Statistika rodo, kad 45 proc. tėvų stengiasi išpildyti kiekvieną vaiko norą, neatsižvelgdami į kainą, o daugiau nei 70 proc. žmonių perka Kalėdų dovanas net tada, kai naudojami kredito kortelės limitai. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų, vartotojų technologijų bendrovės „Tally“ duomenimis, jaustųsi blogai, jei vaikams švenčių proga nepadovanotų žaislų.

Tačiau ar iš tikrųjų reikia pildyti visus vaikų norus? Kaip atsakingai išrinkti dovanas, kad po kelių dienų ar net valandų jos negulėtų numestos į kampą?

Reikia stebėti vaiką

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė psichologė Rosita Lekavičienė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi su anksčiau gautomis dovanomis.

„Jei vaikas dažnai naudoja, žaidžia, skaito, vadinasi, tokia dovana jam yra reikalinga ir svarbi. Vis dėlto, jei interesas dingsta išpakavus dovaną ar po kelių dienų, – tai aiškus ženklas, kad panašios dovanos netinkamos“, – sako R. Lekavičienė.

Nors kartais tėvai guodžiasi, kad vaikas laužo žaislus, ji siūlo vaiko elgesį patyrinėti atidžiau – aklai laužo ar tiesiog nori pažiūrėti, kas viduje?

„Tai juk visiškai skirtingi dalykai. Todėl tėvų laukia nelengvas pasirinkimas: tvarkingi žaisliukai ar smalsus ir kūrybingas vaikas“, – teigia profesorė.

Ji pabrėžia, kad taip pat svarbu išmokyti vaikus atrasti senus žaislus iš naujo.

„Peržiūrėkite lentynas, dėžes ir krepšius su žaislais, parodykite neįprastas tų pačių žaislų galimybes. Pavyzdžiui, juk iš raidžių kaladėlių galima dėlioti ne tik žodžius, bet ir statyti pilį, labirintą ar kėdutę“, – teigia R. Lekavičienė.

Kad neštų džiaugsmą

Pasak psichologės, žinant konkrečius vaiko norus, tėvams yra lengviau išrinkti dovanas, bet kartu dingsta netikėtumo stebuklas, kuriam sukurti reikia kur kas daugiau pastangų – stebėti žaidžiantį vaiką, įsiklausyti, ką jis kalba, bendrauti.

„Reikėtų nuo mažens vaikui paaiškinti, kad jis gali turėti daug kalėdinių norų, tačiau galutinį sprendimą, ką padovanoti iš šio pageidavimų sąrašo, priims pats Kalėdų Senelis. Jei vaikai tai suprastų, turbūt būtų mažiau problemų“, – tikina profesorė.

Renkant vaikui dovaną taip pat svarbu kiek įmanoma labiau atsižvelgti į konkretaus vaiko pomėgius, interesus, charakterio savybes. Taip pat nepakliūti ir į lyčių stereotipų pinkles: kiekvienos lyties vaikų norai tarpusavyje labai skiriasi ir labiausiai priklauso nuo paties vaiko savybių, jo patirties.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikui augant gali keistis ir jo lūkesčiai šventėms. Pavyzdžiui, vyresni vaikai, paaugliai gali norėti dovanų to, ką turi jų bendraamžiai.

Nuo mažens matydamas, kad yra svarstoma, renkamasi, lyginama, o ne perkama viskas iš eilės, net ir nedidelis vaikas ims suprasti, kad kažko tenka atsisakyti, kad viskas kainuoja.

Būtinos aiškios ribos

Šeimos biudžeto galimybės, kaip sako R. Lekavičienė, taip pat ne paskutinėje vietoje. Tad jeigu vaiko norai yra didesni nei šeimos finansinės galimybės, svarbu apie tai su vaiku kalbėtis ir paaiškinti, kokia yra situacija, bet kartu parodyti, koks jis yra svarbus ir mylimas.

Profesorė taip pat pataria kuo anksčiau įtraukti vaiką į pirkimo procesą – tiek prieš, tiek per šventes – ir taip jį mokyti.

„Nuo mažens matydamas, kad yra svarstoma, renkamasi, lyginama, o ne perkama viskas iš eilės, net ir nedidelis vaikas ims suprasti, kad kažko tenka atsisakyti, kad viskas kainuoja“, – paaiškina R. Lekavičienė.

Pasak jos, taip vaikas pamažu mokosi tokio elgesio modelio, kuris ne tik jam bus naudingas ateityje, bet ir palengvins tėvams šventinį periodą – sumažins užgaidų tikimybę.

