Eurais taškėsi tik lietuviai

"Ne laikas prieš brangymetį imtis tokių žingsnių. Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie", – svarstė Valentinas Naujanis, įmonės "Varanas" vadovas.

Jeigu siūlymams keisti akcizus degalams bus pritarta, jie kasmet palaipsniui didės iki pat 2030-ųjų.

Dar vienas itin nepopuliarus šios valdančiosios daugumos sprendimas – automobilių taršos mokestis.

Pasak V.Naujanio, kurio vadovaujama įmonė valdo didžiąją dalį Kauno automobilių turgaus, planuojamas kasmetis mokestis jokiais būdais neprivers lietuvių persėsti į elektromobilius.

"Nes jų nėra. Aš nesuprantu, kur mūsų valdžia gyvena? Tų vadinamųjų grabų, ypač senų automobilių turguje nepamatysi. Juos parduoda internetu ir po to daugybę metų jie eina iš rankų į rankas. Reikia dėkoti ukrainiečiams, jie vis dar išveža daugumą šių taršių automobilių. Tik dalis tokių senesnių mašinų lieka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Svarbiausia – jie negrįžta", – pastebėjo V.Naujanis.

Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie.

Šią vasarą santaupomis stambiems pirkiniams, panašu, kad taškėsi tik lietuviai. Naujų ir brangių automobilių europiečiai, pasirodo, net negraibstė.

"Taip, kaip taškėsi lietuviai, niekas nesitaškė. Prisipirko nekilnojamojo turto, mašinų. Europoje, galiu pasakyti, kad rinka tuštėja. Kada automobilis iš Vakarų Europos pajuda į Lietuvą? Tada, kai vokietis, belgas ar prancūzas nusprendžia pirkti naują mašiną ir turėtą parduoda. Rinka šiuo metu yra apytuštė. Automobilių kaita nevyksta", – pasakojo verslininkas.

Rinka – pustuštė

Lietuviai, valdžios spaudžiami atsisakyti taršių automobilių, dairosi naujų, tačiau jų pasiūla kol kas labai skurdi. O ir galimybės ne itin didelės.

"Paradoksas – esą keičiame automobilius į ekologiškesnius. Bet kad Europoje nėra tų elektromobilių. Benzininiai varikliai nėra jau tokie ekologiški. Tik vienas kitas gali sau leisti elektromobilius įsigyti automobilių salone. Visi kiti visas mašinas perka iš antrų ar trečių rankų. Ir Europoje nėra ką nupirkti. Mūsų perkamoji galia visai kitokia nei europiečių", – apie Vakarus kalbėjo V.Naujanis.

Taršos mokestis, pasak verslininko, tik tuštins piliečių pinigines, o realiai lietuviai ir toliau vairuos dyzelinu varomas mašinas.

"Nieko čia nebus. Važinėsime tuo, ką turime. Tvarka dėl tvarkos, bet naudos jokios. Ir toliau mokėsime mes taršos mokesčius. Kitos išeities nėra", – konstatavo V.Naujanis.

Tikslas: V.Naujanis mano, kad tikrasis valdžios siekis persodinti lietuvius į elektromobilius, iš tiesų net nedvelkia ekologija. Pasak verslininko, viskas – dėl pinigų, kuriuos žūtbūt reikia surinkti į biudžetą. (A. Aleksandravičiaus nuotr.)

Dar vienas niuansas – lietuviai į elektromobilį pradės rimčiau žiūrėti tik tuomet, kai juo be papildomo krovimo bus įmanoma pervažiuoti valstybę.

"Iki jūros juk be įkrovimo nenuvažiuosi. Jei gamintojai prigamins elektromobilių tokių, kad bus galima per Lietuvą pervažiuoti, gal ir mes imsime keisti savo mašinas. Klausausi aš valdžios atstovų ir nesuprantu jų. Tai, ką aš regiu turguje ir gatvėse, – visai kita Lietuva, nei įsivaizduoja valdžia. Mes visi jau turime persėsti ant dviračių, turime pirkti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų kainuojančius elektromobilius. Bet gal apsidairykime, realybė tai kitokia", – nuomonę išsakė V.Naujanis.

Tikslas – pinigai?

V.Naujanis tikino, kad neverta kliautis įtikinėjimais, kad naudotas hibridinis automobilis, nors kainuos ir brangiau, tačiau esą jo eksploatacija bus pigesnė.

"Nieko panašaus. Vienu metu smarkiai iš Amerikos vežė tuos hibridus. Jei jau suges dėvėtas akumuliatorius, teks ieškoti mažiausiai trijų tūkstančių remontui. Kitą kartą benzininis ar dyzelinis variklis tiek nekainuoja, jei tenka keisti dėl kokio nors gedimo", – kalbėjo V.Naujanis.

Verslininkas stebėjosi tuo, kad po ta pačia valdžios iškelta ekologijos vėliava talpinami ir tie, kurie gyvena ant skurdo ribos.

"Vėliava graži, šūkiai skambūs. Bet viskas – dėl pinigų. Kai tik mus visus ima auklėti ir protinti, kad turime gyventi ekologiškiau, suprask, kad artėja nauji mokesčiai. Tai ir pasitvirtino. Man nesuprantama, kaip po ta pačia ekologiškumo vėliava turi būti spaudžiami senoliai, kurie savo senu automobiliu iš kiemo išvažiuoja tris kartus per metus? Kitas benzininiu automobiliu gal 30–50 tūkstančių kilometrų susuka per metus. Ar tai tikra ekologiška?" – klausė V.Naujanis.

Net Baltarusija taip nedaro

V.Naujanio įmonės valdoma teritorija Kauno automobilių turguje traukiasi. Dalį aikštelių verslininkas pardavė, dalį išnuomojo. Tose aikštelėse, kur vyksta gyva prekyba automobiliais, užimta tik trečdalis teritorijos.

Vienoje aikštelių anksčiau buvo sutalpinta 1,2 tūkst. automobilių, o šiuo metu čia stovi tik 300.

"Turgus tuštėja. O tai reiškia, kad mažėja ir pasiūla. Prie to prisidėjo ir pavasarį įvesti kodai automobiliams. Iš dalies aš suprantu, esą norėta pažaboti "šešėlį". Bet problemų turėjo tie, kurie visiškai nesiverčia šiuo verslu – žmonės savaitėmis laukė registracijos, valandas stovėjo gyvoje eilėje prie "Regitros". Žmonės turėjo tiek problemų. O kam visa tai? Tam, kad kažkokią kodų sistemą įvestų", – retoriškai klausė V.Naujanis.

Jis ypač stebėjosi, kad savininko deklaravimo kodus būtina gauti dar prieš tai, kai automobilis kirs sieną.

"Lyg ir Europos Sąjungoje gyvename, kur galioja laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O pasirodo, kad sienos vėl atsirado. Tik įvažiavus į Kalvariją jau gali sulaukti baudos, jei autovežyje bus nors viena mašina, kuriai nesuteiktas SDK kodas. Baltarusiai net taip nedaro. Labai negražu. Aš suprantu, tuos perpardavinėtojus reikia prispausti, bet kodėl mes visi turime jaustis, lyg pakišti po kažkuo?" – pastebėjo V.Naujanis.

Nenaujų mašinų kaina augs?

Atsiradus SDK kodų sistemai, lietuviams teko ilgai aiškinti mašinų pardavėjams, kas apskritai tai yra.

"Visi perka tose pačiose aikštelėse, kurios – kaip vienas didelis turgus. Vienu metu jau atrodė, kad lietuvius vys iš turgaus, kol jie ten susiorientuos dėl SDK kodų. Dabar jau viskas persitvarkė, viskas būtų gerai, bet automobilių trūksta", – situaciją apibūdino V.Naujanis.

Automobilių kainos per vasarą šiek tiek augo ir iki šiol nesiruošia kristi. Net atvirkščiai.

Kai kurie kalbinti Klaipėdos automobilių prekeiviai prognozavo, kad nenaujų mašinų kaina tikrai kils. Ir dar šiemet.

"Naujų arba nėra, arba reikia laukti šešis– aštuonis mėnesius, kol pagamins ir atgabens. Tada žmonės ima vėl žvalgytis panaudotų. Bet ir jų nėra. Ir Vakaruose nėra, nes ten situacija labai panaši. Natūralu, kad tokia susiklosčiusi padėtis, kokios dar nėra niekad buvę, atsispindės ir nenaujų mašinų kainoje", – tikino vienas uostamiesčio verslininkas, į Lietuvą gabenantis naudotus automobilius iš Europos šiaurinės dalies.

"Jūs man pasakykite, ko verta tokia valdžia, kuri, matydama, kad transporto sektoriuje šitokia krizė, didintų degalų akcizus ir įvestų naujus mokesčius? Juk jie žino, kas dedasi. Štai reikia autovežiui naujų padangų, o jų nėra kur gauti, rinkoje nebėra ir kai kurių atsarginių dalių, be to, ir šiaip nebėra ką vežti į Lietuvą. Ir štai sulaukiame tokių naujienų iš mūsų valdžios. Toks įspūdis, kad prisidengę žaliuoju kursu, ekologija ir kitais gražiais šūkiais jie specialiai nori sunaikinti automobilių verslą Lietuvoje", – apmaudą liejo klaipėdietis.

