– Kada pradėjote sportuoti, kaip atsiradote futbole?

– Kai mokiausi pirmoje klasėje mama nuvedė į lauko teniso treniruotes, tačiau man šis sportas nepatiko, nes visi kiemo draugai žaidė futbolą. Tada vaikai nesėdėdavo prie kompiuterių, visi sportuodavo lauke ir laukdavo treniruočių. Vieną dieną pasakiau tėčiui, kad noriu būti futbolininku ir jis nuvedė mane pas trenerį Rimą Alonderį. Kaip paaiškėjo vėliau, jis taip pat buvo ir mano sūnaus pirmasis treneris. Labai dėkoju tėvams, kad skatino sportuoti. Mama vis juokaudavo, kad jeigu gerai nežaisiu, tai neskalbs mano aprangos. Jaučiu didžiulę pagarbą ir padėką tėveliams.

– Gal atsimenate savo pirmąją treniruotę ar varžybas?

– Kai tėtis atvedė į pirmąją treniruotę, visi vaikai jau sportavo keletą mėnesių, tačiau pasibaigus jai, R.Alonderis iš karto pakvietė mane treniruotis su pagrindine komanda. Matyt, kažką manyje įžvelgė. Labai mėgau varytis kamuolį ir apgauti varžovus. Buvau gal 15-os metų, kai tuometis „Sirijaus“ treneris Šenderis Giršovičius pakvietė mane į dublerių ekipą. Jau pirmose varžybose su Tauragės „Elektronu“ pelniau įvartį. Įgavau trenerio pasitikėjimą.

– Labai jaunas pradėjote žaisti futbolą tarp profesionalų. Ar tai negąsdino?

– Tada labai didelę pagarbą jautėme vyresniems žaidėjams. Nebūdavo jokių atsikalbinėjimų. Jaunesni komandos nariai po treniruotės rinkdavo kamuolius, kai reikėdavo, juos pripūsdavo. Būdavo garbė kartu sportuoti su savo vaikystės herojais. Kol buvau vaikas, jiems kamuolius per rungtynes paduodavau, o staiga viskas pasikeitė ir tapau vienu iš jų komandos narių.

– Kada prisijungėte prie „Atlanto“ ekipos?

– 1997 m. Vacys Lekevičius pakvietė žaisti „Atlanto“ gretose. Tais metais gimė sūnus Aldas, vedžiau. Buvo labai permainingi laikai. Reikėjo stengtis išlaikyti šeimą, skubėti į treniruotes, rungtynes.

– Kokie atsiminimai užplūsta išgirdus V.Lekevičiaus vardą?

– Tai yra žmogus, kuris atidavė visą savo širdį „Atlantui“, stengėsi dėl Klaipėdos futbolo. Nors visi žinojo, kad jis nėra profesionalus treneris, tačiau skindavome pergales aukščiausioje Lietuvos lygoje, užsienyje. Vacys sugebėdavo mus paruošti kiekvienam mačui, nuteikti kovai. Net ir pačiais sunkiausiais momentais mes rasdavome išeitį.

– Kokios rungtynės labiausiai įsiminė žaidžiant užsienyje?

– 2000 m. „Atlantas“ iškovojo teisę žaisti UEFA Intertoto taurės turnyre. Pirmąsias rungtynes žaidėme Turkijoje su Izmiro „Kocaelispor“ klubu. Nuskridome į Turkiją likus savaitei iki varžybų, treniravomės, ruošėmės dvikovai Stambule, o likus dienai pasiekėme Izmirą, kuris atrodė kaip po karo, kadangi neseniai jame buvo įvykęs žemės drebėjimas. Vaizdai priminė karinius filmus – pastatai sugriauti, gatvėse pastatyta daug palapinių. Tąkart laimėjome rungtynes rezultatu 1:0. Po varžybų pasijautėme kaip tikros žvaigždės, vaikai prašė marškinėlių, vietiniai sirgaliai norėjo nusifotografuoti.

