Popietę eisena pėsčiomis iš Rūdninkų aikštės patraukė į Vilniaus geležinkelio stotį, iš kurios dviem traukiniais toliau vyko prie miesto pakraštyje esančio Panerių memorialo – vietos, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 50-70 tūkst. žydų.

Minėjime šalies politikai, diplomatai, žydų bendruomenės atstovai ir kiti susirinkusieji ragino nepamiršti istorijos pamokų, prisiminti žydų vaidmenį formuojant Lietuvos sostinės veidą, atkreipti dėmesį į atgimstantį antisemitizmą.

V. Benkunskas: sugriautas Vilniaus išskirtinumas

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad prabėgę dešimtmečiai „niekada neištrins tos didelės ir skausmingos žaizdos, kuri čia yra įvykusi“.

„Holokaustas negailestingai sutrypė kas trečio Vilniaus gyventojo likimą. Šiandien tik galime įsivaizduoti, kaip būtų atrodęs miestas, jei prie jo kūrimo būtų prisidėję 50 tūkst. Lietuvos žydų. Šiaurės Jeruzalė – Vilnius buvo išskirtinis miestas dėl savo įvairialypės tautybės žmonių rato, šis žiaurus Holokaustas sugriovė mūsų išskirtinumą. Bet nepaisant to, šiandien minime ir sakome: „Niekada nepamiršime“, – Rūdninkų aikštėje susirinkusiems žmonėms sakė meras.

Holokaustas negailestingai sutrypė kas trečio Vilniaus gyventojo likimą.

Šios aikštės praeivius pasitiko stendų alėja su pažymėtu keliu į masinių žudynių vietą Paneriuose, kuriuo žydai likviduojant Vilniaus getą buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 200 tokių vietų.

Anot V. Benkunsko, šiuos vaizdus matė paskutinis Vilniaus geto kalinys, tikėjęs šviesia Vilniaus ateitimi ir ją kūręs.

„Suprantu, kad atmintis skauda, nuolat prisiminti tą didelę žaizdą yra be galo sunku. Bet tik taip galime užtikrinti, (...) kad ateityje ir ateities kartoms tai niekada nepasikartos. Toks yra mūsų kartos tikslas, toks tebūnie ir ateities kartų“, – kalbėjo Vilniaus meras.

„Precedento neturintis reiškinys“

Renginyje dalyvavo „Gyvųjų maršo“ organizacijos vykdomasis direktorius Michelis Gourary, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos kitų šalių ambasadoriai ir diplomatai.

„Tūkstančiai žmonių mirė nuo bado, šalčio, ligų ir perpildymo. Fizinis išgyvenimas buvo pagrindinis getų gyventojų tikslas“, – kalbėjo M. Gourary.

Jis teigė, kad ginkluotą pasipriešinimą galėjo rinktis nedaug žydų, daugiausia fiziškai pajėgūs jaunuoliai.

„Žydams trūko karinio pasirengimo. Ginklų buvo nedaug, jų buvo galima įsigyti tik labai sunkiai ir už didžiulius pinigus“, – kalbėjo „Gyvųjų maršo“ vadovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad žydų ginkluoto pasipriešinimo judėjimas Holokausto metu buvo „precedento neturintis reiškinys“.

Aikštėje kalbėjęs parlamentaras Emanuelis Zingeris paragino sostinės valdžią pervadinti kelias Vilniaus gatves žydų rezistencijos dalyvių, siekusių pasipriešinti naciams, garbei.

„Jie taip pat yra lietuvių tautos, ne tik žydų tautos herojai“, – sakė Seimo narys.

Premjerė kvietė neprarasti budrumo

Minėjime Paneriuose dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šioje vietoje vyko „genocido siaubas“, kai neapykantos ir netolerancijos jėgos „žiauriai atėmė tūkstančius nekaltų žydų, lenkų, romų ir kitų tautybių žmonių gyvybių“.

Ji ragino prisiminti tiek čia žuvusius, kurių viltys ir svajonės buvo prarastos, tiek pagerbti išgyvenusius šią tragediją, kurie likusį gyvenimą ne6asi „siaubingą prisiminimų svorį ir išbandymų randus“.

Ministrė pirmininkė taip pat ragino pagerbti žydų gelbėtojų drąsą.