Jis pasakojo, kad jo kolegos lietuviai naujus automobilius anksčiau savo autovežiais iš Vokietijos gabendavo į Lietuvą, tačiau dabar iš tenykščių gamyklų jie juos veža į Ispaniją ar Portugaliją.

"Gamyklų aikštelėse stovi tūkstančiai naujų automobilių, bet jų negalima parduoti, nes jie nebaigti montuoti – trūksta kai kurių dalių. Todėl vokiečiai juos pirmiausiai gabena į didžiųjų Europos valstybių rinkas. Į Lietuvą bus geresniais laikais, nes rytų rinka jiems nėra tokia svarbi", – neslėpė verslininkas.

"Dabar aišku, kodėl transporto sektorius su visais mokesčiais kraustosi į Lenkiją. Lietuvos užsienio ir vidaus politika rodo, kad mes čia nereikalingi", – reziumavo verslininkas.

Smukimas – drastiškas

Nieko blogo nežadėjusi 2020-ųjų pradžia, sulaukus pavasario, virto tikru košmaru daugeliui verslo atstovų. Bene labiausiai kentėjo šalies vežėjai, užgriuvus pandemijai susidūrę su iki tol neregėtais išbandymais. Tačiau uždarytos ar gerokai privertos valstybių sienos buvo toli gražu ne vienintelis iššūkis. Nauji mokesčiai ir apribojimai, nestabili politinė situacija Baltarusijoje – šie metai vežėjams buvo dosnūs kliūčių ir pavojų, dėl kurių šio verslo atstovai patyrė milijoninių nuostolių.

Ne ką pakilesnės nuotaikos ir automobilių prekybos sektoriuje. Nors antrajame ir trečiajame metų ketvirtyje ši ekonomikos atšaka rodė atsigavimo ženklus, antrasis karantinas tiek naujų, tiek naudotų automobilių pardavėjus vėl įstūmė į gilią duobę.

Bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, nuo šių metų sausio iki gruodžio Lietuvoje buvo pirmą kartą įregistruota 137 tūkst. naudotų automobilių, t.y. ketvirtadaliu mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien praėjusį mėnesį šis rodiklis atsiliko net 40 proc.

Netektys – apie 40 mln. eurų

"Gyvename apimti gilių apmąstymų ir galvos skausmo", – savo atstovaujamo sektoriaus realijomis 2020-aisiais dalijosi Romas Austinskas.

Nacionalinės vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas neslepia, kad besibaigiantys metai transporto sektoriui buvo itin sudėtingi.

Komercinio transporto kraujas teka dviem pagrindinėmis arterijomis: keleivių pervežimo ir krovinių gabenimo. Lietuvos keleivinis transportas pirmąjį smūgį patyrė per pavasario karantiną, kai buvo smarkiai apribotos net kelionės viešuoju transportu. Šio sektoriaus atstovai prarado didelius pinigus. Skaičiuojama, kad netektys galėjo siekti iki 40 mln. eurų. Dalį nuostolių padengė valstybės subsidijos, tačiau skylė įmonių biudžete liko didelė. Tad ir metų pabaigoje šio sektoriaus perspektyvos atrodo gana miglotos.

Krovininis transportas pavasarį taip pat buvo sustojęs. Tuo metu visiškai užsidarė Italija, sienas gerokai privėrė Prancūzija ir kitos ekonomiškai išsivysčiusios Europos valstybės. Tai Lietuvos vežėjams atsiliepė itin skaudžiai, nes jų paslaugos orientuotos ne į vidaus, o į užsienio rinkas. Joms tenka net 92 proc. šalyje turimų komercinio transporto pajėgumų. Lietuvos poreikiams aptarnauti užtenka vos 8 proc. turimos technikos ir darbuotojų.

Pasak R.Austinsko, birželio–liepos mėnesiais logistikos sektorius vėl įsibėgėjo ir, nors apyvartos neprilygo pernykštėms, vystėsi gana tolygiai. Nepaisant griežtų suvaržymų, dirbta netgi paskutinėmis metų savaitėmis.

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Suvaržymai veja iš Lietuvos

Tiesa, šios srities įmonės susidūrė su krūva kitokių iššūkių, dėl kurių vien šiemet užsidarė apie 100 transporto bendrovių. Be to, Lietuvoje nuperkamų vilkikų skaičius sumažėjo apie 60 proc. "Linavos" vadovas neabejoja, kad ir kitąmet vis daugiau vilkikų bus registruojama užsienyje.

Šiemet dar kažkiek laikėmės dėl nukritusių degalų kainų, tačiau nuostoliai dėl pandemijos ir ES direktyvų su kaupu nusvėrė tuos nedidelius privalumus.

Tai lemia dvi priežastys: nepalanki bankų politika vežėjų atžvilgiu ir ES Mobilumo paketas. Pagal šį dokumentą vilkikai kas aštuonias savaites turi grįžti į įmonės registracijos šalį. Tą patį kas keturias savaites privalo padaryti ir vairuotojas.

Anot vežėjų, vairuotojui parvykti iš Vokietijos ar Prancūzijos užtrunka ne mažiau penkiolika valandų, o dar devynias valandas jis turi privalomai ilsėtis. Taip iš darbo grafiko dingsta visa para. Tokia pati procedūra laukia ir grąžinant darbuotoją atgal į Vakarų Europos šalis. Išlaidas padidino ir draudžiamas vairuotojams 45 val. bei ilgesnis poilsis vilkikų kabinoje. Skaičiuojama, kad dėl šių naujovių vairuotojo išlaikymas įmonėms pabrango vidutiniškai 250 eurų per mėnesį.

"Šiemet dar kažkiek laikėmės dėl nukritusių degalų kainų, tačiau nuostoliai dėl pandemijos ir ES direktyvų su kaupu nusvėrė tuos nedidelius privalumus", – pasakojo R.Austinskas.

Romas Austinskas. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Atsigavimo teks palaukti

Žvelgdamas į 2021-ųjų perspektyvas, Vežėjų asociacijos vadovas išsakė viltis, kad dabar galiojantį Mobilumo paketą pavyks pakoreguoti. Neseniai šis reglamentas buvo apskųstas ES Teisingumo teismui. Dar labiau procesą galėtų išjudinti politikai, įvairių valstybių europarlamentarai, kurie padėtų liberalizuoti bent griežčiausias paketo normas, dėl kurių nuostolių patiria daugelio šalių vežėjai.

Kita vertus, ir taip išaugusias išlaidas padidins Europos Žaliojo kurso paketas, kurio tikslas mažinti aplinkos taršą tarp kitų priemonių ir naudojant švaresnį transportą. Vežėjai privalės atnaujinti savo turimą techniką, papildomai investuoti į mažiau taršias ar net visai ekologiškas priemones.

Vis dėlto, kad viskas neatrodytų vien tamsiomis spalvomis, R.Austinskas neabejoja, jog Lietuvos vežėjai turi savų privalumų prieš kai kurių kitų šalių įmones.

"Lietuvos įmonės per daugelį metų įrodė, kad yra kvalifikuotos ir patikimos partnerės krovinių bei keleivių gabenimo srityje. Tad kontaktų ir žinių mūsų vežėjams netrūksta. Tikiu, kad visi kartu įveiksime iššūkius, – sakė pašnekovas. – Ateinančiais metais norėtųsi daugiau palaikymo iš politikų ir mūsų partneriais turinčių būti profesinių sąjungų, nes tik veikdami išvien galime sėkmingai dirbti ir uždirbti."

Nors COVID-19 viruso suvaldymo tempus nuspėti sunku, "Linavos" vadovo nuomone, pirmasis 2021-ųjų metų ketvirtis vežėjams bus sudėtingas ir dėl pandemijos padarinių. Spartesnį įsibėgėjimą ir užsakymų augimą galima prognozuoti nebent antrajame ketvirtyje, jei Europoje atlikus vakcinaciją bus suvaldyta pandeminė situacija.

Evaldo Šemioto nuotr.

Nelengva ir prekeiviams

2020-ieji buvo nelengvi ir automobilių prekeiviams. Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis taip pat pabrėžė Lietuvos verslininkų priklausomybę nuo užsienio rinkų.

Pasak jo, pirmasis karantinas šio sektoriaus atstovams buvo itin skausmingas, nes užsidarė valstybių sienos. Be to, pavasarį keletui savaičių duris buvo užvėrusi valstybinė įmonė "Regitra", be kurios tiesioginių paslaugų tapo neįmanoma Lietuvoje įregistruoti iš užsienio įvežtų automobilių.

"Du pavasario mėnesiai buvo, galima sakyti, tušti. Vėliau kiek atsigavome, bet įprastų srautų nepasiekėme. Dabar vėl įvesti nauji apribojimai, tad galutiniai metų skaičiai turbūt nebus labai guodžiantys", – sakė pašnekovas.

Tiesa, pavasarinius praradimus verslininkams kiek kompensavo bumas, metų viduryje kilęs prieš įvedant taršos mokestį.

Antrasis karantinas buvo šiek tiek lengvesnis, nes iki visiško darbo nutraukimo neprieita. Vis dėlto pirkėjų mobilumą gerokai apsunkino prieš didžiąsias metų šventes įvestas migracijos tarp miestų apribojimas. Kita vertus, šventiniu laikotarpiu ir iškart po jo  ankstesniais metais ir būdavo fiksuojamas tam tikras sąstingis.

"Mūsų verslininkai dar gerokai iki švenčių tradiciškai skubėdavo iš Vakarų Europos atsivežti daugiau automobilių, nes vėliau ten užsidaro vadinamieji garažai, tad nebelieka galimybės užsakyti norimą mašiną. Savotiškas štilis tęsdavosi ir sausio mėnesį, nes europiečiai tada įprastai atostogauja. Kaip bus dabar, matysime, bet šie metai gerokai skiriasi nuo įprastų", – konstatavo V.Naujanis.

Valentinas Naujanis. Elijaus Kniežausko nuotr.

Priklausomi nuo muitų

Jei žmogui reikia talpaus šeimos automobilio, jis, nežiūrint į mokesčius, ir toliau dairysis vienatūrio, vien dėl taupumo nepersės į mažalitražį automobiliuką.

Bendrovės vadovas juokavo, kad anksčiau tokios pauzės pačiam turgui išeidavo į naudą. Dėl mažėjusių pardavimų turgaus teritorijoje esančios aikštelės būdavo nuolat užimtos automobilių, todėl į kasą nuolat kapsėjo tam tikri nedideli mokesčiai už stovėjimo vietą. Tačiau, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, ir pačiai turgų administruojančiai bendrovei yra geriau, kai klientai sėkmingai parduoda savo produkciją bei vėl atsiveža naujos. Šiemet tiek prekeiviai, tiek pirkėjai buvo vangesni ir perprodukcijos atvejų beveik nepasitaikė.

Kalėdinių švenčių pabaigos nekantriai lauks ir pirkėjai iš Ukrainos, 2020-aisiais buvę populiariausi Kauno turgaus svečiai. Su jais siejamos ir turgaus prekeivių viltys ateinantiems metams.

"Visi prekeiviai laukia to vadinamo didžiojo pirkėjo, kuris užplūstų turgų ir aikšteles. Ukrainiečiai pas mus gali tapti dar labiau geidžiamais klientais, bet viskas priklauso nuo jų šalyje taikomų muito mokesčių. Juos sumažinus ar panaikinus, jie būtų suinteresuoti Lietuvoje nupirkti kur kas daugiau mašinų nei iki šiol. Lygai taip pat mūsų žmonių pardavimus paveiktų muito mokesčių permainos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vidurinės Azijos valstybėse", – svarstė V.Naujanis.

Automobilių rinkos žinovas nemano, kad 2021-ųjų pardavimams didelės įtakos turėtų mūsų šalyje šiemet įvestas taršos mokestis ar šio mokesčio reformos. Jo nuomone, žmogus, ketinantis už 3–4 tūkst. eurų įsigyti automobilį, ras 100 eurų, kad sumokėtų taršos mokestį. Ekologiškesnių, pavyzdžiui, hibridinių mašinų didelio antplūdžio turguje taip pat nenusimato.

"Jei žmogui reikia talpaus šeimos automobilio, jis, nežiūrint į mokesčius, ir toliau dairysis vienatūrio, vien dėl taupumo nepersės į mažalitražį automobiliuką. Galbūt pirkėjas stengsis nusiderėti galutinę mašinos kainą, bet savo poreikių nepakeis", – aiškino pašnekovas.

Prekė senyn, kaina aukštyn

Prekyba automobiliais – gana jautri išoriniams veiksniams sritis. Tačiau net ir itin sudėtingi metai turi pozityvių poslinkių. Portalas autoplius.lt tradiciškai kas ketvirtį atlieka išsamius rinkos tyrimus, kurie rodo, kad pastarojo – trečiojo ketvirčio rezultatai anaiptol nebuvo tragiški. Tiesa, bendri metų skaičiai nėra labai guodžiantys.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryta per 90 tūkst. sandorių, 23 proc. mažiau nei pernai. Apžvelgiant vien naujų automobilių pardavimus, nuosmukis taip pat juntamas. Lietuvoje sausio–spalio mėnesiais įregistruota 34,3 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 19,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O naudotų automobilių paklausa, jei vertintume per kainos prizmę, net ūgtelėjo.

Praėjusį ketvirtį parduodamo naudoto automobilio kaina išaugo bene trečdaliu. Portalo autoplius.lt duomenimis, už naudotą automobilį vidutiniškai buvo sumokėta 5,7 tūkst. eurų. Nors lėtas kainų augimas fiksuojamas jau keletą metų, toks, net 30 proc. siekiantis šuolis, yra beprecedentis. Pernai vasarą kainos vidurkis buvo 4,4 tūkst. eurų. Vidutinę kainą kiek iškraipė sandorių sumažėjimas seniausių automobilių segmente ir augimas apynaujų. Būtent ši grupė (1–5 metų senumo), palyginti su pernykščiais duomenimis, augo labiausiai – daugiau nei 15 proc. Tai rodo, kad dalis tautiečių atsisuko į naujesnes ir mažiau taršias mašinas. Tą patį patvirtina ir kitas skaičius: trečdalį visų pardavimų sudarančių 11–15 metų automobilių apyvarta krito net 27,5 proc.

Turgus spėjo atsigauti

Tačiau net ir esant daug didesniam sergamumui nei balandžio mėnesį, dabar stebime tik sezoninį sulėtėjimą. Būtent prekybos ribojimai ir kylanti nežinomybė nulėmė staigų susitraukimą pavasarį.

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų Kaune valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis neslepia, kad stebint dabartinę situaciją nerimo netrūksta, bet pripažįsta, kad iki sergamumo skaičiaus šuolio stebėtos tendencijos įkvėpė vilties, jog metai nebus tragiški.

Iki vadinamųjų raudonųjų zonų įvedimo jautėsi sujudimas. Be to, po pavasarinio karantino rinka buvo alkana, todėl ją reikėjo prisotinti. Turguje veiksmo netrūko.

"Iki vadinamųjų raudonųjų zonų įvedimo jautėsi sujudimas. Be to, po pavasarinio karantino rinka buvo alkana, todėl ją reikėjo prisotinti. Turguje veiksmo netrūko", – pasakojo V.Naujanis.

Šiuo metu turgaus pardavėjams nerimą kelia situacija valstybės įmonėje "Regitra". Mat per pavasarinį karantiną ši įstaiga kurį laiką visiškai nedirbo, o dabar kiekvieną savaitę fiksuojami nauji susirgimo koronavirusu atvejai pačioje įmonėje, nemenka jos darbuotojų dalis priversti izoliuotis dėl turėtų kontaktų su pasiligojusiais kolegomis.

Anot pašnekovo, tai nebūtų problema perkant ar parduodant Lietuvoje registruotą automobilį, nes visas privalomas procedūras galima atlikti ir elektroninėje erdvėje. Tačiau įsigyjant mašiną iš užsienio, "Regitros" darbuotojas privalo savo akimis apžiūrėti pirkinį, įvertinti, ar jis atitinka dokumentuose nurodytus duomenis. Tad keletą savaičių neteikiant šios paslaugos, pirkėjai ir pardavėjai buvo priversti atidėti sandorio registraciją. Dabar baiminamasi panašaus scenarijaus.

Išsigelbėjimas – ukrainiečiai

Po pavasarinio karantino per vasarą prekyba pamažu atsigavo. Nemenką impulsą turgaus prekybai suteikė klientų iš užsienio vizitai. Pastaruoju metu gana aktyvūs buvo kaimynai iš Latvijos, nes jiems, skirtingai nei kitų šalių turistams, izoliacija dar nebuvo privaloma. Nors griežtėjant karantino sąlygoms ir šis postūmis gali bet kada baigtis.

Bene gausiausiai turguje pastaraisiais mėnesiais lankėsi ukrainiečiai. Tiesa, kelionių apribojimai ir vis didesnė prekiautojų įgyjama patirtis ir čia įnešė korekcijų. Anksčiau pirkėjai iš Rytų įsigydavo automobilius patys ir jais grįždavo į tėvynę, o dabar didžiąją darbo dalį atlieka Lietuvoje įsikūrę jų tėvynainiai. Pavyzdžiui, statybose ar kitame sektoriuje dirbantys ukrainiečiai gauna užsakymų iš tėviškės ir, išrinkę keletą automobilių, jų patys namo nevairuoja, o pasamdo turguje paslaugas teikiančius automobilvežius. Šių maršrutai pasiekia Žitomirą ir kitus Ukrainos miestus, kuriuose mašinos iškraunamos, o automobilvežiai grįžta į Lietuvą.

Pardavėjams ukrainiečiai taip pat geidžiami klientai. Jie pernelyg nesidera dėl kainos, nes užsieniečiai automobilius gali įsigyti gerokai pigiau nei lietuviai – jiems netaikomas PVM antkainis. Be to, pardavėjus tenkina tai, kad tokiems pirkėjams jie pernelyg neįsipareigoja, skirtingai nei lietuviams, kurie bet kada gali grįžti su pretenzijomis dėl išlindusio kokio nors gedimo.

Reguliuoja muito mokesčiai

Tiesa, ukrainiečiai taip pat nešluoja visko iš eilės, o turi savo prioritetus. Jų pasirinkimas labiau priklauso ne nuo skonio, o nuo kur kas objektyvesnių rodiklių.

Ukrainiečių pasirinkimą daug lemia muito mokesčiai.

