaizdavimą, kokio būsto noriu, bet aš tikrai nesuprantu, kaip tai įgyvendinti, o Viktorija puikiai žino, kaip idėją paversti realybe“, – apie bendradarbiavimą su interjero dizainere pasakoja Vaida.

Žiemai reikia ruoštis vasarą

Liaudies išmintis byloja – roges tepti reikia vasarą. Ši išmintis tinka ir kiekvieno namo savininkui, norinčiam, kad jo būsto stogas atlaikytų visas žiemos negandas. Neretas jau įsitikino, kaip svarbu tinkamai pasirengti žiemai – juk nuo stogų krentantis sniegas ne tik gali apgadinti automobilį, lietaus nutekėjimo sistemą, medžius ir krūmus, bet ir pridaryti žalos pačiam stogui.

Ši žiema yra puikus priminimas, kad stogo danga reikia pasirūpinti iš anksto, nes storo ir šlapio sniego neatlaiko ne tik medžiai, bet ir pastatų konstrukcijos. Nuvalyti sniegą nuo stogo nėra tokia lengva užduotis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai verta patikėti specialistams – aukštalipiams, kurie žino, kaip saugiai tai padaryti.

Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinamas aukštalipys Antanas Šiaulys ne tik papasakos, kokios būna sniego gaudyklės, kuo jos skiriasi ir ką būtina padaryti, siekiant išvengti nelaimės, bet ir atskleis, kaip išvengti dažniausiai pasikartojančių klaidų įrengiant sniego gaudykles.

Tai – pirmas Vaidos interviu po skyrybų su garsiu televizijos prodiuseriu ir scenaristu Rolandu Skaisgiriu. Oficialiai išsiskirti pora nusprendė prieš pusantrų metų, tačiau prabilti Vaida sutiko tik dabar, nors prisipažįsta, kad siūlymų kalbėti apie asmeninį gyvenimą sulaukė ne vieno. Nedalinti interviu verdant emocijoms buvo sąmoningas Vaidos sprendimas.

„Anksčiau buvau atviresnė šiais klausimais, bet nėra garbinga, sąžininga ir skanu taškyti savo kunkuliuojančias emocijas, jausmus, išgyvenimus, pyktį. Visgi šeima buvo tarp vyro ir moters. Nemanau, kad jai iširus turėtų būti apkalbų ar diskusijų“,–įsitikinusi V. Skaisgirė.

Lapkričio viduryje Vaida atšventė 30-ies metų jubiliejų: „Palinkėjau sau įgyvendinti dešimtmečio planą, kad mano sprendimai būtų teisingi, teiktų laimę ir pasididžiavimą savimi“.

Prodiuserė pasakos visada buvusi iš tų žmonių, kurie mėgsta turėti idealų gyvenimo planą, deja, daug kas susidėliojo pagal posakį – žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.

Vaida nemeluoja. Dar skauda. Pavasarį įvykusios skyrybos su jos vaiko tėvu Rolandu Skaisgiriu ir kiti gyvenimą stipriai pakeitę įvykiai paliko daug neatsakytų klausimų. Bet jauna moteris nusiteikusi optimistiškai. Ji neraito riebaus dvejeto į savo gyvenimo pažymių knygelę, bet sako, kad per pastarąjį dešimtmetį gautos pastabos yra aukso vertės.

– Būdama jauna, graži, turinti sūnų ir sėkmingą verslą pradėjote ketvirtą dešimtį. Sakote, kad būtent bėgantys metai ir padeda moteriai suprasti, kad ji gražiausia tada, kai iš vidaus švyti, kai jaučiasi mylinti ir mylima...

