Vartojimo lenktynės

Žaislai – žaidimui skirti daiktai, kurie vaiko gyvenime atlieka daug funkcijų: ugdo, moko, lavina fantaziją ir estetikos pojūtį, padeda vystytis fiziškai, teikia malonumą, džiaugsmą. Per žaislus mažieji pažįsta aplinkinį pasaulį. Pasakyti tiksliai, kiek vaikui jų reikia, sudėtinga.

"Žaislų skaičius svarbus ne tiek patiems vaikams, kiek jų tėvams. Pastaruoju metu suaugusieji patys noriai įsitraukia į vartojimo lenktynes: "Tokio mano sūnus dar neturi...", "Reikia nupirkti būtent šitą, nes jis geresnis nei pas kaimyno dukrą..." Tėvai savo atžaloms daro meškos paslaugą: žaislų gausa vaikai perstimuliuojami. Vieni nuo žaislų gausos greitai pavargsta, tampa pernelyg aktyvūs, irzlūs, sunkiau susikaupia ir trumpiau išlaiko dėmesį. Kiti, užuot džiaugęsi, tampa pasyvūs ir abejingi žaislams, žaislų perteklius jiems kelia nuobodulį.

Žaislų perteklius – kur kas baisesnis dalykas nei jų trūkumas.

"Žaislų perteklius – kur kas baisesnis dalykas nei jų trūkumas: pristigęs kokios detalės ar žaislo vaikas priverstas fantazuoti, būti išradingas, ir tai tik skatina jo kūrybiškumą, – pastebi psichologė Ingrida Markūnė ir atkreipia dėmesį į opią šio laiko tendenciją. – Užimti, rūpesčiuose paskendę tėvai žaislais bando kompensuoti emocinio bendravimo – dėmesio, laiko, švelnumo stoką vaikams. Taip namai apkraunami negyvais, niekam nereikalingais daiktais."

Užtenka vienos dėžės

Specialistė dalyvavo konferencijoje, kurioje buvo analizuojama žaislų įtaka visapusiškai vaiko raidai. Tyrimų duomenimis, mažyliui pakanka vidutinio dydžio dėžės su dešimt skirtingas funkcijas atliekančių žaislų.

"Realiai visi vaikai jų turi kur kas daugiau, net ir tuomet, kai tėvai sąmoningai žaislų neperka. Žaislų vaikai gauna gimtadienio proga, ateidami į svečius jų atneša seneliai, artimieji, tėvų draugai", – sako psichologė.

Ji pataria nekaupti žaislų: keistis, mainytis su kitais tėvais, parduoti, dovanoti. Protinga būtų dalį žaislų kuriam laikui paslėpti – ištraukus po kelių mėnesių jie mažyliui bus vėl kaip nauji. Jei netyčia dings ir jo mylimas pliušinis meškiukas, nieko baisaus: eikite kartu jo ieškoti. Radęs žaislą vaikas patirs daug džiaugsmo, kartu jam galėsite priminti, kad visi daiktai mėgsta būti padėti į savo vietą.

Norėdami sudominti, paskatinti vaiko kūrybingumą, galite pagudrauti: gimtadienio, Kalėdų ar kitas viena proga gautas dovanas jam teikti po vieną – palaukite, kol atslūgs mažylio susidomėjimas pirmąja.

Balansas žaislų dėžėje

"Konstruktorius, dėlionės, kaladėlės, knygelės, stalo žaidimai, smėlis, plastilinas, įvairios piešimo priemonės – tai universalūs žaislai, su kuriais vaikas gali žaisti metų metus. Gero žaislo požymis – daug funkcijų: jį turėtų būti lengva išardyti, skirtingai sudėlioti, jis turėtų skatinti mažylį mąstyti, stimuliuoti išmonę. Vieną funkciją atliekantis žaislas greitai pabosta ir tampa neįdomus", – aiškina I.Markūnė.

