Pagal Marijampolės teismo rūmų pavedimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško 1989 m. gimusio D. Karkausko. Vyras vengia išlaikyti vaiką.

Asmenis, žinančius apie vyro buvimo vietą ir galinčius suteikti naudingos informacijos, policija prašo informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją Robertą Stanaitį tel. +370 700 65716, el. paštu robertas.stanaitis@policija.lt arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

LNK žurnalistės kalbintas E. Dragūnas buvo nustebęs, bet tėvystės neneigė ir sakė, kad mokės.

„Aš galiu patvirtinti tik tiek, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla, kurioje atsakovas – Egidijus Dragūnas. Dėl išlaikymo priteisimo daugiau nieko komentuoti negaliu“, – teigė teismo atstovė.

Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teismą pasiekė rugpjūčio 27 dieną. Atlikėjui E. Dragūnui tai – staigmena. „Pirmą kartą girdžiu“, – tarstelėjo žinomas vyras.

Patikimi LNK šaltiniai teigė, kad byla susijusi su galimai nesantuokiniu E. Dragūno vaiku. Šaltinių duomenimis, kalbama apie devynerių metų sūnų.

„Nelabai kažką žinau, bet draugas sakė, kad turėčiau sveikintis su kiekvienu vaiku, nes gali būti mano“, – juokavo E. Dragūnas.

Nelabai kažką žinau, bet draugas sakė, kad turėčiau sveikintis su kiekvienu vaiku, nes gali būti mano.

Šaltinių teigimu, vaiko išlaikymui finansinės paramos iš atlikėjo prašyta anksčiau, tačiau nesulaukta.

„Moteris teigia, kad turi devynerių metų sūnų ir sako, kad jūs esate tėvas ir dabar bandys prisiteisti dėl jo išlaikymo“, – E. Dragūnui sakė LNK žurnalistė.

„Šaunu“, – tarstelėjo atlikėjas.

Paklaustas, kaip vertina šią situaciją, žinomas vyras nedaugžodžiavo: „Nežinau, pirmą kartą girdžiu, nustebęs esu“.

Kodėl į teismą kreiptasi tik dabar, po devynerių metų, ir koks prašomos sumos dydis – kol kas viešai neatskleidžiama.

„Komentuoti šiuo metu negaliu. Mano atstovaujamoji pageidauja, kad tai nebūtų viešinama, nes pakankamai jautri situacija“, – kalbėjo advokatė Marina Gušauskienė.

Aš visada mokėti pasiruošęs, aš gi vyras.

„Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui yra prašoma tuo ieškiniu priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir taip pat išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Šiuo metu yra priimtas ieškinys ir atsakovo nustatytas dvidešimties dienų terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį“, – situaciją komentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.

Dėl paties kreipimosi į teismą E. Dragūnas nustebęs, tačiau klausimas apie dar vieną vaiką atlikėjui, panašu, nuostabos nekelia.

„O gali būti tiesa, kad jūs esate čia tėvas?“ – atlikėjo klausė žurnalistė.

„Gali, kodėl ne“, – teigė E. Dragūnas.

„Kaip jūs dabar pasiruošęs būsite – mokėti ar ne?“ – teiravosi žurnalistė.

„Aš visada mokėti pasiruošęs, aš gi vyras“, – teigė atlikėjas.

Kokia situacija dėl tėvystės įrodymo, ar bus atliekami DNR tyrimai? „Bylos medžiagos negaliu kol kas atskleisti“, – sakė advokatė M. Gušauskienė.

Panašiose bylose patirties turintis advokatas Karolis Rugys sako – prisiteisti norimą sumą ne taip ir lengva. „Vaiko išlaikymo dydžio galima reikalauti už maksimalų trejų metų laikotarpį. Reikia kiekvieną eurą, centą įrodyti. Tai ne visą laiką yra paprasta, ne visada yra kaupiami čekiai už visas sumas“, – teigė advokatas.

Reikalaujamai sumai lubos nenustatytos, vadinasi, nepriklausomai, žvaigždė ar ne, galima prašyti tūkstantinės sumos. Tačiau, anot advokato, bendra praktika tokia – teismai aukso kalnų įprastai nepriteisia.

Teismas tai konstatavo įvertinęs Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatytas sąlygas, kad pareiškėjas turi gyventi Lietuvoje, taip pat, kad pareiškėjui išvykus iš Lietuvos galima nutraukti vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą.

