V. Bavėjano byla, LAT sprendimu, perduota nagrinėti septynių LAT Baudžiamojo skyriaus teisėjų kolegijai.

Šioje byloje V. Bavėjano gynėjas kasaciniu skundu prašo teismo išteisinti eksteisėją. Prokuratūra savo ruožtu prašo panaikinti V. Bavėjano pažįstamo Valio Venslovo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasarį Apeliacinis teismas pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą dėl buvusio šio teismo teisėjo V. Bavėjano išteisinimo ir nutarė, kad jis yra kaltas dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 19 tūkst. eurų dydžio bauda. Tuo metu eksteisėjo pažįstamas V. Venslovas liko išteisintas.

Ši byla yra atskirta nuo platesnės vadinamosios teisėjų korupcijos bylos, kuri Kauno apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti praėjusių metų gruodį.

2022 m. vasarį Šiaulių apygardos teismas buvo išteisinęs V. Bavėjaną ir jo pažįstamą V. Venslovą dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir jo vaikystės draugas V. Venslovas galėjo tartis, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų dydžio kyšį Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. Venslovos bylą nagrinėjusį teisėją, siekiant švelnesnės bausmės skyrimo.

Šiaulių apygardos teismas, tąkart paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį abiem kaltinamiesiems, akcentavo, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai. Generalinė prokuratūra apskundė šį Šiaulių apygardos teismo sprendimą. Kaip jau minėta, vasarį Apeliacinis teismas pakeitė Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. Bavėjano atžvilgiu.

2019 m., paskelbus apie didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl galimos teisėjų ir advokatų korupcijos, kuriame figūravo ir V. Bavėjanas, teisėjas iš Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigų atleistas dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Ketvirtadienį išnagrinėjęs apeliacinį skundą teismas V. Bavėjaną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Jam skirta 19 tūkstančių eurų bauda, nors prokurorai siūlė skirti 35 tūkst. baudą. Teismas ją sumažino įvertinęs buvusio teisėjo suėmimo laiką.

Kriminalinės žvalgybos duomenys gauti laikantis įstatymo reikalavimų, todėl gali būti laikomi įrodymais, sakė nuosprendį paskelbęs Apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. Bavėjano pokalbiai gali būti vertinami kaip tarnybiniai pažeidimai, nes eksteisėjas susitiko su V. Venslovo gynėja, kalbėjo dėl kyšio perdavimo. V. Bavėjanas žadėjo padėti paveikti bylą nagrinėsiantį teisėją, apeiti bylų skirstymo taisykles.

„Teisėjo, kurio pareiga vykdyti teisingumą, patarimai, kaip duoti kyšį, suponuoja didelės žalos padarymą teismų sistemai ir valstybei“, – sakė teisėjas E. Gražys.

Jis atkreipė dėmesį, kad V. Bavėjanas atstovavo vienai aukščiausių teismų grandžių.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir V. Venslovas galėjo ne kartą tartis, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Eksteisėjas ir jo vaikystės draugas žemesnės instancijos teismo buvo visiškai išteisinti dėl korupcijos.

Ši byla yra atskirta iš platesnės vadinamosios korupcijos teisinėje sistemoje bylos, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Apeliaciniame teisme V. Bavėjano byla išnagrinėta pernai spalį, sprendimą ketinta skelbti lapkričio pabaigoje, tačiau paskelbimas atidėtas.

Šiaulių apygardos teismas, pernai vasarį paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį abiem kaltinamiesiems, pažymėjo, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai.

Teisėjų kolegija buvo konstatavusi, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu atlikti neteisėtai, tai yra nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimo bei sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją.

V. Venslovas buvo kaltinamas padėjęs V. Bavėjanui piktnaudžiauti.

Šiaulių apygardos teismas manė, kad prokuratūros kaltinime nurodyti V. Bavėjano veiksmai vertintini kaip nesuderinami su teisėjo garbe, neatitinkantys teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

Už tai V. Bavėjanas dar 2019 metų rudenį atleistas iš pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

Generalinė prokuratūra su Šiaulių apygardos teismo išvadomis nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, juo prašyta panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, V. Bavėjaną ir V. Venslovą pripažinti kaltais ir skirti V. Bavėjanui 35 tūkst. eurų baudą, V. Venslovui – 46 tūkst. eurų baudą bei lygtinį laisvės atėmimą.

