Seimo nariai iš sandėlio gali imti įvairius suvenyrus, gintarinius karolius ir taip toliau. Iš viso 200 rūšių įvairiausių suvenyrų, kuriuos kompensuoja iš parlamentinių lėšų. Dažniausiai visais šiais daiktais stengiamasi pamaloninti rinkėjus.

Visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad sandėlyje labiausiai prasisuko valstietis V. Ąžuolas. Per trejus metus sandėlį jis sugebėjo patuštinti už beveik 29 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad V. Ąžuolas iš sandėlio paėmė daugiau nei 3 tūkst. rašiklių, daugiau nei pusę tūkstančio saldainių rinkinių ir kavos pakuočių, šimtus puodelių, termopuodelių, skėčių. Taip pat kitų daiktų – kuprinių, sieninių laikrodžių, kvepiančių žvakių, gintarinių karolių ir panašiai.

„Malonu ir tos kavos atsigerti, ir tą saldainį suvalgyti bendruomenės šventėje. Su kolega dažnai važiuojame į kitus renginius, tai kolega nieko neatveža, tik didelį ačiū pasako, bet vis tiek didesnė šypsena pas žmogų, kai gauna nors ir simbolinę dovaną“, – sakė V. Ąžuolas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dovanos už rinkėjų pinigus

Tiesa, neaišku, kiek rinkėjų susimąsto, kad tos atvežtos dovanos pirktos už jų pačių, mokesčių mokėtojų, pinigus.

„Nei A. Tapino įrašai, nei KK2 laidos, kurios aptarinėja mano dovanas, pasikeitimų didelių tikrai neįneš“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

„Čia kiekvieno Seimo nario teisė iš tikrųjų, apsisprendimas ir atsakomybė, kaip jis savo parlamentinei veiklai skirtas lėšas skirsto“, – aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Pareigas „suspenduoja“ 

Kitam Seimo nariui, konservatoriui J. Džiugeliui, parlamentinių lėšų skandalas jau kainavo pirmininko postą Socialinių reikalų ir darbo komitete.

„Gal būtų buvę geriau ir anksčiau, bet aš puikiai suprantu, kad tai yra skausmingi sprendimai“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tačiau J. Džiugelis sakė, kad komiteto pirmininko pareigas suspenduoja.

„Pasižiūrėjus į tarptautinių žodžių žodyną, specialiai dar kartą pasitikrinau, suspenduoti reiškia laikinai neleisti eiti pareigų“, – tvirtino Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

„Statute galimybės suspenduoti komiteto pirmininko pareigų nėra. Tai nėra formalus sprendimas“, – nurodė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Statute galimybės suspenduoti komiteto pirmininko pareigų nėra. Tai nėra formalus sprendimas.

„Tiki, kad gal dar nereikės apleisti posto“, – pridūrė A. Sysas.

Tačiau konservatorių frakcijos seniūnė aiškino, kad nepriklausomai nuo to, kaip J. Džiugelis tai bevadintų, pirmininku jis nebebus. Kas jį pakeis komitete, bus aišku prasidėjus pavasario sesijai.

„Tai reiškia, kad dabar, kol neprasidėjusi plenarinė sesija, nėra kitokio būdo, kaip iš karto įforminti atsitraukimą. Gali vadintis ir taip, bet tai esmės nekeičia“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

J. Džiugelis sakė, kad komiteto pirmininko posto įsikibęs nesilaiko.

„Man nėra svarbu postai, man svarbu politinė darbotvarkė“, – tikino politikas.

Iš pareigų trauktis neskubėjo

Tačiau paaiškėjus jo ryšiams su lobistu Mindaugu Ardišausku, dabar vadovaujančiu atsakingo lošimų verslo asociacijai, iš pareigų trauktis neskubėjo.

„Pirmininkas pasielgtų žymiai solidžiau, jeigu jis paprasčiausiai būtų atsistatydinęs“, – kalbėjo A. Sysas.

Net partijos paragintas, sprendimą žadėjo priimti tik po Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Tiesa, bendražygiai jų jau nebelaukė.

Paklaustas, ar būtų priėmęs šį sprendimą, jei nebūtų sulaukęs partijos spaudimo, J. Džiugelis spekuliuoti nepanoro.