Prisimenu, tais pačiais metais žaidėme antrajame Intertoto taurės turnyro etape su Anglijos „Bradford city“ klubu. Tąsyk pajutau angliško futbolo kietumą, nes rungtynių metu man sulaužė nosį, samonę atgavau tik kai jau ant su neštuvais nešė iš aikštės, o visas stadionas išlydėjo plojimais.

– Kuris pelnytas įvartis buvo pats įsimintiniausias?

– Sakyčiau, kad į vartininko Dariaus Spetylos ginamus vartus. Žaidėme su „Vėtros“ komanda. Tada kamuolys taip gerai prisišliejo prie kojos, jog smūgiavau tiesiai į vartų viršutinį kampą. Po šio įvarčio legendinis Klaipėdos sporto žurnalistas Česlovas Kavarza rašė, kad tokio epizodo pavydėtų net „Eurosporto“ televizijos kanalas.

– Daug metų buvote „Atlanto“ kapitonas. Ką reiškė šios pareigos?

– Mūsų komanda tada buvo tarsi šeima. Vieni kitiems padėdavome kaip tik galėjome. Pamenu tokią situaciją, kai klube vėlavo atlyginimai ir žaidėjai, pasitikėdami manimi, prašė, kad sužinočiau daugiau informacijos apie buvusią padėtį. Po pokalbio su klubo vadovu grįžau besišypsodamas. Pasakiau, kad sužinojau, jog atlyginimai – penktadienį. Tik nepasakiau kurį. Dabar tai kelia šypseną. Pamenu, kai prie komandos prisijungė mano labai geras draugas Andrius Petreikis. Iš pradžių jis nenorėjo vykdyti vyresniųjų nurodymų. Vieną kartą po treniruotės išspardėme visus kamuolius stadione ir pasakėme: „Kol nesurinksi – neįleisime į rūbinę.“ Manau, kad tai tik užgrūdina jaunus žaidėjus, visiems reikia išeiti tokią mokyklą ir klausyti vyresnių, nes jie nori tik gero. Taip komandoje įvesdavome tvarką. Esu buvęs Lenkijos, Ukrainos klubų peržiūrose, tačiau manęs užsienio šalys neviliojo. Mano širdis – Klaipėdoje. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be „Atlanto“.

Mano širdis – Klaipėdoje. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be „Atlanto“.

– Anksčiau į A lygos rungtynes į stadioną uostamiestyje rinkdavosi po kelis tūkstančius žiūrovų, o dabar tik po kelis šimtus. Kas tai lemia?

– Tais laikais žmonės labiau tikėjo futbolu. Jis buvo tiek pat svarbus kaip ir krepšinis. Tiek nacionalinė rinktinė, tiek „Atlantas“ žaidė gerai. Sirgaliai tikėdavo žaidėjais ir laukdavo pergalių. Dabar žmonėms reikia daugiau pramogų, šou elementų, todėl dažnas pasirenka krepšinio rungtynes. Klaipėdai ir visai Lietuvai neišvengiamai reikia stadionų ir futbolo aikščių, kad vaikai turėtų kur žaisti. Krepšiniui pasisekė, nes prieš Europos čempionatą šalyje pastatė daug arenų. Žmonės geriau pasirenka patogų poilsį modernioje arenoje, nei eina į apgriuvusius stadionus. Nereikia mums nacionalinio stadiono, kurio statybos jau ir taip tapo anekdotu. Užtektų vieno stadiono, kuriame tilptų 30 tūkst. žiūrovų ir jame galėtų žaisti Lietuvos rinktinė, o mažesniuose miestuose užtektų ir 5–8 tūkst. vietų futbolui skirtų stadionų. Valdžia privalo sukurti sąlygas vaikams, kad šie turėtų kur treniruotis. Žinoma, turi pagalvoti ir apie verslininkus. Niekas nenori remti sportininkų. Neapsimoka. Tai kodėl tokioms įmonėms nepadarius mokestinių lengvatų?

– Ar su senais „Atlanto“ žaidėjais dar palaikote santykius?