Beje, net ir esant galimybei išpildyti bet kokius vaiko norus, specialistai to nepataria daryti – šeimoje vis tiek svarbu turėti aiškias ribas ir jas aptarti su vaiku, nes tai padeda neatitrūkti nuo realybės.

KTU nuotr.

Keturių dovanų taisyklė

Užsienyje prieš kelerius pradėjo vis labiau populiarėti keturių dovanų taisyklė. Pagrindinė idėja – užuot išleidus daug pinigų krūvai dovanų, apriboti dovanų skaičių iki keturių. Tokiu atveju dovanų pirkimas palengvėja ne tik tėvams, bet ir seneliams, giminėms ar šeimos draugams. Tiesiog reikia susitarti su dovanojančiais, kas kokia dovana pasirūpins.

Keturių dovanų taisyklė gali virsti gražia šeimos tradicija Kalėdų laikotarpiu. Kategorijos yra tokios: kažkas, ko vaikas nori, kažkas, ko vaikui reikia, kažkas, ką galima būtų apsirengti, ir kažkas, ką galima paskaityti. Kartais pridedama ir dar viena – penkta – kategorija, t. y. kažkas, ką galima nuveikti.

„Gali kilti klausimas, kaip reaguos vaikas, jeigu iš visų artimųjų jis buvo įpratęs gauti ypač daug ir būtent norimų dovanų, o dabar – tik keturias. Patarimas tėvams galėtų būti toks: apžiūrint dovanas atkreipkite vaiko dėmesį ir pasidžiaukite Kalėdų Senelio atneštų dovanų įvairove – galima ir žaisti, ir kažkuo apsirengti, ir skaityti, ir pamokose pasinaudoti ar pan. Be to, jei patiems tėvams nesvetimos tvarumo ir taupumo idėjos, jie greičiausiai mokės ir vaikui parodyti, kad visos dovanos parinktos su meile jam ir gamtai“, – tikina KTU SHMMF profesorė psichologė R. Lekavičienė.

Šia ir kitomis aktualiomis, su vaikų auklėjimu susijusiomis, mintimis dalijasi psichologė Daiva Antanavičiūtė, darbinę veiklą pradėjusi 2000-aisiais. Vaikus ir jų tėvus bei ugdytojus psichologė konsultuoja nuo 2008 metų. 

Psichologės teigimu, dažniausia problema, su kuria į ją kreipiasi tėvai, pedagogai ar socialiniai darbuotojai yra vaikų elgesio-emocinių problemų spektras.

„Šioms problemoms ar net sutrikimams išsivystyti yra visa eilė įvairiausių priežasčių. Dažniausiai vaiko elgesio ir emociniai sunkumai yra pasekmė netinkamo santykio su vaiku šeimoje, mokykloje ar kitoje jam svarbioje artimoje aplinkoje. Būna ir išimčių, kai vaiko elgesiui įtakos turi specifiniai somatiniai ar genetiniai sutrikimai. Tuomet reikia mokytis visai šeimai ar ugdymo įstaigai gyventi, būti su specialiuosius poreikius turinčiu vaiku“, – teigė D. Antanavičiūtė.

Dar viena ne  mažiau svarbi priežastis dėl kurios kreipiamasi į psichologus – atvejai, kai vaikai patyrė krizinius gyvenimo įvykius (netektys, tėvų skyrybos, patyčios mokykloje, smurtas ir pan). Tuomet vaikui reikalinga profesionali pagalba, padėsianti įveikti psichologinę krizę.

Klaidos, kurias daro tėvai, neįsigilinę į vaikų poreikius

„Darbo praktikoje tenka susidurti net ir su kraštutiniais tėvų elgesio modeliais: kai neatsižvelgia į vaiko teises arba kai be saiko pataikauja vaikams. Tokie elgesio variantai paprastai kyla iš nemokėjimo atskirti vaiko poreikių nuo vaiko norų. Tėvai ar globėjai ne visuomet atpažįsta ir, juo labiau, ne visuomet tenkina vaiko poreikius (saugumo, bendravimo, supratimo, pasitikėjimo ir kt). Tuo tarpu, su norais kur kas aiškiau – „vaikas nori“, dažnai jis tą žodį netgi pats ištaria, įvardindamas savo konkretų norą. Tėvai, jausdami (dažnai neįsisąmonintą) kaltę dėl nepatenkintų vaiko poreikių arba norėdami būti gerais, tobulais, mylimais tėvais bando kompensuoti tai pildydami vaiko norus. Yra tokių tėvų, kurie nei vaiko poreikių, nei vaiko norų nepildo. Yra tokių, kurie vaiko poreikius daugiau mažiau tenkina, bet norus vis tiek be saiko pildo“, – apie vaikų auklėjimo spragas kalbėjo D. Antanavičiūtė.