„Tai ypač aktualu dabar, nes tokius žiaurius, istoriją kartojančius sprendimus priima Ukrainos žmones žudantis, siaubingą karą prieš nekaltus žmones, prieš Vakarų demokratiją pradėjęs Putinas. Tai skaudus signalas, kad negalime prarasti budrumo ir turime kasdien savo pasirinkimais, veiksmais ir žodžiais kovoti už žmogiškumą ir neleisti neapykantos bei godumo daigams vešėti“, – sakė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, savo kalboje cituodama Holokaustą išgyvenusių rašytojų mintis, akcentavo, kad abejingumas yra pavojingesnis už pyktį.

Pasak jos, tai aktualu ir kalbant apie šių dienų antisemitizmą, nes jis yra „diagnozė gilesnės ligos, kuri gali atsisukti prieš bet kurią grupę, mažumą ar socialinį sluoksnį“.

„Kai susiduriame su skaudžia istorija, svarbiausia nelikti abejingais: abejingumas nužudo empatiją, atjautą, sugebėjimą įžvelgti kitame žmogiškumą, todėl išdavystės ir žudynės iš esmės nenutrūksta. Ir tik laiko klausimas, kada jos palies mus pačius“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Kai susiduriame su sąmoningu neapykantos kurstymu, ksenofobija, keliančiu galvą antisemitizmu, būti stebėtoju, nepasirinkti pusės, yra pasyvus moralinis nusikaltimas, labai dažnai atvedantis prie kriminalinio nusikaltimo“, – pridūrė ji.

Vokietijos ambasadorius: jaučiu skausmą ir gėdą

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Cimermanas) sakė jaučiantis „gilų liūdesį, skausmą ir gėdą“ stovėdamas prie duobių, kur buvo nužudyta ir sumesta dešimtys tūkstančių žydų kilmės lietuvių.

„Mes gedime nužudytų Lietuvos žmonių – jaunų ir senų, vyrų ir moterų, turtingų ir neturtingų, kurie buvo sistemiškai nužudyti tik dėl to, kad buvo žydai. Šį neatleistiną nusikaltimą žmoniškumui sugalvojo ir planingai organizavo Vokietija – šalis, kuriai aš atstovauju“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis pabrėžė Vokietijos „istorinę atsakomybę“ už Holokaustą sakydamas, kad ji liks „šiandien ir visados“.

„Istorija mums davė užduotį rūpintis tiek išlikusiais, tiek mirusiais (...). Svarbiausia Vokietijos istorijos pamoka, kaip sakė Vokietijos prezidentas, yra „daugiau niekada“, – tvirtino Vokietijos diplomatas.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein (Hadas Vitenberg Silverstain) pabrėžė, kad minint Panerių tragediją būtina pagerbti ir Lietuvos žydų „išlikimo ir atsparumo dvasią“.

Ambasadorė dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir parlamentui už „atsidavimą ir dedamas pastangas išsaugant Holokausto aukų atminimą“, tačiau apgailestavo, jog Lietuvoje vis dar yra paminklų, kuriais pagerbiami „nacionaliniai aktyvistai, prisidėję prie žydų persekiojimo“.

„Švietimas yra pats galingiausias ginklas siekiant užtikrinti, kad ateities kartos suprastų Holokausto reikšmę ir vaidmenį formuojant istoriją (...). „Niekada daugiau“ prasideda klasėse, ir mes skatiname pastangas, kad Lietuvos moksleiviai turėtų prieigą prie suprantamos ir tikslios informacijos apie šią skausmingą istorijos dalį“, – kalbėjo ambasadorė.

Išvengė mirties per atsitiktinumą

Devora Rosenzweig (Devora Rozencvaig), viena iš keliolikos išgyvenusiųjų Panerių tragediją, į šią vietą po 80-ies metų atvyko su dviem iš septynių savo anūkų – Dana ir Ido.

Jai pačiai tebuvo dveji, kuomet su šeima buvo atvežta į šią žudynių vietą su mama, tėvu bei tuomet šešerių broliu.

D. Rosenzweig BNS pasakojo, jog likviduojant getą 1943-ųjų rugsėjį, šeimą naciai kartu su kitais pasmerktaisiais išlaipino iš traukinių Panerių stotyje.

Tėvai, pasinaudoję proga, spruko tarp vagonų į mišką, tačiau vokiečiai juos pamatė ir ėmė šaudyti.

