Įsigyti vaistai jau pasiekė Lietuvą ir netrukus bus paskirstyti pagrindinėms šalies ligoninėms.

Medikamentai įsigyti bendrame pirkime kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.

Farmacijos kompanijų „GlaxoSmithKline“ ir „Vir Biotechlogogy, Inc“ sukurtas vaistinis preparatas „Xevudy“ buvo užregistruotas visoje ES pernai gruodį. Jis gali būti skiriamas COVID-19 liga sergantiems suaugusiesiems ir vyresniems nei 12 metų paaugliams, sveriantiems ne mažiau kaip 40 kilogramų, kuriems nereikia taikyti papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė rizika susirgti sunkios formos COVID-19 liga.

COVID-19 pacientų gydymui ligoninėse taip pat yra naudojami vaistai „Veklury“ (veiklioji medžiaga – remdesiviras), „Ronapreve“ (veikliųjų medžiagų kasirivimabo ir imdevimabo derinys) ir „Regkirona“ (veiklioji medžiaga – regdanvimabas).

Taip pat Europos Komisijos sprendimu, sergančiuosius COVID-19 liga galima gydyti „RoActemra“ (veiklioji medžiaga – tocilizumabas) ir „Kineret“ (veiklioji medžiaga – anakinra) bei deksametazonu. Šie vaistai yra tiekiami ir Lietuvai.

Lietuva taip pat dalyvauja kituose Europos Komisijos vykdomuose centralizuotuose COVID-19 ligos gydymui skirtų vaistų pirkimuose.

Šiuo metu Lietuvoje prienami vaistai nuo COVID-19 ligos gali būti naudojami tik pacientų gydymui ligoninėse. Vartojimui namuose ES yra užregistruotas tik vienas vaistinis preparatas – „Paxlovid“, jį gamina farmacijos kompanija „Pfizer“.

Galimybės įsigyti šio vaisto Lietuvoje šiuo metu nėra, Europos Komisija tęsia derybas su gamintoju dėl šio preparato pirkimo bendrijos šalims.

VVKT perspėja neužkibti ant sukčių kabliuko, neatskleisti savo jautrių asmens duomenų bet kam, nepirkti neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai, nerizikuoti savo sveikata, o dėl gydymosi galimybių tartis su savo gydytoju.

VVKT specialistai, reikalui esant, skambina tik tiems asmenims, kurie tarnybai yra pateikę pranešimą apie patirtą šalutinį poveikį į vakciną ar vaistą ir palikę savo kontaktinius duomenis. Skambinama tik tais atvejais, kai reikalinga pasitikslinti pateiktą informaciją ar iškyla papildomų klausimų. Paskambinę VVKT specialistai tikrai nesiūlo žmonėms vartoti kokių nors vaistų ar juo labiau jų įsigyti, pabrėžiama VVKT pranešime. Dėl vaistų vartojimo reikėtų tartis su gydytoju arba vaistininku, pažymi specialistai ir perspėja jokiu būdu iš neaiškių asmenų nepirkti jų siūlomų preparatų, pristatomų kaip vaistai, kurie neva padės įveikti patirtus nepageidaujamus šalutinius vakcinų poveikius.

Taip pat patariama pasitikrinti ir rinktis tik Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. „Įsigydami vaistų (ar neaiškios kilmės preparatų, pristatomų kaip vaistai) telefonu iš prekeivių, taip pat jų parsisiųsdami iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu, rizikuojate savo sveikata“, – perspėja VVKT specialistai.

Pasak jų, telefoniniai ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, irgi tampa falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Telefonu ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Tad vartojant tokius preparatus, galima labai sau pakenkti.

Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime sakoma, kad agentūra „rekomenduoja leisti vartoti „Paxlovid“ gydant nuo COVID-19 suaugusiuosius, kuriems yra padidinta sunkios ligos rizika“.

Gruodį EVA leido ES valstybėms narėms pačioms spręsti, ar leisti ekstremalios padėties sąlygomis naudoti „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19 „Paxlovid“.