Yra tokių tėvų, kurie nei vaiko poreikių, nei vaiko norų nepildo. Yra tokių, kurie vaiko poreikius daugiau mažiau tenkina, bet norus vis tiek be saiko pildo.

Vaiko teisių ignoravimo pasekmės 

Ką daryti tėvams, susidūrusiems su bendravimo su vaikais sunkumais? „Jeigu vaiko teisės ignoruojamos, jis auga su dideliu nusivylimu, skriauda, menkavertiškumo jausmu, pykčiu ir baime. Jeigu vaikui pataikaujama, jis neišmoksta įveikti kasdienių sunkumų, susiduria su tarpasmeninių santykių problemomis, jo savivertė būna iškreipta. Vėliau tokiam vaikui suaugus kyla sunkumų adaptuojantis prie visuomenės, realizuojant save, kuriant santykius su kitais žmonėmis, auginant savo vaikus ir t.t.“, – teigė  psichologė.

D. Antanavičiūtės įsitikinimu, tėvams reikalingas švietimas ir palaikymas, kad padėti rasti tą aukso vidurį santykyje su vaikais, o neretai ir santykyje su savimi. Juos reikia šviesti: kokios yra vaiko teisės ir pareigos, kokios yra tėvų pareigos ir galios. Tėvus reikia drąsinti „nebijoti“ savo vaikų ir aplinkinių žmonių nuomonės, o imtis atsakomybės panaudoti savo galias vaiko poreikiams (ne norams!) tenkinti. Pagaliau, tėvus, globėjus ar kitus vaikų ugdytojus reikia mokyti atpažinti vaiko poreikius ir kaip juos tenkinti.

Daiva Antanavičiūtė/Asmeninio arch. nuotr.

Psichologė džiaugiasi, kad tėvams vis daugiau atsiranda galimybių lankyti įvairius tėvystės įgūdžių kursus, kad tėvai vis drąsiau kreipiasi psichologo konsultacijos.

Požymiai, kad reikalinga psichologo pagalba

„Jeigu jūsų vaikas yra judrus, smalsus, šiek tiek jūsų neklauso, tačiau linkęs bendradarbiauti tiek su jumis, tiek su bendraamžiais, jeigu jis per daug nesikremta susidūręs su nesėkme ir linkęs pabandyti iš naujo, jeigu jis nori patikti kitiems žmonėms, sveikai jais ir savimi pasitiki, vadinasi jūsų vaikas psichologiškai visiškai sveikas. Jeigu jis supyksta ant jūsų, nenori su jumis susitarti ir bando jūsų kantrybės ribas  – jis taip pat sveikas“, – dalinosi savo žiniomis psichologė.

Jeigu jis supyksta ant jūsų, nenori su jumis susitarti ir bando jūsų kantrybės ribas  – jis taip pat sveikas.

D. Antanavičiūtės nuomone,  tėvams dera atkreipti dėmesį į netipišką, pakitusį vaiko elgesį. O taip pat visada verta atsižvelgti į savo emocijas bendraujant su vaiku: jeigu dominuoja nerimas, kaltė, pyktis ar kiti nemalonūs jausmai bendraujant su vaiku, verta tai aptarti su specialistu.

Neretai tenka susidurti su situacijomis, kai apie netinkamą ar pakitusį vaiko elgesį signalizuoja mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos bendruomenė. Tuomet labai svarbus tėvų ar globėjų bendradarbiavimas, neignoruojant signalų iš aplinkos.

„Kreiptis pagalbos į psichologą reikėtų tuomet, kai kyla su vaiko auklėjimu, ugdymu, santykiais susiję klausimai, į kuriuos patiems atsakyti pritrūksta žinių, jėgų, palaikymo. Savo praktikoje visuomet pirmiausia kalbuosi su tėvais nedalyvaujant vaikui. Neretai paaiškėja, kad psichologo pagalbos reikia tėvams, o ne vaikams“, – darbo plonybes atskleidė D. Antanavičiūtė.

Specialistės nuomone, vaikams reikalinga psichologo pagalba įveikiant krizines situacijas arba kai tėvai ar ugdytojai nelinkę keisti savo nuostatų ir elgesio vaiko atžvilgiu.

„Tai pačios liūdniausios ir sunkiausios situacijos mano darbe. Tačiau norisi pasidžiaugti, kad pastaruoju metu tėvai darosi sąmoningesni ir drąsiau kreipiasi psichologo pagalbos, o anksčiau paplitęs mitas, kad į psichologus kreipiasi tik psichinės sveikatos sutrikimų turintys asmenys, šiuo metu netenka savo klaidinančios reikšmės“, – teigė psichologė.