„Mano tėvas ir brolis buvo nužudyti. Mano mama, nešina manimi, toliau bėgo į mišką. Ji parkrito, pridengdama mane savo kūnu. Vokiečiai manė, kad mus nužudė, tad liovėsi šaudę. Mes išgyvenome“, – pasakojo moteris.

Pasak D. Rozenzweig, mama su ja klaidžiojo miškuose kelis mėnesius, kęsdama šaltį, alkį, nuolatiniame pavojuje, kol surado prieglobstį jai, o vėliau – ir sau pačiai.

„Mes išgyvenome tik dėl žmonių, kurie neprarado savo humanizmo – gerų žmonių, pasaulio teisuolių“, – teigė D. Rozenzweig.

„Prisiminkime istorijos pamokas, siekime sukurti pasaulį, kuriame tokių baisybių daugiau niekada nenutiktų“, – sakė ji.

Atvyksta kasmet

Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos vienuoliktokas Tautvydas Jasinskas, į minėjimą Paneriuose atvykęs su „Ryto“ gimnazijos moksleiviais, sakė, kad domėdamasis politika ir istorija supranta, jog pastaroji kartojasi.

„Reikia nepamiršti tokių įvykių, kad istorija nepasikartotų ir neturėtumėme daugiau tokių minėjimų, nes pasaulyje turime daug skaudžių įvykių – geriau būtų, kad jų nedaugėtų. O kai vokiečiai ėmė persekioti žydus, daug kas pareiškė, kad Vokietijoje gyvenimas suprastės. Tas pats nutiko ir Lietuvoje. Žydai buvo išsilavinę žmonės, inteligentija Lietuvoje būtų daug daugiau pasiekusi“, – sakė jis.

45-erių mokytoja Arūnė Vaičiūnaitė-Liauškinienė iš Marijampolės sako kasmet čia atvykstanti viena ar su moksleiviais, nes siekia „užsiauginti žmones, kurie sąmoningai mąsto“.

„Svarbu, kad istorija liktų gyva, ne tik statistiniai skaičiai ar vadovėlio tekstas (...). Aš už istoriją, kuri mažai keičiama, už istorinius faktus. Ką sakau savo vaikams: kai yra karas, kiekviena tauta turi savo didvyrius ir turi savo šunsnukius. Tam, kad galėtų vertinti situaciją, turi žinoti abi puses“, – BNS kalbėjo ji.

Pilietinę inciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizaciją.

Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą sunaikinta apie 200 tūkstančių.

Vilniaus senamiestyje 1941 metų rugsėjo 6 dieną buvo įkurtas žydų getas. Per visą geto egzitavimo laikotarpį jame buvo kalinta beveik 40 tūkst. žmonių. Getas likviduotas 1943-ųjų rugsėjo 23 dieną. Šią dieną minimas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vilniuje gyvi liko maždaug du tūkst. žydų.

„Šiuo atveju diskusija partijoje ir frakcijoje yra pradėta dėl jo likimo, dėl įvertinimo visos situacijos. Tai, kai bus sprendimai, mes juos ir paviešinsime“, – ketvirtadienį BNS sakė V. Benkunskas.

Jis pridūrė manantis, kad A. Skaisčio pasisakymai yra nekorektiški, neatspindintys nei konservatorių frakcijos Vilniaus taryboje, nei partijos pozicijos.

„Tai jo asmeninė, turbūt, problema nemokant bendrauti ir nemokant parinkti žodžių ir po to už juos reikia teisintis“, – kalbėjo meras.

Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs kritiška pozicija dėl mokytojų streiką rengiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, vėliau A. Skaistys įsitraukė į diskusiją su mokytoja Jolanta Bizaite, taip pat TS-LKD nare. Į jos argumentus partijos kolega reagavo ir tokiais pareiškimais kaip „broileriai valdo“.

Tai jo asmeninė, turbūt, problema nemokant bendrauti ir nemokant parinkti žodžių ir po to už juos reikia teisintis.

 

„Verkšlendami sukursite tik verksnių ir ištižėlių valstybę, kurią neturime teisės Lietuva vadinti. Mes – valstybės tarnautojai – kuriame Lietuvą pagal savo atvaizdą. O savo sapaliones apie lėšas iš kojinės – pasilikite sau ir, neduok Dieve, jūsų mokiniams“, – skelbė A. Skaistys.

