Anot tarnybos, tėvams vaiko nepriežiūra yra vis dar labiausiai neaiški iš visų smurto formų.

„Pagal apibrėžimą tai įvardijama kaip nuolatinis tėvų ar globėjų negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių ir emocinių – psichinių – poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai“, – rašoma pranešime.

Pasak tarnybos, smurtą patyrusiems vaikams buvo teikiamos socialinės paslaugos, medicininė, psichikos sveikatos specialistų, taip pat švietimo ir teisinė ar kita reikalinga pagalba.

Nuo sausio šalyje įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais sunkumų dėl vaikų priežiūros patiriančioms šeimoms suteikiama daugiau galimybių pasikeisti, o esant grėsmei, vaikus bus siekiama pirmiausia perduoti giminaičiams.

Pakeitimais atsisakoma ligšiolinių grėsmės lygių nustatymo, o kiekvienas vaiko atvejis vertinamas individualiai. Nustačius, kad vaikui kyla pavojus, atsiranda galimybė jį su vienu ar abiem tėvais laikinai apgyvendinti krizių centre. Jei nustatoma, kad tėvai kelia pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, laikinai vaiko priežiūrai būtų pirmiausia pasitelkiami giminaičiai ir kiti artimieji. Stiprinama ir mobiliųjų komandų – psichologų, socialinių darbuotojų, su proklausomybės ligomis dirbančių specialistų pagalba.

2018 metų liepą įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas.

Vadinamoji „Mato reforma“ priimta po to, kai mirė Kėdainiuose motinos Monikos Kaziukaitytės ir jos sugyventinio Gedimino Kontenio sumuštas mažametis Matas.

Vaizdo kameros. Ministerija vaiko teisių specialistus ketina aprūpinti mobiliomis vaizdo kameromis, kurios padėtų objektyviai ištirti situacijas, kai vaiko teisių specialistų ir tėvų ar šeimos atstovų teiginiai vieni kitiems prieštarauja. Pasak ministerijos, tokie įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose.

Mokymai specialistams. Planuojama užtikrinti ir nuolatinius vaiko teisių specialistų mokymus, kurie jiems leistų tiksliau nustatyti pažeidimus, taip pat specialistus planuojama mokyti profesionaliai bendrauti tiek su šeimomis, tiek su žiniasklaida, tiek su kitomis institucijomis. Be to, specialistams ketinama suteikti daugiau žinių ir apie asmens duomenų apsaugą.

Mažesni darbo krūviai. Parengtame plane numatyta ir sureguliuoti vaiko teisių specialistų darbo krūvius. Šiuo metu vienam specialistui, pasak ministerijos, tenka apie 200 atvejų, kurie susiję su vaiko teisių pažeidimais, atstovavimais teismuose, globos klausimais ir t.t.

Atskiras skyrius skundams. Žadama tarnyboje įsteigti ir atskirą skyrių nagrinėti tėvų skundus dėl to, ar pagrįstai buvo nustatytas grėsmės vaikui lygis. Be to, naujame skyriuje būtų nagrinėjami ir vaiko teisių specialistų darbo etikos klausimai – tam ketinama patvirtinti tarnybos Etikos kodeksą.

Nebus konfidencialumo pasižadėjimų. Ministerija ketina atsisakyti ir konfidencialumo pasižadėjimų šeimos nariams. Iki šiol atvejo vadybos apraše buvo punktas, kad nagrinėjamų atvejų posėdžiuose dalyvaujantys asmenys privalo laikytis konfidencialumo ir pasirašyti specialų pasižadėjimą. Ministerijos teigimu, tuo nebuvo bandoma apriboti šeimų veiksmų, tuo buvo stengiamasi užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai neskleistų informacijos į išorę.

