Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą konkursą inicijavo Kultūros ministerija. Jo tikslas – sutelkti Lietuvos seniūnijas kultūrinėms, pilietinėms iniciatyvoms, stiprinančioms valstybingumą. Aktyviausiai nacionaliniame konkurse dalyvavo Kauno rajono savivaldybės seniūnijos – iš jų sulaukta net 20 paraiškų. Visi konkurso dalyviai pristatė per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, padėjusius suvienyti bendruomenę, įtraukti jos gyventojus į įvairias veiklas ir suteikusius lauktų pokyčių seniūnijų gyvenime.

Į trečiąjį etapą pateko, arba konkurso nominantėmis tapo, 32 iš 80 konkurse dalyvavusių seniūnijų. Tarp jų ir Kauno rajono savivaldybės Zapyškio seniūnija.

"Mūsų seniūnijos bendruomenė labai aktyvi, jos atstovai parengia daug projektų. Zapyškio bendruomenės centro pirmininkė Vilija Tarnavičiūtė jau 30 metų rengia projektus. Įgyvendinant laimėtus projektus, Zapyškyje pasikeitė viešosios erdvės: jos išgražėjo, čia atsirado, ką veikti. Be to, mes visi draugiškai sutariame – seniūnijos gyventojai jaučiasi saugiai", – pasakojo Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas.

Aktyviausiai nacionaliniame konkurse dalyvavo Kauno rajono savivaldybės seniūnijos – iš jų sulaukta net 20 paraiškų.

Pasak jo, konkurso organizatoriai, atrinkdami jų seniūniją į konkurso finalininkus, matyt, įvertino ir tai, kad seniūnijoje daug dėmesio skiriama ir vaikams – čia nuolatos organizuojami vaikų laisvalaikio užsiėmimai, edukacijos, ir vyresnio amžiaus zapyškiečiams. Seniūnijoje veikia aktyvus Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto fakultetas, kurio organizuojamose paskaitose, išvykose ir kituose renginiuose dalyvauja apie 40 senjorų.

Nominuotos seniūnijos dėl geriausiųjų vardo Nacionalinio seniūnijų konkurso "Valstybę kuriame mes" varžysis finale. Už prasmingas veiklas, vienijančias bendruomenę, skatinančias bendruomeniškumą tarp nominančių pateko ir dvi Kauno miesto – Aleksoto ir Panemunės – seniūnijos.

Konkurso dalyviai teikė paraiškas keturiose nominacijose – "Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui", "Už tautinės savimonės puoselėjimą", "Už kūrybiškumo ugdymą", "Už saugią Lietuvą".

Į finalinį konkurso etapą patekusias seniūnijas per pagerbimo ceremoniją sveikino premjeras Saulius Skvernelis, kultūros, žemės ūkio bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai, savivaldybių atstovai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė padėkas ir atminimo medalius Aleksoto seniūnei Liukrecijai Navickienei ir Panemunės seniūnei Rasinai Žolynienei. Viso nominuoti 32 Lietuvos seniūnai iš 80 dalyvavusių konkurse.

Į finalinį konkurso etapą patekusias seniūnijas pasveikino Kultūros, Žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrai, miestų merai, administracijų vadovai. Muzikos garsus dovanojo valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Subtilu-Z.

Į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą įtrauktą konkursą inicijavo Kultūros ministerija.

Paraiškas konkursui pateikusios daugiau kaip 60 seniūnijų pretendavo į vieną iš keturių nominacijų – „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, „Už kūrybiškumo ugdymą“, „Už saugią Lietuvą“. Per 30 seniūnijų iš visų Lietuvos regionų pateko į trečią konkurso etapą, ir jas dabar lanko komisija, kuri vietoje vertina nuveiktus darbus ir po to išrinks geriausias seniūnijas kiekvienoje nominacijoje.