„Nenoriu komentuoti, kas būtų, jeigu būtų“, – teigė jis.

1 tūkst. eurų už 10 valandų darbo?

Kaip ir kam J. Džiugelis panaudojo parlamentines lėšas, trečiadienį aiškinosi net dvi Seimo komisijos – Antikorupcijos ir Etikos ir procedūrų. 23 tūkstančius eurų iš parlamentinių lėšų J. Džiugelis sumokėjo jį konsultavusiam M. Ardišauskui.

„Rengė man ataskaitas, rengė ir prižiūrėjo, kai kuriuos pranešimus spaudai, koregavo ir rašė kalbas. Lygiai taip pat su socialine medija konsultavo“, – aiškino Seimo narys.

J. Džiugelis teigė, kad per trejus metus M. Ardišauskas parengė dvi ataskaitas, 37 pranešimus spaudai, kiek parašė feisbuko įrašų, tiksliai negalėjo pasakyti.

„Norėtųsi matyti ir įkainius už atliktą darbą. Pavyzdžiui, už parengtą ataskaitą, už paruoštą feisbuko įrašą“, – sakė Seimo narys (LRLS) Eugenijus Gentvilas.

Pasirodo, M. Ardišauskui buvo mokama ne už parengtą darbą, o už tai, kiek valandų sugaišo jį rengdamas. Sąskaitose nurodoma, kad J. Džiugelio konsultantas dirbo po dešimt valandų. Kiekviena jų įkainota po 100 eurų.

Klausimų kilo ne tik dėl parlamentinių lėšų pagrįstumo, bet ir dėl interesų konflikto. J. Džiugelis pastaraisiais metais pateikė ne vieną įstatymo pataisą, susijusią su lošimų verslo reguliavimu. M. Ardišauskas žiniasklaidai pripažino, kad vienu metu konsultavo ir J. Džiugelį, ir lošimų bendroves.

„Jis mane informavo, jog konsultuoja lošimų bendroves, bet tuo metu neveikiau lošimo srityje. Proaktyvius veiksmus lošimų srityje pradėjau daryti kovo 9 dieną“, – kalbėjo J. Džiugelis.

„Paskaitysiu čekučių datas, kada jūs mokėjote M. Ardišauskui. Tai jūs mokėjote ir kovo 15, ir balandžio 18, ir birželio 1, ir birželio 30“, – atkreipė dėmesį Seimo narė Agnė Širinskienė.

Ar pagrįstai J. Džiugelis naudojo parlamentines lėšas, tyrimą nusprendė pradėti Seimo etikos sargai.

„Iš viso sandėlį Seimo narys patuštino už 28 842 eurus“, – referuodamas į V. Ąžuolą savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Tapinas.

„Skaidrinam“ duomenimis, 2021-2023 m. laikotarpiu V. Ąžuolas iš Seimo sandėlio pasiėmė 3280 rašiklių, 636 šokoladinių saldainių rinkinius, 566 kavos pakuotes, 195 puodelius su lėkštele, 178 termopuodelius, 78 skėčius, 35 kuprines, 18 sieninių laikrodžių, 15 kvepiančių žvakių, 12 gintarinių vėrinių, 7 staltieses ir 6 gintarines apyrankes. Taip pat – pledų, įkroviklių, segių, užrašų knygelių, kamuolių, gertuvių, namų kvapų ir t.t.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas A. Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Dalis politikų jau spėju sureaguoti į keliamus klausimus dėl parlamentinių lėšų panaudojimo. Dėmesio dėl brangių kompiuterinių ir audio technikos įsigijimų sulaukęs Seimo narys Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš Europos Parlamento rinkimų. Prabangios įrangos nusipirkę konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas, jų kolega Sergejus Jovaiša nurodo paliksiąs nusipirktus telefonus ir kompiuterius Seimo kanceliarijai.

Visgi, daugiausiai abejonių sukėlė konservatorius Justas Džiugelis. Politikas per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už šias paslaugas mokėjo Mindaugui Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai. Portalui 15min.lt M. Ardišauskas patvirtino, jog konsultuodamas J. Džiugelį dirbo ir su lošimų verslu.