Įstatymai numato galimybę gauti tokias išmokas, kai teismas įpareigoja mokėti alimentus tėvams ar vienam iš tėvų, bet šie pinigų nemoka. Valstybei palikta teisė išsiieškoti išlaidas iš skolininko.

„Teismas padarė išvadą, kad pagal minėtus Išmokų įstatymo (...) punktus vien dėl asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo išvykus į kitą valstybę, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, prarandama pagal šį įstatymą įgyta vaiko teisė į išmokas, skirtas jo išlaikymui, ir taip sudaromos prielaidos pažeisti vaiko interesus“, – konstatavo KT.

Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, jau paskirtų vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas negalės būti nutrauktas.

Anot teismo, šios įstatymo normos neleidžia įvertinti kiekvieno asmens situacijos individualiai, atsižvelgti į kitas asmens ir valstybės ryšį pagrindžiančias aplinkybes, be to, tam tikrais atvejais „gali būti sudaromos prielaidos nepagrįstai riboti asmenų judėjimo laisvę“.

Sprendime pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtinti imperatyvai įpareigoja valstybę priimant įstatymus ir kitus teisės aktus ir juos taikant atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus. Anot jo, teisinio reguliavimo, kuriuo sudaromos prielaidos pažeisti vaiko interesus, „negalima konstituciškai pateisinti vien siekiu mažinti valstybės biudžeto išlaidas“.

„Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, jau paskirtų vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas negalės būti nutrauktas vien dėl to, kad vaikas, kuriam išlaikyti šios išmokos paskirtos, ir (arba) pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl šių išmokų paskyrimo, išvyko nuolat gyventi į kitą valstybę“, – nurodo teismas.

KT tvarką vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu – šis teismas nagrinėja skundą dėl nutrauktų išmokų vaikui, kuris išvyko į užsienį.

Prieš savaitę beveik dvejus metus teismų slenkstį minančius, ir niekaip išsiskirti negalėjusius Moniką ir Andrių Šedžius pasiekė teismo sprendimas – pora pagaliau oficialiai išskirta. Teismas nustatė, kad poros trejų metų sūnus gyvens su mama. Andriui Šedžiui priteistos 1000 eurų mėnesinės išlaidos, skirtos vaiko išlaikymui. Andrius nė nebando slėpti – toks teismo sprendimas jį piktina, todėl jis ketina jį skųsti.

Andrius neslėps noro prabilti viešai, ir atsakyti savo dabar jau buvusiai žmonai, 27–erių vizažo specialistei ir grupės „Naujosios pupytės“ narei Monikai Kvietkutei Šedžiuvienei. Prieš savaitę moteris viešai papasakojo apie netinkamą sūnaus auklėjimą nes, esą, kai jis laiką leidžią su tėvu, nuolat mato besikeičiančias jo drauges. Verslininkas rėžia savo tiesą – naujasis buvusios žmonos širdies draugas Dovydas turi ne vieną kriminalinį įrašą biografijoje, todėl yra prastas pavyzdys jo sūnui.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ jau šį pirmadienio vakarą, 20.00 val., tik per LNK.

Daugiau nei prieš metus su dainininke Oksana Pikul–Jasaitiene sūnaus susilaukęs S. Jasaitis teigia nebeturįs tiek pinigų, kad galėtų toliau mokėti išlaikymą savo pirmagimiui, kurį prižiūri buvusi jo žmona Vaida Jasaitienė.

Todėl 34-erių krepšininkas kreipėsi į teismą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Bugelevičienė trečiadienį paskelbė, kad S. Jasaičio prašymas yra atmetamas be jokių išlygų.

Priimdamas tokį sprendimą, teismas rėmėsi ir Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada.

Galutinis teisėjos A. Bugelevičienės argumentas: ieškovas S. Jasaitis esminio savo turtinės padėties pablogėjimo ar nepilnamečio poreikių sumažėjimo neįrodė.  

Byloje turimi duomenys apie Simo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir jo disponuojamas pinigines lėšas, teismo vertinimu, taip pat nerodo sumažėjusių krepšininko galimybių išlaikyti mažametį sūnų.

Krepšininkas šios bylos svarstyme norėjo įrodymų, kad savo asmenines reikmes V. Jasaitienė tenkina iš pačios uždirbamų arba turimų lėšų, o ne iš vaikui jo pervedamų pinigų. Mat, oficialiais bylos duomenimis, pačios V. Jasaitienės pajamos kas mėnesį siekia vos 275 eurus.