Įspėja dėl alkoholio vartojimo prie vaikų. SADM taip pat primena ir apie alkoholio vartojimą prie vaikų – tai nėra uždrausta įstatymais. Tačiau jeigu abu tėvai ar vienintelis iš tėvų yra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, tai gali būti įvertinta kaip aukštos rizikos veiksnys.

Vis dėlto, teigiama, kad vien tai nėra svarus vienintelis pagrindas atimti vaiką iš šeimos. Tiesa, jei vaikas mažametis, t.y. jam mažiau nei 3 metai, situacijos gali vertinamos jautriau. Vaiko teisių specialistai akivaizdžiu apsvaigimu laiko, kai asmenys nesugeba rišliai kalbėti, sunkiai stovi bei nekoordinuotai juda. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių su savimi nesinešioja, apie tėvų blaivumą jiems informaciją gali suteikti tik policija.

Ministerijos duomenimis, nuo liepos vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9495 galimus pažeidimus. 4212 atvejų pranešimai apie galimą grėsmę vaikui nepasitvirtino, tačiau 4362 vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis. Dar 922 vaikams nustatytas II grėsmės lygis – vaikams užfiksuotas realus pavojus, todėl jie buvo laikinai paimti iš tėvų ar globėjų.

BNS apžvelgia penkias svarbiausias naujoves.

1. Centralizuota sistema ir pagalba visą parą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tampa pavaldūs buvę visi Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, jie turės dirbti pagal vienodus standartus.

Šalyje veiks 12 tarnybos teritorinių skyrių, jiems priklausys vietose dirbantys vaiko teisių specialistai, mobiliosios komandos, budėtojai. Skyriai įpareigoti visą parą, taip pat švenčių bei poilsio dienomis, užtikrinti vaiko teisių apsaugą, reaguoti į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.

Pradės dirbti atvejo vadybininkai, jie užtikrins operatyvaus pagalbos organizavimo vaikui ir šeimai inicijavimą, koordinavimą.

2. Nustatyti terminai reaguoti.

Jei pranešimas susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, vaiko teisių specialistai įpareigoti į jį reaguoti ne vėliau kaip per 6 val. nuo pranešimo gavimo. Jei pranešimas susijęs su galimais kitais vaiko teisių pažeidimais, specialistai turi jį nagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gavimo.

Kai nustatoma, kad šeimoje yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei (kitaip – antras grėsmės lygis), vaikas turės būti paimamas iš šeimos.

3. Vaikai negalės likti vieni.

Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

4. Paslaugos šeimai.

Pagalbą šeimai, kai vaikui nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir dėl šios priežasties vaikas bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), teiks mobilioji komanda (psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su turinčiais priklausomybių). Mobili komanda su šeima intensyviai dirbs 14 dienų, po to bus sprendžiama, ar į ją gali grįžti vaikas.

Kitais atvejais švietimo, socialines ir pan. paslaugas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais, kaip ir iki šiol turės teikti savivaldybės.

5. Daugiau psichologų apklausose.

Nuo liepos 1 dienos tampa privalomas psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose. Psichologas turės dalyvauti nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vaikų skyriaus patarėjas, laikinai einantis Vaikų skyriaus vedėjo pareigas Ričardas Černiauskas Eltai teigė, kad liepą darbą pradėsiančių mobiliųjų komandų specialistų atranka ir jų darbo tvarkos aprašas bus tvirtinamas.

Kur konkrečiai planuojama kurti mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiks skubią individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą? Ar darbą Vaiko teisių apsaugos skyriuose tęs darbuotojai, kuriems labiau rūpėjo popieriai, o ne skriaudžiami vaikai ir kitus aktualius klausimus ELTA uždavė R. Černiauskui, tačiau atsakymų sulaukė ne į visus.

- Kaip veiks mobiliosios komandos?

- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos profesionalių specialistų grupės per vieną darbo dieną pradės intensyvų darbą su vaiku, jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir per 14 dienų nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atliks intensyvų mobiliosios komandos darbą su šeima, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku.