„Per pirmąsias dvi dienas komisijos nariai susipažino su didžiųjų miestų – Kauno Aleksoto ir Panemunės, Vilniaus Viršuliškių ir Justiniškių – bei mažų miestelių – Kruonio, Aukštadvario seniūnijų – veikla. Pirmiausia atkreipiame dėmesį į tai, kaip žmonės gyvena toje seniūnijoje, ar seniūnas sugeba sutelkti vietos gyventojus bendrai veiklai“, – pažymi konkurso komisijos pirmininkė, Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos skyriaus patarėja Jadvyga Lisevičiūtė.

Pasak jos, čia nuveikti darbai liudija, kad žmonės yra tikri savo gyvenamos vietos šeimininkai, ir nesvarbu, ar tai didmiesčio didžiulis rajonas, ar kelis šimtus gyventojų turintis miestelis. Čia prižiūrima infrastruktūra, įrengtos sporto ir poilsio vietos, sutvarkytos žinomų žmonių ar partizanų atminimo vietos, seniūnijos patalpose repetuoja meno kolektyvai, buriasi senjorai. Patys gyventojai sprendžia, kas jiems svarbu ir ko jiems reikia.

Pasak vienos sostinės Justiniškių seniūnijos gyventojos, nutiestas takas iki darželio gal ir nėra itin didelis darbas, bet labai svarbu, kad paisoma žmonių poreikių. Per pastaruosius dvejus metus šiame rajone nutiestas ne vienas patogus takelis, pastatyti suoliukai, įrengtos lauko treniruoklių aikštelės. Tarp daugiaaukščių sutvarkytos erdvės, pavadintos Sigito Gedos alėja, tapo gyventojų, ypač – vaikų ir senjorų, susibūrimo ir laisvalaikio vieta.

Trakų rajono Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė džiaugėsi, kad gyventi į gimtinę grįžta prieš kelerius ar keliolika metų ją palikę jauni žmonės. Vietos darželis jau nebesutalpina visų norinčių lankyti vaikų, mokinių stygiumi nesiskundžia ir mokykla.

„Čia mano pradžia, ir čia bus mano pabaiga“, – tikino Aukštadvaryje gimusi, ilgus metus Vilniuje gyvenusi, bet čia sugrįžusi garbaus amžiaus senjorė.

Kaune, Aleksote, auga pušelė, padėjusi rasti draugų Japonijoje. Jos istoriją papasakojęs seniūno pavaduotojas Vytautas Narkevičius didžiavosi vietos jaunimu. J. Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai sugalvojo pasodinti pušelę, skirtą žemės drebėjimui Japonijoje atminti. Apie šią iniciatyvą sužinoję japonai apsilankė Aleksote, pasikvietė kauniečius moksleivius apsilankyti pas juos, ir taip prasidėjo Aleksoto draugystė su Japonija, trunkanti jau kelerius metus.

Tokiose seniūnijose netrunkama įsitikinti, kad Lietuvoje nestinga veiklių, iniciatyvių žmonių. Ir jei toks žmogus tampa seniūnu arba jei seniūnas palaiko tokių žmonių iniciatyvas, ima keistis miesto rajono ar miestelio aplinka. Čia gyvenimas tampa gražesnis, įdomesnis ir saugesnis.

Komisijos pirmininkės J. Lisevičiūtės teigimu, šis konkursas padeda pamatyti labai svarbų mūsų valstybės veikėją ir kūrėją – seniūniją. Ji vienija žmones, ateina į pagalbą, kai iškyla problemų, ugdo bendruomeniškumą, savanorystę, stiprina tarpusavio supratimą ir atjautą. Todėl reikia motyvuoti veiklias seniūnijas, parodyti geruosius pavyzdžius ir skatinti kitus sekti jų keliu.

Per rugsėjo mėnesį komisija apsilankys visose nominuotose seniūnijose. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmingame baigiamajame renginyje 2019 m. vasario mėnesį.