Rekordiniu įgyvendintų svajonių skaičiumi baigėsi ketvirtą kartą organizuotas socialinis projektas „Vaikų svajonės“. Jo metu geros valios žmonės išpildė 7 143 sudėtingomis socialinėmis sąlygomis augančių vaikų svajones, kurių vertė siekia apie 730 tūkst. litų. Tai yra visų projekto gyvavimo metų rekordas, viršijęs optimistiškiausius projekto iniciatorių planus ir lūkesčius. 

„Užsibrėžtas tikslas šįkart buvo įgyvendinti trečdaliu daugiau svajonių negu praėjusiais metais, tačiau jis viršytas su kaupu – išpildyta net trimis tūkstančiais svajonių daugiau negu praėjusiais metais“, – sako vienas iš projekto iniciatorių Julius Gregorauskas.

„Šiuo projektu siekiame paskatinti žmones dovanoti džiaugsmą ne tik artimiesiems, bet ir tiems, kurie nuoširdžiai tiki Kalėdų stebuklu, tačiau jų tėveliai ne visada pajėgūs šį stebuklą sukurti. Žmonių, tiek gyvenančų Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių, gerumas išties stebinantis. Viso projekto metu jautėme didžiulį susidomėjimą ir palaikymą, kurį, be abejo, atspindi ir projekto rezultatai. Turėsime atsakingai apsvarstyti, kokius stebuklus su geraširdžių žmonių pagalba, galime sukurti kitais metais. Tačiau akivaizdu, kad geradarių, kuriems visus rūpesčius atperka nuoširdi vaiko šypsena, mūsų krašte neįsivaizduojamai daug“, – sako projekto iniciatorius Andrius Čepkus.

Šįkart „Vaikų svajonės“ ne tik pasižymėjo rekordiniu įgyvendintų svajonių skaičiumi, bet ir prie projekto prisijungusių savivaldybių gausa. Iš viso projekto svetainėje buvo talpinamos vaikų svajonės iš 42 Lietuvos savivaldybių – tai yra daugiau negu pusės Lietuvoje sudėtingomis socialinėmis sąlygomis augančių vaikų svajonių. Taip pat prie vaikų svajonių įgyvendinimo savanoriškai ir neatlygintinai prisidėjo daugiau negu 100 savanorių, daugiau negu 300 socialinių darbuotojų ir 24 socialiai atsakingos verslo įmonės. Sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajones pildė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Generealinis Policijos komisaras Saulius Skvernelis, kiti aukšti valstybės pareigūnai, visuomenės veikėjai ir sportininkai. Trumpam kalėdiniais nykštukais, pakuojančiais vaikų kalėdines dovanėles, virto ir žinomi žmonės aktoriai Eimutis Kvosčiauskas ir Kristijonas Bartoševičius (žinomas kaip Saulius Poška), plaukų stilistas Valerijus Gigevičius, šokėjas Šarūnas Kirdeikis ir Gabrielė Martirosionaitė.

Daugiausiai svajonių įgyvendinta Vilniuje (647), Vilkaviškyje (446), Vilniaus rajone (445), Panevėžio rajone (376) ir Raseiniuose (369).

Išsirinktą vaiko svajonę buvo galima įgyvendinti 3 būdais: dovaną įteikti asmeniškai, nusiųsti konkrečiu vaiku besirūpinančiam socialinės paramos centrui, kad jo darbuotojai perduotų dovaną vaikiukui. Pastarajam variantui palengvinti prekybos centre „Ozas“ buvo pastatytas specialus „Vaikų svajonių namelis“, į kurį buvo atnešta 1 543 dovanos ir kurias po visą Lietuvą išvežiojo kurjerių įmonė „DPD Lietuva“. Trečia galimybė įgyvendinti pasirinkta vaiko svajonę buvo pervesti reikiamą sumą dovanai pirkti į konkrečiu vaiku besirūpinančio socialinės paramos centro sąskaitą. Šia galimybe dažniausiai pasinaudodavo užsienyje gyvenantys lietuviai ar žmonės.

„Vaikų svajonės“ – tai savanoriška iniciatyva, kuria siekiama išpildyti kuo daugiau sudėtingomis socialinėmis sąlygomis augančių vaikų svajonių. Projekto svetainėje www.vaikusvajones.lt talpintos 2-14 m. amžiaus mažųjų svajonės, kurias buvo galima pildyti nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. sausio 1 dienos.