Psichologė pastebi, kad pastaruoju metu tėvų prioritetas – ugdomąją vertę turintys žaislai, o tie, kurie skirti žaisti, džiuginti mažą žmogutį, suaugusiųjų dėmesio sulaukia kur kas rečiau. Taip yra todėl, kad tėvai nerimauja dėl savo atžalų ateities: juk tvirtą gyvenimo pagrindą po kojomis turi tik išsilavinusios, protingos, kūrybingos asmenybės. Dėl tos pačios priežasties mažieji gana anksti vedami į neformalaus ugdymo būrelius.

"Darželiuose vaikai ugdomi, po darželio juos tėvai tempia į įvairius būrelius ar užsiėmimus, namuose jų laukia tokią pat funkciją atliekantys žaislai. Kada vaikams pailsėti? Nenuostabu, kad namuose jie yra irzlūs, nervingi, pernelyg aktyvūs, sunkiai sukalbami, – stebisi pašnekovė. – Prigimtinė vaikų teisė žaisti ignoruojama, pamirštama, kad daugiausia išmokstama laisvo natūralaus žaidimo metu. Todėl svarbu, kad žaislų dėžėje būtų ir ugdomųjų, ir malonumą teikiančių žaislų."

Kiekvienas žaislas turi atitikti mažylio amžiaus ribą. Tačiau tėvai ir vėl perlenkia lazdą: norėdami pasipuikuoti prieš kitus ar galvodami, kad tokiu būdu labiau paspartins vaiko vystymosi raidą, jie renkasi vyresniam amžiui skirtus žaislus.

"Tokie pirkiniai teikia pasitenkinimą patiems tėvams ir retai kada džiugina jų mažametes atžalas", – pabrėžia I.Markūnė.

Kūrybiškas požiūris

Pasak specialistės, pastaruoju metu linkstama manyti, kad tobuli žaislai turi būti aukštos technologinės vertės, ergonomiški, tokių spalvų ir formų, kurios stimuliuotų ir spartintų įgūdžių įgijimą. Tačiau tikroji žaislo vertė daug labiau priklauso nuo to, kaip jis naudojamas ir kokia funkcija jam priskiriama.

Kaip tik todėl ne visada geriausias yra brangiai kainuojantis žaislas. Bet koks daiktas, atsižvelgiant į tai, kaip jis naudojamas, gali būti potencialiu žaislu. Sagos, juostelės, skalbinių segtukai, šaukštai, plastikiniai indai – daugelis mažylių mielai žaidžia su įvairiais namų buities daiktais, virtuvės rakandais. Tokie "žaislai" jiems ne tik teikia malonumą, bet ir skatina vaizduotę, plečia akiratį, ugdo įgūdžius.

Puiki mintis – savadarbiai žaislai, į kurių gamybą galima įtraukti pačius vaikus. Tokius žaisliukus jie itin vertins, saugos, didžiuosis, kad darė kartu su mama ar tėčiu, be to, kartu praleistas laikas sustiprins ryšį tarp tėvų ir vaikų.

"Aišku, tai neturėtų būti suaugusiųjų įgeidis – sūnų ar dukrą reikia sudominti, įtraukti", – pastebi psichologė.

Skatinti geriau nei bausti

Vaikai instinktyviai pradeda žaisti jau nuo 3 mėnesių – tyrinėja aplinką. Maždaug iki 1–2 metų vaikų dėmesį traukia daiktai, paskui, pradėjus labiau domėtis aplinka, – atsiranda poreikis bendrauti su žmonėmis.

"Jei mažylis nelanko darželio, auga namuose su aukle ar mama, didėjantį bendravimo poreikį jam patenkinti tampa vis sunkiau. Natūralu, kad vaikui pradeda trūkti draugijos – jis nori, kad kas nors žaistų su juo kartu", – aiškina I.Markūnė.

Neretai net darželį lankantis vaikas prašo į jo žaidimą įsijungti tėvus. Ignoruoti jo užgaidos nederėtų – prašymas žaisti kartu rodo, kad mažylis tiesiog pasiilgo tėvų, nori jų dėmesio. Žinoma, tėvai pavargę, alkani, mamos laukia namų ruošos darbai... Suaugusiųjų galimybės ir vaiko poreikiai nesutampa. Šiuo atveju tėvai turi spręsti, kas jiems svarbiau.

