– Kai kurios mamos rytą vakarą šveičia namus, o kiek kartų per dieną iš tiesų pakaktų dezinfekuoti paviršius, plauti grindis?

– Tikrai nereikėtų persistengti. Vaikai sėkmingai užauga ir ne pačioje švariausioje aplinkoje. Iš tiesų šie maži žmogeliukai nebijo nešvarumų. Netgi patartina neauginti vaikų pernelyg sterilioje aplinkoje, nes nešvarumai padeda imuninei sistemai sustiprėti. Ant įvairių paviršių natūraliai atsiranda visokių bakterijų, virusų bei kitų mikroorganizmų, su kuriais vaikui kasdien kontaktuojant (mažieji mėgsta viską liesti, ragauti, dėti į burną) formuojasi ir jo imuninė sistema. Tiksliau, gauna stimulą suaktyvėti, stipriau dirbti. Organizmas, susidūręs su tam tikromis bakterijomis, virusais, įgyja atmintį. Todėl ateityje mažėja rizika susirgti tam tikromis ligomis. Taigi kai kuriais atvejais nešvarumai yra pliusas.

– O kalbant apie rankyčių plovimą, kaip dažnai reikėtų tai daryti?

– Prieš kiekvieną valgymą, ypač pasinaudojus tualetu, tikrai vertėtų nuplauti rankytes, nes taip mes formuojame ir higienos įpročius. Bet jeigu buvote namuose, ne iš lauko parėjote, ne po tualeto, nebūtina šveisti itin steriliai. Pakanka tiesiog nuplauti rankas jų labai nešveičiant. Tačiau grįžus iš parduotuvės, poliklinikos ar pasivaikščiojimo lauke, patartina numuiluoti rankytes kruopščiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip dėl ant žemės nukritusio obuolio ar sausainio – galime leisti vaikams pakeltą valgyti toliau?

– Vėlgi situacija situacijai nelygu. Jei tai atsitinka lauke, tėveliai dažnai vadovaujasi 3 sekundžių taisykle, kad nieko blogo, jeigu greitai pakelsi, galima suvalgyti. Jeigu tai nutiko ant žolės ar mūsų namuose, įprastoje aplinkoje, tikrai nieko blogo nenutiks. Bet jeigu žindukas ar prakąstas obuolys nukrito ant nešvarios žemės, vietos, be abejo, nevertėtų duoti vaikui. Taip galima pasigauti ir kirmėlių kiaušinėlių, ir kitų bakterijų, galinčių sukelti rimtų sveikatos problemų. Tačiau paniškai bijoti to nukritimo ant žemės tikrai nereikia.

Patartina neauginti vaikų pernelyg sterilioje aplinkoje, nes nešvarumai padeda imuninei sistemai sustiprėti.

 

– Tačiau neplautų vaisių ar daržovių, ko gero, vaikams duoti nerekomenduotumėte?

– Pagalvokime, kas yra tas neplautas vaisius. Pirma – jo paviršius purškiamas įvairiomis medžiagomis, kad ilgiau negestų. Tad nuplovę ir nulupę žievelę, mes išvengiame tam tikrų cheminių preparatų patekimo į organizmą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, kad parduotuvėje tą vaisių ar daržovę galbūt čiupinėjo kiti žmonės, todėl nuplauti juos vis dėlto reikėtų.

– Nemažai tėvelių vengia vesti vaikus į lauką prastu oru. O ką mano medikai?

– Praktiškai vaikus reikėtų vesti į lauką bet kokiu oru, nes tai irgi padeda stiprinti jo imunitetą. Lauke irgi yra nemažai alergenų, pavasarį ar vasarą įkvepiame ir žiedadulkių bei kitų medžiagų, su kuriomis imuninė sistema priversta labiau kovoti. Didėja organizmo atsparumas. Apskritai buvimas lauke vaikui labai svarbu, ką teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir pasaulio medikai. Tik svarbu žinoti ir paisyti nerašytos taisyklės, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Čia – esminis dalykas, kad vaikas nesušaltų, neperkaistų ar neperšlaptų, jei balų yra ir pan. Dar yra tokia viena nerašyta taisyklė – rengti vaiką vienu rūbeliu daugiau nei esame apsirengę mes patys.

– Pas jus patenka ne vienas sergantis mažylis. Patarkite tėveliams, kada tikrai reikia skubėti pas gydytoją, o kada galbūt galima kelias dienas pasigydyti ir namuose?