Suabejojus, ar Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas nesinaudojo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę įtrauktų lošimų rinkai palankias iniciatyvas, politikas nutarė laikinai suspenduoti vadovavimą SRDK.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Pelno mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 86 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė 40.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad lengvata, kuria 2022 metais pasinaudojo 2,2 tūkst. įmonių, nustatoma išskirtinai stambiam verslui. Pasak jo, pataisos „didina nesurinkimą į biudžetą“.

V. Ąžuolas pateisino tik lengvatą filmų kūrėjams. 

„Kodėl taip nekenčiame smulkaus verslo, individualios veiklos? Ar jie turi tokią lengvatą, pavyzdžiui, 5 proc. pelno mokesčio lengvatą? O ši lengvata suteikia teisę iki 100 proc. pelno lengvata pasinaudoti. Stambiam verslui 140 mln. eurų randame lengvatai pritaikyti“, – teigė V. Ąžuolas.   

„O jeigu tau pritrūko pelno, tą dalį, kiek pritrūko, galima perkelti dar 3-4 metus į priekį. Tai vadinasi, 3-4 metus galės pelno mokesčių UABʼai, ABʼai, stambus verslas nemokėti. Iš vienos pusės, gal tai nėra labai blogai, nes, pavyzdžiui, Latvija, Estija pelno mokesčių išvis neturi, tai konkurencingumo prasme mūsų verslas jau šiandien turi blogesnes sąlygas, negu Latvijos ir Estijos verslas. Turbūt ne veltui Avulis (statybų bendrovės savininkas Arvydas Avulis –BNS) savo įmonę įregistravo Estijoje“, – svarstė jis.  

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, lengvata nėra lygi lengvatai.

„Vienos lengvatos tapo privilegijomis, tai suprantame, kad tokių atsisakymų siūlymai yra pagrįsti, tačiau kitos lengvatos per savo gyvavimo laikotarpį įrodė, kad jos pasiteisina ir kuria vertę. Ir pirmiausia augimui palanki mokestinė sistema yra prioritetas ir tikslas norint pratęsti šias dvi lengvatas filmų gamybai ir investiciniam projektui“, – tvirtino M. Lingė.

Pasak jo, tokia lengvata iki šiol pasinaudojusios įmonės Lietuvoje investavo 938 mln. eurų.

Pataisos numato, kad įmonės, kurios įgyvendina investicijų projektą, apmokestinamąjį pelną galėtų sumažinti dėl patirtų išlaidų ilgalaikiam turtui įsigyti. 

Apmokestinamasis pelnas ir toliau būtų mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas įmonės investicijų projektui ir jis yra nenaudotas bei pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus. 

Lietuvos kino centro atstovas Deimantas Saladžius BNS yra sakęs, kad nepratęsus pelno mokesčio lengvatos kino gamybai, kino industrija patirtų didelių praradimų, nes užsienio kūrėjams nebeapsimokės važiuoti į Lietuvą filmuoti. 

D. Saladžius taip pat pabrėžė, kad lengvata taikoma ne tik užsienio kūrėjams, bet ir vietiniams filmų kūrėjams.

Tokiai Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisai šią savaitę parlamentarai pritarė po pateikimo – už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 19. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Šiuo metu jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) teigia neturinti aiškios pozicijos šiuo klausimu, nes toks sprendimas gali sukelti ir neigiamų pasekmių.

Pataisos autorius liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad moks­li­nin­kai nesutaria, ko­kio am­žiaus as­muo tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mas jau­nu, skir­tin­go­se kul­tū­ro­se eg­zis­tuo­ja skir­tin­gi ro­dik­liai, bet paprastai vyrauja eko­no­mi­niai, so­cia­li­niai, is­to­ri­niai ir kul­tū­ri­niai fak­to­riai.

„Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės, api­brėž­da­mos jau­nus žmo­nes, tai­ko skir­tin­gus am­žiaus cen­zus: nuo 12 iki 16 me­tų – apa­ti­nė ri­ba ir nuo 24 iki 35 me­tų – vir­šu­ti­nė ri­ba. Aukš­tes­nę 35 me­tų ri­bą yra pri­ėmu­sios to­kios vals­ty­bės kaip Grai­ki­ja, Kip­ras, Ru­mu­ni­ja ir Uk­rai­na. To­kiu bū­tu sie­kia­ma už­tik­rin­ti sklan­des­nę nau­jų žmo­nių in­teg­ra­ci­ją į dar­bo, būs­to rin­kas, tai­ko­mą jau­niems as­me­nims“, – sakė jis.

Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad jau­nų as­me­nų api­brė­ži­mas ne­vie­na­reikš­mis ir Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se.

Anot jo, jau­na šei­ma įsta­ty­me api­brė­žia­ma kaip šei­ma, ku­rio­je kiek­vie­nas iš su­tuok­ti­nių yra iki 36 me­tų, ir to­kia šei­ma ga­li gau­ti leng­va­tą būs­tui įsi­gy­ti. Tuo metu da­lis Už­im­tu­mo tar­ny­bos pa­ra­mos me­cha­niz­mo jau­ni­mui pa­sie­kia­ma tik iki 21 me­tų. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je įtvir­tin­ta, jog jau­na­sis ūki­nin­kas ar žem­dir­bys yra iki 41 me­tų.

„Gal rei­kė­tų bū­ti am­bi­cin­giems ir pa­im­ti tą mak­si­ma­lią ri­bą, ku­ri yra Eu­ro­pos Są­jun­go­je, sa­ky­kim, kad bū­tu­me gry­nai vie­no­dai?“ – svarstė jis.

Konservatorius Edmundas Pupinis savo ruožtu tvirtino, kad ES numato paramą įvairioms jaunimo programoms, o jose ga­li da­ly­vau­ti 13–31 me­tų asmenys, todėl ragino šią amžiaus ribą įteisinti kaip jaunimą.

„Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs šian­dien kaip Die­vas jau­čia­tės nu­sta­ty­da­mas am­žių, ka­da žmo­gus ga­li bū­ti jau­nas, ka­da se­nas ir pa­na­šiai. Su­pran­tu, kad rei­kia pri­trauk­ti nau­do­tis lė­šo­mis ir to­dėl tur­būt pri­tem­pė­te šį pro­jek­to pa­tei­ki­mą“, – projektą kritikavo „valstietis“ Robertas Šarknickas.

„O ką da­ry­ti tiems, kam 39-eri ir šir­dy ne su­te­ma?“ – ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Sa­kė­te, kad moks­li­nin­kai ne­ži­no, kas yra jau­nas žmo­gus. Bet yra ži­no­ma, kad sme­ge­ny­se nau­jos jung­tys for­muo­ja­si maž­daug iki 25–27 me­tų. Moks­li­nin­kai tei­gia, kad po ši­to am­žiaus, kai bai­gia­si nau­jų jung­čių for­ma­vi­ma­sis, pra­si­de­da se­nė­ji­mo pro­ce­sas. Kaip jū­sų pa­tai­sa de­ra su žmo­gaus fi­zio­lo­gi­ja?“ – klausė konservatorius Linas Slušnys.

LiJOT prezidentas Domantas Katelė BNS sakė, kad minėtas jaunimo amžiaus pailginimas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių.

Anot jo, paslaugos, kurias dabar gauna jauni žmonės iki 29-erių, priėmus pataisą, gautų asmenys iki 35 metų. Be to, kai kurios Lietuvoje veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos pačios yra nustačiusios, jog jų nariu gali tapti asmuo, kuris nevyresnis negu 35-erių.

Kita vertus, D. Katelė abejojo siūlomo sprendimo nauda.

„Žvelgiant iš kitos pusės, jau dabar pastebima, kad vyresni negu 29 metų žmonės, net galima sakyti, kad vyresni negu 25-erių, į jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukia išskirtiniais atvejais. Tokia tendencija stebima Lietuvoje, užsienio valstybėse tokia praktika yra dažnesnė – pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms dažnai vadovauja 25–26 metų žmonės“, – tvirtino jis.

Pasak LiJOT prezidento, pailginus jaunimo amžių ir daugiau asmenų įgijus teisę į jaunimui skirtas paslaugas, turėtų būti didinimas finansavimas jaunimo politikai įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu.

