Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9894.

Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 45,4 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 395 791.

Pastarąją parą mirusiųjų dėl koronoviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883.

Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje, naujausiais duomenimis, siekia 95,1 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 393 382.

BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Analitikų vertinimu, Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė nevienareikšmius signalus – besitęsiantis neapibrėžtumas, kylančios palūkanos, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikė verslo lūkesčius, tačiau kai kurios sritys, pavyzdžiui, statybos, pasirodė geriau nei tikėtasi metų pradžioje.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį sakė nekeičiantis prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadino korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą. 

Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento.

Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc. – atpigo gamtinės dujos. Žuvys ir kiti žuvininkystės produktai atpigo 8,9 proc., žalia nafta – 7,7 proc., bet pabrango kitur nepriskirti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 8,3 proc., elektra – 5,2 proc., optiniai prietaisai ir fotografavimo įranga – 4,8 procento.

Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 6,2 proc., importuotų prekių – 8,9 procento.

Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 1,2 proc., ne iš euro zonos – sumažėjo 16 proc., per mėnesį – atitinkamai mažėjo 0,4 proc. ir 2,9 procento.

Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.

Mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo daržovių, elektros, avalynės, drabužių, duonos ir grūdų produktų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, automobilių, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, apgyvendinimo paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.

Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc. Pokytį lėmė keleivių vežimo jūra ir vidaus vandenimis paslaugų (11,9 proc.), keleivių vežimo geležinkeliu (9,3 proc.), oro transportu paslaugų (7,6 proc.), naudotų automobilių (3,6 proc.), benzino (0,9 proc.), suskystintų automobilinių dujų (0,7 proc.) kainų padidėjimas.

Tuo metu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,7 proc. Labiausiai atpigo džiovinti vaisiai, riešutai, pievagrybiai, rūgpienis, kruopos, bet pabrango šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, užšaldytos jūros gėrybės, kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, vaisių ir daržovių sultys, miltai. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo pomidorų, melionų, agurkų, bananų, saldžiųjų paprikų, bet padidėjo morkų, kivių, mandarinų, šilauogių, apelsinų kainos.

Per mėnesį 29 proc. atpigo pomidorai, 17,6 proc. – melionai, 15,6 proc. – agurkai, 10,8 proc. – bananai, 6,6 proc. – džiovinti vaisiai, 3,2 proc., tačiau 22,9 proc. pabrango morkos, 22,7 proc. – kiviai.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos sumažėjo 1,1 proc., iš jų daugiausia – elektros (4,6 proc.), suskystintų dujų maistui gaminti (3,3 proc.), kietojo kuro (1,2 proc.), bet padidėjo gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (1,1 proc.) kainos.

Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,8 proc. Avalynė atpigo 3,2 proc., drabužiai – 1,3 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, elektros, mėsos, pieno ir jų produktų,  automobilių, restoranų, kavinių paslaugų, asmens priežiūros prietaisų, transporto priemonių remonto paslaugų, dujų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 8,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc.

Ligoninėse gydomi 23 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 10,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 5,3 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Anot pranešimo, tai darė 1,336 mln. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18-69 metus.

8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose.

Kas ketvirtas suaugęs asmuo dalyvavo neformaliajame švietime, tai yra tobulinosi įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, dalyvavo seminaruose, konferencijose, mokėsi darbo vietoje. 60,4 proc. gyventojų švietėsi savarankiškai.

Formaliojo ar neformaliojo švietimo mokymo įstaigose mokėsi 33,1 proc. 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų arba 632 tūkst. asmenų. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 38,1 ir 27,7 proc.)

Formaliajame arba neformaliajame švietime daugiausia (67,5 proc.) dalyvavo 18–24 metų amžiaus gyventojų. Vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimas mažiausias 55–69 metų amžiaus grupėje.

Dažniausiai mokėsi aukštąjį išsilavinimą (45,9 proc.) įgiję ir dirbantys (37,4 proc.) asmenys.

Dirbantys gyventojai (37,4 proc.) buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai (15,7 proc.) arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai (23,2 proc.).

Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai.

Tarp 510 tūkst. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų populiariausia švietimo sritis buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (28,6 proc.).

Paslaugos buvo antras pagal populiarumą pasirinkimas (21,9 proc.). Ši kategorija apima plaukų ir grožio priežiūrą, viešbučių ir maitinimo paslaugas, kelionių, turizmo ir poilsio, profesines sveikatos ir darbuotojų saugos, transporto ir kai kurias kitas paslaugas. Šią švietimo sritį dažniau rinkosį vyrai nei moterys (atitinkamai 32,7 ir 14,9 proc.).

Vyrai taip pat dažniau nei moterys rinkosi tokias švietimo sritis kaip inžinerija, gamyba ir statyba (atitinkamai 15,7 ir 4,6 proc.), gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija (atitinkamai 12,7 ir 7,9 proc.) bei žemės ūkis ir veterinarija (atitinkamai 5,3 ir 1 proc.).

Pasak agentūros, besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi tokias švietimo sritis kaip socialiniai mokslai, verslas ir teisė (atitinkamai 32,8 ir 22,1 proc.), švietimas (atitinkamai 25,7 ir 14,4 proc.), sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga (atitinkamai 23,3 ir 8,2 proc.) bei humanitariniai mokslai ir menas (atitinkamai 10 ir 6,9 proc.)

83 proc. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų teigė, kad mokėsi ar kėlė kvalifikaciją įvairiuose mokymo kursuose, dalyvavo konferencijose ar seminaruose, nes siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti tai nurodė darę dėl asmeninių priežasčių.