– Žinoma. Iki šių dienų bendrauju ir susitinku su Kęstučiu Deveika, Liudu Valiumi, A.Petreikiu, Egidijumi Žukausku. „Atlanto“ garbę dar ir dabar gina mano geri draugai – Andrius Bartkus, Tadas Labukas.

– Kuris legionierius, žaidęs „Atlanto“ gretose, įsiminė labiausiai?

– Niekada nepamiršiu iš Japonijos atvykusio Minoru Takenakos. Aš jį mokiau kalbėti lietuviškai, o jis mane angliškai. Minoru į Klaipėdą atvyko labai silpnas ir gležnas, tačiau jau po pusmečio treniruočių su mumis tapo tikru kovotoju. Kėdainiuose žaidėme LFF taurės atsakomąsias rungtynes. Kadangi pirmajame susitikime nugalėjome 5:0, tai antrosios varžybos beveik nieko nelėmė, tačiau prieš rungtynes jį taip užvedžiau kovai, kad M.Takenaka jau penktąją susitikimo sekundę prieš save išvydo geltoną kortelę. Kartą jis žiemą į treniruotę atvyko avėdamas tik šlepetėmis. Visi klausė, kas atsitiko, o jis, rodydamas į klubo vadovo kabineto duris sakė, kad neturi pinigų. Turėjo tikrai gerą humoro jausmą.

Atsimenu kuriozinę situaciją, kai taurės rungtynėse pagrindinis varžybų laikas baigėsi rezultatu 0:0 ir turėjo būti žaidžiamas pratęsimas, o mūsų komandos legionierius Adebayo Akinfenwa nuėjo į dušą. Jam tiesiog niekas prieš varžybas nepasakė, kad tai – taurės rungtynės ir gali būti žaidžiamas pratęsimas.

– Ar dar žaidžiate futbolą?

– Kartais tenka žaisti su mėgėjais Uosto įmonių darbuotojų žaidynėse, kadangi jau dešimt metų dirbu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO). Taip pat apsilankau ir Klaipėdos miesto futbolo pirmenybėse, kuriose rungtyniauja daug draugų. Išskirtinę pagarbą jaučiu „Atlanto“ sirgalių grupei „Vakarų Frontas“, kurie daugiau nei dvidešimt metų nepalieka komandos vienos, ją palaiko, nuvyksta tūkstančius kilometrų, atiduoda širdis ir sveikatą.

Toks futbolo turnyras vyksta du kartus per metus – žiemą ir vasarą. Varžybos organizuojamos jau nuo 1995-ųjų. Kartu su lietuviais varžėsi svečiai iš Latvijos ir Ukrainos.

Grupių varžybose klaipėdiečiai tokiu pačiu rezultatu 5:0 įveikė Kijevo „Dynamo“ ir Vilniaus „Žalgirio 2“ komandas, tačiau turėjo pripažinti jau iš Lietuvos futbolo A lygos išnykusio klubo Panevėžio „Ekrano“ sirgalių ekipos „Pirmoji armada“ pranašumą 0:1.

Ketvirtfinalyje klaipėdiečiai susitiko su Tauragės „Tauro“ komanda. Po atkaklios kovos ir pratęsimo dvikovą laimėjo „Vakarų Frontas“ – 4:3. Pusfinalyje, taip pat po pratęsimo, buvo palaužti „Šiaulių veteranai“ rezultatu 2:1.

Finale „Šiaulių“ sirgaliai 4:2 nugalėjo „Atlanto“ sirgalių komandą.

Rezultatyviausiu čempionato žaidėju tapo klaipėdietis Edgaras Jokubaitis. „Vakarų Fronto“ aistruoliai organizuotai palaiko „Atlantą“ daugiau kaip 20 metų – nuo 1996-ųjų.

Dabar jau aišku, kad labiausiai Kremliaus bičiuliams pasisekė vienoje ES įkūrėjų Italijoje. Po šalies prezidento nesėkmingų bandymų sutelkti technokratinį ministrų kabinetą nebeišvengiama atrodo dviejų populistinių judėjimų – "Šiaurės lygos" ir Penkių žvaigždučių judėjimo – koalicinė vyriausybė. Italiją dusina  nacionalinės problemos (vien ką reiškia 132 proc. bendrojo vidaus produkto siekianti skola), tačiau būsimajai vyriausybei dėl jų galvą skauda mažiau nei užsienio partneriams – dėl pastarosios užmojų.