„Valstiečiai“ taip pat siūlo didinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kurui bei leisti visiems vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą.

„Siūlome panaikinti elektros energijos garantinio tiekimo paslaugai taikomą 25 procentų antkainį. (...) Mūsų nuomone, šis apmokestinimas nėra teisingas (...) Vartotojai nėra kvaili žmonės – jie matydami realią konkurenciją tarp nepriklausomų energijos tiekėjų, galėtų pasirinkti pigiausią jiems siūlomą kainą“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė parlamentaras Arvydas Nekrošius.

Siūlome panaikinti elektros energijos garantinio tiekimo paslaugai taikomą 25 procentų antkainį.

Tuo metu jo frakcijos kolega Valius Ąžuolas apskritai siūlo naikinti garantinio elektros tiekimo paslaugą: „Tada nelieka ir 25 procentų baudos, ir nebelieka, kad tave per prievartą įmeta į biržinę kainą“. 

Nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems pirmo ir antro etapų elektros vartotojams bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teikia garantinio tiekimo paslaugą, kurios kaina yra 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, vartotojams papildomai reikia mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. 

Siūlo leisti visiems grįžti į visuomeninį tiekimą

A. Nekrošius taip pat siūlo taikyti didesnius reikalavimus veiklos leidimą norintiems gauti nepriklausomiems elektros tiekėjams.

„Įmonės turėtų turėti finansinį, kompetencinį, vadybinį pajėgumą. Taip pat turėtų būti užsitikrinę tam tikrą garantuotą energijos kiekį, kurį ketina tiekti vartotojams. Kitaip tariant, kad jie būtų pasirašę sutartis su gamintojais ir kad tos sutartys būtų tvarios. Kad tai nebūtų tik iš biržos perkama elektra, turint aštuonis darbuotojus ir paprastai tariant išrašinėjant sąskaitas“, – teigė parlamentaras.

Dar vienas jo siūlymas – taikyti nulinį PVM tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kuri, pavyzdžiui, biomasei ar gamtinėms dujoms.

„Taip mes galėtume apimti didesnį ratą energiją gaminančių įmonių, kurios galėtų į rinką tiekti pigesnę elektros energiją ir šilumą. Tai tik palengvintų galutiniam vartotojui gyvenimą“, – teigė A. Nekrošius. 

V. Ąžuolas taip pat siūlo leisti visų etapų elektros vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą.

„Sudaryti galimybę visiems – ar tai būtų pirmo, antro, ar trečio vartotojai – visiems sudaryti galimybę grįžti į visuomeninę tiekimą. Energetikos ministras padarė įdomią gudrybę tai leisti tik trečio etapo vartotojams – tik jiems leisti grįžti arba niekur neišeiti. Tada klausimas – kuo kalti kiti, kurie papuolė į kitus etapus“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jei Seimas iki spalio 1-osios priimtų Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę nuo rugsėjo veiklą sustabdžiusios „Perlas Energijos“ vartotojai būtų perkelti į visuomeninį tiekimą, kurį užtikrina valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“.

Jos standartinis vienos laiko zonos tarifas iki šių metų pabaigos yra 33 centai, o su 9 centų kompensacija – 24 centai. 

Pasigenda Vyriausybės veiksmų, tikisi interpeliacijos D. Kreiviui

„Valstiečių“ atstovai spaudos konferencijoje taip pat teigė pasigendantys Vyriausybės veiksmų suvaldant augančias energetikos išteklių kainas. Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, planuojamos kompensacijos yra „kova su pasekmėmis“, bet ne problemos sprendimas.

„(Vyriausybė – BNS) žada milijardą eurų kompensacijų, bet kompensacijos, kad ir milijardas, yra tik kova su pasekmėmis, bet ne problemos sprendimas“, – teigė  A. Norkienė.

„Kodėl iki šiol yra delsiama imtis konkrečių veiksmų energetikos kainoms pažaboti, panašu, tų atsakymų mes negirdime. Viskas lyg ir veikiama ekspromtu, negirdime apie jokį veiksmų planą, bandoma tas pasekmes užglaistyti kompensacijomis, bet problema yra nesprendžiama“, – pridūrė ji. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad energijos kainų kompensavimui kitąmet numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau kiek ir kam konkrečiai bus mokamos subsidijos, kol kas neatskleidžiama. 