"Ukrainiečių pasirinkimą daug lemia muito mokesčiai. Keli variklio galingumo kilovatai arba gamybos mėnuo gali lemti kur kas didesnį apmokestinimą jų šalyje, todėl pirkdami svečiai atidžiai skaičiuoja ir automobilį renkasi taip, kad išvengtų nereikalingų išlaidų", – aiškino V.Naujanis.

Kauno turguje esanti pasiūla ukrainiečius tenkina, tad jie be vargo randa norimą mašiną. Paprašytas palyginti, kokius automobilius dažniausiai renkasi lietuviai ir ukrainiečiai, pašnekovas pastebėjo tarp vietinių klientų išaugusį "Volvo" populiarumą. Žinoma, greta vokiškų mašinų, seniai pelniusių lietuvių pripažinimą. "Renault Scenic" vienatūris su 1,5 litro darbinio tūrio varikliu – vienas mėgstamiausių svečių pirkinių. Tačiau jei ta pati mašina bus su galingesniu 2 litrų varikliu, ukrainietis ja nesusidomės. Toks "prancūzas" turi daugiau šansų atkreipti lietuvio dėmesį.

Įdomu, kad portalas autoplius.lt, prieš keletą mėnesių atlikęs šių metų antrojo ketvirčio prekybos duomenų analizę, lietuvių mėgstamiausių naudotų automobilių trejete įvardijo vien vokiškas markes: "Volkswagen", BMW ir "Audi", o "Volvo" užėmė ketvirtą vietą. Tarp naujų mašinų dominavo "Toyota" markė. Latvijos pardavimų rinkoje "Volvo" buvo populiariausi naudoti automobiliai, Estijos – "Volkswagen".

Kaina svarbiau nei ekologija

Anksčiau turguje dažni svečiai būdavo ir pirkėjai iš Kirgizijos. Svečiai iš Azijos mėgdavo "Toyota" markės automobilius, ypač hibridinius "Prius" arba vokiškus "Opel". Tačiau pasikeitus muitams, jiems tokie sandoriai nebeapsimoka, tad pirkėjų iš tų kraštų Kaune smarkiai sumažėjo. Tiesa, ekologiškieji "Prius", nors ir brangesni nei tradiciniais degalais varomos mašinos, turguje neužsistovi. Juos noriai perka taksi įmonės ir privatūs pavežėjai iš Vilniaus.

Klientai lietuviai kol kas tenkinasi taršesniais automobiliais. Tačiau tendencijos turi įtakos ir čia. Anksčiau turguje itin populiarius dyzelinius automobilius pastaraisiais metais keičia benzininiai. Tam įtakos turi ir žemiški faktoriai – tokie kaip dyzelinu varomų mašinų susukamas kur kas didesnis kilometražas nei benzininių, ir netgi politinės peripetijos – vadinamieji dyzelgeito skandalai, kai didžiosios Europos automobilių kompanijos klastojo dyzelinės produkcijos taršos duomenis. Kai kurie pirkėjai baiminasi, kad, keliant ekologijos reikalavimus, senesni dyzeliniai automobiliai bus neįleisti į Vokietijos ar kitų šalių miestus, o su benzininiais dar bus galima keliauti be trikdžių.

Pluša visi

Užsienio šalyje automobilių pardavėjui iš Lietuvos pirmiausia reikia surasti tinkamą transporto priemonę. Neretas pardavėjas važiuoja į konkrečią užsienio šalį, kurioje apžiūri išsirinktus automobilius ir tuomet ieško Lietuvoje automobilvežių įmonės, kuri juos pargabentų į Lietuvą.

"Anksčiau dauguma pardavėjų patys parvažiuodavo išsirinktais automobiliais iš Vakarų Europos, tačiau ilgainiui nusistovėjo prekybos tvarka, kai, išsirinkęs ne vieną automobilį, pardavėjas jiems perka vietą automobilvežyje ir transporto priemonės saugiai juo pargabenamos į Lietuvą", – pasakojo Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.

Jis pastebėjo, kad vis dar pasitaiko ir prekybininkų, kurie patys ryžtasi parvažiuoti automobiliu į Lietuvą. Tokie automobiliai neretai pasipuošia tarytum išskirtinę kokybę ženklinančiu užrašu – "grįžo sava eiga". Taip pardavėjai elgiasi labai retai, nes kelionė reikalauja papildomo laiko, kurį konkurentas praleidžia bendraudamas su potencialiais pirkėjais.

V.Naujanis, automobilių prekybos verslą stebintis beveik ketvirtį amžiaus, atkreipė dėmesį, kad prekyba naudotais automobiliais yra tapusi šeimos verslu – vienas jos narys ieško automobilių ir važiuoja jų apžiūrėti į Vakarų Europą, kitas jau atgabentus į Lietuvą aprodo galimiems pirkėjams arba tvarko aptiktus trūkumus.

Neretai čia atvykę automobilių pirkėjai apsiperka ne tik Kauno automobilių turguje, tačiau ir mieste esančiuose prekybos centruose, tad mūsų šaliai prekyba naudotais automobiliais yra itin svarbi sudėtinė ekonomikos dalis.

Darbų netrūksta

Žodžio "trūkumai" V.Naujanis siūlo neišsigąsti. "Dažnai automobilis, atkeliavęs iš Prancūzijos ar Italijos, būna nusėtas įvairiais buferio įbrėžimais ar nedideliais įlenkimais – tokia pietiečių vairavimo kultūra. Tad automobilių prekiautojai, parsivežę jį į Lietuvą, stengiasi pašalinti įvairiausius pastebėtus trūkumus, kad pirkėjui būtų pateiktas, kiek įmanoma, tvarkingesnis", – sakė Kauno automobilių turgaus vadovas.

Jis kartu džiaugėsi, kad į Lietuvą vis rečiau užsuka automobiliai "frankenšteinai" – tokie, kai iš kelių automobilių bandoma suvirinti vieną padorų. "Dabar parduoti ruošiamo automobilio remonto darbai apsiriboja važiuoklės remontu – įvairių gumelių keitimu, dujų išmetimo sistemos sutvarkymu ar įbrėžimų naikinimu. Sutvarkomi ir automobilių salonai. Todėl pardavėjai dabar itin dažnai nevengia, o neretai ir patys pasiūlo kartu su pirkėju dalyvauti atliekant automobilio techninę apžiūrą", – pasakojo pašnekovas.

Valentinas Naujanis. Elijaus Kniežausko nuotr.

Tokius pokyčius lėmė tai, kad automobilių pardavėjai suprato, jog, stengiantis priversti važiuoti automobilius, kurie Vakarų šalyse jau buvo pripažinti netinkamais važinėti viešaisiais keliais, yra ir per brangu, ir atima labai daug laiko, todėl jau ne vienus metus į Lietuvą keliauja techniškai tvarkingi automobiliai, kuriems reikia atlikti minimalius remonto darbus. Taip pardavėjui nereikia sukti galvos, kaip kokybiškai suremontuoti automobilį ir jį parduoti. Jis gali skirti laiko kitų automobilių paieškai ar bendrauti su klientais.

Ne tik automobiliai

Taigi jau dabar matome, kiek žmonių ir jų atstovaujamų verslo šakų prisideda parduodant vieną automobilį. Kadangi apie 60 proc. Kauno automobilių turguje parduodamų automobilių iškeliauja į užsienį, darbo turi ir mutinės bei draudimo bendrovės – šiose įstaigose įforminami visi automobiliui parduoti ir išvežti į kitą šalį reikalingi dokumentai. Mokesčiais papildomas ir šalies biudžetas bei kitų verslo įmonių kasos.

Iš Lietuvos automobiliai išvežami taip pat įvairiausiais būdais – automobilvežiais, specialiais traukinio vagonais, skirtais transporto priemonėms vežti. "Nereikia pamiršti ir užsienio šalių piliečių, kurie atvyksta į Lietuvą ieškoti automobilio, mūsų šalyje sumokamų pinigų. Į mūsų šalį jie užsuka dažnai ne vienai dienai, tad jiems reikia ieškoti vietos, kur apsistoti, kur pavalgyti. Neretai čia atvykę automobilių pirkėjai apsiperka ne tik Kauno automobilių turguje, tačiau ir mieste esančiuose prekybos centruose, tad mūsų šaliai prekyba naudotais automobiliais yra itin svarbi sudėtinė ekonomikos dalis", – pasakojo V.Naujanis.

Jis taip pat teigė žinantis ne vieną automobilių pirkėją, kuris šiltuoju metų laiku, išsirinkęs automobilius ir sukrovęs į automobilvežį, kelias dienas praleisdavo ir Lietuvos kurortuose.

Draugai ukrainiečiai

Autoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje įvyko 453,7 tūkst. automobilių sandorių – 1,5 proc. mažiau nei per rekordinius 2018-uosius. Portalo komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad labiausiai sulėtėjo prekyba naudotais automobiliais.

"Per 2019 m. Lietuvoje buvo parduota beveik 265 tūkst. šalyje jau registruotų automobilių, o nuolatinei registracijai įvežta kiek daugiau nei 140 tūkst. naudotų M1 ir N1 lengvųjų transporto priemonių. Galima teigti, kad vidinėje rinkoje sandorių skaičius beveik išliko stabilus ir sumenko tik 1 proc., tačiau importo rinka susitraukė net aštuntadaliu", – teigia M.Buzelis.