A. Skaistys šiuo metu yra savivaldybės tarybos Švietimo reikalų komiteto narys.

Praėjusį penktadienį A. Skaistys savo įrašą ištrynė ir paskelbė atsiprašymą. Dėl partijos nario retorikos atsiprašymą paskelbė ir partija.

TS-LKD Priežiūros komitetas antradienį pranešė ketinantis svarstyti A. Skaisčio elgesį po jo komentarų.

Trečiadienį A. Skaisčio sutuoktinė finansų ministrė Gintarė Skaistė BNS savo vyro veiksmų nekomentavo.

Dėl mokytojų algų ir kitų darbo sąlygų tikrąjį streiką rugsėjo pabaigoje ketina surengti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio dydį, tačiau streikuoti žadančių pedagogų atstovai nori reikšmingesnio algų augimo jau sausį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį derybose su profesinėmis sąjungomis nesulaukė paramos siūlymui bendrai atlyginimus kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Derybos dėl to bus tęsiamos penktadienį.

Valdo ir Vismantės keliai susikirto prieš penkerius metus, o laidos žiūrovai išgirs ir visą jų pažinties istoriją. Kokia buvo šios poros draugystės pradžia ir kokie panašumai juos taip suartino?

Visai neseniai jų gyvenimas nušvito ir dar kitokiomis, nematytomis spalvomis. Kasdienybę pakeitė ne tik gimusi dukrytė Agota, bet ir atsiradę nauji statusai – meras ir jo žmona. Tiesa, Vismantė tokius pokyčius ne tik priima natūraliai, bet ir žvelgia į juos labai pozityviai.

„Tai, kad pasikeitė Valdo pareigos, priimame labai natūraliai. Ir nors tai atima daug laiko, likęs yra skirtas mūsų, kaip šeimos, išsigryninimui. Svarbiausia, kad nepaisant visų sunkumų, kuriuos kartais tenka parsinešti į namus, tai neapsunkintų mūsų, kaip poros, gyvenimo“, – laidoje sakys Vismantė.

V. Benkunskui tapus meru, atpažįstama gatvėje tapo ir Vismantė – moteris tikina, kad toks dėmesys jai yra malonus, tikrai neperžengiantis ribų. Ir nors ji neslepia, kad kartu su vyru aptarė galimybę nuo žinomumo atsiriboti, pasak jos, atvirumas neretai gali ir padėti.

„Tokia galimybė yra. Tai – mūsų, kaip šeimos, pasirinkimas. Kartu su Valdu tai aptarėme. Jeigu būtume uždari, ar Valdo darbai būtų tokie reikšmingi? Noriu pasakyti, kad atvirumas kartais padeda. Būdami atviri mes parodome, kad esame tokie patys žmonės, su tomis pačiomis problemomis“ , – laidoje atviraus moteris.

Laidos žiūrovams Vismantė atskleis ryškiausius V. Benkunsko charakterio bruožus bei koks jis yra tėtis. O taip pat Vismantė prabils ir apie save – nuo to, kaip tapus mama ir mero žmona pasikeitė jos kasdienybė, iki to, kas paskatino pradėti solistės karjerą.

Atviras ir šiltas pokalbis su V. Benkunskiene – jau šį sekmadienį, 10 val., TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“.

Nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuratūra nusprendė rugpjūčio viduryje, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nupjovus ąžuolą nebuvo padaryta didelė žala.

Nutarime atmesti mero skundą nurodoma, jog prokuroras teisingai konstatavo, kad nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos ir padarė neteisėtą veiksmą, tačiau nesant didelės žalos, padarytos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, dėl kurio realizavimo asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė pagrįstą išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamo turto bendrovė šį ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi savo metodika, paskaičiavo, jog aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, remdamasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika, nurodė, jog neteisėtai nukirtus ąžuolą aplinkai buvo padaryta 2889 eurų žala.

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras vadovavosi būtent departamento apskaičiuota aplinkai padaryta žala.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, prokuroras konstatavo, kad minima beveik 3 tūkst. eurų žala pagal Baudžiamąjį kodeksą nėra vertinama kaip didelė, o tai būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atliktus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.

Vilniaus miesto savivaldybės mero skundo nagrinėjimo metu konstatuota, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo vertinamas ir moralinis neteisėto veiksmo aspektas.