A. Norkienė neatmetė, jog energetikos ministrui Dainiui Kreiviui šį rudenį opozicija gali surengti interpeliaciją.

„Norint atsakymus išgirsti, į kuriuos turėtų atsakyti energetikos ministras, viena iš formų yra interpeliacija. Manau, kad opozicija būsime susitelkę ir priimsime tą sprendimą, kad ta interpeliacija šį rudenį turėtų tikrai įvykti“, – teigė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turi didžiausią opozicinę frakciją, iš visų 20 narių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos trečiadienį paskelbtais duomenimis, G. Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės bendras turtas per metus išaugo 1,78 mln. eurų. Tiesa, didžiąją dalį, t.y. 18,1 mln. eurų šeimos turto deklaravo A. Landsbergienė, paties G. Landsbergio deklaruotas turtas siekia beveik 403 tūkst. eurų.

Antrasis turtingiausiųjų parlamentarų sąraše – Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas su 4,893 mln. eurų vertės turtu ir dar 40 tūkst. suteikta paskola, trečiasis – Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka su žmona nurodė pernai turėję 2,17 mln. eurų ir turintys 9 tūkst. eurų paskolą.

Ketvirtoje vietoje pagal 2021-ųjų deklaracijų duomenis – Seimo „valstietis“ Valius Ąžuolas su sutuoktine, turėjęs 1,87 mln. eurų turto, jis taip pat buvo paėmęs 175 tūkst. eurų paskolą.

Penktoje vietoje – energetikos ministras ir parlamentaras konservatorius Dainius Kreivys, su šeima pernai turėjęs 1,47 mln. turto, jis su žmona paėmęs ir 285 mln. eurų paskolą.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus su sutuoktine, Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo 1,23 mln. eurų turto ir 90 tūkst. eurų paskolą, dar 142 tūkst. eurų jie nurodė paskolinę patys.

Toliau rikiuojasi konservatorius Kazys Starkevičius ir jo sutuoktinė – jie nurodė turintys per 980 tūkst. eurų, taip pat turėjo beveik 104 tūkst. eurų paskolą.

Opozicinių Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas su žmona deklaravo 853 tūkst. eurų turto ir 116 tūkst. eurų pasiimtą paskolą.

Dar kelių parlamentarų šeimų turtas viršija 0,7 mln. eurų, likusiųjų nesiekia 0,5 mln. eurų.

Mažiausiai iš parlamentarų asmeninio turto deklaravo Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys – 4,3 tūkst. eurų, nors jo ir sutuoktinės bendra turto vertė siekė 109 tūkst. eurų. Regionų frakcijos narė Beata Petkevič nurodė pati turinti 5 tūkst. eurų vertės turto, o kartu su sutuoktiniu – 240 tūkst. eurų.

5,5 tūkst. eurų turto nurodė turintis valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, be kita ko, jis deklaravo paėmęs ir per 25 tūkst. eurų paskolą. Konservatorius Justas Džiugelis deklaravo 8,3 tūkst. eurų vertės turtą ir 92 tūkst. eurų paskolą, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė asmeniškai turėjo 8,4 tūkst. eurų turto, su sutuoktiniu – 19 tūkst. eurų ir beveik 17 tūkst. eurų paskolą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su vyru nurodė sukaupę beveik 353 tūkst. eurų vertės turto ir turintys 140 tūkst. eurų paskolą.

Kitų valdančiųjų frakcijų vadovai, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas su šeima deklaravo 269 tūkst. turto ir 219 paskolą, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pernai nurodė turėjęs 351 tūkst. eurų vertės turto.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas su žmona turėjo 147 tūkst. eurų turto ir beveik 94 tūkst. eurų paskolą.

Taip pat opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis deklaravo 355 tūkst. eurų turto ir 16 tūkst. eurų paskolą.

Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnė Aušrinė Norkienė su vyru deklaravo 215 tūkst. eurų turto ir 24 tūkst. eurų paskolą.