Europos vaistų agentūra (EVA) lapkričio 11 d. pritarė „Ronapreve“ registracijai ir rekomendavo skirti šį preparatą COVID-19 liga sergantiems asmenims nuo 12 metų amžiaus, sveriantiems bent 40 kg, kuriems nereikia pagalbinio gydymo deguonimi ir kuriems yra padidėjusi rizika būklei blogėti iki sunkios COVID-19 ligos. Preparatas taip pat gali būti skiriamas COVID-19 ligos profilaktikai suaugusiesiems bei 12 metų amžiaus ir vyresniems paaugliams, sveriantiems bent 40 kg.

Kaip praneša SAM, per Europos Komisijos organizuojamus bendruosius pirkimus Lietuva įsigijo 60 dozuočių vaistinio preparato „Ronapreve“, kurių užteks 60-ies pacientų gydymo kursui. Pirmadienį, gruodžio 27 d., šie vaistai buvo pristatyti į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį. Artimiausiomis dienomis jie bus paskirstyti gydymo įstaigoms. Papildomai numatyta įsigyti dar 340 dozuočių „Ronapreve“.

Šiuo metu sunkia COVID-19 liga sergantiems pacientams, kuriems dėl pneumonijos būtina deguonies terapija, yra skiriamas vaistinis preparatas „Veklury“ (veiklioji medžiaga – remdesiviras). EVA patvirtino šį preparatą praėjusių metų birželį. Lietuva šiuos vaistus perka centralizuotai kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Šių metų gruodžio 20 d. Europos Komisija patvirtino naują „Veklury“ indikaciją suaugusiesiems, kuriems nebūtina deguonies terapija, bet yra padidėjusi rizika, kad liga progresuos iki sunkios COVID-19 ligos formos.

Lietuva dalyvauja ir kituose Europos Komisijos vykdomuose centralizuotuose pirkimuose dėl monokloninių antikūnų ir antivirusinių vaistų, skirtų gydyti COVID-19 ligai, įsigijimo. Kaip teigia ministerija, „kalbėjimas vienu balsu“ padeda susitarti dėl geresnių pirkimo sąlygų šalims narėms. Centralizuotas pirkimas pasiteisino ir įsigyjant COVID-19 vakcinas: ES šalys jas gavo vienos iš pirmųjų ir užsitikrino stabilų tiekimą keleriems metams.

Kaip BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuva sulauks „Ronapreve“ preparato.

„Ministerijoje dėliojamos pirkimo procedūros, sprendžiama dėl įsigijimo, pradėti tam tikri įsigijimo veiksmai. Dalį COVID-19 vaistų, kalbu tiek apie registruotus, tiek apie neregistruotus, perkame dalyvaudami centralizuotame Europos pirkime. Bet dalies vaistų Europos Komisija centralizuotai neperka, tad sprendžiame dėl dvišalių įsigijimų iš kompanijos“, – BNS sakė kanclerė.

„Pirmieji vaistai, skirti naudoti stacionaruose, Lietuvoje turėtų būti jau kitą savaitę“, – pridūrė ji.

SAM teigimu, šiuo metu Lietuva individualiai yra įsigijusi 60 dozuočių vaistinio preparato „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinio), skiriamo COVID-19 liga gydyti suaugusiesiems bei 12 metų ir vyresniems paaugliams. Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (ESSC) papildomai pavesta įsigyti dar 340 dozuočių šio vaistinio preparato.

Šiuo vaistu gali būti gydomi bent 40 kilogramų sveriantys pacientai, kuriems nereikia pagalbinio gydymo deguonimi, kai jiems nustatoma padidėjusi rizika būklei blogėti iki sunkios COVID-19 ligos. Taip pat jis gali būti skiriamas minėto amžiaus ir svorio pacientų COVID-19 ligos profilaktikai.

Anot J. Grebenkovienės, planuojama šių vaistų logistika, dėl ambulatoriškai naudojamų vaistų sprendžiama, kokioms grupėms juos reikėtų skirti ir kaip kontroliuoti jų skyrimą, kaip juos išplatinti vaistinėms.