Pati mažamečius vaikus auginanti pašnekovė pastebi, kad beveik visi vaikai išsaugo polinkį retkarčiais žaisti vieni. Ši vienumos ir bendriems žaidimams skirto laiko kaita būdinga visiems, todėl žaidimas su suaugusiaisiais paprastai neužsitęsia – netrukus, mažylis noriai žais vienas.

Nesileiskite manipuliuojami – vaikas turi mokėti savarankiškai sutvarkyti savo daiktus. Patyręs, kad tai ilgai trunka ir nėra lengva, kitą kartą nenorės jaukti visos žaislų dėžės.

Daugiausia keblumų atsiranda vakare, kai prieš miegą tenka tvarkyti visą žaidimų lauką. Natūralu, kad vaikas prašys pagalbos.

"Nesileiskite manipuliuojami – vaikas turi mokėti savarankiškai sutvarkyti savo daiktus. Patyręs, kad tai ilgai trunka ir nėra lengva, kitą kartą nenorės jaukti visos žaislų dėžės, – tikina psichologė. – Darželyje mažieji pasirinkimo neturi – ten galioja griežtos taisyklės. Po savu stogu juos turėtų įkvėpti tinkamas tėvų pavyzdys ir... išmonė. Auklėjimo principams nenusižengsite už greitai atliktą darbą pažadėję vaiką apdovanoti ar paskatinsite: "Susitvarkyk per 10 minučių, tada dar liks laiko pažiūrėti filmuką ar paskaityti pasakėlę."

Nustatytas terminas moko mažylį organizuoti savo laiką, o paskatinimas, apdovanojimas – žymiai efektyvesnė priemonė nei bausmė – pastaroji neskatina mažylio tvarkytis.

Žaislų parduotuvės pagundos

• Planuokite pirkinius: jei mažylis svajoja apie brangų konstruktorių, padovanokite jį gimtadienio proga, jei dukra jau turi šešias lėlės, kam jai dar septinta?

• Neikite su vaiku į parduotuvę, jei jis pavargęs, sudirgęs – audros lygioje vietoje neišvengsite.

• Nesileiskite manipuliuojami: prieš eidami apsipirkti susitarkite, kad atžalai nupirksite tik vieną daiktą ir už tam tikrą kainą.

• Skatinkite mažylį taupyti, mokykite užsidirbti, pavyzdžiui, palikite jam už taros depozitą gautus piginus. Eidami į parduotuvę priminkite, kad jis juos pasiimtų – galės nusipirkti tai, ką nori. Namo grįšite ramūs ir be jokių pirkinių – kitaip nei tėvų pinigus savuosius vaikas itin brangina.

• Nepirkite ir nedovanokite žaislų išaugti – jie tik užims vietą namuose.

Tyrimo duomenimis, 49 proc. į mokyklas vaikus rudenį leisiančių tėvų mano, jog šiose įstaigose jie įgyja pakankamai žinių ir yra gerai ugdomi. Kita dalis – 44 proc. – yra pasirengusi į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšas jų užklasinei veiklai ir būreliams.

Tokią mūsų šalies tėvų nuomonę apie vaikų ugdymą atskleidė „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos tėvų ketina investuoti į užklasinę vaikų veiklą, nes mano, kad mokyklose jie įgyja pakankamai žinių, tačiau stokoja visapusiškos patirties. Tuo tarpu 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų planuoja mokėti privatiems mokytojams ir rinktis pamokas už pinigus. 6 proc. apklausos dalyvių mano, kad mūsų šalies mokyklose vaikai negauna nei pakankamai žinių, nei gero išsilavinimo.

Mūsų šalies tėvai kasmet atsakingai planuoja vaikų mokslą ir vis dažniau renkasi mokamas mokslo įstaigas, korepetitorius bei pasirūpina jų užimtumu po pamokų.