– Tos ribos iš vieno dešimtmečio į kitą peržengimas tikrai nėra eilinis įvykis nei moteriai, nei vyrui. Nori nenori mąstai apie tai, kas per tą laiką įvyko tavo gyvenime – gero ir blogo, ko dar gali iš jo tikėtis. Turiu tradiciją prieš kiekvieną gimtadienį suvesti sąskaitas su savimi – pasikalbėti su savuoju aš (juokiasi). Tai štai... Šįsyk nuoširdžiai pasišnekėjau ir nusiraminau. Per tuos dešimt metų baigiau mokslus universitete, susiradau darbą, padariau karjerą, pagimdžiau sūnų, susituokiau, išsiskyriau... Jei kas būtų sakęs, kad per vieną dešimtmetį vienam žmogui gali nutikti tiek daug įvykių, – vargu, ar patikėčiau. Aišku, ne visi įvykiai mane džiugina. Kai kurių – kalbu apie skyrybas – galėjo ir nebūti… Bet galbūt tai ne klaidos, o pamokos? Galbūt nieko nebūna veltui, ir aš jas vis tiek turėjau gauti?

– Sakote, kad tas dešimtmetis buvo be galo intensyvus. Bet ar spėjote įgyvendinti savo vaikystės svajones? Ar spėjote išgirsti vaiką savyje, kalbantį apie tokius dalykus, kuriuos kiekvienas svajojome įgyvendinti vaikystėje?

– Ne paslaptis, kad dažniausiai mes bėgame ne nuo žmonių, bet nuo savęs, dažnai meluojame patys sau. Tad žengdama į naują dešimtmetį, visų pirma, noriu ištaisyti tai, kas iš to intensyvaus periodo manęs netenkina. Pavyzdžiui, sugriuvusi šeima, skyrybos. Man rodos, kad ateinantis laikotarpis mano asmenybės vystymuisi turėtų būti gerokai brandesnis. Stengsiuosi daryti tik tokius dalykus, kuriais norėsiu džiaugtis visą likusį gyvenimą. Nes, kada, jei ne dabar? Su kiekviena dešimtimi bus vis sunkiau. Todėl labai žaviuosi žmonėmis, kurie, nepaisant amžiaus, ryžtasi siekti savo laimės, išdrįsta išeiti iš patogios komforto zonos… Kalbu ir apie save. Būdama gana jauno amžiaus, ilgai mąsčiau apie skyrybas. Bijojau žmonių reakcijos ir permainų savo gyvenime. O šiandien juočiuosi kaip niekada laisva. Nuo kitų žmonių nuomonės, kritikos, piktų komentarų, pavydo. Nebėra baimės, ką žmonės pagalvos. Nebebijau suklysti ir pasirodyti netobula.

Prisipažinsiu, kad per kiekvieną gimtadienį iš pat ryto skambinu savo mamai ir tėčiui. Padėkoju už gyvybę, už meilės kupiną vaikystę. Tai jie mane išmokė mylėti. O meilė, manau, ir yra svarbiausias dalykas, kurį turime skleisti aplink save, dalyti ne tik saviems, bet ir visai nepažįstamiems žmonėms. Ypač šiuo liūdnu pandemijos periodu.

– Turėjote laimingą vaikystę. Ar iš savo šeimos gautą vaikų auklėjimo modelį taikote ir augindama savo sūnų Atą?

– Manau, kad taip. Mes visi tuos šeimoje gautus auklėjimo pamatus nešamės iš kartos į kartą. O paskui kiekvienas juos aplipdome vis kitais individualiais dalykais, kuriuos suteikia žinios, išsilavinimas, literatūra, įkvepiantys kitų pavyzdžiai.

Šiandien jaučiuosi kaip niekada laisva. Nuo kitų žmonių nuomonės, kritikos, piktų komentarų, pavydo. Nebėra baimės, ką žmonės pagalvos. Nebebijau suklysti ir pasirodyti netobula.

Prieš keletą dienų skaniai pasijuokėme su tėvais prisiminę, kad net būdama mažytė aš labai mėgau dėmesį – elgdavausi su jais kiek savininkiškai. Kadangi augau su dviem sesutėmis, tai svajodavau būti vienturtė ir turėti visą tėvų meilę vien sau. O jie man sakydavo: palauk, kol užaugsi, nes tuomet pamatysi, kaip gera turėti seseris. Tik gerokai vėliau, jau sukūrusi savo šeimą, supratau, kokia likimo dovana turėti tokius artimus žmones, kurie bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis tavęs nepaliks, neišduos, neįskaudins, o stengsis padėti kiek gali.