Ir buvęs teisėjas, ir jo draugas kaltės nepripažino.

„Paskelbimas perkeltas į kitą datą dėl kolegijos teisėjų užimtumo kitose bylose“, – BNS sakė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

Anot jos verdiktą paskelbti planuojama vasario 9 dieną. Tai – antras kartas, kuomet šioje byloje sprendimas nukeliamas.

Ši byla yra atskirta iš platesnės vadinamosios korupcijos teisinėje sistemoje bylos, kuri dabar nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Apeliaciniame teisme V. Bavėjano byla išnagrinėta pernai spalį, sprendimą ketinta skelbti lapkričio pabaigoje, tačiau paskelbimas atidėtas.

Eksteisėjas ir jo vaikystės draugas žemesnės instancijos teismo buvo visiškai išteisinti dėl korupcijos.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir V. Venslovas galėjo ne kartą tartis, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Šiaulių apygardos teismas, pernai vasarį paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį abiem kaltinamiesiems, pažymėjo, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu atlikti neteisėtai, tai yra nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimo bei sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją.

V. Venslovas buvo kaltinamas padėjęs V. Bavėjanui piktnaudžiauti.

Nustačius, kad V. Bavėjano veikloje nėra piktnaudžiavimo sudėties, teismo manymu, V. Venslovui inkriminuotą veiką taip pat nėra pagrindo vertinti kaip padėjimą piktnaudžiauti.

Šiaulių apygardos teismas manė, kad prokuratūros kaltinime nurodyti V. Bavėjano veiksmai vertintini kaip nesuderinami su teisėjo garbe, neatitinkantys teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

Už tai V. Bavėjanas dar 2019 metų rudenį atleistas iš pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

Generalinė prokuratūra su Šiaulių apygardos teismo išvadomis nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, juo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, V. Bavėjaną ir V. Venslovą pripažinti kaltais ir skirti V. Bavėjanui 35 tūkst. eurų baudą, V. Venslovui – 46 tūkst. eurų baudą bei lygtinį laisvės atėmimą.

Ir buvęs teisėjas, ir jo draugas kaltės nepripažįsta.

Per posėdį antradienį teisme buvo paskelbti keli iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKBP) Specialiųjų tyrimų tarnybai 2018 metais atsiųsti dokumentai.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) tuomet STT pranešė, kad disponuoja informacija, jog advokatas Drąsutis Zagreckas už piniginį atlyginį įtakingiems nusikalstamo pasaulio atstovams padeda išvengti atsakomybės, viename rašte minima, kad advokatas už galbūt neteisėtus veiksmus yra paėmęs 10 tūkst. eurų avansą.

2018 metų balandį LKPB STT pranešė, kad D. Zagreckas galbūt padėjo išeiti į laisvę užsieniečiui. Pasak kriminalinės policijos, D. Zagreckas palaiko draugiškus santykius su dabar jau mirusiu Vilniaus apygardos teismo teisėju Arūnu Kisieliumi.

Vėliau D. Zagreckas sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra saugomas valstybės.

Šiaulių apygardos teismas vasarį 67 metų V. Bavėjaną išteisino dėl kaltinimų korupciniais nusikaltimais, tačiau Generalinė prokuratūra šį išteisinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Apeliacinius skundus dėl apygardų teismų nuosprendžių gali nagrinėti tik Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame 1998–2019 metais dirbo A. Bavėjanas.

Prokurorė savo apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

V. Bavėjaną gina du advokatai – Dovilė Murauskienė ir Marius Zabita.

Jo bylos posėdis vyko toje pačioje salėje, kuris jis anksčiau būdamas teisėju nagrinėjo baudžiamąsias bylas.

Teisėjas Ernestas Rimšelis pripažino kartu dirbęs su V. Bavėjanu

V. Bavėjano bylą nagrinėja Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, E. Rimšelio ir Jūratės Jakubonienės.

Prieš atidedant bylą prokurorė teismui pateikė raštą su aštuoniais išslaptintų dokumentų priedais, gautais iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Pasak Vilmos Vidugirienės, šie išslaptinti dokumentai liudija kriminalinės žvalgybos pagrindą, kriminalinės žvalgybos teisėtumą ir pagrįstumą.