Šie du parlamentarai prašė šitokiu būdu jiems sudaryti sąlygas patekti į Seimo rūmus.

Anot jų, tokį precedentą buvo sukūręs konservatorių Laurynas Kasčiūnas, vieną dieną dirbęs iš vertėjų kabinos.

Konservatorius užpernai gruodį po mažareikšmio kontakto su sergančiuoju savo iniciatyva nuo kolegų izoliavosi vertėjų kabinoje.

„Seimas apsisprendė dėl darbo sąlygų ir tas sprendimas yra labai aiškus, kaip Julius Sabatauskas sakė, ne valdybos jėgoms dabar keisti tuos sprendimus“, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Gruodžio pabaigoje priimtos Seimo statuto pataisos numato, kad nuo sausio 11-osios į parlamentą Seimo nariui leidžiama patekti tik pateikus dokumentą, patvirtinantį, jog jis atitinka kriterijus, numatytus Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.

Tai reiškia, kad Seimo narys turi įrodyti, jog yra paskiepytas nuo COVID-19, persirgęs šia liga arba turi neigiamą testo rezultatą.

Tokie sprendimai stebina. L. Kasčiūnui leido eiti į vertėjų būdelę, iš ten dirbti (...). Dabar išeina, kad opozicijai to negalima.

Jeigu tokių duomenų nepateikęs parlamentaras nedalyvaus Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, bus laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

„Aš esu išrinktas Seimo narys ir eisiu į darbą“, – pirmadienį BNS sakė D. Kepenis, sužinojęs apie Seimo valdybos sprendimą.

Jis tvirtino persirgęs COVID-19, apie tai informavęs Seimo kanceliariją.

„Jeigu aš esu sveikas kaip ridikas, aš einu į darbą“, – kalbėjo parlamentaras.

V. Ąžuolas sakė sprendimą neleisti dirbti iš vertėjo kabinos skųsiąs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Tokie sprendimai stebina. L. Kasčiūnui leido eiti į vertėjų būdelę, iš ten dirbti (...). Dabar išeina, kad opozicijai to negalima. Tą sprendimą teks apskųsti Etikos komisijai, kad ji išaiškintų, ar tik konservatoriams galima tokias sąlygas sudaryti, ar vienodos sąlygos turėtų būti sudaromos visiems Seimo nariams“, – tvirtino „valstietis“.

Jis sakė nežinąs, ar antradienio rytą jo įėjimo į Seimą kortelė veiks.

„Ryt ryte sužinosime“, – teigė parlamentaras.

Seimo kanceliarijos duomenis, iki pirmadienio popietės 130 parlamentarų buvo pateikę reikiamus dokumentus, kad antradienį galėtų įeiti į Seimo rūmus.

Iš viso parlamente dirba 141 išrinktas politikas.

Antradienio rytą prie įėjimų į parlamento rūmus žada budėti po kanceliarijos darbuotoją ir padėti Seimo nariams patekti į pastatą.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tvirtino, kad užblokavus Seimo narių korteles jų mandatai nepanaikinami, todėl ragino visam Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tokiu būdu gali būti ribojamos tautos išrinktųjų galimybės atlikti pareigas.

Jis nuogąstavo, kad po kurio laiko paaiškėjus, jog minėtos Seimo statuto pataisos vis dėlto pažeidžia Konstituciją, galėtų kilti abejonių dėl priimtų įstatymų teisėtumo.

Tarp pasiryžusiųjų ant šlapio grindinio stovėti basomis, lauke esant vos porai laipsnių šilumos, buvo ir Seimo nariai, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Dainius Kepenis bei Valius Ąžuolas.

„Kenčiam kartu su mamom“, – BNS teigė basomis stovėjęs D. Kepenis.

Jam antrino kolega V. Ąžuolas: „Mes taip pat ir tėvai, mes taip pat vaikų turime“.

Mes taip pat ir tėvai, mes taip pat vaikų turime.

Vis dėlto, akcijos organizatorė, irgi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė nebijanti, kad protestai bus siejami su opoziciniais „valstiečiais“.