Tuo metu didžiausią Baltijos šalyse Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis tvirtina, kad metų pabaigoje turguje buvo matomas pirkėjų iš užsienio šalių – labiausiai Ukrainos, suintensyvėjimas. "Naujasis Ukrainos prezidentas sutiko padaryti nuolaidų, taikomų automobilių, įvežamų iš ES muitams, tad ukrainiečiai liovėsi vežti automobilius iš Lietuvos su lietuviškais registracijos numeriais. Tai leido ukrainiečiams turguje rinktis ir brangesnius automobilius. Dabar jie daugiausia dairosi automobilių už 5–6 tūkst. eurų", – sako V.Naujanis.

Metų pabaigoje pašnekovas teigė stebėjęs ir pirkėjų iš Kirgizijos suaktyvėjimą, nes iki 2020 m. sausio 1 d. iš ne Muitų sąjungos šalių įvežamiems automobiliams buvo taikomas laikinai sumažintas muito mokestis. Nuo šių metų pradžios jis vėl augo, tačiau, pasak UAB "Varanas" vadovo, Kirgizijoje politikai labai keičiasi, tad nuolaidų muitams dar galima sulaukti.

Populiarumas mažėja

2019 m. Lietuvos automobilių rinkai buvo pateiktas ne vienas egzaminas. Nuo vasario pabaigos ukrainiečių nebežavėjo Lietuvoje registruotų naudotų automobilių pasiūlymai – naudotų transporto priemonių eksportas susitraukė pastebimai. Taip pat pernai buvo ne tik daug kalbama apie galimą taršos mokestį, bet ir imtasi veiksmų. Tiesa, kol kas, anot M.Buzelio, planas apmokestinti automobilių registraciją nėra panašus į priemonę taršai valdyti.

Vairuotojai išgirdo apie planus Lietuvoje apmokestinti automobilių sandorius ir tai galėjo padaryti poveikį jų pasirinkimui.

Autoplius.lt duomenimis, naudoto automobilio vidutinė rinkos kaina paskutinį praėjusių metų ketvirtį šoktelėjo iki 4,7 tūkst. eurų – 12 proc. arba 500 eurų daugiau nei 2018-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau tai nereiškia, kad automobiliai brango. "Vairuotojai išgirdo apie planus Lietuvoje apmokestinti automobilių sandorius ir tai galėjo padaryti poveikį jų pasirinkimui. Pastebime, kad iš užsienio įvežė mažiau automobilių, tačiau rinkosi naujesnius. Dėl to ir padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina", – akcentuoja M.Buzelis.

Populiariausia nuolatinei registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių amžiaus grupė išliko 11–15 metų. 2019-ųjų paskutinį ketvirtį iš visų importuotų naudotų automobilių šiai amžiaus grupei priklausė 44,8 proc. automobilių – 1,6 proc. punkto mažiau nei tuo pačiu 2018-ųjų laikotarpiu.

Iš nuolatinei registracijai į šalį įvežtų automobilių dyzeliniai paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 71 proc. Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo, tokios mažos šio degalų tipo proporcijos rinkoje nefiksuota bent 10 metų. Automobilių rinkos ekspertas teigia, kad naudotų automobilių rinka yra labai inertiška ir vairuotojų pasirinkimą pakeisti galintys veiksniai rezultatą pakeičia ne akimirksniu.

Valentinas Naujanis. Elijaus Kniežausko nuotr.

Patys populiariausi

"Norėtume džiaugtis bei tikėti lyg ant mielių augančiais naujų automobilių pardavimais, tačiau 50,8 tūkst. tokio tipo sandorių per praėjusius metus yra tik tai, ką norėtųsi matyti. Iš tiesų apie 40–45 proc. iš visų naujų automobilių nė neišriedėjo į šalies kelius, o buvo reeksportuoti. Tai stipriai iškreipia statistiką", – padidėjusius reeksporto mastus atskleidžia M.Buzelis.

Automobiliai iš turgaus keliauja nebe po vieną ar du – perpardavėjai iš Ukrainos jau nuomojasi lietuvišką autovežį, kuriuo automobiliai nugabenami iki Lenkijos-Ukrainos pasienio, kur yra iškraunami ir pervaromi per sieną.

Neskaitant markių, kurių didžioji dalis automobilių buvo ir yra reeksportuojama, daugiausia naujų automobilių per 2019 m. pardavė "Toyota" – net 5 121. Šis Japonijos automobilių gamintojas Lietuvoje sugebėjo išlaikyti trapią 34 vnt. automobilių persvarą prieš antroje vietoje likusią "Volkswagen" markę. Trečioje vietoje – "Škoda" su 2 863 per metus užregistruotais naujais modeliais.

Atmetus galimą reeksporto dalį 2019-aisiais buvo užregistruota apie 28,5 tūkst. naujų automobilių arba penktadaliu daugiau nei per 2018 m.

2020-ųjų prognozės

M.Buzelis sako, kad 2020-aisiais Lietuva turėtų nuspręsti, kokia taršos politika reikėtų vadovautis. Tikėtina, kad nuo liepos 1 d. planuojamas įvesti registracijos mokestis šiek tiek pakoreguos naudotų automobilių rinką. Senesnių automobilių savininkai juos bus priversti pardavinėti mažesnėmis kainomis, nes pirkėjams teks naujo mokesčio našta", – šių metų prognozes komentuoja M.Buzelis. Pasak rinkos eksperto, gali būti, kad senesnių automobilių sandorių sumažės, nes pardavinėti juos mažesnes pajamas turintiems gyventojams paprasčiausiai bus ekonomiškai netikslinga.

V.Naujanis pardavimų skaičių Kauno automobilių turguje labiausiai sieja su į jį atvykstančiais ukrainiečiais ir šios šalies ekonomine situacija bei mokesčių politika. "Ukrainos rinka yra alkana vakarietiškų automobilių ir jeigu ten sutvarkyta muitų politika ir ji pasidarys palankesnė importuojamiems naudotiems automobiliams, tikiu, kad 2020-ieji gali būti labai geri metai", – viliasi pašnekovas.

UAB "Varanas" vadovas pastebi, kad, pasikeitus mokestinei politikai Ukrainoje, keičiasi ir pirkėjų iš Ukrainos įpročiai. "Automobiliai iš turgaus keliauja nebe po vieną ar du – perpardavėjai iš Ukrainos jau nuomojasi lietuvišką autovežį, kuriuo automobiliai nugabenami iki Lenkijos-Ukrainos pasienio, kur yra iškraunami ir pervaromi per sieną. Neretai į turgų atvažiuoja ir šeimos, norinčios atsinaujinti automobilį arba perpardavėjui pateikiamas konkretus užsakymas, kokio automobilio reikia", – sako pašnekovas. Jis teigia, kad ukrainiečiai, perkantys po kelis automobilius pasitelkia ir vietinių pagalba, o automobilis iki Lenkijos-Ukrainos pasienio nuvairuojamas lietuvio, kuris iš ten grįžta pats. "Tokia nauja paslauga – automobilių pervarinėtojas", – juokiasi V.Naujanis.

Ir "Audi", ir BMW

Klaipėdiečio Seimo nario Gintaro Vaičekausko įkurta feisbuko paskyra "Reidas TV" sulaukė piliečio užfiksuotų kone mistinės situacijos fotografijų.

Netoli buvusio Lukiškių kalėjimo sostinėje žmogus skirtingomis dienomis užfiksavo skirtingus automobilius, paženklintus tokiu pat valstybiniu numeriu.

Vieną dieną kanadietiškais numeriais į Lukiškių skersgatvį atriedėjo juodos spalvos "Audi" visureigis, o kitą dieną čia stypsojo jau baltos spalvos BMW, paženklintas lygiai tokiais pat numeriais.

Gintaras Vaičekauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kas gali paaiškinti, kodėl prie buvusio kalėjimo, ties draudžiamuoju kelio ženklu, statomi du skirtingi automobiliai su vienodais užsieninės registracijos numeriais? Kyla įvairių minčių – gal kažkas nenori būti atpažintas vaizdo kamerų, galbūt nenorima mokėti už stovėjimą gatvėse, o gal kažkam giliai nusispjaut švilpiant pro greičio matuoklius? Man visa tai labai panašu į kriminalą, tačiau nežinau, kodėl niekas nesiaiškina situacijos", – klausimus kėlė klaipėdietis G.Vaičekauskas.

Važiuoja pakaitomis?

Situaciją užfiksavęs Jurijus dienraščio žurnalistams pasakojo, esą jo dėmesį patraukė tai, jog užsienietiškais numeriais ženklinti automobiliai pažeidinėjo eismo taisykles.

Man visa tai labai panašu į kriminalą, tačiau nežinau, kodėl niekas nesiaiškina situacijos?

"Automobiliai buvo užfiksuoti skirtingu metu, kurį laiką važinėjo "Audi", vėliau kurį laiką matydavau BMW. Abi mašinos – ženklintos tuo pačiu numeriu. Dar prieš tai, kiek anksčiau, atvažiuodavo kitas BMW, su kitais kanadietiškais numeriais, turiu ir jo nuotrauką, bet daugiau nesirodo. Iš esmės mašinos pasirodo pakaitomis. Dabar nuotraukose užfiksuoti BMW ir "Audi". Mašinos, beje, europinės, numeriai NON-LIC, o tai veikiausiai reikštų NON-License – be licencijos, tačiau čia tik spėjimas", – pastebėjimais dalijosi gyventojas.

