– Ar tiesa, kad kai kurių modernių vaistų dabar reikia laukti vienuolika kartų ilgiau negu Vokietijos pacientams?

– Nauji vaistai, naujos vaistų molekulės pas mus atkeliauja lėčiau negu daugumoje Europos šalių. Ne tik turtingose šalyse kaip Vokietija ar Olandija, bet net ir tokiose šalyse kaip Lenkija ar Bulgarija naujų vaistų prieinamumas yra gerokai geresnis nei Lietuvoje. Ir priežastys tam yra dvi. Viena priežasčių ta, kad mes neturim pakankamai pinigų. Tačiau kitas dalykas yra vaisto atėjimo kelias. Kad galėtume Lietuvoje pradėti gauti kompensuojamą vaistą, jis turi praeiti sudėtingą vaistų vertinimo mechanizmą. Tas vertinimo mechanizmas susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių tikrinama vaisto terapinė nauda, o po to – ekonominė nauda. Toj terapinėj naudoj iš naujo vaisto gamintojai pateikia paraiškas, prideda įrodymus, mokslinius tyrimus, kad vaistas yra registruotas ir efektyvus tam tikrai ligai gydyti. Ir čia yra paradoksas. Kiekviena valstybė iš naujo tą procesą atlieka, nors tas vaistas juk skirtingai neveikia žmogaus.

– Tai kodėl Lietuvoje tas procesas daug lėtesnis negu Lenkijoje?

– Todėl, kad mūsų biurokratinė sistema yra nedidelė. Čia yra specifinis mechanizmas. Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas. Tarkim, paraišką turi įvertinti per nustatytą dienų terminą, berods 80 dienų, jis pas mus kelis kartus viršija, nes nėra specialistų. Dabar geroji žinia yra ta, kad nuo kitų metų tas procesas išeina Europos Sąjungos lygiu. Vaisto terapinė nauda bus tikrinama europiniu mastu ir mes su tuo siejam daug vilčių, kad procesai pagreitės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, Lietuva, gaudama naują vaistą, jau gaus bendrą Europos Sąjungos terapinį vertinimą ir čia tereikės sudaryti sutartį dėl ekonominės naudos?

– Taip. Ir tikimasi, kad mūsų institucijų resursai bus atlaisvinti nuo papildomo įrodinėjimo ir nebus paradokso tokio. Dabar kartais susidaro tokios situacijos, kad vaistas yra Vokietijoj registruotas ir kompensuojamas, nes nauda yra, o Lietuvoj, po mūsų įvertinimo proceso paaiškėja, kad nauda yra abejotina. Dabar šitą procesą bus galima praleisti. Nes išties ta vaisto laukimo eilė, kuri dabar yra Lietuvoje nuo vaisto registracijos – 3–5 metai, yra nepateisinama.

Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas.

– Kaip ta nauja tvarka pagreitintų procesą? Kiek galėtų sutrumpinti laukimą?

– Mes tikimės, kad sutrumpės taip, kaip yra Vokietijoje. Vokietijoje, Prancūzijoje per pusę metų nuo vaisto registracijos jis pakliūva pas pacientą. Mes tikimės, kad tos senosios valstybės neleis naujai sistemai suktis per ilgai, bloginti jų situacijos, sakys, mes, kai dirbom savarankiškai, pas mus vaistas būdavo po pusės metų, dabar po dviejų metų mums netinka. Tai tikimės, kad tos senbuvės paskatins sistemą veikti efektyviai ir vaistų prieinamumas bent kelis kartus pagerės.

– Sakėt, kad jau kitais metais… Kas turėtų atsitikti kitais metais? Vertinimas terapinis prasidės ar tik pradės suktis visas mechanizmas?

– Pradės suktis visas mechanizmas nuo kitų metų ir bus dar ne visiems vaistams, prasidės nuo onkologinių vaistų. Matom, kad visą laiką šiek tiek užtrunka, kol sistema įsivažiuoja. Tai kiti metais bus tokie pereinamieji. Tačiau matant tą situaciją, kokioj esam Lietuvoj, kad jau blogiau būti turbūt sunkiai gali, tai tikrai žiūrim labai viltingai ir tikimės geresnių išeičių sergantiems žmonėms.

„Kadangi yra kalbama apie finansinę naudą, norėtųsi išskirti Švedijos, Didžiosios Britanijos ir mūsų kaimyninių šalių patirtis, nes jos jau yra išbandžiusios griežtą ekonominį vertinimo kriterijų, – kuomet didelę reikšmę vertinime turi vaisto kaina. Norisi tikėti, kad SAM pareikšta pozicija, jog bus atsižvelgta į ekspertų siūlymus ir užsienio patirtį, reiškia, kad mes pasimokysime ir iš jų klaidų“, – viliasi A. Gaižauskienė.

Pasak jos, griežto ekonominio vertinimo kriterijaus patirtis užsienyje parodė, kad vaistai, kurie skiriami onkologiniams pacientams arba itin retomis ligomis sergantiems žmonėms, dažniausiai neatitikdavo nustatyto kriterijaus, ir gydymas jais nebūdavo kompensuojamas.

Sausio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pateikė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įdiegti naują vaistų vertinimo sistemą, leisiančią užtikrinti, kad kompensuojami būtų patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai.

Turime stengtis, kad ir mūsų šalies pacientams būtų lengviau prieinami naujausi gydymo metodai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, naujas vertinimas skirsis nuo dabar atliekamo tuo, kad bus įvertinama ne tik tai, ar vaistas veiksmingas medicininiu požiūriu, bet ir finansinė nauda, kurią atneš siūlomas kompensuoti vaistas. Tai reiškia, kad siekiama įvesti farmakoekonominio poveikio vertinimą, kurio anksčiau Lietuvoje nebuvo.

A. Gaižauskienės teigimu, kai kalbame apie mūsų šalies pacientus, jų sveikatą ir gerovę, negalime remtis vien kainos aspektu. Tie patys užsienio ekspertai esą kartoja, kad būtina akcentuoti naudą pacientams.

„Pavyzdžiui, jeigu vieno gamintojo vaistas kainuoja daugiau už kito, reikėtų atkreipti dėmesį, kad galbūt tas vaistas turi daugiau pranašumų, pavyzdžiui, pagerina paciento gyvenimo kokybę, – galbūt jį paprasčiau vartoti, nereikia dažnų injekcijų, sumažėja vizitai į gydymo įstaigą“, – sako A. Gaižauskienė.

Pasak jos, kol kas projekte yra numatytas labai griežtas vertinimo slenkstis, kurio nesugebės įveikti inovatyvūs ir brangūs vaistai, t. y. dažniausiai onkologinėms ir retoms ligoms gydyti skirti vaistai. A. Gaižauskienė tikisi, kad Seimas, svarstydamas siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas, atkreips dėmesį į ekspertų nuomonę, jog vaistų vertinimo sistema turi išlaikyti lankstumą, nes tik lankstesnė sistema leis užtikrinti inovatyvių vaistų prieinamumą kuo didesniam Lietuvos pacientų skaičiui ir padės suvaldyti jų ligas.

„Visame pasaulyje inovatyvūs vaistai padėjo pasiekti pažangą gydant sudėtingas ligas, kurių gydymas kainuoja itin brangiai. Turime stengtis, kad ir mūsų šalies pacientams būtų lengviau prieinami naujausi gydymo metodai, kurie gali sumažinti jų kančias, pailginti jų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę“, – pabrėžė A. Gaižauskienė.