SAM pažymi, kad šiuo metu pacientai, sergantys COVID-19, gydomi Europos Sąjungos registre registruotu antivirusiniu vaistiniu preparatu „Veklury“ (veiklioji medžiaga – remdesiviras).

Šis vaistinis preparatas gali būti skiriamas sunkesniems pacientams – suaugusiesiems ir bent 40 kilogramų sveriantiems paaugliams nuo 12 metų, kai jiems dėl pneumonijos būtina deguonies terapija.

Europos Komisija gruodžio 20-ąją leido „Veklury“ skirti ir suaugusiems, kuriems nebūtina deguonies terapija, bet yra padidėjusi rizika, kad liga progresuos iki sunkios COVID-19 ligos formos.

Europos Sąjungos vaistų reguliavimo tarnyba (EVA) pastaruoju metu yra pritarusi ir kitų vaistų nuo COVID-19 naudojimui, tarp jų – „Pfizer“, „Merck, „GlaxoSmithKline“.

„Šio vaistu, kuris kol kas nėra registruotas ES, gali būti gydomi suaugusieji, sergantys COVID-19, kuriems nereikia papildomo deguonies ir kuriems kyla didesnė rizika, kad liga komplikuosis“, – teigiama Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime.

Kaip pranešė EVA, Švedijos farmacijos bendrovės „Orphan Biovitrum“ sukurtas imunosupresinis preparatas „Kineret“, vartojamas uždegiminėms ligoms gydyti, gali „sumažinti apatinių kvėpavimo takų pažeidimus ir užkirsti kelią sunkiam kvėpavimo nepakankamumui“.

EVA taip pat skelbia, kad kompanijos „GlaxoSmithKline“ vaisto „Xevudy“ tyrimai parodė, kad jis „reikšmingai sumažina hospitalizavimo ir mirties riziką pacientams, sergantiems bent viena lėtine liga“.

Rezultatai pagrįsti tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 2 200 žmonių, rezultatais. Jie patvirtino praėjusį mėnesį skelbtas preliminarių tyrimų išvadas. Vaistų gamintojo teigimu, šis preparatas yra veiksmingas ir užsikrėtimo koronaviruso omikron atmaina atvejais.

„Ši naujiena dar kartą patvirtina, kad mūsų siūlomas geriamas antivirusinis vaistas, jeigu jį bus leista naudoti arba jis bus patvirtintas, gali turėti didelę reikšmę daugelio žmonių gyvenimui“, – pareiškė „Pfizer“ generalinis direktorius Albertas Bourla (Albertas Burla).

Pasak jo, naujasis vaistas „Paxlovid“, gali „gelbėti gyvybes“.

Tyrimai parodė, kad rizikos grupei priklausantiems pacientams pradėjus vartoti šį vaistą per pirmas tris dienas nuo simptomų pasirodymo, rizika patekti į ligoninę sumažėjo 89 procentais, skelbia kompanija.

Laboratorinių tyrimų duomenys taip pat rodo, kad šios piliulės gali būti sėkmingai naudojamos omikron atmaina užsikrėtusių pacientų gydymui, sakoma „Pfizer“ pranešime.

„Esame įsitikinę, kad jeigu bus duotas leidimas arba patvirtinimas, šis potencialus gydymas gali būti svarbus instrumentas, galintis padėti numalšinti pandemiją“, – sakė A. Bourla.

Anglų ir švedų laboratorija eina JAV kompanijų „Merck“ ir „Pfizer“ pėdomis. Šios amerikiečių firmos atitinkamai spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje paskelbė sukūrusios vaistus, galinčius užkirsti kelią sunkioms COVID-19 formoms. Nurodoma, kad šiuos vaistus galima vartoti pasireiškus pirmiesiems simptomams.

„AstraZeneca“ preparato AZD7442 – dviejų antikūnų kokteilio – paskutinių klinikinių bandymų metu vertinami jo saugumas ir veiksmingumas.