Žiniasklaidą pasiekusioje populistų vyriausybės programoje siūlomos ES reformos, kurios leistų Italijai kišti rankas dar giliau į bendrą bloko kišenę, imigracijos politikos pakeitimai ir atvirai deklaruojamas noras atšaukti sankcijas Rusijai, grąžinti ją į tarptautinę verslo bei politinę rinką. Nors ir patvirtinama narystės Atlanto aljanse svarba, o Vašingtonas vadinamas privilegijuotu partneriu, pabrėžiama būtinybė reabilituoti Rusiją. Ją esą derėtų vertinti ne kaip karinės grėsmės šaltinį, bet kaip prekybos ir ekonomikos partnerį, potencialią NATO ir ES sąjungininkę sprendžiant krizes Sirijoje, Libijoje ar Jemene. Šiuos tikslus reikėtų suprasti ne tik tiesiogiai – ir kaip argumentą derantis dėl sau patogių sprendimų ES viduje.

Kremliaus ir asmeniškai Vladimiro Putino simpatikai Italijoje – ne naujiena. Naujiena – ir, deja, bloga – kad viena ES įkūrėjų europietiškos bendrystės idėjas priešpriešina sąjungai su tarptautinę teisę ignoruojančia, tiesioginę grėsmę užsienio šalims keliančia valstybe.

Tai buvo įrodyta Panevėžyje vykusiame 40-ajame tarptautiniame futbolo sirgalių čempionate, kuriame klaipėdiečiai iškovojo aukso medalius.

Mieste prie Nevėžio varžėsi net 20 komandų. Kartu su lietuviais varžėsi svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Gruzijos.

„Atlantui“ atstovavo dvi „Vakarų fronto“ komandos.

Grupių varžybose pirmajai komandai niekas nesugebėjo pasipriešinti. Klaipėdiečiai įveikė Alytaus „Dainavos“ sirgalius 4:0, Vilniaus „Žalgirio“ – 5:2, Panevėžio „Ekrano“ – 2:1, Kuršėnų „Ventos“ – 2:0.

Antroji „Atlanto“ aistruolių komanda 4:1 įveikė „Žalgirį-2“, 9:1 – Rygos „Skonto“, 3:0 – Kijevo „Dynamo-3“, tačiau 0:2 nusileido Rygos „Mettai“.

Taip jau susiklostė, kad ketvirtfinalyje tarp savęs susitiko abi Klaipėdos ekipos. Brolžudiškame mūšyje pajėgesni buvo pirmosios komandos atstovai, laimėję dvikovą 7:1.

Pusfinalyje klaipėdiečiai stojo į kovą prieš svečius iš Ukrainos – Kijevo „Dynamo“ komandos sirgalius. Po atkaklių rungtynių, kuriose prireikė net pratęsimo, nugalėjo „Atlanto“ aistruoliai 3:1.

Finale uostamiesčio ekipa susirėmė su „Žalgirio“ sirgaliais. Atkakliame mače nugalėtoją lėmė vienintelis įvartis, kritęs į sostinės komandos vartus – 1:0.

Dėl 3-iosios vietos varžėsi Gargždų „Bangos“ ir „Dynamo“ ištikimiausi gerbėjai. Triumfavo ukrainiečiai 2:0.

Naudingiausiu čempionato žaidėju buvo išrinktas klaipėdietis Romas Stonys.

„Vakarų fronto“ aistruoliai organizuotai palaiko „Atlantą“ daugiau kaip 20 metų – nuo 1996-ųjų.