Valdimaras Bavėjanas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Eksteisėjas buvo teisiamas kartu su pažįstamu

V. Bavėjanas teisiamas kartu su savo artimu pažįstamu Valiu Venslovu prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje.

Baudžiamosios bylos duomenimis, tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Bavėjanas, bendraudamas su savo vaikystės draugu V. Venslovu, galbūt susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V. Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.

Įtariama, kad V. Bavėjanas su pažįstamu galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pažadėti, susitarti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį kitą šio teismo teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Byloje, turimais duomenimis, į vieną iš šio teismo teisėjų kreipėsi V. Bavėjanas.

Nepasiekus numatyto tikslo ir V. Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.

V. Bavėjanas vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teisme buvo visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Taip pat išteisintas ir V. Venslovas.

Žemesnės instancijos teismas pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.

Pasak teismo, nustačius, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nelaikomi įrodymais.

V. Bavėjanas anksčiau yra sakęs, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti. Anot jo, savo poelgį šioje istorijoje galįs vertinti nebent kaip teisėjo etikos pažeidimą.

V. Bavėjano ir V. Venslovo byla yra viena iš bylų, atskirtų nuo didesnio ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

„Paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo spendimas“, – BNS sakė teismo atstovė Venta Valčackienė.

Apeliaciniame skunde V. Bavėjanas tvirtino, jog jis privalėjo būti atleistas apkaltos proceso tvarka, nes pats atleidimas yra siejamas ne tik su teisėjo vardo pažeminimu, bet ir priesaikos sulaužymu bei nusikaltimo padarymu.

Atsakovais šioje byloje dėl teisėjo atleidimo buvo patraukti prezidentas, Teisėjų taryba ir Seimas, jie su tokiu V. Bavėjano ieškiniu nesutiko.

Vilniaus apygardos teismu atmestus eksteisėjo ieškinį, jis su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.

Prieš trejus metus galimos korupcijos teisinėje sistemoje byloje sulaikytas, įtarimų sulaukęs, o vėliau pirmos instancijos teismo sprendimo išteisintas V. Bavėjanas taip pat teigė, kad tai, jog Teismų įstatyme nėra nustatyta teisėjo atleidimo tvarka, gali prieštarauti Konstitucijai ir pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Šiemet balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad V. Bavėjano ir dar vieno galimos korupcijos byloje minimo teisėjo atleidimai neprieštaravo Konstitucijai.

Pasak Konstitucinio Teismo, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos joje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.

V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas 2019 metų rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pareikšti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.

Pats buvęs Apeliacinio teismo teisėjas siekė, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti, iš to sekęs prezidento dekretas ir parlamento nutarimas būtų pripažinti neteisėtais ir viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad iš pareigų jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas kartu su savo artimu pažįstamu Valiu Venslovu Šiaulių apygardos teismo yra išteisintas prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje. Prokuratūra šį nuosprendį apskundė, skundas dar neišnagrinėtas.

Baudžiamosios bylos duomenimis V. Bavėjanas, bendraudamas su V. Venslovu, galbūt susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V. Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.

Nepasiekus numatyto tikslo ir V. Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji, galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.

Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.

Gynėjas Marius Zabita teismui raštu pranešė, kad išvyko anksčiau suplanuotų atostogų į užsienį, teismo posėdžio data su juo nebuvo derinta, advokatas jo neatvykimą į posėdį prašė pripažinti pateisinama priežastimi.

Šiaulių apygardos teismas vasarį 67 metų V. Bavėjaną išteisino dėl kaltinimų korupciniais nusikaltimais, tačiau Generalinė prokuratūra šį išteisinimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Apeliacinius skundus dėl apygardų teismų nuosprendžių gali nagrinėti tik Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame 1998-2019 metais dirbo A. Bavėjanas.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad neatvykus išteisintojo advokatui bylos nagrinėti negalima.

Prokuratūra taip pat siūlė atidėti bylos nagrinėjimą.

„Privalomas gynėjo dalyvavimas, kai yra sunkinantys apeliacinio skundo pagrindai“, – per posėdį sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė.