Per vieną pusės metų tyrimą „pademonstruotas ilgo veikimo antikūnų (LAAB) derinio vieną kartą į raumenį suleidžiamos dozės didelis veiksmingumas“, sakoma kompanijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad viena 300 mg į raumenį suleidžiama dozė, palyginti su placebu, simptominės COVID-19 riziką sumažino 83 procentais.

Daugiau kaip 75 proc. dalyvių turi gretutinių ligų, todėl sunkios COVID-19 tikimybė užsikrėtimo atveju jiems buvo didesnė. Tačiau sunkių ligos atvejų neužfiksuota.

Per kitą – veiksmingumo gydant nesunkius ar vidutinio sunkumo COVID-19 simptomus patiriančius pacientus – tyrimą nustatyta, kad viena preparato 600 mg į raumenį suleidžiama dozė sunkios ligos ar mirties riziką sumažino 88 procentais.

„Įtikinami rezultatai leidžia man užtikrintai sakyti, kad šis ilgo veikimo antikūnų derinys gali suteikti pažeidžiamiems mano pacientams ilgalaikę apsaugą, skubiai jiems reikalingą norint pagaliau grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė Londono universitetinio koledžo (University College London) intensyviosios terapijos profesorius Hugh Montgomery (Hju Montgomeris).

„Svarbu tai, kad apsauga buvo palaikoma šešis mėnesius, nors tarp šių didelės rizikos grupei priskiriamų dalyvių, kurių [organizmas] gali nepakankamai reaguoti į skiepą, padaugėjo [užsikrėtimo] delta atmaina [atvejų]“, – pabrėžė jis.

„AstraZeneca“ nurodė, kad detalūs abiejų tyrimų rezultatai bus pateikti publikavimui kokiame nors rimtame medicinos žurnale.

Kompanija jau pateikė paraišką dėl šio vaisto patvirtinimo Jungtinėse Valstijose.

Atskirai „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, sukurta drauge su Oksfordo universitetu ir patvirtinta 2020-ųjų gruodį, padėjo Didžiajai Britanijai sparčiai imunizuoti savo gyventojus.

Anot jos, preparatus patvirtinus Europos vaistų agentūroje (EVA) ir juos įtraukus į Bendrijos registrą, vaistai galės būti vartojami ir Lietuvoje.

„Spalio pabaigoje EVA pradėjo vertinti duomenis apie farmacijos kompanijos „Merck Sharp & Dohme“ sukurtą antivirusinį vaistinį preparatą molnupiravirą, skirtą COVID-19 ligai gydyti. (...) Kompanijos „Pfizer“ gaminamo antivirusinio preparato „Paxlovid“ vertinimas gali būti pradėtas artimiausiu metu“, – informuoja SAM.

Ministerijos duomenimis, pirmieji klinikiniai tyrimai rodo, kad molnupiraviras ir „Paxlovid“, skiriami COVID-19 liga jau susirgusiems pacientams, nuo 50 iki 90 proc. sumažina riziką sirgti sunkia šios infekcijos forma arba mirti.

Kaip nurodo SAM, kol laukiama daugiau tyrimais patvirtintų duomenų ir galutinio EVA sprendimo, Europos Komisija apklausė valstybes nares, ar jos pageidautų kartu derėtis su gamintojais ir vaistus įsigyti centralizuotu būdu.

„Lietuva tokiam siūlymui pritarė, nes „kalbėjimas vienu balsu“ padėtų išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas. Centralizuotas pirkimas pasiteisino ir įsigyjant COVID-19 vakcinas: ES šalys jas gavo vienos iš pirmųjų ir užsitikrino stabilų tiekimą keleriems metams“, – nurodo ministerija.

Šiuo metu Lietuvoje COVID-19 liga sergantiems pacientams gydyti, anot ministerijos, yra naudojamas farmacijos kampanijos „Gilead“ gaminamas vaistinis preparatas „Veklury“ (veiklioji medžiaga remdesiviras), kuris taip pat yra perkamas centralizuotu būdu.

Šiuo metu tai yra vienintelis vaistas nuo COVID-19 ligos, įtrauktas į ES vaistinių preparatų registrą.