Kaip pranešė LRT radijas, prokurorams gavus komisijos prašymą panaikinti statybos leidimą, paminklas paveldosaugos objekte buvo pastatytas ir atidengtas.

Pasak Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės, ginti viešąjį interesą nebuvo teisinio pagrindo.

„Mes tai įvertinome, kad tas statinys daugiau kaip meno statinys. Vėlgi tai yra žmogaus dydžio siluetas, (...) visiškai pasakyti, kad negalimi jokie meno kažkokie statiniai, irgi taip negalima“, – LRT radijui sakė G. Skersinskytė.

Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė sakė, kad komisija vienbalsiai nusprendė skųsti nutarimą.

„Paveldo komisija teigia, jog specialusis planas draudžia bet kokias statybas skulptūros pastatymo vietoje ir kad šito specialiojo plano nuostatos buvo pažeistos“, – LRT radijui teigė pirmininkė.

Anot Viešosios įstaigos „Archeologijos centras“ direktoriaus Lino Damulyno, statant paminklą ir darant polius turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai, tačiau jie nebuvo padaryti, todėl taip galėjo būti sunaikintas vertingas istorinis sluoksnis.

Paminklas B. Lubiui atidengtas spalio pabaigoje.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Šie apdovanojimai organizuojami pirmą kartą ir bus teikiami kas ketverius metus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija pranešė, kad asmenybių apdovanojimams atrinkti Art deco ir Amsterdamo mokyklos muziejaus Kaune įkūrėjai Karolis Banys bei Petras Gaidamavičius, restauruotų vilų „Loabell“ ir „Maria“ Neringoje savininkas Dominykas Chlebinskas, Pumpėnų malūno Pasvalio rajone savininkai Arminas ir Martynas Vareikos.

Objektų apdovanojimams atrinkti J. ir A. Iljinų namas Kaune, Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje ir Kurnėnų mokykla Alytuje.

Iniciatyvų ir darbų apdovanojimą pretenduoja gauti Inovatorių slėnis Zarasų rajone kartu su Arūnu Survila, Raubonių malūnas-karšyka-verpykla Pasvalio rajone kartu su Vaidotu Gikiu ir aušrininko Martyno Jankaus sodyba Pagėgių savivaldybėje.

Atsižvelgdama į pateiktų nominantų gausą – gautos 102 paraiškos – ir jų įvairovę, vertinimo komisija nusprendė įsteigti ir papildomas padėkas, jomis bus įvertintos atskiros iniciatyvos, objektai bei asmenybės.

Į šią kategoriją pateko sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“ Mažeikių rajoje, lietuvių ir lenkų karių kapavietės paieškų bei perlaidojimo iniciatyva Elektrėnų savivaldybėje, Domas Noreika ir „Aikas Žado“ laboratorija Jonavos rajoje, Jurginių tradicija Palangos savivaldybėje, Jakiškių dvaro Joniškio rajone savininkė Meilė Zaleckienė, Mažosios Lietuvos tyrinėtoja Nijolė Strakauskaitė iš Neringos ir Antano Strazdo muziejus Rokiškio rajoje.

Laureatai bus paskelbti ir padėkos įteiktos per iškilmingą ceremoniją rugsėjo mėnesį Prezidentūroje Vilniuje.

Kultūros paveldo apdovanojimus organizuoja Valstybinė kultūros paveldo komisija. Jais norima paviešinti geruosius paveldo sutvarkymo pavyzdžius, paskatinti veiklius žmones ir pavyzdines iniciatyvas.

Sąrašo lyderis – Kaunas. Čia efektyviausiai formuojamos paveldosauginės gairės, o svarbiems pastatams skiriamas miesto finansavimas – šešiaženklis. Kauniečiai kviečiami tęsti istorinių objektų renesansą ir iki kovo 17 d. teikti paraiškas dalyvavimui 9-ąjame Paveldotvarkos programos sezone.

Solidus pripažinimas miestui

Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, Kaunas ir toliau užima pirmą vietą Lietuvoje pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius. Šiųmetinėje ataskaitoje vienintelė Kauno miesto savivaldybė pastatų atnaujinimui ir priežiūrai skyrė daugiau kaip 1,1 mln. eurų. Iš paskos rikiuojasi Vilnius su 971 tūkst. eurų investicijomis ir Kauno rajonas su 944 tūkst. Eur.

Mūsų gražėjantis miestas yra pastebimas ir vis labiau vertinamas ne tik pačių gyventojų, bet ir svečių iš kitų miestų bei užsienio.

Lyderio pozicija išlaikoma net ir į tyrimo apimtį neįtraukus 18,7 mln. eurų, skirtų Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės rekonstrukcijoms. Toks kultūros paveldo specialistų vertinimas negali nestebinti, mat legendinė halė yra neabejotinas tarpukario architektūros bei istorinių sporto pergalių simbolis, o rekonstruotas stadionas – ne tik Kauno, bet visos šalies pasididžiavimas.

Rekordiniams skaičiams įtakos turi kasmet vis didesnio susidomėjimo iš kauniečių sulaukianti Paveldotvarkos programa. Joje numatytas dalinis darbų finansavimas iš miesto biudžeto lėšų apima ne tik pastatų tvarkybos darbus, bet ir paveldo kaip visumos priežiūrą – tyrimus, saugomų objektų būklės vertinimus, projektų rengimą. Tai leidžia sėkmingai pritraukti finansavimą ir iš Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų.