Kas trečias teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys, 66 proc. siekė įgyti daugiau žinių ir (arba) naujų įgūdžių, 73 proc. besimokančiųjų tobulino žinias, nes siekė geriau atlikti savo darbą.

66,9 proc. suaugusių gyventojų nesimokė formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose, tačiau 6,5 proc. mokytis norėjo. Svarbiausios priežastys, trukdančios dalyvauti formaliajame ar neformaliajame švietime, buvo per didelis užimtumas darbe (8,4 proc.) ir per brangus mokymasis (5,7 proc.).

Du trečdaliai 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų (1 154 tūkst., arba 60,4 proc.) švietėsi savarankiškai – mokėsi iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, lankydamiesi bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose bei kitose įstaigose, teikiančiose mokslo žinių.

Anot pranešimo, dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai. Mokymasis naudojant kompiuterį ir internetą buvo populiariausias savarankiško mokymosi būdas, jį išskyrė 52 proc. 18–69 metų šalies gyventojų.

Suaugusių asmenų švietimo statistinis tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką.

Pernai rugsėjo–gruodžio mėnesiais vykusioje tyrimo apklausoje dalyvavo 5004 18–69 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tiriamasis laikotarpis – 12 mėnesių iki apklausos.

Nakvynių skaičius siekė 8,1 mln. – 1,5 karto daugiau nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 2,4 mln. turistų – 1,6 karto daugiau nei 2021 metais, iš jų užsieniečių – 985,9 tūkst., arba 2,3 karto daugiau. Vien paskutinį ketvirtį apsistojo 592,2 tūkst. turistų – 23,9 proc. daugiau nei prieš metus. Turistų iš užsienio skaičius išaugo 1,6 karto iki 242,3 tūkst.

Vien ketvirtąjį ketvirtį apgyvendinta 822,9 tūkst. turistų – 21,7 proc. daugiau nei prieš metus. Turistų iš užsienio apgyvendinta 278,8 tūkst. – 1,7 karto daugiau, šalies gyventojų – 544,1 tūkst., arba 6,7 proc. daugiau.

2022 metais numerių užimtumas siekė 54,2 proc. ir buvo 20 punktų, vietų užimtumas – 42,4 proc. ir išaugo 15,6 punkto. Vien paskutinį ketvirtį metinis numerių užimtumo augimas siekė 11,8 punkto, vietų užimtumas – 7,8 punkto.

Paskutinį ketvirtį daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš Latvijos – 30,6 tūkst., tai sudarė 13,7 proc. visų turistų iš užsienio. Turistų iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos) apgyvendinta – 92 tūkst., arba 38 proc. visų užsieniečių. Turistų skaičius iš ES šalių išaugo 1,5 karto iki 138,3 tūkst.

Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais. Aukščiausias lygis buvo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 4,3 proc., informacijos ir ryšių – 3,2 proc., finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 3 proc.

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietimo (0,4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (0,5 proc.) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse (0,7 proc.).

Vien ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 22,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 13,3 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį ir 6,8 proc. mažiau nei prieš metus. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo pramonės įmonėse.

Laisvų darbo vietų lygis ketvirtąjį ketvirtį siekė 1,7 proc. – 0,2 punkto mažau nei prieš ketvirtį ir 0,1 punkto mažiau nei prieš metus.

Projektu siekiama įtvirtinti naują požiūrį į valstybės duomenų valdymą ir nustatyti naują jų tvarkymo teisinį reguliavimą. 

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo projektą: už balsavo 113, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nustatomas naujas Statistikos departamento vaidmuo, išplečiamos jo funkcijos.

„Siūloma įteisinti dvigubą Statistikos departamento rolę – oficialiosios statistikos rengėjo ir vadinamojo valstybės duomenų ūkvedžio“, – posėdyje sakė G. Skaistė.

Dabar, anot jos, teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų lanksčiai panaudoti viešajame sektoriuje kaupiamų duomenų skirtingiems tikslams – jie yra atskirose informacinėse sistemose, o dalijimasis jais yra apsunkintas.

„Todėl valstybė, disponuodama didžiulės apimties ir vertės duomenimis, negali teisiškai panaudoti šių duomenų, spręsdama įvairius uždavinius ir priimdama sprendimus. Šiuo metu nėra vienos valstybės institucijos ar įstaigos, kuri turėtų įstatymu reglamentuotas tieses ir funkcijas, susijusiais su valstybės duomenų tvarkymu, valdymu ir naudojimu viename įstatyme įvardintiems tikslams“, – kalbėjo ministrė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad statistikams suteikiant daugiau funkciją nenumatytaos papildomos lėšos: „Užkrauname valstybinei institucijai kažkokio papildomo darbo ir nefinansuojame jo“.

A. Sysas, be kita ko, piktinosi finansų ministrės teiginiu, kad dabar Lietuvoje statistika išblaškyta: „Daug metų įvairiuose renginiuose girdėjau, kad mūsų statistika atitinka europinius reikalavimus, viskas ten labai gerai“.

„Darbietis“ Aidas Gedvilas suskaičiavo, kad Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką įgyvendina 19 institucijų, o paskutinis auditas, susijęs su oficialiąja statistika, buvo atliktas tik 2013 metais.  

Pakeitimais taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę ne tik už duomenų nepateikimą ar melagingus duomenis, bet ir už neišsamų jų pateikimą – bauda įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims siektų nuo 150 iki 300 eurų.