„Sutiktina su prokuroro padaryta išvada, jog nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir toks neteisėtas veiksmas moraliniu aspektu vertinamas itin neigiamai bei nepateisinamai, nes turėjo neigiamos įtakos tam tikrai visuomenės daliai, tačiau šis aspektas negali būti lemiamas ir vienintelis, apsprendžiantis didelės žalos požymį“, – nurodo prokuratūra.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet pranešė skyrusi 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

Dar dviejų, į Ozo gatvėje esantį kompleksą įeinančių objektų – Sporto centro su lengvosios atletikos maniežu ir futbolo treniruočių aikšte bei vaikų darželio – techniniai projektai vertinami ekspertų. Per artimiausius mėnesius taip pat planuojama gauti leidimus jiems, pranešė savivaldybė.

„Sudėtingiausių objektų – Nacionalinio stadiono ir kultūros centro – projektavimas pradėtas pirmiau, kad jų statybas būtų galima pradėti anksčiau. Konstrukciškai paprastesnių objektų – sporto centro ir darželio – projektavimas paliktas pabaigai, nes jų statybai taip pat reikės mažiau laiko. Šiuo metu du iš keturių statybos leidimų – jau išduoti. Objekte vyksta fiziniai darbai“, – pranešime sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. 

Daugiafunkcis kultūros centras. Vilniaus savivaldybės nuotr. 

Kultūros ir ugdymo centras bus skirtas renginiams, konferencijoms, bendruomenių susibūrimams, įvairiems būreliams. Dviejų aukštų pastate bus įrengta 800 kv. metrų renginių salė su transformuojama scena, mobilia žiūrovų pakyla bei scenos įranga. Centre bus ir dvi mažesnės patalpos.

Dėl didelės projekto apimties daugiafunkcio komplekso statybos suskirstytos į keturis etapus. Pirmiausia ruošiamasi 15 tūkst. vietų nacionalinio stadiono ir jame įsikursiančio sporto muziejaus statyboms: įrengiami bandomieji poliai, sklypas ruošiamas stadiono pamatinių polių įrengimui. Taip pat atliekami gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų darbai.

Įrengti pamatus planuojama iki kitų metų pirmojo ketvirčio. Rengiamasi ir antrajam etapui – Kultūros ir ugdymo centro ir bibliotekos statyboms.

Savivaldybė su investicijų bendrove „BaltCap“ įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ 2021-ųjų spalį pasirašė koncesijos sutartį, kuri numato, kad iki 2025-ųjų balandžio šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ būtų pastatytas futbolo stadionas su įvairioms sporto šakoms pritaikytu  kompleksu, jam leidimą savivaldybė išdavė gegužės 23 dieną.

Stadiono statybų rangove pernai buvo pasirinkta „Veikmės statyba“, tačiau šiemet ji pasiūlė darbus atlikti trečdaliu brangiau – už maždaug 120 mln. eurų, todėl „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ bando ieškoti kito rangovo. 

„Šiuo metu sistemiškai peržiūrime visą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių muziejų tinklą. Pasitelkdami ekspertus ir vadovaudamiesi šiuolaikinio muziejaus samprata, dėliojame bendrą miesto muziejų koncepciją. Tarp peržiūrimų muziejų patenka ir Venclovų namų-muziejaus. Klausimą dėl jo pradėjome nagrinėti ir jau dabar galiu konstatuoti, kad tokio muziejaus, kuris yra dabar, ateityje nematome“, – komentare BNS pirmadienį sakė V. Benkunskas.

Šią poziciją meras išsakė dviem Seimo konservatoriams – Laurynui Kasčiūnui ir Audroniui Ažubaliui – prašant sostinės savivaldybės iš naujo įvertinti muziejaus „istorinio turinio ir faktų kokybę“.

„Venclovų gyvenimo faktai dažnai yra nepilni, nutylimi arba tiesiog iškreipiami, klaidina visuomenę ir tarnauja ne lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės interesams“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigia parlamentarai.

„Venclovų muziejus yra, ko gero, vienintelis Lietuvoje išlikęs muziejus, kuriame iki šiol priglaudžiami ne tik kolaborantai, bet ir valstybę išdavę asmenys. Nutylima jų aktyvi veikla prieš Lietuvą ir lietuvių tautą“, – tvirtina Seimo nariai, taip pat kreipęsi ir į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovą Arūną Bubnį.