– Tai platus klausimas, nes tų būklių, kada reikia kreiptis į gydytoją, pakankamai daug. Jeigu kalbėtume apie dažniausius vaikų ligų simptomus, tai – karščiavimas, sloga, kosulys. Na, o paskui eina vėmimas, viduriavimas ar bėrimai. Skaudančios ausys irgi dažai tėvams kelia baimę. Pirmiausiai svarbu suprasti, kad karščiavimas, kurio tėvai labai bijo, nėra jau toks baisus dalykas. Į jį reikėtų žiūrėti kaip į su liga kovoti padedantį sąjungininką. Kai vaikas karščiuoja, ypač mažiukas, 95 proc. atvejų tai būna virusinė infekcija. Jos retai kada būna labai pavojingos. Dažniau pavojus atsiranda vaikui įsisirgus, kai prasideda antriniai simptomai, pavyzdžiui, dehidratacija ir t. t. Taigi jei vaikas karščiuoja, svarbiausia yra numušti aukštą temperatūrą, duoti jam pakankamai skysčių ir slopinti kitus varginančius simptomus. Ir pas gydytoją reikėtų kreiptis po kokių dviejų ar trijų dienų, jei vaikas iš tiesų prastai jaučiasi. Tėvai tikrai gali nesunkiai įvertinti, ar jo būklė gera, ar prasta, ar net labai sunki. Jeigu nukritus temperatūrai, vaikas greitai atsigauna, šėlsta, žaidžia, – valio, tikriausiai yra virusinė infekcija, kuri nėra pavojinga, reikalaujanti specifinio gydymo. O jeigu nukritus temperatūrai vaikas yra vangus, mieguistas, tuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes gali būti bakterinė infekcija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Esu jūsų sekėja instragrame. Mačiau naują profilį apie „Jadzės patarimus“, kur turima omenyje tėvelius, kurie mėgsta užsiimti saviveikla. Kartais pas jus patenka vaikai, kurių tėveliai, sakykite, kokių kartais griebiasi gydymo būdų?

– Bėda ta, kad tėveliai dažnai pradeda eksperimentuoti prisigaudę kažkokių patarimų iš močiučių, tetų ar dėdžių. Dažniausiai susiduriame, kad naudoja ar vartoja kažkokius keistus augalinius preparatus. Į nosį lašina visokių „Paleistuvių“ lapų sulčių lašiukų. Arba temperatūrą numušti bando vėsindami įvairiais būdais, pavyzdžiui, įtrindami vaiko kūnelį spiritu. Spiritas duoda priešingą poveikį – jis greitai nugaruoja nuo odos, staigiai atvėsina kūną, bet tuomet vaiko termostatas „sako“, kad tai negerai, reikia dar „malkų“ ir kaitina dar labiau. Visokių atvejų būna, tėvai griebiasi ne visada tinkamų gydymo priemonių dėl edukacijos trūkumo arba streso.

Dažniausiai žinių trūkumas ir panika pridaro daugiausiai bėdų gydant vaikus.

 

– Turbūt nereikėtų skubėti mušti neaukštos temperatūros? Kada jau reikia traukti rimtesnę amuniciją?

– Mušti temperatūrą vaistais reikėtų, kai ji pakyla 38,5 laipsnio ir jei vaikas prastai jaučiasi. Bet jei  esant tokiai temperatūrai jis  jaučiasi visai neblogai, yra guvus, galima šiek tiek palaukti. Dažniausiai, jei vaikas neblogai jaučiasi, patartina neskubėti lėkti pas gydytoją. Galima palaukti bent porą dienų. Tik būklei negerėjant vertėtų pasirodyti šeimos gydytojui dėl rimtesnių vaistų. Vaikams dažniausiai nerekomenduojama vartoti preparatų, sirupų nuo kosulio, tarkim, kosulį slopinančių ir pan. Rimtesni vaistai, lengvinantys kosulį ar jį slopinantys, dažniausiai būna receptiniai ir išrašomi gydytojo.

– Pabaigai norėčiau paklausti apie eterinius aliejus: taip ar ne?

– Iš esmės labiau norėčiau eteriniams aliejams sakyti „ne“, nes juos naudoti reikia labai atsargiai. Dažnai tėvai pila eterinių aliejų į inhaliatorius, o tai gali surikdyti vaiko sveikatą. Kitas būdas – naudoja tuos aliejus įtrinimams, o tai gali sukelti įvairių alerginių reakcijų. Lašinimas į nosį irgi ne pats puikiausias variantas. Na, eterinius aliejus kai kuriais atvejais gal ir galima būtų naudoti, jei jie tinkami vaikams, tinkamai praskiedus. Tačiau mažyliams iki 2 metų amžiaus to daryti nerekomenduočiau.

– Ką palinkėtumėte tėveliams?

– Domėtis ir nepanikuoti vaikui susirgus. Dažniausiai žinių trūkumas ir panika pridaro daugiausiai bėdų gydant vaikus.