„Lietuvoje šeimos vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria vaikų ugdymui bei jų ateities karjeros planams. Mūsų šalies tėvai kasmet atsakingai planuoja vaikų mokslą ir vis dažniau renkasi mokamas mokslo įstaigas, korepetitorius bei pasirūpina jų užimtumu po pamokų. Lietuvoje visa šeima dalyvauja atžalos ugdymo ir mokslo procese. Tai – ne tik finansai, bet ir vaiko saugi dienotvarkė, kurią tėvai privalo užtikrinti“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak M.Jundulo, vykdami į mokyklą, būrelius, treniruotes ar pas korepetitorius, vaikai kiekvieną dieną keliauja iš vienos vietos į kitą. „Artėjant naujiems mokslo metams, turime vaikus išmokyti saugiai pereiti gatvę, nenukrypti nuo kelionės maršruto ir tikslo, pažinti bei mokėti naudotis viešuoju transportu. Jei tėvai patys veža automobiliu savo atžalas, būtina visada vaiką prisegti automobilinėje kėdutėje“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad rudenį išauga nelaimingų atsitikimų ir traumų, kurias patiria vaikai, skaičius. „Gatvėje dažniausiai moksleiviai patiria nelaimingus atsitikimus, tuo tarpu traumų daugiausiai pasitaiko kūno kultūros ar technologijų pamokose ir užklasinėje veikloje – treniruotėse, sporto varžybose ar šokių užsiėmimuose. Tėvai, kurių vaikai renkasi padidintos rizikos veiklas arba aktyviai sportuoja, turėtų įvertinti atžalų galimybes ir užtikrinti, kad vaikas bus saugus. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tokiais atvejais būtų sprendimas, apsaugantis šeimą nuo nenumatytų išlaidų: vaikui patyrus traumą ar kitokią nelaimę tėvams netektų mokėti iš savo kišenės“, – sakė vadovas.

Nors vis daug Lietuvos tėvų ketina investuoti į vaikų lavinimą, atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. šeimų netaupo ir nėra atidėję pinigų atžalų mokymui. Periodiškai lėšas taupo ir vaikų mokslui jas atideda 25 proc. mokyklinio amžiaus vaikus, 13 proc. – mokslams kaupia biudžetą iš senelių ar kitų giminaičių padovanotų pinigų.

„Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose populiarėja privačios mokyklos, todėl tėvų pečius užgula kur kas sunkesnė finansinė našta. Būtina iš anksto suplanuoti ir atsakingai įvertinti finansinius įsipareigojimus ir šeimos biudžeto dalį, kuri kiekvieną mėnesį bus skiriama vaikų lavinimui. Planuojant reiktų nepamiršti atžalų saugumo – skirti lėšas vaikų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų“, – patarė M.Jundulas.

Tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis tėvų pradeda ateities planus aptarinėti su 8-14 metų vaikais, dar nesulaukusiais paauglystės metų. Na, o didžioji dalis šeimų kalbasi ir tariasi su paaugliais vaikais dėl būsimos profesijos ir studijų – tai rodo, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja vaikų ateities planavime. „Lietuvoje net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be tėvų globos ir finansinės pagalbos“, – sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Apklausos duomenimis, 39 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiau vaikų turintys Lietuvos gyventojai.

Vaiko raidos centras dar kelerius metus veiks senosiose patalpose Vilniaus Žvėryno mikrorajone, nors sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė anksčiau ir buvo žadėjusi, kad iki šių metų rugsėjo centras gaus naujas erdvesnes patalpas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokį R.Šalaševičiūtės pažadą yra pavadinusi „ministrės politiniu įsipareigojimu“.

„Šiemet rugsėjo 1-ąją jie sutiks Vytauto g. 15“, - šią savaitę BNS sakė R.Šalaševičiūtė.

Ji pasakojo, kad centro veiklai nuspręsta atnaujinti dabar Vaikų ligoninės Santariškėse naudojamas patalpas, tačiau prieš pradedant rekonstrukciją Vaikų ligoninė turi išsikelti į šalia statomą naują pastatą. Tad įkurtuves Santariškėse Vaiko raidos centras, anot ministrės, turėtų švęsti 2017 ar 2018 metais.