Tuo metu V. Benkunskas pabrėžia, kad „skuboti sprendimai nėra priimami“.

„Analizuojame muziejaus kultūrinę reikšmę ir veiklą bei ieškome kaip tai galėtų geriau atliepti miestiečių interesus, atitikti šiuolaikinio miesto muziejaus konceptą ir kryptį“, – tvirtino meras.

Diskusijos dėl Venclovų muziejaus paaštrėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad muziejuje centrinis dėmesys skirtas būtent Antanui Venclovai, iš dalies nutylint jo vaidmenį sovietinės Lietuvos okupacijos pradžioje bei ragina savivaldybę įstaigos atsisakyti ar perduoti ją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.

Tuo metu kai kurie istorikai akcentuoja, jog muziejus reprezentuoja ir tėvui A. Venclovai radikaliai oponavusį rašytoją Tomą Venclovą, artimai bendravusį su Rusijos disidentais, represuotą dėl antisovietinės veiklos bei emigravusį į Vakarus.

„Dabar nebus nieko, jokių skubotų sprendimų, o jeigu jie ir bus, tai bus nuo viešo konkurso būdu idėjos siūlomos“, – BNS sakė jis.

„Dabar nukeliame, sutvarkome estetiką, perdažome ir kol kas gali pabūti (...). Sprendimas yra, kad nuimam, sutvarkome ir tie pjedestalai stovi taip, kaip dabar yra“, – pastebėjo meras.

Kaip yra informavusi savivaldybė, iki vasaros pabaigos vyksiančių darbų metu planuojama nuo konstrukcijų nuplauti grafičius ir rūdis, sutvarkyti ir perdažyti turėklus, šonines sijas, atitvarus ir apšvietimo atramas.

Taip pat bus remontuojami po tiltu vedantys laiptai, pėsčiųjų takai.

Tvarkant tiltą, naktį iš rugpjūčio 3-iosios į 4-ąją buvo nukelta ir ant jo nuo 2021-ųjų rugpjūčio buvusios kiauros, narvus primenančios metalinės konstrukcijos, žyminčios 2015-aisiais nukeltas sovietines skulptūras.

Šios keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios sovietų kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto buvo pastatytos 1952 metais ir nukeltos 2015–aisiais, motyvuojant, jog tai yra  sovietinės propagandos dalis. 2021-aisiais skulptūros perduotos  Lietuvos nacionaliniam muziejui.

„Artimiausiu metu bus paduotas skundas dėl šios formaliosios vietos peržiūrėjimo ir kad ikiteisminis tyrimas būtų toliau tęsiamas. Mūsų įsivaizdavimu, akivaizdžiai pasiremta forma, bet nepažiūrėta į turinį. O turinys rodo, kad žala tikrai buvo didelė – ir moralinė, ir finansinė, yra pakankamas pagrindas, kad ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė V. Benkunskas.

Skundas bus teikiamas Vilniaus apylinkės prokuratūrai.

Ketvirtadienį šios prokuratūros prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo – kaip tvirtino prokuratūra, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nupjovus ąžuolą nebuvo padaryta didelė žala.

Tyrėjai nustatė, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamo turto bendrovė „Rinktinės NT“ ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti.

Tačiau prokurorai vadovavosi ne Vilniaus savivaldybės paskaičiavimais, jog aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pateiktais duomenimis. Aplinkosaugininkai žalą įvertino 2889 eurų.

Valdas Benkunskas. L. Balandžio / BNS nuotr.

Prokuratūra nurodė, kad remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gegužės 24 dieną priimta nutartimi, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, prokuroras konstatavo, kad minima beveik 3 tūkst. eurų žala pagal Baudžiamąjį kodeksą nėra vertinama kaip didelė, o tai būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atliktus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.

Nepaisant teikiamo skundo, V. Benkunskas tvirtino, kad prokuratūra „atliko didelį darbą“ apklausdama daug liudytojų, įvertinusi teisinį reglamentavimą, bei konstatavo, jog vystytojo veiksmai buvo „neteisėti ir be jokio pagrindo“.

Mero teigimu, prokuratūra tyrime taip pat konstatavo, kad žala „nėra tik finansinė, bet, visų pirma, moralinė, padaryta visuomenei, nesilaikant teisės aktų“,  todėl turėtų būti traktuojama daug plačiau, nei įvertino aplinkosaugininkai.