Komandų rikiuotė

1. „Atlantas-1“ (Klaipėda)

2. „Žalgiris-1“ (Vilnius)

3. „Dynamo-1“ (Kijevas)

4. „Banga“ (Gargždai)

5. „Tauras“ (Tauragė)

6. „Šiauliai“ (Šiauliai)

7. „Metta“ (Ryga)

8. „Atlantas-2“ (Klaipėda)

9. „Žalgiris-2“ (Vilnius)

10. „Gomel“ (Gomelis)

11. „Dynamo-2“ (Kijevas)

12. „Dainava“ (Alytus)

13. „Sūduva“ (Marijampolė)

14. „Venta“ (Kuršėnai)

15. „Mažeikiai“ (Mažeikiai)

16. „Dynamo 3“ (Kijevas)

17. „Ekranas“ (Panevėžys)

18. „Veres“ (Rovno)

19. „Skonto“ (Ryga)

20. „Dinamo“ (Tbilisis)

Jau dvidešimt metų Klaipėdos futbolo klubą „Atlantas“ organizuotai palaikantys aistruoliai „Vakarų frontas“ įrodė, kad moka ne tik garsiai dainuoti, bet ir žaisti futbolą. Vilniuje vykusiame 38-ajame tarptautiniame futbolo gerbėjų turnyre klaipėdiečiai iškovojo sidabro medalius.

Futbolo sirgalių turnyrai vyksta du kartus per metus – žiemą bei vasarą. Šiais metais turnyras išsiskyrė rekordiniu dalyvių skaičiumi. Į sostinę suplūdo net 24 komandos, tarp jų ir svečiai iš Ukrainos, Gruzijos, Latvijos, Estijos bei Baltarusijos.

„Atlantui“ atstovavo dvi organizuotų aistruolių ekipos. Vienai komandai nepavyko prasibrauti į atkrintamąsias varžybas. Ji sužaidė lygiosiomis 1:1 su Liepojos „Metalurgs“ bei nusileido svečiams iš Gomelio miesto – 0:4.

Pagrindinei „Vakarų fronto“ ekipai sekėsi kur kas geriau. Klaipėdiečiai grupės varžybose nugalėjo Kijevo „Dynamo“ 2:0 bei Rygos „Skonto“ – 4:1. Aštuntfinalyje buvo įveikti šiauliečiai 3:1, o vėliau „Atlanto“ gerbėjai vienodu rezultatu 2:1 palaužė Panevėžio „Ekraną“ ir „Gomelį“.

Finale po permainingos kovos klaipėdiečiai turėjo pripažinti varžovų iš Lvovo „Karpaty“ pranašumą 1:3.

Pasibaigus uostamiesčio salės futbolo 2-osios lygos čempionatui, labiausiai švytėjo „Klaipėdos city“ komandos žaidėjai.

Jie visas pirmenybes buvę „Vakarų fronto“ ekipos šešėlyje, tačiau po paskutiniojo turo pakilę į pirmąją vietą, lemiamoje kovoje sugebėjo nugalėti „frontininkus“ 4:2.

Bronza sužvilgo ant „Policijos mokyklos“ futbolininkų krūtinių, varžybose dėl 3-iosios vietos įveikusių „LCC Kicks“ komandą.

Finalinėje kovoje pirmojo įvarčio reikėjo ilgai laukti. Tik 23-iąją min. Karolis Rokas pralaužė „Vakarų fronto“ ekipos gynybą. Antrajame kėlinyje intriga dingo per trumpą laiką, kai vieną po kito du įvarčius įmušė Dainius Žernys ir K.Rokas. Kai įpusėjus kėliniui Romas Stonys sušvelnino skirtumą, jau kitos atakos metu buvo atstatytas trijų įvarčių santykis.

Nepaisant finalo baigties, „Klaipėda city“ ir „Vakarų fronto“ penketukai įgijo teisę varžytis tarp 12 stipriausių Klaipėdos salės futbolo komandų.

Pagal panašų scenarijų klostėsi ir susitikimas dėl bronzos medalių. Būsimieji policininkai po pertraukos paliko varžovus užnugaryje 3:0. „LCC Kicks“ žaidėjams pavyko grąžinti intrigą, priartėti iki „Policijos mokyklos“ vos per vieną taiklų smūgį – 3:4. Tačiau „LCC Kicks“ ekipa buvo greitai atvėsinta, kai per dvi minutes skirtumas vėl padidėjo iki 3 įvarčių – 6:3.