Paskui kartu su atvejo vadybininku bus įvertinti šeimos poreikiai dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygio šeimoje.

Mobiliosios komandos taip pat teiks intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai, siekdamos būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, teiks rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

- Kiek ir kur konkrečiai planuojama kurti mobiliųjų komandų?

- Mobiliąsias komandas (iš viso 12) numatoma kurti kiekvienoje apskrityje, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje ir Kaune. Jos pradės veikti įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, tai yra po 2018 metų liepos 1 dienos.

- Visos mobiliosios komandos darbą pradės tik nuo liepos. Ar iš pradžių bus išbandoma, kaip veikia sistema?

- (Į šį klausimą R. Černiauskas neatsakė. - ELTA). Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Siekiant kuo sklandesnės jų veikimo pradžios ir efektyvios pagalbos šeimai ir vaikui, jau dabar su vaiko teisių apsaugos specialistais tariamasi dėl mobiliosios komandos veiklos principų.

- Kaip supratau, aprašas dar nepatvirtintas. Ar nuo liepos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos atsiskaitys nebe savivaldybėms?

- Iki šiol buvusi deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai - šios institucijos darbuotojais, dirbančiais teritoriniuose skyriuose.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, visą parą veikianti vaiko teisių apsaugos sistema užtikrins vienodą praktiką apsaugant ir ginant vaiko teises, o visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis tvarkomis (vienodi standartai) ir taikomai vienodi teisiniai pagrindai.

Teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises ir atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybėje.

- Ką planuojama daryti su tais Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojais, kurie orientavosi ne į vaikų gerovę, o kad popieriai būtų tvarkingi? Ar planuojama peržiūrėti, kokios kompetencijos darbuotojai dirba rajonuose? O gal visi darbuotojai liks, tik keisis pavaldumas?

- Remiantis Valstybės tarnybos įstatymu bei Darbo kodeksu darbo pasiūlymai turi būti pateikiami visiems esamiems vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams.

Taip pat bus skelbiami konkursai naujiems ir laisviems etatams užimti, tačiau jau taikant aukštesnius reikalavimus specialistų kvalifikacijai.

Šiuo metu taip pat yra nustatyti rekomendaciniai savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų išsilavinimo, darbo patirties ir kiti specialieji reikalavimai.

Teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių tarnautojų, priimtų į pareigas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui įsigaliojus, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant vienodo standarto bus investuojama į žmogiškųjų išteklių kompetenciją organizuojant mokymus, dalijantis gerąja patirtimi.

***

Mintimis apie vadinamąją „Matuko reformą“ ELTA paprašė pasidalyti ir Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Linos Juškevičienės.

Specialistei abejonių kelia naujos bendros tvarkos, kaip reaguoti krizės atveju, akcentavimas. „Kartojama, kad kuriama centrinė valstybės vaiko teisių apsaugos institucija vadovausis bendra tvarka, tarytum dabar yra 60 tvarkų, kiekvienos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius vadovautųsi savąja. Man kyla klausimas, kas iki šiol Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri yra savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių metodininkė ir rekomendacijų, kaip dirbti su skirtingais atvejais, teikėja, trukdė kurti tvarkas, kurių trūksta?“ - klausė L. Juškevičienė.

Tai dar vienas funkcijų dubliavimas, parodymas, kad padarėme naują darinį, kuris veiks.

Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei neaišku, ar naujojoje struktūroje keisis žmonės, ar jie bus kompetentingesni? Kokių galių jie įgaus nuo liepos 1 dienos bandydami kurti naują vaiko teisių apsaugos sistemą, užuot kažką darę, kad buvusi veiktų?