– Jūs – vidurinė tarp seserų. Kertu lažybų, kad tarp jūsų – trijų merginų – buvo visko: peštynių, muštynių, apsižodžiavimo, nekalbadienių. Užtai dabar, kaip ir žadėjo mama, džiaugiatės turėdamos viena kitą?

– Atspėjote. Ir mušėmės, ir pykomės, ir skundėme viena kitą, ir konkuravome tarpusavyje. Bet dabar visos esame suaugusios moterys, norinčios tęsti tą meilės liniją per savo vaikus, draugus, artimuosius. Nes tėvai to išmokė: mylėti, džiuginti, branginti ir savo mylimiems žmonėms atiduoti viską. Tai ir darau. Aišku, ne dėl to, kad mane kažkas pastebėtų ir įvertintų. Jei taip nutinka, būna malonu. Jei ne – pasidžiaugiu tyliai viena pati, kad kažkam pavyko padėti bėdoje. Tai irgi atėjo iš tėvų: jei gali pagelbėti žmogui – pagelbėk, jei gali padaryti gerą darbą – daryk.

– Minėjote, kad, nepaisant tėvų įskiepyto gerumo, pagal žvaigždes esate tikrų tikriausias Skorpionas. Ir turite ne vieną šiam nuodingam padarui būdingą savybę. Kuo pasireiškia tas jūsų nuodingas kandis?

– Aš moku pykti. Ir darau tai labai aistringai. Jei žmogus man geras, noriu būti jam šimteriopai gera. Bet jei žmogus mane įskaudino ar nuvylė, deja, užvaldo noras, kad jis pajustų tą patį, ką ir aš, arba jaustųsi dar blogiau. Manau, nesąžininga, kai tu atiduodi žmogui širdį, o iš jo sulauki apgaulės. Suprantu, kad tai negerai, bet toji skorpioniškoji prigimtis kartkartėm paima viršų. Pradėjusi ketvirtą dešimtį suprantu, kad mūsų gyvenimas – tarsi savotiška dėlionė, sudaryta iš mažų gabalėlių, pasakojančių, kaip tu augai, kokią unikalią prigimtį gavai iš Dievo, kokią – iš šeimos, kokios patirtys tave aplankė ir pan. Taip formuojasi žmogus. Tokiame kontekste matau ir save. Todėl kartais, atsigręžusi atgal ir pažiūrėjusi, kaip vienose ar kitose situacijose elgiausi būdama 25-erių, tik gardžiai nusijuokiu. Betgi gyvenimas tuo ir žavus, kad išaušta rytdiena, kurioje visi vienodai turime antrą šansą pasitaisyti, patobulėti, padaryti kažką kitaip.

Įprasta: anksti pradėjusi dirbti modeliu Vaida pripažįsta, kad dėmesį mėgo nuo mažens. / V. Skais­gi­rės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Kartais man atrodo, kad pačios nepakančiausios kritikės mūsų netobuliems sprendimams, mūsų klaidoms ar pamokoms (jei taip norite) yra būtent moterys – mūsų draugės, kolegės, pažįstamos, nepažįstamos, žodžiu, tos pačios lyties atstovės… Gal žinote, kodėl taip yra?

– Sutinku, kad moterys dažnai kanda skaudžiau negu vyrai. Gal čia kalta ta mūsų jautrioji, emocionalioji moteriškoji prigimtis, labiau linkusi dramatizuoti įvykius? Nepaisant to, man labai džiugu matyti, kad Lietuvoje vis daugiau aukštų, rimtų postų atitenka būtent moterims. Jos nebebijo kurti verslų, kovoti už savo vietą po saule. Tokia bandau būti ir aš. Tik kartais dar pagaunu save, kad kai kurie mano sprendimai yra išties labai moteriški ir impulsyvūs, nepagrįsti sveika logika. Džiaugiuosi, kad būdama brandesnė, turėdama daugiau patirties jau išmokau stabdyti save ir įjungti proto pavarą – ne tik jausmo (juokiasi).