Prokurorė savo apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

„Aš labiausiai norėčiau, kad viskas pasibaigtų, bet mano advokatas Marius Zabita išvyko į suplanuotą kelionę užsienyje. Aš finansiškai nelengvai gyvenu“, – per posėdį kalbėjo buvęs teisėjas.

Jį anksčiau gynė du advokatai, tačiau dar vieno advokato apeliaciniame procese jis negali pasisamdyti dėl savo finansinės padėties.

„Sūnus pradėjo dirbti, gal padės“, – svarstė V. Bavėjanas.

Jo bylos posėdis vyko toje pačioje salėje, kuris jis anksčiau būdamas teisėju nagrinėjo baudžiamąsias bylas.

Teisėjas E. Rimšelis pripažino kartu dirbęs su V. Bavėjanu

V. Bavėjano bylą nagrinėja Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Gražio, Ernesto Rimšelio ir Jūratės Jakubonienės.

Prieš prasidedant bylos posėdžiui E. Rimšelis informavo, kad anksčiau, 1999-2009 metais dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, ėjo konsultanto, teisėjo padėjėjo, teismo pirmininko patarėjo, skyriaus pirmininko patarėjo, teismo pirmininko padėjėjo pareigas.

Aš labiausiai norėčiau, kad viskas pasibaigtų, bet mano advokatas Marius Zabita išvyko į suplanuotą kelionę užsienyje.

„Nuo 1999 iki 2009 metų aš dirbau Apeliaciniame teisme su išteisintuoju (V. Bavėjanu – BNS) tam tikrą laiką padėjėju, buvau visų teisėjų padėjėju. Tą turiu pasakyti, jeigu manote, kad yra pagrindas nušalinti, sakykite“, – sakė teisėjas E. Rimšelis.

Prokurorė V. Vidugirienė atkreipė dėmesį, kad E. Rimšelis ir V. Bavėjanas kartu dirbo prieš daug metų, nėra duomenų apie E. Rimšelio asmeninį suinteresuotumą bylos eiga, todėl prokurorės vertinimu, teisėjas neturėtų nusišalinti.

„Aš tikrai nieko prieš (E. Rimšelį – BNS), nereiškiu nušalinimo, darbiniai santykiai,“ – sakė V. Bavėjanas.

Bylos posėdis atidėtas liepos 5 dienai.

Prieš atidedant bylą prokurorė teismui pateikė raštą su aštuoniais išslaptintų dokumentų priedais, gautais iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Pasak V. Vidugirienės, šie išslaptinti dokumentai liudija kriminalinės žvalgybos pagrindą, kriminalinės žvalgybos teisėtumą ir pagrįstumą.

Eksteisėjas buvo teisiamas kartu su pažįstamu

Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Bavėjanas teisiamas kartu su savo artimu pažįstamu Valiu Venslovu prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje.

Baudžiamosios bylos duomenimis, tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Bavėjanas, bendraudamas su savo vaikystės draugu V. Venslovu, galbūt susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V. Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.

Įtariama, kad V. Bavėjanas su pažįstamu galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pažadėti, susitarti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį kitą šio teismo teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Byloje, turimais duomenimis, į vieną iš šio teismo teisėjų kreipėsi V. Bavėjanas.

Nepasiekus numatyto tikslo ir V. Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji, galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.

V. Bavėjanas vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teisme buvo visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Taip pat išteisintas ir V. Venslovas.

Žemesnės instancijos teismas pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.

Pasak teismo, nustačius, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nelaikomi įrodymais.

V. Bavėjanas anksčiau yra sakęs, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti. Anot jo, savo poelgį šioje istorijoje galįs vertinti nebent kaip teisėjo etikos pažeidimą.

V. Bavėjano ir V. Venslovo byla yra viena iš bylų, atskirtų nuo didesnio ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

„Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą penktadienį paskelbė KT pirmininkė Danutė Jočienė.

KT vadovė taip pat paskelbė, kad Konstitucijai neprieštarauja ir Seimo sprendimas pritarti V. Bavėjano atleidimui iš pareigų ir atitinkamas prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl teisėjo atleidimo.

Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano.

Abu teisėjai iš pareigų buvo atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Nutarimo aiškinamoje dalyje KT daugiausiai pasisakė dėl argumentų, esą teisėjai iš pareigų galėjo būti atleisti tik surengus apkaltos procedūrą.