Paklausta, kaip Vilniuje veiks mobilioji komanda, L. Juškevičienė sakė žinanti tiek, kiek parašyta įstatyme: kad Vilniuje veiks mobilioji komanda, kuri atvažiuos į šeimą per vieną dieną paėmus vaiką ir 14 dienų intensyviai dirbs su šeima. Tada teiks rekomendacijas atvejo vadybininkui, kuris jau dirbo su šia šeima, kaip toliau dirbti su ja. Įstatyme minima, kad mobilioji komanda dirbs tiek su šeima, tiek su vaiku.

„Mano supratimu, tai dar vienas funkcijų dubliavimas, parodymas, kad padarėme naują darinį, kuris veiks“, - konstatavo Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Pasak L. Juškevičienės, Vilniaus mieste ir dabar visą parą teikiama pagalba. Mobilioji komanda atsakinga už skubius pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus, kuriuos teikia kaimynai, patys vaikai, ugdymo įstaigos ir pan.

„Ši mobili komanda skubiai vyksta į įvykius ir sprendžia klausimą dėl vaiko saugumo, ar yra grėsmės sveikatai ir gyvybei, ar reikia paimti vaiką iš šeimos ir kas vyksta su šeima po to.

„Tęstinį darbą su šeima toliau dirba arba vaiko teisių apsaugos skyrius, arba socialinis darbuotojas, jeigu matomas poreikis. Tačiau mus riboja ištekliai. Po įstatymo įsigaliojimo, tikėtina, kad mūsų skubaus reagavimo mobiliosios komandos nebereikės. Naujai kuriamos mobiliosios komandos reaguos į pareigūnų pranešimus, nors, kaip sako įstatymų leidėjai, jie nemato galimybės, kaip per valandą įmanoma reaguoti į visus iškvietimus“, - sakė Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja

Žinią, kad po „Matuko reformos“ darbo vietos bus pasiūlytos visiems iki šiol dirbusiems savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams, L. Juškevičienė vadino palankia darbuotojams. „Tačiau skaitydami Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymas, matome, kad darbuotojams kvalifikacijos trūksta. Aš būčiau linkusi manyti, kad reikėtų peržiūrėti ir esamų darbuotojų kvalifikaciją“, - sakė ji.

Didžiausia vaiko teisių apsaugos problema, L. Juškevičienės nuomone, ir yra žmogiškieji ištekliai.

„Darbuotojų trūkumas - milžiniškas, tai pasakytina ne tik apie vaiko teisių apsaugos skyrius, bet ir apie socialinius darbuotojus, kurie nebeateina. Reikėtų kelti jų atlyginimus, taip pat investuoti į mokymus. Trūko bendradarbiavimo tarp institucijų ir prevencinio darbo su šeimomis - jų švietimo, pozityvios tėvystės kursų. Šeimai turėtume pradėti ruošti nuo vaikystės“, - sakė Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

SADM išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos iššūkiams pasirengta.

Šiai reformai reikės didesnio vaiko teisių apsaugos specialistų skaičiaus, tad „planuojama, kad reikės priimti apie 200 naujų darbuotojų“.

„Skaičiuojant būsimas išlaidas šiems metams, numatyta, kad bus skirta papildomai vienas milijonas eurų, greta jau turimų reformai lėšų, patalpų išlaikymui, darbuotojų aprūpinimui reikiamomis darbo priemonėmis, autoūkio atnaujinimui, taip pat papildomiems etatams“, - rašoma SADM pranešime.

Dabartiniai darbuotojai bus perkeliami į naujas pareigas, jie dėl reformos nebus atleidžiami. Keliant darbuotojų kvalifikaciją, pavasarį bus rengiami išsamūs mokymai.

„Manome, kad 1 mln. eurų mums gali trūkti. Manome, kad tai bus metų pabaigoje ir esame numatę atsarginius resursus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

„Resursų trūks, bet jie nėra tokie dideli, kad negalėtume iš vidinių ministerijos resursų suvaldyti“, – antrino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Jie trečiadienį dalyvavo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, skirtame išsiaiškinti, kaip vyksta pasirengimas įgyvendinti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką.