Žmogaus dėmesį patraukė tai, kad automobiliai buvo pastatomi būtent toje pačioje vietoje.

"Skersgatvyje jie statomi už stovėti draudžiančio ženklo – kaip tai paaiškinti kitaip, jei ne tyčiniu išsidirbinėjimu iš taisyklių? Turbūt taip galima ir pro greičio matuoklius važiuoti ir vargo nematyti, nes baudos nepasieks", – piktinosi vyrukas.

Tykojo vairuotojo

Viešumoje pasirodžiusi informacija patraukė ir Vilniaus kelių policijos tarnybos pareigūnų dėmesį.

Tiesa, kelis kartus nuvykę į Lukiškių skersgatvį, pareigūnai šių automobilių nebeaptiko.

"Ar galima važinėti tuo pačiu valstybiniu numeriu skirtingais automobiliais? Manau, kad ne. Tačiau, kol nepatikrinome konkrečių šių mašinų registracijos dokumentų, nieko daugiau negalime pasakyti. Ten yra vaikų darželis Gal kas vaikus į jį veža. Situaciją dar stebėsime", – pažadėjo Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Apie numerius dvynius daugiau informacijos turi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Jie ne kartą yra sulaikę automobilius, vadinamus dvyniais, kai juos buvo bandoma pergabenti per valstybės sieną.

Dažniausiai nusikaltėliai pasinaudoja realiai egzistuojančio automobilio duomenimis.

Pagal jo identifikavimo duomenis paruošiamas kitas tokios pat spalvos ir markės automobilis, tik jam pagaminami suklastoti numeriai, perkalamas kėbulo numeris.

Rado landą?

Šiuo atveju pasieniečių operatyvininkai nelinkę manyti, jog mašinos buvo paruoštos išgabenti.

"Panašu, jog tokiu būdu mėginama išvengti pašalinio dėmesio. Jei nenori, kad tave pamatytų, fiksuotų matuokliai ar mokėti baudų, galima mėginti tokiu būdu nuslėpti galimybę tave identifikuoti. Tačiau klausimas – iš kur reikėjo gauti tokius numerius? Jei jie atvažiavo kažkieno automobilio bagažinėje, jau tai yra kriminalas. Bet galbūt automobilius kas nors įsigijo aukcione. Tuomet tai jau kita istorija", – tikino pasieniečių operatyvininkas.

Pareigūnas kėlė versiją, jog aukcione įsigijus kad ir kanadietišką automobilį, žmogus gauna nuosavybės dokumentus pagal automobilio VIN numerį.

"Tuomet pagal VIN numerį apsidraudi ir gali važinėti. Nesu įsigilinęs iki galo, tačiau gali būti, jog automobilių gabentojai yra suradę pusiau legalią, pusiau nelegalią landą", – įtarė pareigūnas.

Be numerių – nė iš vietos

Ši versija sukėlė abejonių Draudikų biuro direktoriui Algimantui Križinauskui.

"Labai įdomi istorija, suintrigavote. Bet niekas pagal VIN numerį transporto priemonių nedraudžia. Atskaitos taškas yra valstybiniai numeriai. Gali būti tik kelios išimtys. Tarptautinė sistema numato tokią galimybę, kai, pavyzdžiui, žmogus perka automobilį Vokietijoje. Prieš važiuodamas į Lietuvą,pirkėjas pagal europines direktyvas gali kreiptis į lietuvišką draudimo bendrovę ir gauti pasienio draudimo liudijimą vokiškiems automobilio numeriams", – situaciją mėgino paaiškinti A.Križinauskas.

Egzistuoja ir dar viena išlyga – kai automobilis ruošiamas registracijai, gali būti išduotas draudimo polisas, nors automobilis dar nėra registruotas "Regitroje".

"Tokiu atveju keičiasi savininkas, valstybiniai numeriai, bet automobiliu dar reikia nuvykti iki "Regitros". Yra suteikiama teisė apsidrausti automobilį, bet "Regitra" po registracijos įrašo valstybinius numerius į tuščią langelį. Tik tai yra kraštutiniai atvejai, nes, jei automobilis yra registruotas ne Lietuvoje, lietuviškų draudimo bendrovių jis nėra draudžiamas", – patikino A.Križinauskas.

Nukals ką tik nori

Įmonės "Varanas", valdančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis turėjo savą versiją.

Versija: V.Naujanis spėjo, jog kanadietiškais automobiliais prekiaujantys gudruoliai nusprendė įžūliai pamaustyti Kelių policijos pareigūnus – ant mašinų suka vis tą patį numerį. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

"Egzistuoja vadinamieji "garažiniai" numeriai. Įmonės, kurios užsiima automobilių gabenimu, turi tokią galimybę. Juk automobilis turi kažkokiu būdu pasiekti "Regitrą" ar atlikti techninę apžiūrą. Bet esu girdėjęs kitą įdomų dalyką, esą Lenkijoje yra fabrikėliai, kurie gamina tam tikrų šalių valstybinius numerius. Pavyzdžiui, perkant automobilį Olandijoje, jų vadinamoji "Regitra" pasilieka olandišką numerį. Žinau, kad Lenkijoje galima pasidaryti tokį numerį. Nežinau, ar tai yra legalu ar ne, bet viską šiais laikais padaro", – pastebėjo V.Naujanis.

Iš pirmo žvilgsnio, pasak V.Naujanio, atrodo, jog sostinėje užfiksuota situacija panašėja į lietuvių gudročių demonstruojamą išmonę.

"Mano galva, kažkas prekiauja kanadietiškais automobiliais. Stovi mašinos, o važiuoti reikia. Va ir pasiima, prisisuka turimus numerius ir važiuoja. Mašinos veikiausiai Kanadoje jau yra išregistruotos. O Lietuvoje jos gali važinėti tik su lietuviškais numeriais. Beje, už automobilio vairavimą iš viso be valstybinių numerių yra kur kas mažesnė bauda, nei už važiavimą naudojant  kito automobilio numerius", – nuomonę išsakė V.Naujanis.

Pasak jo, užsieniečiams, grįžtantiems į kilmės šalį, Kanadoje galiojančios taisyklės leidžia vieną automobilį išsivežti nemokant muitų.

"Pavyzdžiui, lietuvis nusprendžia persikelti gyventi į Lietuvą. Vieną automobilį jis gali išsivežti be muitų. Lietuvoje jis vis tiek privalo automobilį registruoti. Bet ši situacija tuojau pat išaiškės, kai tik policija susistabdys šiuos automobilius. Taip sakant, – iki pirmo sustojimo. Bent jau Kaune policija labai reaguoja į automobilius su kitos šalies valstybiniais numeriais", – pastebėjo V.Naujanis.

Baudos – skirtingos

Kelių eismo taisyklės numato, jog įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų, taip pat gali būti skiriamas vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais vairavimas užtraukia baudą nuo 240 iki 340 eurų, taip pat gali būti skirtas vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

„Tam turėtų ruoštis pardavėjai, ypač taršesnių automobilių, nes žmonės, siekdami sutaupyti kelis šimtus eurų, suskubs įsigyti automobilį prieš Naujus metus, kad to mokesčio išvengtų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis pritaria, kad planuojamas mokestis paveiks prekybos mastą.

Jo teigimu, įsigaliojus mokesčiui, senesnių taršesnių automobilių prekyba gali stoti.

„Jei Lietuvoje pirkti automobilį, kurio vertė, pavyzdžiui, yra 1,5 tūkst. eurų, ir tas taršos mokestis gali būti kokie 800 eurų, tai, be abejo, kad lietuvis tokio tikrai nebepirks“, – sakė V. Naujanis.

Mokės dauguma dyzelinių automobilių pirkėjų

Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų taikomas toms dyzelinio variklio transporto priemonės, kurių CO2 išmetimai viršija 115 gramų per kilometrą.

Jei automobilis varomas benzinu ar dujomis, mokestis būtų taikomas išmetimams viršijus 130 gramų per kilometrą.

Pasak bendrovės „AutoTyrimai“ vadovo Roberto Cickevičiaus, mokestį mokės absoliuti dauguma Lietuvoje populiarių dyzelinių automobilių pirkėjų.

„Aš manau, kad, kalbant apie dyzelinius automobilius, pateks kokie 95 proc., nes čia nepateks tik patys naujausi ir maži dyzeliniai automobiliai, kurie yra brangūs ir kurių paklausa per pastaruosius trejus metus yra smarkiai sumažėjusi“, – BNS sakė R. Cickevičius.

„AutoTyrimų“ duomenimis, tarp naujų automobilių 130 gramų CO2 emisijos ribą viršijo du trečdaliai nuo 2018-ųjų pradžios Lietuvoje registruotų naujų benzininių automobilių.

Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.

Argumentai už ir prieš

Aplinkos ministerija tikina, kad priėmus įstatymą Lietuvoje ilgainiui sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių.

Iš šio mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 29 mln. eurų per metus. Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.

Pasak Ž. Maurico, mokestis gali paskatinti gyventojus pamąstyti apie automobilio taršą. „Ne vien tik lazdos principu formuojama nuomonė, bet taip pat ir šviečiant visuomenę ir parodant, kad jūs pirkdami tokį automobilį prisidedat prie papildomo gamtos teršimo, ir vien tai skatina domėtis. Prieš kokius 4-5 metus, apskritai kaip kriterijaus nebuvo taršos dedamosios, priešingai nei daugumoje Vakarų Europos šalių“, – sakė Ž. Mauricas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė sako, kad priemonės nelabai atitinka deklaruojamo tikslo.