Nei ieškovas, nei atsakovė ar jų atstovai trečiadienio popietę į teismą atvykti nepanoro.

Trečiadienį paskelbtas teisėjos A. Bugelevičienės sprendimas dar neįsiteisėjo, per 30 dienų jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

2012-aisiais teismas V. Jasaitienei po skyrybų priteisė 1 105 000 litų (320 030 Eur), taip pat prabangius 642 tūkst. litų (186 tūkst. Eur) vertės apartamentus sostinėje ir visureigį „Porsche Cayenne“.

Be to, kaltu dėl skyrybų pripažintą S. Jasaitį teisėjai įpareigojo kiekvieną mėnesį mokėti sūnaus išlaikymui po 4,5 tūkst. litų (1 303 Eur), kol jis sulauks pilnametystės. Buvę sutuoktiniai kartu rūpinasi sūnumi: berniukas gyvena su mama, bet dažnai lankosi ir tėčio šeimoje.

Beje, dar vasarą S. Jasaitis sulaukė didelio žinomų žmonių palaikymo – jie viešai išreiškė nuostabą, kaip iš uždirbamų 275 eurų poniutė gali sau leisti prabangiai rengtis ir keliauti po pasaulį.

Kaip skaičiuojama suma vaiko išlaikymui

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nurodo, kad vaiko išlaikymui skirta suma turi būti proporcinga nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai – t.y. prie vaiko išlaikymo prisidėti turi abu tėvai skirtingomis arba vienodomis proporcijomis. Vertinant tėvų turtinę padėtį, teismai atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja tėvai, ar jos yra reguliarios, kokio dydžio nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdo, ar turima įsiskolinimų bei kitų finansinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių, taip pat jų sveikatos būklę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, yra minimalios mėnesinės algos dydžio suma – šiuo metu 380 EUR. Tačiau šis dydis tėra orientacinis, tad tais atvejais, kai vaikas turi specialių poreikių arba tai leidžia tėvų turtinė padėtis, galima priskirti ir didesnę vaiko išlaikymui skirtą sumą. Taip pat, jei tėvų pajamos yra mažesnės ir 380 EUR suma būtų neproporcinga jų turtinei padėčiai, t.y. neleistų pragyventi tėvui ar motinai, kuris moka alimentus, teismas gali priteisti ir mažesnę išlaikymo sumą.

Įrodymais tampa net informacija socialiniuose tinkluose

Neretai pasitaiko situacijų, kai nenorintys mokėti alimentų tėvai slepia savo tikrąją turtinę padėtį – deklaruoja gaunantys minimalų atlyginimą ar esantys bedarbiai, turintys daug skolų, nedisponuojantys nekilnojamuoju turtu ir pan. Tačiau tokiu atveju teismas vertina ne oficialią, bet realią tėvo ar motinos finansinę padėtį – aiškinamasi, ar jis/ji neturi nedeklaruotų pajamų, prašoma buvusio sutuoktinio/-ės ir žmogaus, su kuriuo jis vėliau susituokė, sąskaitų išrašų, įvertinamas kilnojamasis turtas, kuriuo jie naudojasi (automobiliai, telefonai ir t.t.), naudojamasi net socialiniuose tinkluose esančia informacija – pavyzdžiui, jei tėvas dalinasi nuotraukomis iš prašmatnių atostogų, teismas gali padaryti prielaidą, kad jo pajamos yra slepiamos, o turtinė padėtis yra geresnė, nei jis pateikia teisme. Taip pat teismas įvertina, ar tokias pareigas užimantis ir konkrečių kompetencijų žmogus iš tiesų gali gauti tik minimalų atlyginimą – vertinama, ar tėvo arba motinos pateikti duomenys atitinka rinkos sąlygas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai praktikoje vertina ne tik realią tėvų turtinę padėtį, bet ir realius vaikų poreikius, tad siekiantiems prisiteisti perdėtai dideles sumas iš buvusių sutuoktinių prisidengiant brangiomis vaikų laisvalaikio pramogomis ar prestižinėmis mokyklomis, to padaryti paprastai nepavyksta. Nustatant vaiko poreikius ir jų apimtį, teismas įvertina, koks išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas – maistas, būstas, sveikata, išsilavinimas, poilsis, ugdymas, laisvalaikis ir t.t. Teismai laikosi praktikos, jog vaiko sugebėjimai ir norai negali prieštarauti protingumo ir sąžiningumo principams – pavyzdžiui, teismo sprendimu, išlaidos į pramogų parkus ir pajūrio kurortus nėra būtinosios kasmetės vaiko išlaidos, o labai plati užklasinė veikla nėra būtinybė, be kurios vaikas negalėtų visavertiškai vystytis.

