Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 val. ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Lietuva svarsto galimybes kreiptis į Briuselį dėl svarstymų keisti direktyvą ir laukia kitų valstybių palaikymo.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius. Jis bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį, spalio 28-osios naktį.

Laikas du kartus per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Europos valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Europos Komisija yra paskelbusi ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal Europos Sąjungos (ES) narių pateiktą informaciją - nė viena valstybė tada nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą žmonių sveikatai dėl tam tikros naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra.

Pastaraisiais metais bent šešios ES šalys reiškia norą, kad laikas nebebūtų kaitaliojimas. Vis dėlto dauguma šalių šios problemos nesureikšmina.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pasiūlė Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos dėl vasaros laiko nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai ES šaliai narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau yra pareiškęs poziciją, kad Lietuva nebenori persukinėti laiko, bet oficialaus laiško Vyriausybė Europos Komisijai dar nėra išsiuntusi.