Pasak KT, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos Konstitucijoje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.

Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika.

„Konstituciją aiškinant taip, kad teisėjo vardą savo poelgiu pažeminę teisėjai gali būti pašalinami iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka, kai kuriais atvejais prezidento įgaliojimai dalyvauti formuojant Lietuvos Aukščiausiojo ar Lietuvos apeliacinio teismo sudėtį būtų suvaržyti“, – sakė D. Jočienė.

Kaip pažymėjo KT vadovė, taip pat apkaltą numatant kaip vienintelę galimybę atleisti aukšto rango teisėjus „susidarytų prielaidos atsirasti situacijai, kai Seime neinicijavus apkaltos proceso teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui (...) toks teisėjas nebūtų atleistas iš pareigų ir galėtų toliau vykdyti teisingumą“.

„Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika. Aiškinant Konstituciją taip, kad savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą teisėjai gali būti pašalinti tik apkaltos tvarka, susidarytų situacija, kai tokie teisėjai iš viso negalėtų būti atleisti iš pareigų už poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, bet nėra sulaužoma priesaika, nors už tokį poelgį žemesnių grandžių teisėjai galėtų būti atleisti iš pareigų“, – pažymėjo D. Jočienė.

Vilniaus apygardos teismas sako kreipimesi į KT pažymėjo, kad 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, buvo priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.

Be to, pasak Vilniaus teismo, Teisėjų taryba apribojo E. Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E. Laužiką iš pareigų, nenusišalino.

Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.

Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejojo, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kilo įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.

Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.

Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, už pritarimą antrojo atleidimui – 53 parlamentarai.

Prokurorai, išnagrinėję Šiaulių apygardos teismo vasario pabaigoje priimtame nuosprendyje išdėstytus motyvus, mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei vertino įrodymus.

Anot prokurorų, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Prokurorų manymu, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra naikintinas bei priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos apeliacinio nagrinėjimo metu prašoma atlikti įrodymų tyrimą.

Baudžiamosios bylos duomenimis,  tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Bavėjanas, bendraudamas su savo vaikystės draugu V. Venslovu, galimai susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V. Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.

V. Bavėjanas su pažįstamu galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino, kaip galėtų pažadėti, susitarti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį kitą šio teismo teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Byloje, turimais duomenimis, į vieną iš šio teismo teisėjų kreipėsi V. Bavėjanas.

Nepasiekus numatyto tikslo ir V. Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji, galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.

V. Bavėjanas vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teisme buvo visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Taip pat išteisintas ir V. Venslovas.

Apeliacinis skundas yra pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Taip pat išteisintas ir kartu su juo teistas eksteisėjo vaikystės draugas Valys Venslovas.

„Išteisinti nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Po išteisinamojo nuosprendžio abiem panaikintos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai, t.y. nesilaikant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimo bei sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant teisinio pagrindo“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Pasak teismo, nustačius, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkančiais Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl nelaikomi įrodymais.

„Be to, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gautus duomenis, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi patvirtinti ir kiti baudžiamojo proceso tvarka gauti duomenys. Šioje byloje tokių duomenų nėra pateikta“, – rašoma nuosprendyje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Venslovas buvo kaltinamas padėjęs V. Bavėjanui piktnaudžiauti.

Nustačius, kad V, Bavėjano veikloje nėra piktnaudžiavimo sudėties, teismo manymu, V. Venslovui inkriminuotą veiką taip pat nėra pagrindo vertinti kaip padėjimą piktnaudžiauti.

Šiaulių apygardos teismas mano, kad prokuratūros kaltinime nurodyti V. Bavėjano veiksmai buvo vertinami kaip nesuderinami su teisėjo garbe, neatitinkantys teisėjų etikos kodekso reikalavimų, už tai V. Bavėjanas atleistas iš pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

„Kaltinime aptariami V. Bavėjano veiksmai gali būti vertinami kaip teisėjų etikos pažeidimas“, – konstatavo Šiaulių apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir V. Venslovas galėjo ne kartą tartis, kaip galėtų susitarti duoti ir neilgai trukus duoti 10 tūkstančių eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam.