Priims apie 200 žmonių

Viceministrės teigimu, vaiko teisių apsaugos reformai įgyvendinti šiemet numatyta per 8 mln. eurų.

Dabar skaičiuojama, kiek reikės lėšų darbo užmokesčiui, transportui, patalpoms, mobiliosioms grupėms ir pan.

SADM planuoja iki liepos 1-osios priimti ir naujų darbuotojų. Pagal dabartinį planą, nuo metų vidurio šalyje turėtų dirbti 644 vaiko teisių specialistai, tai yra papildomai ketinama įdarbinti apie 200 žmonių.

Centrinės tarnybos – Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos – aparatas didės nuo 39 iki 54 etatų.

Pasak V. Augienės, vasario 10 dieną visi šiuo metu savivaldybėms pavaldūs vaiko teisių specialistai sulauks pasiūlymo dirbti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. Balandį – gegužę numatoma rengti konkursus naujiems specialistams priimti.

„Esame davę žodį, kad jų (darbuotojų – BNS) socialinės garantijos bus išlaikytos, kad gaus ne mažesnį negu dabar gauna atlyginimą“, – teigė viceministrė.

Kad šita sistema veiktų, visi suprantame, kad reikia kokybiškų darbuotojų. Darbo užmokestis yra tas kelias.

Anot jos, norint jiems mokėti priedus prie dabartinės algos, papildomai šiemet reikėtų apie 700 tūkst. eurų.

„Kad šita sistema veiktų, visi suprantame, kad reikia kokybiškų darbuotojų. Darbo užmokestis yra tas kelias (jiems priimti – BNS). Planuodami 2019 metų biudžetą atsižvelgsime į tai“, – žadėjo L. Kukuraitis.

Naujai priimamiems specialistams bus keliamas reikalavimas turėti psichologo, pedagogo, socialinio darbo arba vaiko teisių specialisto išsilavinimą.

Pagal SADM projektą, centrinę Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą sudarys šeši skyriai, vadovaus direktorius ir trys jo pavaduotojai. Taip pat bus steigiama 12 teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių. Jiems priklausys vietose dirbantys vaiko teisių specialistai, mobiliosios komandos, budėtojai.

V. Augienė taip pat pranešė, kad pagal rengiamą tvarką, nuo liepos 1-osios vaiko teisių specialistai į įvykio vietą turėtų atvykti per dvi valandas. Policijos atstovai anksčiau minėjo, kad norėtų, jog vaiko teisių specialistai sureaguotų per valandą.

Kita vertus, viceministrė tvirtino, kad galima užtikrinti ir atvykimą per valandą.

Nežinia dėl psichologų

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Audronė Bedorf  trečiadienį pakartojo ir anksčiau keltą problemą dėl kvalifikuotų psichologų dalyvavimo apklausiant vaikus.

Tokių psichologų sąrašą sudaryti ir administruoti pavesta Teisingumo ministerijai.

„Esame pateikę pastabas antram projekto variantui, jis mūsų visai netenkina kaip netenkino ir Generalinės prokuratūros, policijos, kitų institucijų. Kontrolierės nuomone, tie specialistai turi būti apmokyti. Mes teikėme siūlymus, kad mokymų programas sudarytas, nes reikia ir teisinių žinių, ir psichologinių žinių“, – sakė A. Berdof.

Anot jos, būtina ne tik apmokyti žmones, kurie galėtų apklausti vaikus, bet ir reikėtų surengti egzaminą, ar jie pasirengę, turi pakankamai žinių atlikti tą darbą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja dar kėlė klausimą dėl tokių psichologų teisių, pareigų, atsakomybės. Pasak jos, būtina parengti ir bendrą apklausų modelį, numatyti galimybę psichologams susipažinti su byla, kad galėtų parengti vaiką apklausai.

„Tai reikia spręsti įstatyminiame lygmenyje“, – tvirtino A. Berdof.

Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas direktorė Simona Mesonienė sakė, kad atlikta psichologų apklausa parodė, jog apie 80 specialistų pasirengę būti psichologų, kurie gali būti pakviesti į vaikų apklausas, sąraše.

S. Mesonienės teigimu, tas sąrašas nebus baigtinis, jį bus galima nuolat pildyti. Be to, norima palikti galimybę teisėsaugai turėti savo psichologų.

Seimo nariui Juliui Sabatauskui primygtinai klausiant, kas mokės psichologams už darbą, Teisingumo ministerijos atstovė teigė, kad „apmokėjimas turėtų būti užtikrinamas iš ikiteisminių tyrimų institucijų, prokuratūros ir teismui skirtų asignavimų“.

S. Mesonienės teigimu, paslaugų įkainiai kol kas nežinomi. Apklausti psichologai nurodė, kad už tris valandas darbo (pasirengimą apklausai ir apklausą) jie norėtų gauti 50 – 100 eurų.

Situaciją vadina kritine

Seimo nariai nuogąstavo, kad pasirengimas vaiko teisių apsaugos pertvarkai vyksta per lėtai, trūksta darbų koordinavimo, susikalbėjimo. Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas apgailestavo išgirdęs per mažai atsakymų į pateiktus klausimus.

„Institucijoms kol kas nepavyksta susitarti: tiek dėl kvalifikacijos kol kas aiškių susitarimų nėra, sutarimo dėl psichologų apmokymų ir egzamino, kam aš labai pritariu, nes apmokyti dirbti (baudžiamajame) procese psichologus būtina, nes yra specialios žinios, universitete jų negauname. Kaip pati baigusi psichologiją, turinti magistro laipsnį, galiu pasakyti, kad be specialaus apmokymo net į tą pusę nedaryčiau jokio žingsnio“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

Teisingumo ministrė M. Vainiutė ramino, kad situacija nėra kritinė.

„Nemanau, kad situacija yra visiškai kritinė, ji tikrai nėra kritinė, nevėluojame su jokiais terminais. (...) Kita vertus, gal problemos labiau kyla ne dėl to, kad niekas nieko nedaro, bet dėl to, kad trūksta koordinavimo. Pavedimas yra Teisingumo ministerijai, mes tą darome ir tikrai padarysime“, – teigė M. Vainiutė.

„Man kelia nerimą toks pasakymas, kad situacija nėra kritinė. Aš manau, kad situacija yra kritinė, nes iš jūsų neišgirdau nė vieno skaičiaus, kiek reikia parengti psichologų, kad procesas nesustotų, kad kiekviena apklausa vyktų taip, kaip reikalauja įstatymas“, – atkirto Seimo narys Algirdas Sysas.

Pernai rugsėjį Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą. Pagal ją, vaiko teisių apsaugos skyriai taps pavaldūs nebe savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galbūt pažeidžiamas vaiko teises: gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galbūt kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.

Priimtas įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigoja pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grės atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Įstatyme nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų, skirtų darbui su šeima, veikla.

Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turės skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turės įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą.

Įstatymas nustato, kad vaikas nuo šeimos galės būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turės kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas bus teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.

Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.

Premjeras tikina, kad lėšų netrūksta

Premjeras Saulius Skvernelis neigia trečiadienį viešojoje erdvėje pasirodžiusius socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pareiškimus, kad vaikų teisių reformai, dar vadinamai Mato reforma, trūksta lėšų. Pasak Premjero, reforma neatitrūksta nuo suplanuoto laiko, ir lėšų yra skiriama tiek, kiek buvo suplanuota.

„Ji nėra atidėta. Visada buvo numatytas įsigaliojimas liepos pirmą, ir ji įsigalios. Įstatymai numato“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Kartu premjeras pažymėjo, kad „tai, kaip buvo suplanuota institucijos pagal poreikį, poreikis buvo ir patenkintas“.