2-ojoje lygoje kovojo 10 penketukų. Visoms ekipoms sužaidus rato sistema, paskutiniąsias pozicijas užėmė „Optimistų“ ir LAJM penketukai.

Geriausiu lygos žaidėju tituluotas „Vakarų fronto“ narys Karolis Intas, geriausiu vartininku pripažintas čempionų vartų sargas Dmitrijus Jakovlevas.

Rezultatyviausiojo žaidėjo prizas atiteko 27 įvarčius įmušusiam Deividui Surbliui ("Policijos mokykla").

Karagandos stadione atsidūrusiam vieninteliam "Atlanto" fanų grupės "Vakarų frontas" atstovui policija atitvėrė 500 vietų sektorių ir nieko ten nebeleido.

Ir tolimosios Karagandos, tiesiu keliu iki kurios nuo Klaipėdos būtų 3478 kilometrai, stadione kabojo „Atlanto“ fanų vėliava.

Į Europos lygos antrojo atrankos etapo atsakomąsias rungtynes Kazachstane išsiruošė vienas aktyviausiųjų „Atlanto“ fanų grupės „Vakarų frontas“ atstovas – jos patriarchu vadinamas 41 metų Romanas Korolčukas, Lietuvos futbolo tribūnose geriau žinomas Šokolado pravarde.

Šiemet jis nėra praleidęs nė vieno "Atlanto" mačo, nesvarbu kur komanda bežaistų.

„Atlantas“ nepajėgė nudžiuginti vienintelio jį atlydėjusio aistruolio ir pralaimėjo vietos „Šachtior“ komandai 0:3, visus įvarčius pralaidęs antrą kėlinį. Kadangi namuose klaipėdiečiai su kazachais sužaidė be įvarčių, į trečiąjį Europos lygos atrankos etapą iškopė Karagandos komanda.

Šokoladas į Karagandą skrido kartu su „Atlanto“ komanda reisiniais lėktuvais per Ukrainos sostinę Kijevą.

Prieš savaitę Klaipėdoje apsilankę kazachų žurnalistai, „atrado“ Lietuvos uostamiestyje „sovietinę atmosferą“. R. Korolčukas sako, kad Sovietų laikus jam kaip tik priminė apsilankymas Kazachstane.

Kazachstane buvai vienas. Daugiau niekas iš „Atlanto“ fanų nesiryžo tokio kelio važiuoti?

Iš pradžių buvo pasiryžę keliauti daugiau žmonių ir tai galėjo būti metų išvyka, bet paskutiniu momentu visi vienas po kito ėmė atsisakinėti. Liko dar vienas vyrukas, bet tuo metu, kai reikėjo paduoti dokumentus vizai, jis su „Žalgiriu“ buvo Zagrebe. Taip ir teko keliauti vienam.

Kaip Karaganda?

Pasijutau, kaip laiko mašina sugrįžęs į 1989-uosius. Viskas ten priminė Sovietų laikus. Aplinka – visiškas šiukšlynas. Gatvės nesutvarkytos, šaligatviai – išdaužyti. Tiesiog toks – sovietinis stilius.

Dar kas įsiminė, tai kelias iš Astanos oro uosto į Karagandą. Tuos 200 km važiavome tris su puse valandos. Daugiau nei pusė kelio buvo remontuojama ir teko sukti apvažiavimais. Ir kaip rusiškuose filmuose apie banditus, kas kiek kelio – ginkluotas autoinspekcijos postas. Stoti dėl to teko dažnai, bet sužinoję, kad autobusu važiuoja „Atlanto“ komanda, netikrindavo, iš karto praleisdavo.

Sutikai vietos lietuvių?

Vienas lietuvis buvo. Kai stovėjau sektoriuje, jis praeidamas prisistatė ir... nuėjo toliau.