Turbūt taip pat yra ir toms pykstančioms moterims. Pagautos nevaldomos emocijos jos leidžia pykčiui pramušti tą moteriško solidarumo kiautą. Kita vertus, neskirstyčiau piktų komentarų pagal lytiškumą. Tiek vyrų, tiek moterų būna visokių – gerų ir blogų. Kaip pasakytų mano mama, visi mes gimstame vienodi. Tik gerokai vėliau gyvenimo aplinkybės priverčia mus pasielgti vienaip arba kitaip… Bet visuomet juk turime šansą rinktis. Ir tai yra nuostabu!

– Turite sūnų, pavadintą vieno iš trijų muškietininkų – Ato – vardu. Ar išties jūsų šeimoje toji literatūros klasika tokia svarbi, kad net vardą sūnui parinkote iš prancūzų autoriaus Alexandre'o  Dumas istorinio nuotykių romano "Trys muškietininkai"?

– Mano pačios gyvenime knygos užėmė labai svarbią vietą jau nuo tada, kai išmokau skaityti. Ilgą laiką gyvenau knygų pasaulyje. Todėl ir laukdamasi Ato, kai su buvusiu savo vyru Rolandu laiką leidome sodyboje, sykį ieškojau, ką paskaityti. Netikėtai už akių užkliuvo romanas "Trys muškietininkai", skaitytas paauglystėje. Puoliau vartyti knygą dar sykį ir tas Atas man pasirodė labai šaunus personažas. Tąkart Ato įvaizdyje aš pamačiau savo sūnų, kuris užaugęs irgi galėjo būti toks pats drąsus, stiprus ir garbingas vyras kaip Atas. Nepaisant tuo metu užplūdusių emocijų, su buvusiu vyru Rolandu nusprendėme palaukti ir pažiūrėti, ar gimęs berniukas iš tiesų bus į jį panašus. Turbūt nereikia sakyti, kad vos išvydusi savo sūnelį pamačiau jame būtent… Atą!

Džiugesys: Atas – jau pradinukas, kuriam įdomūs ne tik mokykliniai užsiėmimai, bet ir mamos veiklos, draugai, aplinka. / V. Skais­gi­rės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Atui netrukus sueis aštuoneri. O koks judviejų – Ato ir mamos – mėgstamiausias užsiėmimas šiuo pradinukišku amžiaus tarpsniu. Tikiuosi, špagų nekryžiuojate: juk iki paauglystės dar toli?

– Atas jau yra tokio amžiaus, kai su manimi gali būti ne tik vaikas, bet ir lygiavertis mano draugas, pašnekovas. Su juo galiu kalbėtis ne tik vaikiškomis, bet ir kur kas gilesnėmis temomis. Smagu, kad mano investicija – skaityti jam knygas nuo labai mažų dienų – atsipirko su kaupu. Jau nuo trejų metukų skaitydavau Atui ir "Tris muškietininkus", ir "Grafą Montekristą", ir "Mažąjį Princą". Nesigiriu, bet labai džiaugiuosi, kad dėl knygų mano Atas kalba labai gražia, savo bendraamžiams nebūdinga literatūrine kalba, naudoja daug leksikos iš knygų… Nesakau, kad jis kažkoks kitoks, nei būna jo amžiaus berniukai. Atas linksmas ir išdykęs, kartais neklausantis mamos, kažką sulaužantis ar sudaužantis. Žodžiu, normalus vaikas (juokiasi). Bet jo ne pagal metus brandžioje galvelėje kartais gimsta tokios minčių formuluotės, tokios kosminės idėjos, kad net pati stebiuosi.

– Dar jūsų mama nuolat kartodavo, kad su vaiku reikia nuolat kalbėtis. Ar tuos pokalbius su sūnumi irgi atsinešėte iš savo vaikystės namų?

