Gerai nuotaikai palaikyti
Smulkiais geltonais žiedais pražydusi jonažolė liaudyje vadinama natūraliu antidepresantu. Vaistininkė Kristina Staivė patvirtina, kad šis augalas naudingas sveikatai: reguliariai vartojama jonažolių arbata gerina nuotaiką, ramina, padeda jaustis darbingesniems, lengviau pakilti iš lovos.
Ir primena, kad prisirinkus žolelių vasarą, ruošti ir mėgautis jonažolių arbata geriau rudenį.
"Jonažolė didina jautrumą saulei, tad nuolat geriant arbatas iš šios vaistažolės, nerekomenduojama būti saulėkaitoje. Odai gavus saulės spindulių, tikėtina alerginė reakcija – oda gali parausti, išberti", – paaiškina K.Staivė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jonažolė nedera su kai kuriais vaistiniais preparatais – gali slopinti jų poveikį.
"Jonažolės reikėtų vengti vartojantiems preparatus, skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, nuo aukšto kraujo spaudimo ir kontraceptine tabletes", – išvardija farmacininkė K.Staivė ir priduria, kad ši žolelė taip pat netinka nėštumo metu ar vartojant hormoninę kontracepciją.
Bet kurios vienos rūšies vaistažolių negalima vartoti ilgiau negu tris savaites, antraip jos ima veikti toksiškai, organizmas persisotina žolelės savybių.
Vartoti tik išoriškai
Ant rankos ar padų atsiradus nemaloniam dariniui – karpai – padėti gali ugniažolės sultys.
"Nulaužus ugniažolės žiedelį išteka geltonos sultys, kuriomis naudinga kartą į savaitę patepti atsiradusią karpą. Savarankiškai gydyti nereikėtų tik ant veido atsiradusių darinių, nes čia esanti oda jautresnė, galima pažeisti akis", – perspėja vaistininkė.
Nuo seno ugniažolė žinoma ir kaip onkologines ligas gydyti galinti vaistažolė. Nors sąmoningai išoriškai vartoti ugniažolę yra visiškai saugu, tačiau savarankiškai geriau šių vaistažolių negerti.
"Ugniažolė yra nuodingų augalų sąraše, kurios perdozavus galima nusinuodyti", – perspėja K.Staivė.
Nuo peršalimo
Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, kurie dėl neatsargaus kondicionierių naudojimo dažni ir šiuo metų laiku, svarbu gerti daug skysčių.
O norint numalšinti šiek tiek perštinčią gerklę, slogą ar kosulį ypač stiprų gydomąjį poveikį turi čiobrelių arbata.
"Čiobrelių arbata, jau nuo seno liaudyje vartojama kvėpavimo takų ligoms gydyti, tinka ir nuo sauso dirginančio erzinančio kosulio, tiek ir padeda palengvinti atsikosėjimą, kai jau yra sekreto. Kartu su čiobreliais į pagalbą galima pasitelkti ir liepžiedžius bei aviečių šakelių. Jie taip pat turi uždegimą slopinančių savybių, gali padėti sumažinti neaukštą temperatūrą", – pataria K.Staivė.
Tik tris savaites
Arbata veikia švelniau nei vaistai, tad jei karštą dieną temperatūros slopinti medikamentais nerekomenduojama dėl per didelio prakaitavimo, arbatas drąsiai galima vartoti bet kuriuo paros metu.
Visgi farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad bet kurios vienos rūšies vaistažolių negalima vartoti ilgiau negu tris savaites, antraip jos ima veikti toksiškai, organizmas persisotina žolelės savybių.
Be to, šiek tiek perštinti gerklė ar prasidėjusi sloga aiškiai parodo, kad imuninė sistema nėra stipri, o vasara yra būtent tas metas, kai reikėtų susigriebti ir pradėti kaupti svarbiausius vitaminus, ruošiantis žiemai. Pasak vaistininkės, organizmą pastiprinti rekomenduojama vitaminu C, ežiuolės preparatais, svarbus ir visas antioksidantų kompleksas – selenas, cinkas, A, E vitaminai.