Keista. Per Kazachstano televizijos transliaciją lyg ir girdėjosi ne vienu balsu skanduojama „Atlantas“.

Tikrai to nebuvo. Kažką panašaus vietiniai ten iš centrinio sektoriaus skandavo, bet kažkokią savo skanduotę, ne lietuvius palaikančią.

O kaip jie reagavo į varžovų faną, atvykusį į jų miestą?

Priėmė šiltai ir draugiškai. Kiekvienas vietos ultra, matyt, laikė asmenine pareiga prieiti, paspausti ranką ir išreikšti pagarbą, kad atvykau tokį kelią.

Vietiniai gyventojai – kazachai ar rusai?

Ultros – praktiškai visi buvo kazachai. Šiaip mieste kazachų – gal 80 procentų. Bet kas nustebino, kad jie visi tarpusavyje kalbasi ne kazachiškai, o rusiškai.

Teko bendrauti su vietos aistruoliais daugiau nei rankos paspaudimai?

Vietos ultros pasakojo apie savo fanų judėjimą, sužinojau su kuo jie draugauja, su kuo kariauja. Jų grupė susikūrė vos prieš penkerius metus, visi – dar labai jauni. Man priminė Klaipėdos „Neptūno“ aktyviuosius krepšinio fanus.

Kai sužinojo, kad skridau per Kijevą, vis klausinėjo – kaip ten Ukrainos sostinė: ar neapgriuvo, ar nedega? Kažkodėl jie įsivaizduoja, kad Kijevas yra nuniokotas revoliucijos, karo gaisrų.

O pačiame stadione policija atitvėrė man vienam 900 vietų sektorių. Bet po to pareigūnai, matydami, kad ten vietiniai žmonės nelabai kur sutelpa, šiek tiek susiaurino mano valdas. Iki kokių 500 kėdžių. Niekam neleido ten sėstis.

Buvo labai karšta?

Mačo metu buvo tik 18 laipsnių. Jiems visiems tai atrodė labai šalta. Visas rungtynes stovėjau su vienais marškinėliais, tai antrą kėlinį apsauginis paklausė: „Negi tau nešalta?“

Kiek pinigų suplojai už kelionę?

Galima buvo nukeliauti už 2000 litų. Bet vienas keliauti nenorėjau, teko skristi tais lėktuvais, kuriais skrido komanda. Už jų bilietus sumokėjau 2330 litų.

Ir kiek laiko praleidai Karagandoje?

Šiek tiek mažiau nei dvi paras.

Prieš rungtynes tikėjaisi pergalės?

Absoliučiai visa komanda tikėjo, kad praeisime šį varžovą. Aš irgi. Ir pirmą kėlinį turėjome pranašumą. Kad įmuštume trūko vos vos. Ir tikrai jie būtų palūžę.

Nenusivylei antruoju kėliniu ir trimis įvarčiais į „Atlanto“ vartus?

Mano pareiga yra važiuoti palaikyti komandos, nepriklausomai ar ji laimi, ar pralaimi. O kad ir nebūtų ką blogo žaidėjams sakyti. Tiesiog viskas taip kvailai susiklostė. Iš pradžių įvartis pirmą antro kėlinio minutę, po to kazachai visą mačą daužę Tadą Eliošių, sulaužė jam ranką. Išvežė greitoji į vietinę ligoninę. Sugrįžo jau į viešbutį. Ir šiek tiek Europos turnyrų patirties kai kuriems žaidėjams pritrūko. O pirmą kėlinį komanda žaidė kur kas geriau nei antrą ir geriau, nei namų mače Klaipėdoje. Jautėsi kovingumas, atsidavimas.

Po skaudaus pralaimėjimo komanda pribėgo prie tavęs, pagerbė tuo vienintelį faną?

Futbolininkai, kaip visada, po rungtynių pribėgo ir padėkojo. Ir nesvarbu, kad buvau tik vienas, o ne visas „Vakarų Frontas“, kaip Klaipėdoje.