Tačiau tokio tikslo pasiekti nepavyko, Kauno apygardos teismas V. Venslovą pripažino kaltu ir nuteisė jį lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme, taip pat tuo pačiu nuosprendžiu paskyrė beveik 38 tūkstančių eurų baudą. Apskundus nuosprendį ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bylos duomenimis, tuomet kaltinamieji siekė, kad apskųsta byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Po pareikštų kaltinimų korupcija V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas 2019 metų rudenį. 

Tai viena iš bylų, atskirtų nuo ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Sprendimas joje bus skelbiamas vasario 28 dieną, pranešė teismas.

Prokurorė abiems kaltinamiesiems siūlo skirti baudas.

Tardamas paskutinį žodį V. Bavėjanas pabrėžė, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti. Anot jo, savo poelgį šioje istorijoje galįs vertinti nebent kaip teisėjo etikos pažeidimą. Teismo prašė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisinti, nes jų tiesiog nepadarė.

Kaltinamasi V. Venslovas taip pat teigė, jog nusikalstamų veikų, kuriomis jis kaltinamas, nepadarė ir teismo prašė, kad šis jį išteisintų.  

Siūlo skirti baudas

Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja sakė, kad nusikalstamos kaltinamųjų veikos yra įrodytos iš dalies pačių kaltinamųjų, liudytojų, apžiūrų, kratų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo protokolais ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Ji prašė V. Bavėjaną ir V. Venslovą pripažinti kaltais ir paskirti V. Bavėjanui 35 tūkstančių eurų baudą, V. Venslovui – 46 tūkstančių eurų baudą bei laisvės atėmimą trejiems metams, laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

V. Venslovui valstybės kaltintoja taip pat prašė trejiems metams atimti teisę dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

Iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5097 eurus. Ši bausmė būtų subendrinta su apeliacinės instancijos teismo anksčiau paskirta neatlikta bausme už kitą padarytą nusikaltimą.

Prokurorė pabrėžė, kad visi šie įrodymai gauti teisėtais būdais, ištirti teisiamajame posėdyje, kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamos veikos epizodų. Valstybės kaltintoja teigė, jog V. Venslovas paprašė tuometinio teisėjo pagalbos, buvo susitarta dėl pinigų perdavimo, tik dėl netinkamai liudytojo V. P. perteiktos informacijos pinigai iki nuosprendžio priėmimo nebuvo perduoti.

Anot prokurorės, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji, jau būdami susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vis tik pripažino, kad buvo kalbamasi dėl V. Bavėjano pagalbos, tačiau bandė tai interpretuoti sau naudinga linkme, teigdami, kad pokalbio apie pinigų perdavimą nebuvo.

Kelia abejones dėl įrodymų teisėtumo

Kaltinamųjų gynėjai savo kalboje teigė, jog didžiosios dalies duomenų, kuriais kaltinimą grindžia valstybinis kaltintojas, teismas neturi pripažinti įrodymais ir grįsti teismo nuosprendžio.

Jų įsitikinimu, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys nebuvo gauti teisėtai. Jų žodžiais, jau perduodant bylą į teismą, šioje byloje esančios abejonės nebuvo pašalintos, didžioji dalis abejonių perkeltos į kaltinimą, jį formuluojant neaiškiai, šabloniškai, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių, todėl jau nuo pat pradžių gintis nuo tokių kaltinimų buvę išties sudėtinga.

Kaltinamųjų gynėjai teismo prašė priimti teisingą sprendimą ir jų ginamuosius išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir V. Venslovas galėjo ne kartą tartis, derinti, planuoti, kaip galėtų pažadėti, pasiūlyti, susitarti duoti ir neilgai trukus duoti 10 tūkstančių eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam.

Tačiau tokio tikslo pasiekti nepavyko, Kauno apygardos teismas V. Venslovą pripažino kaltu ir nuteisė jį lygtine 3 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat tuo pačiu nuosprendžiu paskyrė beveik 38 tūkstančių eurų baudą. Apskundus nuosprendį ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylos duomenimis, tuomet kaltinamieji siekė, kad apskųsta byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Po pareikštų kaltinimų korupcija V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas 2019 metų rudenį. 

Tai viena iš  ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, atskirta ir teisminiam nagrinėjimui perduotų baudžiamųjų bylų.