„Centras bus keliamas į Santariškes, į dabartinį pediatrijos korpusą, išskiriant tris - keturis aukštus pagal poreikius. Šiandien, kiek aš žinau, Vaiko raidos centro direktorė jau turi pateikti savo pageidavimus pagal tų trijų - keturių aukštų planus: kokių norėtų rekonstrukcijų, kaip išplėsti, kadangi Vaiko raidos centro pacientų - vaikučių - poreikiai yra ne palatose: yra įvairūs užsiėmimai. Tai visus tuos siūlymus turi pateikti būtent Santariškėms šiandien, vėliausiai rytoj, ir būtent pagal pasiūlymus bus rengiamas rekonstrukcijos projektas“, - BNS aiškino ministrė.

Anot jos, Vaikos raidos centro rekonstrukcijai jau rezervuoti 3,5 mln. eurų.

„Vaiko raidos centras kategoriškai atsisakė keltis į „Pušyno kelią“. Prezidentės nuomone - tada jinai susitikime, kur aš buvau pakviesta, pasakė - svarbiausia, jog būtų tikrai kokybiškos sudarytos sąlygos Vaiko raidos centrui. Lygiai vienoda tokia pozicija yra premjero“, - sakė R.Šalaševičiūtė.

Šių metų sausį su prezidente lankydamasi Vaiko raidos centre Vilniuje sveikatos apsaugos ministrė tvirtino, kad iki rugsėjo bus spėta šį centrą perkelti į sanatoriją „Pušyno kelias“ - iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tam Sveikatos apsaugos ministerijai perduodami aštuoni pastato korpusai. Tačiau tam pasipriešino sanatorijos darbuotojai.

Anot ministrės, dabar svarstoma šiek tiek paremontuoti ir senąsias centro patalpas, nors tai prilygtų pinigų išmetimui „pavėjui“.

„Mes dar galvojame, nors finansiškai vargu ar apsimoka, truputį rekonstruoti įgriuvusį stogą, bet tam reikia keisti perdangas, tam reikia daug pinigų (...), reikėtų 380 tūkst. eurų, tai yra daug, turint omenyje, kad vėliau atiduosime Turto bankui, ir tie pinigai faktiškai bus išmesti pavėjui“, - sakė ministrė.

Metų pradžioje Vaiko raidos centre apsilankiusi prezidentė išsakė priekaištų Sveikatos apsaugos ministerijai, kad vieninteliam Lietuvoje kompleksinį gydymą vaikams teikiančiam centrui mažinamas finansavimas, centras negali teikti visų gydymo paslaugų, o vaikams gydymo tenka laukti ir pusę metų.

Nuo 2013 metų rudens, kai įgriuvo šios gydymo įstaigos stogas, pagrindinis korpusas yra uždarytas. Prezidentūra teigė, kad vaikai ir darbuotojai priversti glaustis likusioje įstaigos dalyje „apgailėtinomis sąlygomis“, o pastaraisiais metais daugiau nei puse milijono eurų sumažėjo šios įstaigos biudžetas.

Vyriausybė pritarė, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas būtų įtvirtinamas ne nuo 2015 metų rugsėjo, o nuo 2016-ųjų mokslo metų pradžios.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakoregavo Švietimo įstatymo pataisas, ir joms trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Jos toliau bus svarstomos Seime.

ŠMM nurodo, kad projektas pakeistas atsižvelgiant į patikslintus savivaldybių duomenis.

„22 savivaldybės nesugebės įrengti daugiau kaip 110 naujų priešmokyklinio ugdymo grupių iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, nors 38 savivaldybėse (63,3 proc.) papildomų / naujų patalpų priešmokyklinio ugdymo grupėms įrengti nereikės“, - teigia ministerija.

ŠMM Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, jei priešmokyklinis ugdymas taptų privalomas nuo šių metų rusėjo, į švietimo įstaigas papildomai turėtų ateiti 3372 vaikai.