Surūšiuota 3,6 kartų daugiau vaistų

Pastaraisiais metais žmonės labiau domisi, ką daryti su nebereikalingais ir pasibaigusio galiojimo vaistais, pastebi „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė. Anot jos, vien 2022 metais surūšiuotų vaistinių preparatų skaičiai buvo rekordiniai, kas leidžia manyti, jog žmonės vis geriau suvokia vaistų rūšiavimo svarbą gamtai ir visuomenės sveikatai.

„Praėjusiais metais iš viso į mūsų vaistines gyventojai atnešė 8874 kg utilizavimui skirtų vaistinių preparatų, o tai yra netgi 3,6 kartus daugiau negu 2021 metais. Praėjusius metus galime vadinti rekordiniais, kadangi iki tol vaistų rūšiavimo skaičių augimas buvo kur kas lėtesnis – 2021 metais buvo utilizuota 2435 kg vaistų, 2020 metais gyventojai atnešė 1655 kg, o 2019-aisiais surūšiuotų vaistų skaičius siekė vos 933 kg. Taip augantis visuomenės sąmoningumas rodo, kad drauge mes mažiau teršiame aplinką ir atsakingiau saugome savo ir aplinkinių sveikatą“, – pasakoja „Eurovaistinės“ atstovė.

Rolanda Lipnevičiūtė.

Pamirškite šiukšlines ir unitazus

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai, teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė. Anot vaistininkės, visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai.

Utilizuojami tik vaistiniai preparatai

„Kartais žmonės į vaistines atneša ne tik nebereikalingus ar negaliojančius vaistus, bet ir vitaminus, maisto papildus, kosmetiką bei tokias medicinines priemones kaip pleistrai, tvarsčiai. Iš tiesų vaistinėse rūšiavimui laukiami tik vaistai, o visus anksčiau minėtus vitaminus ir medicinos priemones kiekvienas gali paprasčiausiai rūšiuoti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Taip pat galima vadovautis taisykle, kad naikinimui į vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis vaistas, nereceptinis vaistas“, – teigia M. Kazakevičienė.

Nei į šiukšliadėžę, nei į vaistinę – ką daryti?

„Eurovaistinės“ vaistininkė pasakoja, kad kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai, adatos ar namų vaistinėlėse užsilikę gyvsidabrio termometrai. Pastarųjų negalima paprastai išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Tokiais atvejais vaistininkė pataria šias medicinos priemones atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tai ypač svarbu norintiems išmesti gyvsidabrio termometrus, tuo tarpu išmesti švirkštus galima ir su buitinėmis atliekomis –  tik tokiu atveju svarbu juos saugiai supakuoti, kad nekiltų pavojus kitiems.

Netaupykite nebereikalingų vaistų

„Viena iš savigydos daromų klaidų – tai nebereikalingų vaistų taupymas „atsargai“. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Pirmiausia, atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą. Tačiau jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukėte antibiotikų vartojimą anksčiau laiko arba namuose turite kitų, jau jums nebereikalingų receptinių vaistų, būtinai atneškite juos į vaistinę saugiam utilizavimui“, – pataria M. Kazakevičienė.

Pasitikrinkite kas pusę metų

Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinius poveikius, todėl vaistininkė pataria nusimatyti laiką, kada reguliariai atliksite vaistinėlės pertvarką. Anot „Eurovaistinės“ vaistininkės, pusė metų – tai optimalus laikotarpis, per kurį vertėtų atsakingai peržiūrėti visos vaistinėlės turinį.

Kaip vaistais atsikratyti, kai kurie sprendžia savaip. Kiek tokių pagal gyventojus mažiau ar daugiau kenksmingų vaistų jau pateko į aplinką – buvo išmesti kartu su šiukšlėmis, nuleisti į klozetus ar kriaukles?

„Sudėtinga paskaičiuoti ir pamatuoti. Lietuvoje nedaryti tokie tyrimai“, –  sakė „Vilniaus Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė.

Suskaičiuoti galima tik tiek, kiek sunešta į vaistines.

„2019 m. vien mūsų tinkle buvo surinkta 933 kg vaistų. 2021 m. – 2 435 kg“, – pasidalijo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.

„Kiekiai tikrai nemaži. Būna, kad vienas žmogus atneša keturis ar penkis maišus vaistų“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.

Būna ne tik įspūdingi kiekiai, bet ir poros metų senumo. Dažniausiai atnešami vaistai nuo kraujospūdžio. Iš nereceptinių – nuo skausmo ir peršalimo.

„Dažniausiai būna nepanaudoti vaistai ar užsilikę mirus pacientui“, – pabrėžė „Camelios“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Kai kuriose vaistinėse atnešamiems vaistams turi būti pastatytos specialios spintos. Vaistai neužsibūna, jie reguliariai perduodami įmonėms saugiai sunaikinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pernai buvo atnešta 30 t nereikalingų vaistų, prieš penkerius metus šis skaičius buvo perpus mažesnis.

Į visas šalies vaistines per praėjusius metus atneštas įspūdingas kiekis preparatų.

„Skaičius kasmet auga. Pernai buvo atnešta 30 t nereikalingų vaistų, prieš penkerius metus šis skaičius buvo perpus mažesnis“, – įspūdingą statistiką pristatė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.

30 t vaistų – tiek vidutiniškai sveria šeši Afrikos drambliai. Už tokius rezultatus sveikatos apsaugos ministras gyventojams gerų žodžių neturi, priešingai – mato aštrią problemą ir prabyla apie valstybės skiriamas kompensacijas vaistams.

„Tai įrodo, kad mes nepakankamai gerai įvertiname valstybės indėlį, kuriamą gerovę“, – prabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot ministro, yra pavyzdžių, kai žmonės nusiperka kompensuojamųjų vaistų ir tik pradėję gydymą jį nutraukia. Vaistai, už kuriuos sumoka valstybė, numesti į šalį tampa atliekomis.

„Yra dar negražesnių atvejų, kai žmonės pasiima valstybės kompensuojamuosius vaistus ir išmeta pačioje vaistinėje. Nesiruošia jų vartoti, o perka, kad turėtų nedarbingumą“, – apie žmonių piktnaudžiavimą užsiminė sveikatos ministras.

„Iš aplinkosauginės pusės, ko gero, į vaistus reikėtų žiūrėti kaip į chemines medžiagas, kurios vėliau gali tapti pavojingomis atliekomis“, – sakė „Vilniaus Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė A. Zigmontienė.

Į gamtinę aplinką patekusios kontraceptinės tabletės veikia žuvų populiaciją, nes žuvys patinai moteriškėja ir pradeda išmirti.

Išmesti vaistai ištirpsta, nukeliauja į paviršinius vandenis, gali pasiekti ir gruntinius. Ratas ima suktis – veikiama aplinka, gyvūnija, pasiekiamas žmogus.

„Pavyzdžiui, į gamtinę aplinką patekusios kontraceptinės tabletės veikia žuvų populiaciją, nes žuvys patinai moteriškėja ir pradeda išmirti“, – akcentavo A. Zigmontienė.

Medikamentų likučių atsiduria ir upėse, ir jūrose. Mokslininkai gali gan aiškiai pasakyti, kuriose savivaldybėse kuo žmonės serga, o kur vartojami net draudžiami preparatai. Mėnesio pradžioje Lietuvos ir Latvijos mokslininkai pristatė atlikto tyrimo duomenis – Klaipėdos kanale ir upėse rasta draudžiamo vartoti dopingo.