Mūsų įsivaizdavimu, akivaizdžiai pasiremta forma, bet nepažiūrėta į turinį. O turinys rodo, kad žala tikrai buvo didelė – ir moralinė, ir finansinė, yra pakankamas pagrindas, kad ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas.

Brandus ąžuolas Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas gegužės pabaigoje.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet pranešė skyrusi 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

Anot V. Benkunsko, „geroji šitos istorijos pusė“ – pakeista įstatyminė bazė, kuri leidžia savivaldybėms pačioms nusistatyti atkuriamosios vertės skaičiavimo metodikas.

„Tai pagal dabar galiojančią darbų tvarką, kuri yra tikrai tvari ir atitinka nacionalinius teisės aktus, šito ąžuolo atkuriamoji vertė turbūt būtų ne 140 tūkst., bet siektų daugiau negu pusę milijono“, – kalbėjo meras.

Pasak jo, įmonė kreipimųsi tęsti statybas ar išduoti naujas sąlygas, kad būtų toliau vystomas projektas, nepateikė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl ąžuolą Vilniaus centre nupjovusios įmonės nesumokėtos baudos pateikė ieškinį teismui.

„Kol kas nieko nesam iš teismo gavę“, – teigė V. Benkunskas.

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamentas įmonei skyrė beveik 2,9 tūkst. eurų baudą. Bendrovei šios nesumokėjus, departamentas taip pat žadėjo teikti ieškinį teismui.

„Kiek žinau, kad net ir tų beveik 3 tūkst. eurų, kuriuos išrašė Aplinkos apsaugos departamentas, šita įmonė nesiteikė sumokėti“, – sakė meras.

Liepą derintam projektui centras nepritarė dėl teisės aktų neatitinkančios vėdinimo sistemos, kitų priežasčių, BNS informavo NVSC Vilniaus departamentas.

„NVSC specialistų vertinimu, šis techninis projektas neatitiko visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų. Rengėjams pateiktos pastabos ir paprašyta patikslinti informaciją, kuri nebuvo, kaip reikalauja teisės aktai, pateikta, pavyzdžiui – dėl projektuojamų patalpų vėdinimo sprendinių ir kt.“, – teigiama centro komentare.

Projekto rengėjams atsižvelgus į centro pastabas, jis bus svarstomas pakartotinai, tuomet bus siekiama statybų leidimo.

Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas BNS informavo, jog tai tik vienas iš keturių komplekso statybų leidimų, dėl kurio šiuo metu metu vyksta derinimo procedūros.

„Daugiafunkcio komplekso statyboms iš viso reikės 4 statybos leidimų. Pirmasis – Nacionaliniam stadionui – jau yra išduotas, šiuo metu vyksta statybos leidimo Kultūros ir ugdymo centrui derinimo procedūros, likusių dviejų objektų techniniai projektai yra eskpertuojami, dėl jų statybos leidimų procedūros bus pradėtos vėliau“, – nurodė jis.

Savivaldybė su investicijų bendrove „BaltCap“ įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ 2021-ųjų spalį pasirašė koncesijos sutartį, kuri numato, kad iki 2025-ųjų balandžio šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis 15 tūkst. vietų futbolo stadionas su įvairioms sporto šakoms pritaikytu  kompleksu.

Kultūros ir ugdymo centras bei biblioteka Ozo gatvėje yra antrasis etapas, o trečiuoju ir ketvirtuoju planuojamas sporto centras, lengvosios atletikos stadionas bei vaikų darželis Šeškinės gatvėje.

Leidimą stadiono statyboms Vilniaus savivaldybė išdavė gegužės 23 dieną.

Stadiono statybų rangove pernai buvo pasirinkta „Veikmės statyba“, tačiau šiemet ji pasiūlė darbus atlikti trečdaliu brangiau – už maždaug 120 mln. eurų, todėl „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ bando ieškoti kito rangovo. 

Sostinės meras Valdas Benkunskas birželį teigė, kad statybos jau pradėtos.

Vienas iš svarbiausių darbų – gatvių rekonstrukcija ir tiesimas. Šiais metais sostinės savivaldybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti rekordiškai daug miesto gatvių. Intensyvūs darbai prasidėjo jau pavasarį, darbininkai dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, kai kuriose atkarpose dirba net naktimis. Nuo darbų pradžios šiuo metu jau išasfaltuota 41 km gatvių dangos, taip pat suremontuota 18 km šaligatvių.