– Manau, kad taip. Mama su mumis kalbėdavosi nuo pat kūdikystės. Todėl ir užmezgė tokį tvirtą ryšį. Atas taip pat turi labai stiprų ryšį tiek su manimi, tiek ir su tėčiu. Kai būnu su sūnumi drauge, dažnai gaminame maistą. Atas susistato visus telefonus ir vaidina, kad filmuoja kulinarines laidas, kuriose jis – pagrindinis šou vedėjas ir maisto gamintojas. Dar viena mūsų nuostabi tradicija yra kino vakarai. Tuomet prisidarome spragėsių, prisiperkame kitų nelabai sveikų dalykėlių ir abu, jaukiai įsitaisę šalia vienas kito, žiūrime kokį nors filmą.

– Turbūt išties geras jausmas turėti sūnų, kai dar pati esate tokia jauna. Kitos tokio amžiaus moterys galbūt planuoja tik pirmą vaikelį…

– Kai dabar pagalvoju – juokas ima. Iš prigimties buvau tokia didelė planuotoja, kuriai gyvenimas turėjo suktis pagal tvarką – t.y. iš pradžių mokslai, paskui darbas, tuomet šeima… O išėjo kažkaip viskas atvirkščiai. Pirma – vaikas, paskui – universitetinis išsilavinimas. Ir ką? Super! Man dar tik 30, o Atas jau pradinukas! Aš vis dar turiu daug energijos, kurią galiu skirti savo sūnui. O ir Atui yra įdomios mano veiklos, mano draugai, mano aplinka.

– Nuo tų laikų, kai moterys ir vyrai vienodomis galimybėmis pradėjo siekti profesinės karjeros, jautrių moterų sąžinėje užgimė abejonė – ar pavyks suderinti karjerą su motinyste? O kaipgi jus – gal irgi kamuoja šitas klausimas?

– Iš esmės atsakymą į jį aš jau turiu. Atsinešiau jį iš savo vaikystės namų. Mama visada buvo karjeros moteris – iki dabar ji dirba teisėja. Bet kartu buvo ir trijų dukrų mama. Kartais net pasidarydavo gaila, matant, kaip ji visą gyvenimą draskosi tarp kokybės darbe ir kokybiškos motinystės. Kad tik mes nepajustume jos dėmesio, meilės trūkumo. Aišku, mamai tuo metu daug padėdavo ir aštuoneriais metais už mane vyresnė sesė, betgi ir ji tuomet buvo tik vaikas, o po manęs išsyk gimė ir antroji sesutė… Kita vertus, už galimybę siekti karjeros esu labai dėkinga ir buvusiam savo vyrui. Jo nuomone, moteris turi save realizuoti. Tad jis mane ir skatino, ir išleisdavo į paskaitas, į darbus, būdavo su vaiku.

– Dažnai girdime kalbų, kad Vaida savo karjeros laiptais lipo tik laikydamasi Rolandui už rankos. O gal iki ausų įsimylėjęs Skaisgiris išsyk padėjo savo mylimajai po kojomis įmonę, karjerą darbe ir pinigus?

– "Pripažink, kad būtum niekas, jei ne vyras", – dažnai girdžiu tokius piktus komentarus. Ir jau nekyla noras aiškintis, kad buvęs vyras man iš tiesų daug gyvenime padėjo. Bet ne ta prasme, kad apipylė minėtomis dovanomis. Iš jo gavau kur kas vertingesnius dalykus – palaikymą, patarimus, tam tikras pažintis. Kurį laiką bandėme dirbti kartu, bet tuomet pradėjo labai nebesisekti. Ėmėme pyktis dėl menkiausių smulkmenų, mūsų bendri darbai tapo ginčų ir konfliktų arena. Bet noriu pasakyti – nors dabar ir nesame kartu, yra dalykų, už kuriuos jaučiuosi be galo dėkinga Rolandui ir kurių negali užbraukti jokios skyrybų dramos.

– Džiugu girdėti, kad du suaugę žmonės sugeba suvaldyti žaibus ir jaustis vienas kitam dėkingi už tam tikras laiko atkarpas, praleistas drauge. Bet ar tikrai taip jaučiatės?

– Tiesą sakant, kaip moteris jaučiuosi visaip. Pamenate, kalbėjau apie savo skorpionišką prigimtį, impulsyvumą? Bet aš jau nebepykstu. Manau, Rolandas dar vis. Daugybę valandų esame su juo apie tai kalbėję. Diskutavę apie problemas, sugriovusias mūsų šeimą. Tiksliau, apie tą be galo tvirtą ryšį, kuris mus jungė kaip vyrą ir moterį. Jei pykčio vedama imčiau ir užbraukčiau visus tuos mūsų nugyventus šeimoje metus, būčiau neteisi. Todėl ir sakau, kad yra tam tikri laikotarpiai, kuriuos aš atsimenu su didžiausia šiluma. O kodėl viskas sugriuvo – kitiems neturėtų rūpėti. Jei atvirai, sunku likti draugais po to, kai buvome vienas kito mylimieji. Bet mudu dar turime sūnų, kurį be proto mylime. Atui taip pat reikia mudviejų abiejų meilės. Todėl siūlau Rolandui visas mintis sukoncentruoti tik į sūnų, o ne į mane. Aš, kaip moteris, nebegaliu jam kažko pasiūlyti…

– Betgi, kaip sakote, galite pasiūlyti smagų laiką su sūnumi. Minėjote, kad Atas seka tėčio pėdomis ir ne pagal metus puikiai žaidžia krepšinį. Galbūt artėjančių Kalėdų norai Ato galvelėje irgi susiję būtent su šia populiaria Lietuvoje sporto šaka?

– Sunkiai jam su tais norais (juokiasi). Kartais atrodo, kad tas mano vaikas jau nebeturi jokių žemiškų svajonių kaip kad, tarkim, kiti vaikai. Praėjusiais metais Atas norėjo savo mylimos krepšinio komandos aprangos su jo vardu. O šiais metais jis vėl kalba apie kažkokius super veikėjų kostiumus ir pan. Jam labiau patinka ne konkretūs žaislai (gimtadienio lego robotas ir šiandien guli dėžėje neišpakuotas), bet vaidmeniniai žaidimai, kuriuose gali vaidinti jis pats. Kartais susimąstau, ar mes čia ne per daug jį lepiname, kad paprastų žaislų sūnus nebenori? O galgi priešingai – tokiais savo norais Atas tik parodo savo nevaikišką brandumą?

– Kalbant apie artėjančias Kalėdas, tiesiog negaliu nepaklausti, kokia toji šventė būdavo jūsų vaikystėje?

– Ooo… Gražesnė ir laukiamesnė net už patį gimtadienį. Tikrai ypatinga. Ir šventinės dekoracijos, ir namų puošimas, ir mamos žodžiai, kad pasitinkant Kalėdas maža būti geriems, reikia dalytis gerumu su kitais, giliai įstrigo man į širdį. Bijau, kad per šias Kalėdas neleisiu sau lankyti tėvų, nes jie abu priklauso rizikos grupei. O aš darbe susitinku su daugybe žmonių… Turbūt teks susijungti kompiuterius ir pirmąsyk švęsti nuotolines Kalėdas – gal irgi bus visai įdomu?!

Laidos komanda bei vedėjų trijulė Gidonas Šapiro-Bilas, Ilona Juciūtė-Čibirkienė ir Dilanas Dampella Gamage vėl pašvęs vasarą ekspedicijai po visas Lietuvos apskritis, jog pažintų kiekvieno krašto kulinarinio paveldo tradicijas, paragautų dar neragautų patiekalų ir susipažintų su sėkmingais Lietuvoje vykdomais maisto pramonės verslais.

Žiūrovų pamilta vedėjų trijulė – legendinės grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro-Bilas, laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja, kulinarė Ilona Juciūtė bei profesionalus šefas iš Šri Lankos Dilanas Dampella Gamage jau leidosi į nuotykių ir atradimų kupiną kelionę. Trečią sezoną skaičiuosiantis projektas žada dar kartą apkeliauti visas Lietuvos apskritis, supažindinti su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Marijampolės, Alytaus bei Utenos regionais, jų kulinarinio paveldo papročiais bei čia sėkmingai vystomais maisto pramonės verslais.

Negana to, jog laidoje laukia daugybė įdomių istorinių faktų, nematytų vietovių bei autentiškų patiekalų receptų, žiūrovai bus maloniai nustebinti dar viena staigmena – į eterį laida sugrįžta dvigubai ilgesnė.

„Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija gerokai apribojo keliones po pasaulį, tad šią vasarą turime puikią progą keliauti po Lietuvą. Mes su komanda Lietuvą skersai išilgai maišom jau trečią vasarą iš eilės, o mūsų laidos įkvepia keliauti tūkstančius žiūrovų. Man labai džiugu, jog ši mano laida jau netrukus pradės trečiąjį sezoną ir ne bet kaip, o dvigubai ilgesnės trukmės nei anksčiau. Augam ir toublėjam!“, - pasakoja projektą kuriančios prodiuserinės kompanijos „TV Topas“ įkūrėja, prodiuserė Vaida Skaisgirė.

„Maisto kelio“ vedėjų trijulė visą vasarą, kartu su laidos kūrybine komanda, praleis projekto rezidencija tapusiame, du dešimtmečius skaičiuojančiame pramogų ir poilsio centre „Belmontas“. Būtent iš čia laidos komanda kaskart leisis į kelią bei po ilgų kelionių grįš ilsėtis, pramogauti bei mėgautis jų gaminamais skanėstais.

„Filmuojame daug ir intensyviai, tad labai džiugu, jog mūsų antraisiais namais tapo būtent „Belmontas“ – čia ne tik labai skanu ir jauku, bet nuo šios vasaros galima apsistoti ir labai dailiuose, ištaigingai įrengtuose apartamentuose su SPA. Tad po filmavimų „Belmonte“ ne tik vakarieniaujam, bet ir einam mėgautis SPA malonumais arba aktyviai praleisti laiką jų pramogų zonose“, - įspūdžiai dalinasi laidos prodiuserė V. Skaisgirė.

Prodiuserė neslepia, jog ieškoti objektų ir planuoti maršrutus su komanda pradėjo dar praėjusių metų rudenį, todėl pavasarį visą šalį užkupusi COVID-19 viruso pandemija smarkiai planų nesukliudė. Laimei, ir filmavimai, kaip teigia moteris, prasidėjo karantino sąlygoms jau ėmus švelnėti.

„Ši situacija smarkiai paveikė mūsų visų gyvenimo rutiną, darbus, planus, tačiau net ir turint minty ir tai, šią vasarą matau dar didesnį projekto aktualumą. Lietuvoje tikrai yra kur nukeliauti, ką pamatyti, ką atrasti bei, žinoma, kur skaniai pavalgyti. Kas be ko, kelionės svetur praplečia akiratį, o kito krašto pažinimas yra nuostabi patirtis, tačiau kol keliauti po pasaulį nėra itin saugu, o naujų įspūdžių ir skonių norisi, nebūtina įveikti tūkstančių kilometrų –  Lietuva yra be galo graži ir naujus pojūčius galima pajausti vos nusukus į šalimais esantį neatrastą kampelį“, - pasakoja V. Skaisgirė.

Kulinarinis turizmas yra kone sparčiausiai visame pasaulyje auganti turizmo rūšis. Pažinti šalį, jo kultūrą bei papročius per maistą išbando dažnas turistas, tačiau „Maisto kelio“ kūrybinė komanda kelia kitą klausimą –  ką žinote apie savo kraštą ir tikrąsias lietuviškos virtuvės šaknis?

„Šios kelionės po Lietuvą mūsų visai komandai tampa tarsi tradicija. Visi žinom, kad vasara bus paskirta darbui, kuris kaskart nustebina naujais skoniais, vietovėmis ir įspūdžiais. Mūsų šalis yra graži ir turtinga savo kultūra, tad kaip ir praėjusiais sezonais, taip ir trečiąjį, žiūrovų lauks regioninių patiekalų degustavimai, pažintys su geriausiais šalies restoranais, gražiausi Lietuvos kampeliai ir autentiški regionų patiekalai, kurių receptais laidoje pasidalins vedėjų trijulė“, - projekto detales atskleidžia prodiuserė V. Skaisgirė.

„Maisto kelias“ – nuo birželio 27 dienos, šeštadieniais 9:30 val., per TV3 televiziją!