Šeštadienį į Klaipėdą iš visos Lietuvos suplūs futbolo klubų sirgaliai. Ištikimiausi komandų aistruoliai bandys išsiaiškinti, kurie jų yra stipriausi futbolo aikštėje.

Šeštadienį uostamiestyje įvyks 35-asis tarptautinis futbolo klubų sirgalių čempionatas.

Nuo 12 val. Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštėje varžysis 12 komandų iš Lietuvos ir Latvijos. Iš pastarosios šalies laukiama Liepojos „Metalurgs“ komandos aistruolių.

Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinė aikštė bus padalyta į tris dalis. Vienu metu varžysis 4 arba 6 turnyro ekipos, kuriose žais po 7 žaidėjus. Rungtynėse bus žaidžiami du kėliniai po 15 minučių.

Tarptautiniai futbolo sirgalių turnyrai Lietuvoje vyksta du kartus per metus: vasarą ir žiemą. Pirmenybės organizuojamos nuo 1995 metų.

Pernai tarptautinis vasaros futbolo klubo sirgalių turnyras vyko Gargžduose. Jame varžėsi 16 aistruolių komandų.

Turnyre fortūna itin šypsojosi Klaipėdos „Atlanto“ ištikimiausių sirgalių komandai. „Vakarų frontas“ pirmą kartą istorijoje iškovojo nugalėtojų taurę, todėl šiemet bandys apginti čempionų titulą.

Šiemet futbolo klubų sirgalių vasaros pirmenybes organizuoja „Vakarų frontas“. Klaipėdiečiai džiaugėsi, kad į uostamiestį sugrįš futbolo sirgalių šventė.

„Smagu, jog po keliolikos metų pertraukos Klaipėdoje vėl varžysis futbolo klubų aistruoliai Jų turnyrai visada sulaukia didelio susidomėjimo. Tai yra tikra šventė, kurios kasmet laukiame. Tikimės, kad dalyviai gerai praleis laiką pajūryje. Kas iškovos čempionų taurę? Sunku pasakyti, tačiau stengsimės, kad nugalėtojų taurė liktų Klaipėdoje“, – žadėjo „Vakarų fronto“ atstovai.

Turnyre dalyvaus net dvi „Atlanto“ sirgalių ekipos. „Čempionate reikėjo lyginio komandų skaičiaus, todėl nusprendėme suburti antrąją komandą. Galės rungtyniauti visi „Vakarų fronto“ nariai, kuriems nepavyksta pakliūti į pirmąją komandą, dalyvaujančią Klaipėdos miesto mažojo futbolo pirmenybėse. Svarbiausia, kad visi dalyviai, žaisdami futbolą, smagiai praleistų laiką“ , – teigė organizatoriai.

Ištraukti burtai komandas suskirstė į keturias grupes, kuriose varžysis po tris ekipas.

Į kitą varžybų etapą pateks po dvi stipriausias grupės komandas. Turnyre bus išaiškintos visos 12 vietų.

Turnyro tvarkaraštis

12 val. – "Dainava" (A) – "Žalgiris" (A), "Banga" (B) – "Atlantas" (B)

12.35 val. – "Kaunas" (C) – "Atlantas-2" (C), "Ekranas" (D) – "Baltai" (D)

13.10 val. – "Dainava" – "Tauras" (A), "Banga" – "Mažeikiai" (B)

13.45 val. – "Kaunas" – "Metalurgs" (C), "Ekranas" – "Sūduva" (D)

14.20 val. – "Žalgiris" – "Tauras", "Atlantas" – "Mažeikiai"

14.55 val. – "Atlantas-2" – Metalurgs", "Baltai" – "Sūduva"

16 val. – A1 – B2 (I), B1 – C2 (II), C1 – D2 (III)

16.35 val. – D1 – A2 (IV), A3 – B3, C3 – D3

17.10 val. – I pral. – III pral., I – III

17.45 val. – II pral. – IV pral., II – IV

18.20 val. – dėl 11 vietos, dėl 9 vietos

18.55 val. – dėl 7 vietos, dėl 5 vietos, dėl 3 vietos

19.30 – Finalas