-
Šventinio stalo rutina veikia ir nuotaiką 1
„Emocijoms, susijusioms su tam tikro maisto vartojimu, didžiausią įtaką daro mūsų patirtys. Nenuostabu, kad švenčių akimirkomis, kai patiriame malonių emocijų, mums maistas gali atrodyti skanesnis“, – atskleidžia KTU mokslininkė, Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė.
Pasninkavimo įtaka
Santykis su maistu šventiniu laikotarpiu gali pakisti ne tik dėl patiriamos įtampos, bet ir dėl sąmoningo pasirinkimo. Advento laikotarpiu krikščionybėje priimtina laikytis pasninko, atsisakyti mėsos ir pieno produktų. Tačiau A. Zabulionė teigia, kad pasninkas susijęs ne tik su mityba, bet ir kitais gyvenimo aspektais; jo metu dažnai supaprastėja ne tik maistas, bet ir pasninko besilaikančiųjų kasdienybė. Tai – rimties ir vilties metas, turintis gilesnę prasmę.
Visgi gilindamasi į maisto aspektą, mokslininkė teigia, kad toks švenčių laukimas gali būti naudingas: „Kai savo kasdienį maistą ir veiklas apribojame, atsitraukiame šiek tiek nuo to, kas skanu ir smagu, sulaukę Kalėdų patiriame didesnį džiaugsmą.“
Tai mokslininkė paaiškina remdamasi biochemijos žiniomis: valgant maistą išsiskiria dopaminas – pasitenkinimo, malonumo ir motyvacijos suteikiantis neuromediatorius, kitaip dar vadinamas laimės hormonu. Kuo valgomas maistas vienodesnis ir nuobodesnis, tuo dopamino išsiskiria mažiau. Tuomet žmogaus organizmas reikalauja saldaus, riebaus ar labai sūraus maisto, norėdamas gauti didesnį šio hormono kiekį.
„Adventas tam ir yra, kad keturias savaites apribojus maistą, viską ragaudami prie šventinio stalo gautume didžiulį pliūpsnį dopamino, o kartu ir šventinio džiaugsmo ir teigiamų emocijų“, – samprotauja A. Zabulionė.
Vis dėlto, nerekomenduojama pasninkauti nuolatos – toks savęs ribojimas nepatartinas ir dažniausiai atveda prie persivalgymo. Ekspertės teigimu, kuo labiau asmuo save riboja, tuo atsiranda didesnė persivalgymo tikimybė.
Kalėdos dažnai tampa puikiu to įrodymu – žmogus, nuo naujų metų nusiteikęs susitvarkyti mitybos įpročius, dažnai švenčių metu leidžia sau valgyti tai, ko žada riboti ateityje, tuomet praranda saiką ir persivalgo.
„Viskas, kas uždrausta, visada patraukliau“, – papildo A. Zabulionė.
Jautrus laikas
KTU psichologas Eimantas Lukoševičius pabrėžia, kad šventės – emociškai jautrus laikotarpis ne tik dėl dažno jaučiamų emocijų intensyvumo, bet ir dėl kintančio santykio su maistu ir padidėjusių persivalgymo galimybių. Todėl pirmiausia psichologas rekomenduoja kalėdiniu laikotarpiu savęs negraužti.
„Jei nusprendėte švenčių metu laikytis įprastos mitybos, bet to padaryti nepavyko, nepulkite savęs kaltinti. Visų pirma, pagalvokite, kaip elgtumėtės su artimuoju, jei jis atsidurtų tokioje situacijoje. Tikėtina, artimajam persivalgius kartą ar du, nepultumėte jo kaltinti ir gėdinti. Pamėginkite taip elgtis ir su savimi“, – pataria E. Lukoševičius.
Jei nusprendėte švenčių metu laikytis įprastos mitybos, bet to padaryti nepavyko, nepulkite savęs kaltinti.
Pasak jo, savigrauža gali tik nuliūdinti, sukelti nerimo ir papildomos įtampos, dėl kurios išsiskiria hormonai kortizolis ir adrenalinas, kurie gali paveikti įvairias kūno funkcijas, įskaitant ir virškinimą. Tai gali pasireikšti apetito praradimu, skrandžio skausmu ar net pykinimu.
E. Lukoševičius primena, kad Kalėdų laikotarpis ir maisto tema ypač jautrūs valgymo sutrikimų turintiems žmonėms, todėl ragina būti supratingiems: „Reiktų vengti pokalbių ir komentarų apie svorį, dietas, porcijų dydį ar kūno formas, nes tai gali iššaukti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su valgymo sutrikimu, pavyzdžiui, badavimą.