Kas gresia nemokantiems alimentų

Susidarius situacijoms, kai tėvas, kuriam priteista mokėti pinigus vaiko išlaikymui, to nedaro piktybiškai, teismas gali priteisti vienkartinę išmoką už praėjusius trejus metus iki kreipimosi į teismą, o to nedarantiems – skirti bausmę.

Šių metų rugsėjį teismas skyrė 45 parų arešto bausmę tėvui, kuris įvertinus bylos duomenis gyveno iš neoficialių pajamų ir sąmoningai neteikė lėšų vaiko išlaikymui. Kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, už analogišką veiką vyras buvo teistas jau du kartus, jam buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, iš viso teisiamas jau septintą kartą. Darant prielaidą, kad ankstesnės bausmės nepakoregavo vyro elgesio ir jis toliau tyčia nemokėjo priteistos sumos vaiko išlaikymui, jis nuteistas arešto bausme.

Pastarasis teismo sprendimas įrodo, kad tais atvejais, kai tėvas piktybiškai neatlieka pareigos išlaikyti vaiką, gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje taip pat akcentuojamas principas, kad tėvas ar motina, kuris neprisideda prie vaiko išlaikymo, privalo rodyti pastangas pakeisti susidariusią situaciją, t.y. aktyviai ieškotis darbo, įgyti aukštesnių kompetencijų, reikalingų darbo rinkai, ir pan. Tad akivaizdu, jog oficialių pajamų neturėjimas nėra priežastis, absoliučiai atleidžianti tėvą nuo pareigos mokėti alimentus, ir už tokius veiksmus galimos ir griežtos bausmės.

Europos Komisijai skelbiant niūrias demografines prognozes Lietuvai ir Vyriausybei siekiant gerinti demografinę padėtį bei skatinti dirbančias mamas, Vyriausybė neketina keisti išmokų vaikus auginantiems tėvams tvarkos, be to, trejus metus siūlo išsaugoti jų darbo vietą. Tokiam premjero Algirdo Butkevičiaus pasiūlymui ketvirtadienį pritarė Vyriausybės strateginis komitetas.

„Siūlau nepritarti mokslininkų pasiūlymui priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki 2 metų auginantys tėvai nebegalėtų tuo pačiu metu gauti visos 40 proc. išmokos ir darbo užmokesčio. Siūlau palikti galioti esamą tvarką. Taip pat siūlau, kad darbo vieta auginančiai mamai būtų išsaugoma trejus metus, kaip yra dabar“, - BNS sakė A.Butkevičius.

Mokslininkų parengtas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas naujas socialinis modelis siūlė keisti šią tvarką.

„Suplanavome, kad visi teisės aktai galutinai bus baigti svarstyti ministerijose ir į Vyriausybės posėdį atkeliaus 29 dieną šio mėnesio. Tikimės, kad visą paketą po to perduosime Seimui“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Anot premjero, sutarimas dėl visų siūlomų pakeitimų Seime gali būti pasiektas iki liepos 1 dienos.

„Šitas paketas yra didelis ir mes tikimės, kad daugiau bus diskutuojame po to Seime, frakcijose. Tikimės, kad iki liepos 1 dienos rasime sutarimą su Seimo nariais“, - tvirtino A.Butkevičius.

Strateginis komitetas taip pat pritarė Trišalės tarybos sprendimui dėl atleidimo iš darbo - siūloma mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą iki 1 mėnesio, o ilgesnis terminas galiotų ikipensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems arba vaikus auginantiems darbuotojams.

Nuspręsta koreguoti mokslininkų pasiūlymą išeitinę išmoką sumažinti iki vieno vidutinio darbo užmokesčio - pritarta, jog išeitinė išmoka, nepriklausomai nuo darbo stažo, siektų du vidutinius darbo užmokesčius.

Komitetas be kita ko pritarė ir siūlymui pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais - pradedant 2017 metais, 12 metų po vieną procentinį punktą mažinti socialinio draudimo tarifą. Sumažintas tarifas būtų padengiamas valstybės biudžeto lėšomis.

Paprašytas sukonkretinti lėšų šaltinį, premjeras atsakė, kad šis klausimas bus svarstomas vėliau.