Istorinis iššūkis miestui ir valstybei

Liepos 11–12 d. Vilniuje surengtas istorinis NATO viršūnių susitikimas, kuriame apsilankė valstybių ir organizacijų vadovai, taip pat tūkstančiai juos lydinčių delegacijų atstovų bei žurnalistų. Užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonėse paskelbta daugiau nei 100 tūkstančių publikacijų, kuriose buvo minimas Vilniaus vardas.

Iš jų daugiausia – apie 12 tūkst. paskelbta JAV žiniasklaidoje, po 7 tūkst. – Vokietijos ir Turkijos žiniasklaidos priemonėse. Susidomėjimas renginiu buvo stebimas ir NATO blokui nepriklausančiose valstybėse – Australijoje ir Indijoje, kurių žiniasklaidos priemonėse publikuota atitinkamai 3 ir 2 tūkst. publikacijų.

Šienavimo politika pakeista atsižvelgus į gyventojų nuomonę

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Sostinės vadovai dar pačioje kadencijos pradžioje įsiklausė į gyventojų nuomonę, todėl šiemet šienaujama didžioji dalis miesto teritorijos.  Trumpa veja prižiūrima gausiai žmonių lankomose teritorijose – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose. Natūralios pievos paliekamos prie intensyvaus eismo gatvių bei prie daugiabučių namų ten, kur pageidauja patys gyventojai. Susitarus su kaimynais, galima specialiu ženklu pažymėti plotus, kuriuose norima puoselėti natūralią pievą, šienautojai įspėti tokių plotų neliesti. Tokiu atveju paliekama vieno metro pradalgė ties pėsčiųjų takais ir prie aikštelių.

Nupjautą pievų žolę šienautojai sugrėbia per 1–2 savaites, per šį laiką laukiama, kol išbyrės augalų sėklos. Nuo kietųjų dangų žolė surenkama tą pačią dieną, nuo trumpos vejos nupjauta žolė nerenkama. Tuo tarpu invaziniai augalai naikinami visur ir visada visą sezoną.

Kiekvienas medis – brangus

Per pirmąsias 100 dienų įvesta nauja tvarka dėl atkuriamosios vertės atstatymo kertant medžius, taip pat nebegalima kirsti medžių be savivaldybės leidimo net ir privačiuose sklypuose. Daugiau nei 45 tūkst. medžių mieste paskelbti saugotinais, nukirtus tokį medį pažeidėjams teks sumokėti dešimt kartų didesnę kompensaciją nei iki tol. Saugotinais medžiais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 cm ir storesnio kamieno skersmens tam tikri medžiai. Atkuriamoji vertė nemokama tik už avarinės būklės, invazinius medžius, taip pat želdinius sodų bendrijose.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Didžiausia kompensacija taikoma nukirtus pavienius medžius centrinėje miesto dalyje, taip pat – augančius prie gatvės, kadangi jie sulaiko eismo taršą ir triukšmą. Priklausomai nuo medžio rūšies, amžiaus ir vietos, kurioje jis auga, bauda gali siekti iki milijono eurų. Iki tol atkuriamosios vertės įkainiai buvo taikomi į sąrašą įtrauktiems 320 medžių. Visą sąrašą galima rasti interaktyviame žemėlapyje.

Tvarus judėjimas ir saugumas – prioritetas

Sostinės savivaldybė skatina tvarų miesto gyventojų judumą, plečia dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą – per 100 dienų įrengta 18 km pėsčiųjų takų. Vilnius ragina naudotis ir mažiau taršiomis judėjimo priemonėmis – dviračiais, paspirtukais. Vis dėlto susiduriama su iššūkiais, kuriuos sprendžia ir kitų Europos valstybių didmiesčiai. Tai elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga – pastebima, kad nemaža gyventojų dalis jais naudojasi nesilaikydami taisyklių, tuo keldami pavojų sau ir pėsčiųjų saugumui.

Nuo birželio 1 d. įvestas el. paspirtukų ir dviračių eismo draudimas judriausiose turistinėse miesto erdvėse – Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse. Taip pat Senamiestyje ir dalyje Naujamiesčio bei Šnipiškėse, pradėtos įrengti specialios stovėjimo vietas el. paspirtukams iš dalijimosi platformų.