„Suprantat, žiniasklaidoje nuolat pasigirsta kažkokie bandymai susieti su opozicija, su „valstiečiais“, bet aš nesu Seimo narė, manęs niekas neišrinko, aš niekur nedirbu, neturiu kažkokių įsipareigojimų“, – sakė akcijos organizatorė, pridūrusi, kad pareigos Šilalės rajono taryboje yra visuomeninė veikla.

„Čia nėra mafijinė struktūra. Jeigu Lietuvoje priklausymas politinei partijai yra stigma ar nusikalstama veika, tai tada imkime ir medžiokime visus politikus, visų politinių jėgų“, – pridūrė ji.

I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

Akcijos organizatorė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad tai gali būti ne paskutinis protestas. „Tai nebus paskutinis protestas, nebent jau šiandien prezidentas imtųsi veiksmų ir mums nebus, dėl ko protestuoti. Jeigu protestuoti bus dėl ko, jeigu ir toliau bus vykdoma tokia segregacinė, diskriminacinė politika vaikų atžvilgiu, tai neišvengiamai, nes kažkas turi stoti už Lietuvos vaikus“, – BNS sakė akcijos organizatorė.

„Nesvarbu, kad mūsų čia nėra didelis būrelis, bet už mūsų nugarų yra tūkstančiai“, – pridūrė ji.

Į protestą susirinko kelios dešimtys žmonių, o nusiauti batus ir stovėti basomis pasiryžo keliolika. Šįkart akcijos dalyviai nepasitenkinimą Vyriausybe reiškė ir sprogdindami baltus balionus.

„Kai ministras sako, kad mes žaidžiame su sprogmenimis, o premjerė tikina, kad vakcina yra sidabrinė kulka, mums kelia nerimą tokia retorika ir mes sakome, kad esame taikūs žmonės ir kaip atsaką ministrui susprogdiname baltus balionus, sakydami, kad nesprogdinkite mūsų vaikų vaikystės“, – teigė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

„Šiek tiek nustebino ši pozicija“, – „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pažymėdama, kad su „valstiečiu“ apie tokį jo balsavimą pačiai neteko pakalbėti.

„Paprastai tokias rezoliucijas ar pareiškimus užsienio politikos temomis mes Seime priimame vienbalsiai – dažniausiai bendru sutarimu. Tiesiog yra konsensusas užsienio politikos klausimais“, – sakė Seimo pirmininkė ir tarsi juokaudama retoriškai svarstė, kad galbūt „valstietis“ tikėjosi griežtesnio rezoliucijos teksto.

 „O kalbant apie Baltarusijos režimą, jo nusikaltimus... Nežinau Valiaus Ąžuolo argumentų, galbūt jam atrodė, kad pernelyg nuosaiku kažkas yra, galbūt norėjo, kad būtų stipriau...“, – sakė Seimo vadovė.

Pasak jos, Seime antradienį patvirtinta rezoliucija yra vienas iš daugelio žingsnių, reaguojant į A. Lukašenkos režimo žingsnį, kuriuo buvo sukelta grėsmė Lietuvos piliečiams.

„Tai yra vienas iš daugelio žingsnių. Tai yra apibendrinantis dokumentas. Dar pirmadienį, iškart po sekmadienio įvykių, buvo sukviesti įvairių komitetų posėdžiai, jie grynino pozicijas, rinko informaciją... Vakar rezoliucijoje atsidūrė konsoliduota pozicija – ji yra griežta, nevyniojanti žodžių į vatą. Iš esmės (sekmadienį – ELTA) buvo peržengta dar viena raudona linija. Tai Baltarusiją stumia į vos kelių valstybių pasaulyje glėbį, kurios leidžia net mąstyti apie tokį elgesį.

Parlamento rezoliucija yra prasminga šiame kontekste“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl precedento neturinčio A. Lukašenkos režimo akibrokšto, kai sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Graikijos į Lietuvą skridęs keleivinis lėktuvas. Rezoliucijoje šis incidentas įvardijamas kaip Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo aktas, į kurį Seimas ragina atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos valstybes nares.

Už rezoliucijos projektą balsavo 124 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o vienintelis susilaikęs parlamentaras buvo V. Ąžuolas. Pastarasis aiškino, kad jam esą kilo klausimų dėl teisinio dokumento pagrindo.