„Mes manome, kad verslininkai turės galimybę padidinti darbo užmokestį darbuotojams. Tikimės, kad ekonomikos augimas leis gauti papildomas pajamas, nes čia yra darbdavių mokestis. Mes manome, kad tokia politika - socialinio draudimo mokesčio tarifo mažinimas leis pritraukti investicijų iš užsienio ir leis sukurti naujas darbo vietas“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Modelio projektą ypač kritikuoja profesinių sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra sakiusi, jog projektas nėra vientisas modelis, o jį paruošti turėjo pati Vyriausybė.

Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais.

A.Butkevičius anksčiau yra sakęs, jog kai kurie ginčų keliantys pasiūlymai, dėl kurių socialiniai partneriai nesutars, gali būti svarstomi atskirai ir vėliau, o nesuderintus pasiūlymus Vyriausybė ir Seimas svarstytų iš naujo.

34 proc. lietuvių vienam vaikui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį skiria nuo 500 iki 1000 Lt. Tuo metu ketvirtadaliui šalies gyventojų vieno vaiko išlaikymui pakanka nuo 100 iki 500 Lt, o 1000 Lt ir daugiau per mėnesį išleidžia 7 proc. Lietuvoje vaikus auginančių gyventojų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

„Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai dažnai susiduria su problema, kaip tinkamai paskirstyti šeimos biudžetą, kiek lėšų skirti vaikams išlaikyti. Šis klausimas tampa dar opesnis vaikams tik pradėjus eiti į mokyklą. Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai lietuviai linkę skirti nuo 500 iki 1000 Lt, tačiau jų gaunamos pajamos daro didžiausią įtaką šiai sumai – kuo jos didesnės, tuo daugiau lėšų skiriama vaiko poreikiams tenkinti“, – sako banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimas parodė, kad mažiausią sumą (100-500 Lt) vaikui išlaikyti per mėnesį dažniausiai skiria 30-39 m. amžiaus gyventojai, o didžiausią – jauniausi (iki 29 m.) gyventojai.

Apklausa taip pat atskleidė, kad šeimos dydis, šalies gyventojų nuomone, beveik neturi įtakos tam, kaip joje planuojami finansai. Nors beveik tiek pat – 18 ir 19 proc. – lietuvių mano, jog finansai planuojami praktiškiau įprastose (1-2 vaikai) arba gausiose (3 ir daugiau vaikų) šeimose, didžioji dalis apklausos dalyvių (61 proc.) laikėsi nuomonės, kad finansinė šeimų padėtis priklauso ne nuo vaikų skaičiaus, bet nuo tėvų požiūrio.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė ir įkūrėja Jurgita Pocienė sako, kad dažnu atveju gausios šeimos yra praktiškesnės ir finansiškai atsakingesnės nei įprastos. Be to, vaikai, augantys tokiose šeimose, yra daug savarankiškesni ir moka geriau kontroliuoti finansus.

„Gausios šeimos būna dviejų tipų: vienos vaikus gimdo tam, kad gautų pašalpas, tad jos neskaičiuoja ir negalvoja, ar turės pinigų vaikų globai. O kitos daugiavaikės šeimos, dar prieš planuodamos vaiką, apgalvoja ir labai smulkiai apskaičiuoja, ar turės laiko bei pinigų jo išsilavinimui ar kitiems poreikiams tenkinti. Todėl nenuostabu, kad tokios šeimos pinigus ir finansus skaičiuoja labai atsakingai – mažiausiai skiria pramogoms, o daugiausia – vaikų išsilavinimui ir, žinoma, maistui. Pastebiu, kad tokių šeimų vaikai retai būna „mamyčiukai“, todėl jie labiau linkę greičiau pradėti savarankiškai kurti ir tvarkyti savo finansus”, – pasakoja J. Pocienė.

Minėtą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos metu interviu būdu apklausti 1004 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.

Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų. Reaguodama į tokią socialiai jautrią situaciją, Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai.

"Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai", - apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai - net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų.

Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų - perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.

Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pasekmė - kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa. Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę). Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje - 2.530 Lt, šeimynoje - 1.040 Lt, o šeimoje - 520 Lt.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos.

Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.

Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis. Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos 440 Lt, o kitu atveju viena iš priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai mamai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 Lt pajamos.

Dar viena problema - netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką. Dėl to vėliau turime nepageidaujamą rezultatą - vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį.

Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.

Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius.