Idėją šiai kampanijai Vilniaus miesto savivaldybei padovanojo trys agentūros – „Autoriai“, „Synthesis Consulting Group“ ir „BPN Intense“.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, šis prieššventinis laikas puikiai tinka nusiraminimui ir pasirūpinimui savo sveikata.

„Šiemet visi jau labai daug laiko ir energijos skyrėme diskusijoms apie vakcinas. Dabar kviečiame tiesiog ramiai priimti sprendimus. Ir galime užtikrinti – skiepas suteikia tokią pat ramybę, kaip ir mylimo naminio gyvūno glostymas. Linkiu šventes pasitikti būnant ramesniems dėl savo ir artimųjų sveikatos“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus meras.

Informacinės kampanijos „Bus raMiau“ herojais tapo trys savo namų aplinkoje įamžinti vilniečiai ir jų katės. Pasak kampanijos autorių, tai situacija ir aplinka, kuri leidžia jaustis saugiai ir ramiai.

Informacinė kampanija jau šiandien bus matoma socialiniuose tinkluose, ACM ekranuose ir viešajame transporte, o nuo kitos savaitės pasirodys sostinės lauko reklamos stenduose. Vilniečius ir jų kates įamžino fotografas Kęstutis Žilionis.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad gauti trečiąjį (kaip ir pirmąjį) skiepą nuo COVID viruso galima keliasdešimtyje skirtingų sostinės vietų – vakcinacijos centre „Litexpo“, savo poliklinikose, privačiose klinikose bei vaistinėse – visur nemokamai.

„Ėjome teisingu keliu, nes ėjome europietišku keliu“, – teigė EK pirmininkė.

U. von der Leyen nurodė įstatymų leidėjams, kad šiuo metu paskiepyta daugiau kaip 70 proc. ES gyvenančių suaugusių žmonių. Tuo pat metu ES, skirtingai nei kiti turtingi pasaulio regionai, iki šiol išsiuntė į daugiau kaip 130 šalių už bloko ribų maždaug pusę, ar apie 700 mln., čia iki šiol pagamintų vakcinos dozių.

Politikė taip pat nurodė, kad dabar pirmenybė teikiama siekiui paspartinti pasaulinę vakcinaciją, ir paskelbė, kad Bendrija iki kitų metų vidurio paaukos papildomus 200 mln. vakcinos dozių. Prieš tai blokas įsipareigojo paaukoti dar 250 mln. dozių.

Tai atitinka 44 mlrd. dolerių, apie 36 mlrd. eurų. Kreipimosi iniciatorius, buvęs britų premjeras Gordonas Brownas, kurį cituoja laikraštis „The Guardian“, sakė, kad šis pasiūlymas kiekvienam britui atsieis 0,35 euro per savaitę. Rašte pabrėžiama, kad parama yra ne labdaros aktas, o strateginis kiekvienos šalies interesas. G7 grupę sudaro JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Japonija, Prancūzija, Italija ir Vokietija.

„G7 taip pat turėtų imtis iniciatyvos dėl vakcinų dalijimo ir savanoriškų licencijavimo susitarimų“, – teigiama toliau. Tai esą apimtų ir laikiną patentų atsisakymą, kad būtų galima perduoti vakcinų gamybai reikalingas žinias ir technologijas. „2020-aisiais globalus bendradarbiavimas žlugo, tačiau 2021-ieji gali pradėti naują erą“, – pabrėžia asmenybės.

Be G. Browno ir jo pirmtako Tony‘io Blairo raginimą pasirašė daugiau kaip 100 buvusių šalių lyderių ir buvusių ministrų. Tarp jų yra buvęs JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir Nobelio taikos premijos laureatas Juanas Manuelis Santosas. Savo parašą taip pat padėjo „Virgin“ įkūrėjas Richardas Bransonas, „Ikea“ vadovas Jesperas Brodinas, ekonomistai Michaelis Spence‘as ir Josephas Stiglitzas.

Galutinis sprendimas bus priimtas tik tada, kai ekspertų komitetas iki gegužės 10 dienos pateiks šios ir taip pa „Johnson&Johnson“ vakcinos vertinimą, ketvirtadienį spaudos konferencijoje Osle sakė sveikatos ministras Bentas Høie. Paraleliai nacionalinis sveikatos institutas FHI rekomendavo dėl retų, tačiau sunkių šalutinių poveikių rizikos „AstraZeneca“ preparatą visiškai išbraukti iš vakcinacijos kampanijos.

Dabar yra daug daugiau duomenų dėl sąsajų tarp vakcinos ir labai retų, sunkių kraujo krešulių, kraujavimo ir mažo trombocitų kiekio atvejų, pranešime cituojamas FHI direktorius infekcijų klausimais Geiras Bukholmas. Todėl esą rekomenduojama šio preparato nenaudoti vakcinacijos programoje.

Norvegija „AstraZeneca“ preparato naudojimą atsargumo sumetimais sustabdė kovo 11 dieną, kai pranešta, kad po skiepo galimi sunkūs trombozių atvejai. Šis sprendimas vėliau buvo pratęstas.

Iki šiol Norvegijoje pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo 960 000 žmonių. Beveik 300 000 jau sulaukė ir antrosios. Dauguma norvegų paskiepyti „Biontech“/“Pfizer“ vakcina.

Danija trečiadienį paskelbė, kad savo vakcinacijos kompanijoje visiškai nenaudos „AstraZeneca“ preparato.