„Nėra praktiškai tokių naujų automobilių, kurie nepapultų po tuo mokesčiu. Tai reiškia, kad tai yra praktiškai universalus mokestis visiems, perkantiems automobilį“, – BNS sakė I. Valeškaitė.

Kauno turgaus bendrovės direktorius V. Naujanis svarsto, kad nėra teisinga taršos mokestį pririšti prie techniniame pase nurodytos CO2 emisijos, nes techniškai taršesni automobiliai gali stovėti garaže ir teršti aplinką mažiau, nei tokie automobiliai, kurių tarša techniškai yra mažesnė, bet jie eksploatuojami daugiau.

Jis sako, kad žmonės taršius automobilius perka ne todėl, kad jiems nerūpi aplinka, o todėl, kad naujesnių, mažiau taršių modelių dauguma paprasčiausiai neįperka.

Atsakomybė partneriams

Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis tikina kasdien atsakinėjantis į tuos pačius klausimus. "Atsakymas visiems tas pats – Kauno automobilių turgus niekur nedings, tiesiog po kurio laiko tie, kurie atvažiuos įsigyti automobilio į turgų, galės užsukti ir į prekybos centrą įsigyti reikiamų indų ar puodų arba kastuvų bei grėblių", – nestokodamas geros nuotaikos pasakojo V.Naujanis.

Pasak pašnekovo, automobilių prekybininkai ir visi norintieji parduoti savo transporto priemonę yra laukiami Kauno automobilių turguje, o vietos eksponuoti parduodamą automobilį nepritrūks. "Mes labai vertiname savo verslo partnerius – žmones, kurie turguje prekiauja jau ne vienus metus, kuriems automobilių prekyba jau tapo šeimos verslu ir tuos, kurie tik retsykiais užsuka į turgų – parduoti turimo ar įsigyti kito automobilio", – pasakojo automobilių rinkos ekspertas.

Kauno automobilių turgus, pradžioje buvęs tik vieta, kurioje susirinkdavo pardavėjai, ilgainiui tapo naudotų transporto priemonių prekybos salonu po atviru dangumi, kur teikiamos ir automobilio priežiūros bei aptarnavimo paslaugos – įsikūrė remonto dirbtuvės, paslaugas pradėjo teikti draudimo kompanijos, o įsigijusieji automobilį čia pat dokumentus galėjo sutvarkyti užsukę į valstybės įmonės "Regitra" filialą. "Atsirado ir finansines – lizingo paslaugas teikiančių bendrovių, tad net jei žmogus nusprendžia įsigyti brangesnį automobilį, tačiau jam pritrūksta pinigų, sprendimas randamas čia pat", – pasakoja V.Naujanis.

Pirkėjų ir pardavėjų kryžkelė

V.Naujanis juokauja, kad vienintelis nepatogumas, kuris gali atsirasti dėl greta išdygsiančio naujo prekybos centro – kurį laiką greta turgaus triukšmausianti statybinė technika ir kylančios dulkės, tačiau tai niekis palyginti su sunkumais, kuriuos per ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko veikia Kauno automobilių turgus – matė V.Naujanis ir susidūrė automobilių pardavėjai.

Galime sakyti, kad turguje jau lankosi antroji, o kartais ir trečioji pirkėjų karta.

"Galime sakyti, kad turguje jau lankosi antroji, o kartais ir trečioji pirkėjų karta. Turgaus veiklos pradžioje čia automobilius pirko seneliai, vėliau ieškojo jų vaikai, o dabar į turgų užsuka vaikaičiai. Tą patį matau ir žvelgdamas į prekybininkus – dalis jų keitėsi, atėjo naujų, kurie plėtojo naudotų automobilių verslą, vieniems per krizes pavyko išsilaikyti, kitiems teko verslus uždaryti, tačiau yra tokių, kurie turguje darbuojasi nuo pat jo atidarymo pradžios", – prisimena V.Naujanis.

Bendrovės "Varanas" vadovas pasakoja, kad per ilgus veiklos metu keitėsi automobilių markės, jiems išleidžiamos sumos, valiutos ir pirkėjai. "Turguje matėme ir sutikdavome ne vienos šalies žmonių, nes automobilių čia sau ieškojo ir tebeieško ne tik lietuviai, bet ir kaimynai latviai, estai dabar itin dažni svečiai – ukrainiečiai, juos vejasi ir moldavai. Anksčiau turguje dažnai būdavo galima sutikti kazachus, kirgizus, uzbekus, baltarusius, rusus ir t.t. Kauno automobilių turguje susitikdavo ir draugiškai sugyvendavo daugelių kultūrų atstovai. Londoną visi linkę vadinti tautų katilu, ne ką mažesnis tautų katilas būna ir automobilių turguje", – tvirtina V.Naujanis.

Ekonomikos indikatorius

Kauno automobilių turgus išgyveno ir ne vieną ekonominę krizę – vienos buvo pasaulinio masto, kitos susijusios su politiniais procesais.

V.Naujanis turgaus aukso amžiumi vadina laikus, kai automobilių įsigyti į Taikos prospektą atvažiuodavo kazachai, baltarusiai ir rusai. Automobiliai nenutrūkstančia grandine autovežiais keliaudavo į Kauno automobilių turgų, būdavo perkraunami į automobiliams gabenti pritaikytus vagonus ir iškeliaudavo į Kazachstaną ar Rusiją, tačiau įsikūrus Muitų sąjungai, tai baigėsi ir turguje besidarbuojantiems verslininkams atėjo liūdnesnis periodas. Dabar jie gali kvėpuoti šiek tiek lengviau, nes automobilių sau ieško ukrainiečiai, tiesa, jų finansinės galimybės kur kas prastesnės nei anksčiau minėtų kazachų ar rusų bei baltarusių – perkami pigesni automobiliai ir mažesniais kiekiais, tačiau turgaus prekeiviai spėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir į Kauną atgabena tokių automobilių, kurie patrauklūs jų ieškantiems užsieniečiams.

"Išties turguje rasime tokių automobilių, kokių reikia ir lietuviams, ir iš kitų šalių atkeliaujantiems pirkėjams. Turguje dirbantys žmonės labai jaučia ekonomines gyventojų nuotaikas. Jeigu žmonės pradeda pirkti brangesnius automobilius, vadinasi, į ateitį jie žvelgia optimistiškai, jeigu pradeda ieškoti pigesnių ar labiau derėtis, dėl savo finansinės ateities jie nėra užtikrinti. Tad turgus yra savotiškas indikatorius, pagal kurį galima nustatyti ekonomines gyventojų nuotaikas", – atvirauja V.Naujanis. Tad išgyvenus įvairiausių ekonominių nuopolių ir pakilimų, naudotų automobilių prekyba užsiimantys verslininkai ir Kauno automobilių turgaus vadovai, prekybos centro kaimynystės nė kiek nesibaimina ir niekur iš Taikos prospekto nebėga.

Augo skaičius

Nors šiemet daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui, kartu su Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovu leidžiamės ne į tokius senus laikus.

Valentinas Naujanis Kauno automobilių turgui vadovauja ketvirtį amžiaus – 25 metus. Taigi jis vienas tų žmonių, galintis tiksliausiai nupasakoti, kokius automobilius nepriklausomybės pradžioje pirko lietuviai ir kokie pokyčiai per tuos metus įvyko automobilį perkančio lietuvio sąmonėje.

"Po 1990 m. daugiausia automobilių Lietuvoje vis dar sudarė rusų gamybos VAZ, "Moskvič", ZAZ, o tų laikų geriausias SUV ir visureigiais buvo "Niva" ir UAZ. Nepriklausomybės atgavimo aušroje turimas iš Vakarų Europos šalių atkeliavęs automobilis reiškė, kad tarp piliečio giminių yra tų, kurie anksčiau pasitraukė į Vakarus", – prisimena V.Naujanis.

Remiantis statistiniais duomenimis, 1990 m. Lietuvoje buvo beveik 493 tūkst. automobilių, 1995-aisiais jų skaičius pašoko iki 685 tūkst, o 2000 m. buvo apie 1,1 mln. automobilių. Taigi per dešimtmetį jų skaičius išaugo dvigubai.

"Išaugo ne tik kiekybinis matas, tačiau ir kokybinis. Automobilių parko veidas itin pasikeitė – rusiškus automobilius išstūmė vakarietiški", – sako V.Naujanis.

Nestigo užsieniečių

Pašnekovas prisimena, kad savo veiklos pradžioje turguje būdavo vos apie 800 automobilių, o lietuviai nebuvo pagrindiniai pirkėjai.

"Gausiausiai automobilius pirkdavo rusai, tad turgus buvo savotiška automobilių perkrovimo vieta. Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau", – teigia V.Naujanis.

Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau.