Nepamirškite, kad valgymo sutrikimai yra susiję ne tik su maistu, bet ir su žmogaus vidine būsena, jausmais. Leiskite žmogui, turinčiam valgymo sutrikimų, pasirinkti, ką valgyti, susiplanuoti savo šventinio stalo patiekalus. Tai suteiks kontrolės jausmą ir sumažins nerimo lygį.“
Psichologas taip siūlo per šventes negalvoti vien apie maistą: su artimaisiais žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, užsiimti kūrybinėmis veiklomis ar pasivaikščioti.
Detoksikacija nenaudinga
„Kad ir kokius mitybos principus žmogus taikytų kasdienybėje, vienas aspektas yra ypatingai svarbus. Tai – įvairovė. Būtent įvairovė užtikrina visų reikalingų medžiagų gavimą, ypač jei žmogus skuba, daug dirba, o maistui dėmesio lieka nedaug. Nors ir su išimtimis per šventes, įvairovė turėtų būti mūsų mitybos siekiamybė“, – teigia A. Zabulionė
Ji pažymi, jog įsitikinimas, kad po švenčių ir persivalgymo reikalinga detoksikacija, – klaidingas: „Tokie veiksmai nereikalingi jokia proga ir jokiu metų laiku, jei organizmas yra sveikas. Jei žmogus turi funkcionuojančią kvėpavimo sistemą, sveikus inkstus, kepenis ir odą – nereikalingų medžiagų šalinimą kasdien atlieka šios sistemos.“
Siūlydama pasitikėti savo organizmu, mokslininkė atskleidžia, kad yra paprastų būdų, kaip galima padėti savo organams apdoroti šventinių skanėstų gausą.
„Nepamiršdami gerti bent po 2 l vandens per dieną, palengvinsite inkstų darbą. Kepenims padėsite į maistą įtraukdami karčių produktų, pavyzdžiui, saujelę gražgarsčių ar kelis šaukštus pelynų arbatos. Labiausiai kepenų darbą apsunkina alkoholis, vartojamas kartu su riebiais produktais, tad rekomenduočiau tokio dueto vengti. Pravartu ir pasivaikščioti lauke, taip žarnyne neužsiliks dujų ir nesijausite tokie apsunkę“, – pataria mokslininkė.
-
Kaip XIX a. atrodė bajoriškų puotų stalas Lietuvos dvaruose? 1
Lietuvos dvarų kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius pažymi, kad XIX amžiaus Lietuvos bajorų puotose ant stalų jau būdavo tie įrankiai, kuriuos naudojame ir dabar.
„Jie turėjo beveik viską, ką turime dabar. Susiformuoja įrankių komplektas, atsiranda gausybė įvairių indų. Porcelianas, fajansas... Jie sugula ant stalo ir pietų metu kiekvienam patiekalui pritaikoma tam tikra indo forma, į kurią dedamas žuvies, mėsos patiekalas, sriuba dedama į sriubinę“, – pasakoja M. Daraškevičius.
Anot tyrinėtojo, Lietuvoje pietų metu bajorai valgydavo 5–6 patiekalus, o jei būdavo daugiau svečių, patiekalų galėdavo būti ir daugiau. Taip pat verta išskirti ir tai, kad pietų metu bajorai mėgdavo daryti pertraukas, per kurias eidavo pailsėti, papramogauti – palošti kortomis ar pašokti.
Pasak M. Daraškevičiaus, ant to meto bajoriškos puotos stalo galima rasti įvairiausių valgių – nuo tuo metu egzotiškų artišokų ar bajorų labai mėgtų vėžių iki kiškienos, veršienos, žuvies patiekalų. Taip pat svarbią reikšmę turėjo deserto stalas, kurio viduryje būdavo didžiulis krištolinis dubuo su uogiene ir vaisiais, užpiltais trauktine.
-
Kaip nepersivalgyti per šventes?
Taip pat svarbi priežastis – saiko nebuvimas valgant, sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
„Persivalgymas turi apibrėžimą – tai yra maisto kiekio, kuris nėra normalus kitam sveikam žmogui, suvartojimas per labai trumpą laiką. [...] Sotumas suteikia saugumo jausmą. Tau atrodo, kad yra gera, skanu, sotu, tu gerai gyveni ir t.t. Bet taip jautiesi tik labai trumpai – vėliau ateina savigrauža, kaltė ir negalavimai“, – aiškina gydytojas.
Kaip svarbiausius patarimus, kaip nepersivalgyti, V. Morozovas vardijo šiuos: riboti porcijų dydžius, nenaudoti skonio stipriklių, kurie yra pusfabrikačiuose, padažuose ir maišytuose prieskoniuose, naudoti mažas lėkštutes, daryti pertraukas tarp valgymų ir valgant nevartoti alkoholio.
Pasak šeimos gydytojo, alkoholis turi daug kalorijų, prislopina saiko jausmą, skatina alkio jausmą ir taip rizikuojate nejučiomis persivalgyti.