Viskas tęsėsi iki 1998-ųjų finansinės krizės. Ji lėmė rusų pirkėjų sumažėjimą, tačiau juos nežinia kaip pakeitė kazachai. "Kaip jie atrado Kauno automobilių turgų, sunku pasakyti, tačiau jų atvažiuodavo vis daugiau. Pradžioje jie rinkosi išskirtinai "Mercedes-Benz" automobiliais, o vėliau susidomėjimo sulaukė ir kitų vokiškų bei japoniškų markių automobiliai. Paskui kazachus atvažiavo ir kirgizai. Tiesa, pastarieji rinkdavosi pigesnius automobilius nei jų kolegos iš Kazachstano", – prisimena pokalbininkas. Tuomet buvo turgaus aukso amžius. Bendrovės "Varanas" vadovas skaičiuoja, kad turguje buvo eksponuojama iki 8–9 tūkst. automobilių, o iš Lietuvos jie buvo išvežami ne pavieniui, o autotraukiniais.

Turgus savo veiklos pradžioje dirbdavo vos vieną dieną per savaitę, tačiau pirkėjų stygiumi nebuvo skundžiamasi. "Automobilius tuomet pirkdavo gana neblogai. Būdavo net sakoma, kad jeigu per tris kartus automobilio nepavykdavo parduoti, tai labai nesiseka. Pagrindinė turgaus valiuta buvo JAV doleriai", – prisimena V.Naujanis.

Pamilo vokiškuosius

Nuo pat prekybos automobiliais iš Vakarų Europos pradžios lietuviai prisiekė meilę vokiškiems automobiliams. Populiariausi turguje buvo "VW Jetta", "VW Golf", "Ford Scorpio", "Ford Sierra", "Opel Cadett", "Opel Ascona".

"Gal ta meilė vokiškiems automobiliams susiklostė natūraliai, nes daugiausia automobilių atkeliaudavo būtent iš tos šalies, tad ir automobiliai buvo vokiški", – svarsto V.Naujanis. Tiesa, per tuos 25-erius metus, kiek savo veiklą vykdo Kauno automobilių turgus, nelabai kas ir pasikeitė – lietuviai vis dar mieliausiai renkasi vokiškus automobilius, nors greta jų jau savo vietą atranda ir japoniški bei prancūziški egzemplioriai. O automobilių pirkėjų srautai išlieka panašūs kaip ir nepriklausomybės pradžioje – pusę atvykstančiųjų rinktis automobilių sudaro lietuviai, kitą pusę – užsieniečiai: iš pradžių buvo rusai, juos pakeitė kazachai, kirgizai ir baltarusiai, o dabar turguje laukiamiausi ukrainiečiai bei jų kaimynai moldavai.

"Jeigu Lietuva nebūtų tranzito šalimi ir automobilių nepirktų užsieniečiai, matyt, vis dar dauguma važinėtume senais "Passat" ar "Jetta", – svarsto V.Naujanis. O pagrindinis kriterijus lietuviui renkantis automobilį visus metus išliko tas pats – kaina. Kiek pinigų žmogus turi, už tokią sumą automobilį ir renkasi.

Rizika maža

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis ragina nepanikuoti – tokių automobilių į Lietuvą gali patekti vos vienas kitas. Ketvirtį amžiaus naudotų automobilių rinką stebintis vyras dienraščiui sako, kad patys lietuviai neturėtų labai baimintis įsigyti skenduolį.

"Pirmiausia dėl to, kad pirkti, gabenti per Atlantą ir remontuoti apsimoka tik prabangų automobilį, kuris galėtų būti parduodamas už kokius 30 tūkst. eurų", – svarsto pašnekovas. Rizika nusipirkti automobilį, kuris išgyveno hidrosmūgį, V.Naujanio įsitikinimu, labai išaugtų, jeigu potvyniai nusiaubtų Vokietiją, Prancūziją, Italiją ar Beniliukso šalis, nes būtent iš minėtų valstybių į Lietuvą atkeliauja didžiausias skaičius naudotų automobilių.

Specialistas neatmeta galimybės, kad skenduolių anksčiau paminėtose šalyse gali prisipirkti vietiniai turkai, kurie suremontavę automobilį pardavinės jį Vokietijoje ar kitoje šalyje kaip eksploatuotą joje. "Bet čia vėl grįžčiau prie išsakytos minties, kad toks automobilis bus gana brangus, o tai mažina tikimybę, kad jis atsidurs Lietuvos keliuose", – teigia V.Naujanis.

Detali apžiūra

Nors pašnekovas abejoja, kad Lietuvoje atsiras daug hidrosmūgius išgyvenusių automobilių, skaitytojams pateikė ir ne vieną patarimą, kaip atpažinti automobilį, kuris buvo užlietas vandens. Beje, kuo naujesnis automobilis, tuo daugiau eibių prikrečia jį apsėmęs vanduo, nes naujuose automobiliuose itin daug elektronikos, tad vanduo jai yra didžiausias priešas.

Pasak bendrovės "Varanas" vadovo detalaus automobilio skrodimo atlikti negalima, tačiau skyrus pakankamai dėmesio atidžiai perkamo automobilio apžiūrai galima įtarti, kad automobilis buvo skendęs.

"Skendę automobiliai turi korozijos požymių tokiose vietose, kur jų net neturėtų būti. Ypatingą dėmesį reikia skirti ir žibintų reflektoriams. Jeigu automobilis buvo paniręs, tai vandens lašų fragmentai ant reflektorių turėtų būti lengvai pastebimi. Jeigu automobilis kelia daug įtarimų, reikėtų išnaršyti visas, net ir sunkiai prieinamas automobilio vietas – pakelti visus automobilio kilimėlius, nuimti durelių apmušalus ar net pakelti priekinį prietaisų skydelį, oksidacijos žymės atsiranda ir ant skendusio automobilio aliuminio detalių", – vardija galimus įrodymus, kad automobilis skendęs V.Naujanis.

Jeigu automobilis kelia daug įtarimų, reikėtų išnaršyti visas, net ir sunkiai prieinamas automobilio vietas.

Bėda – ne tik elektra

Elektrinė automobilio dalis nėra vienintelis dalykas automobilyje, kurį sužaloja vanduo. Net ir tos automobilio dalys, kurios yra paruoštos didelėms apkrovoms ir atsparios išoriniam poveikiui, patiria rimtų gedimų.

"Variklis ir automobilio transmisija taip pat nėra hermetiški, todėl pro alsuoklius ar kitas angas į vidų patekęs vanduo sukuria korozijos židinius. Pavyzdžiui, automatinės pavarų dėžės tepalas tampa klampus lyg emulsija, todėl vėliau šis agregatas gana greitai sugenda. Tas pats nutinka ir visiems įtempimo guoliams", – pasakoja V. Naujanis.

Specialisto tvirtinimu, skenduoliui nepakanka vien tik pakeisti elektros instaliaciją. Reikia ieškoti naujų borto kompiuterių, saugos pagalves aktyvinančių daviklių, keisti pačias pagalves, nes jos gali nebeveikti eismo įvykio metu.

Potvynio pažeidimai paprastai sumažina automobilio rinkos vertę net 70 proc. Kadangi dėl vandens poveikio per tam tikrą laiką pradeda rūdyti ir oksiduotis elektros bei mechaninių dalių komponentai, tikrieji automobilio pažeidimai negali būti pastebėti iš pradžių, o ateityje jie pareikalaus didelių remonto išlaidų. Galiausiai potvynių apgadintos transporto priemonės, pagal draudikų apibrėžimą, yra tiesiogiai pavojingos saugumui. Niekas nežino, kada korozijos paveikti gali sugesti stabdžių sistemos ar kiti saugos komponentai ir automobilis taps ypač pavojingas vairuojant.

Kaip pergudrauja?

V. Naujanis taip pat pasakoja, kad JAV naudojami įvairiausi būdai pažymėti automobilio techninę būklę. Kai kuriose valstijose galioja teisės aktai, kuriuose reikalaujama, kad potvynio sugadintas automobilis būtų specialiai pažymėtas "flood" (liet. potvynis), "water damaged" (liet. pažeistas vandens) ir t.t. Šiuos žymėjimus naudoja ir draudimo bendrovės, taigi automobilio dokumentuose būna pažymima, kokie pažeidimai jam nutikę.

Po potvynio apie paskendusį automobilį pranešęs savininkas gauna draudimo bendrovės išmoką, o ši perduoda automobilį išmontavimo aikštelei, tačiau perpardavėjai tokius automobilius nuperka, neretai perveža į kitą valstiją ir taip parduoda. Automobilis keliauja ne vieną dieną per Atlanto vandenyną padaro dar daugiau žalos automobiliui, tad įdėmi apžiūra – vienintelis išsigelbėjimas, jei nenorite įsigyti skenduolio.

Ženklai, kad automobilis skendęs

Dėmės. Vanduo ir dumblas salone palieka sunkiai išvalomų dėmių. Jų galima rasti ir ant žibintų veidrodinių paviršių.

Kvapas. Jį iš permirkusio automobilio panaikinti gana sunku.

Rūdys. Jų reikia ieškoti sunkiau prieinamose vietose bagažinėje, po įvairiomis gumomis, salone.

Gedimai. Būtina atkreipti dėmesį į elektroninės dalies darbą, pažiūrėti, ar veikia lemputės, radijas ar nepakeistas prietaisų skydelis.

Dokumentai. Jei įmanoma, reikia patikrinti, kur registruota ar pastarąjį kartą remontuota transporto priemonė. Gali paaiškėti, kad ji atkeliavo būtent iš potvynio nualinto regiono.