Virš 170 atnaujintų pastatų

„Mūsų gražėjantis miestas yra pastebimas ir vis labiau vertinamas ne tik pačių gyventojų, bet ir svečių iš kitų miestų bei užsienio. Didžiausias indėlis ir padėka – iniciatyviems kauniečiams, verslininkams už dalyvavimą miesto Paveldotvarkos programoje. Drauge pildome sėkmės istorijų sąrašą.

Miesto matomumui teigiamos inercijos suteikia pretendavimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Europos kultūros sostinės metai, o dabar ir Kauno tarpukario architektūros grynuolio – J. ir A. Iljinų namo – kandidatūra tapti oficialiu „LEGO“ rinkiniu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės kvietimu atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip 170 pastatų savininkai. Bendras miesto indėlis į jų renovaciją jau peržengė 4 mln. eurų ribą. Dar beveik milijonas paskirtas į 2023-uosius perkeltiems darbams dėl papildomai atliekamų tyrimų, restauravimo metu nustatytų defektų, sutrikusio statybinių medžiagų tiekimo ar vis dar vykstančių rangovų paieškų.

Laukia naujų paraiškų

Kauno Paveldotvarkos programa jau pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Jų laukiama iki pat kovo 17 d.

Į dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali pavieniai asmenys, įmonės ar pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę sutvarkyti jiems priklausantį turtą. Programos dalyviai gali tvarkytis fasadus ar pasiruošti projektus, įrengti dekoratyvinį apšvietimą, pastatą pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Medinių pastatų atnaujinimui miestas numatęs padengti iki 75 proc. visų darbų kaštų, o mūrinių statinių tvarkybai dalinis finansavimas gali siekti iki 50 proc.

Kauniečių patogumui gerokai supaprastintas mažesnės apimties darbų vertinimas, kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas. Paveldotvarkos programoje galima dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.

Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.

Ji pabrėžia, jog pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl turi būti saugomas kaip ir bet kuri kita šiame sąraše esanti kultūros vertybė.

„Taip, sovietinio laikotarpio palikimas priskirtinas prie nepatogaus paveldo. Visgi reikėtų kalbėti ne apie laikotarpį, kada objektas sukurtas. Reikia vertinti – architektūra gera, ar ne, kiti elementai vertingi, ar ne. Tai yra esmė. Šiai dienai Vilniaus oro uostas yra pripažįstamas kaip objektas, turintis tų paveldosauginių verčių“, – pranešė komisija.

Šiai dienai Vilniaus oro uostas yra pripažįstamas kaip objektas, turintis tų paveldosauginių verčių.

Anot jos, paveldo apsaugą apibrėžiantys įstatymai nurodo išsaugoti Kultūros paveldo registre esančias vertybes, todėl bet kokia kitokia vieša komunikacija diskredituoja paveldosaugos ir valstybės veiklą.

Komisijos teigimu, kultūros vertybių išsaugojimo klausimas yra lygiavertis nepriklausomai nuo to, kokio tipo, istorinio sukūrimo laikotarpio vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, ir kuriai visuomenės daliai jos yra priimtinos arba ne.

Be to, komisija pabrėžė, jog klausimas dėl to, ar reikia tokį objektą apsaugoti, gali būti svarstomas tik atsižvelgiant į jo kultūrinę vertę.

„Norime atkreipti dėmesį, kad dėl kitų į Kultūros vertybių registrą įrašytų sovietinio laikotarpio pastatų – Vilniaus geležinkelio stoties ar Vilniaus dramos teatro – rekonstravimo išsaugant pastatų vertingąsias savybes diskusijų nekilo. Yra sakoma, jog šie pastatai saugomi, nes iliustruoja geležinkelio plėtros ir teatro bei modernios architektūros šalyje istoriją. Tuo tarpu Vilniaus oro uostas iliustruoja daugiasluoksnę areonautikos, Vilniuje vystytos nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, istoriją“, – teigė komisija.

Anot jos, svarstant tolesnę oro uosto plėtrą, svarbu atkreipti dėmesį, kad lėktuvų kilimo bei tūpimo trasa yra virš „Unesco“ Pasaulio paveldo sąraše esančio Vilniaus istorinio centro. Paveldo komisija pasisako už Lietuvos teritorijos bendrajame plane tarp Vilniaus ir Kauno siūlomą naują oro uostą.

„Vilniaus oro uosto bei kitų šio laikotarpio pastatų nevienareikšmis vertinimas neišvengiamai verčia pradėti atranką ir diskusiją, kurie iš jų mums yra aktualūs ir vertingi šiandien. Raginsime Kultūros ministeriją bei Kultūros paveldo departamentą sudaryti baigtinį šio laikotarpio objektų sąrašą, kuris būtų aiškus, motyvuotas bei suprantamas visuomenei“, – teigė komisija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad beveik prieš septynis dešimtmečius pastatytas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl turėtų būti griaunamas ir statomas naujas. Anot jo, pastato atnaujinimas būtų dukart brangesnis nei naujo statyba.

Šią savaitę keturis naujus komisijos narius paskyrė premjeras Saulius Skvernelis.

Jo sprendimu Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais tapo architektė, valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ Projektavimo tarnybos vadovė Viltė Janušauskaitė, architektė Dalė Puodžiukienė, menotyrininkė Vaidutė Ščiglienė ir architektas Kęstutis Zaleckis.

Jie pakeis kadenciją baigusius narius Jūratę Jurevičienę, Eveliną Karalevičienę, Juozą Algirdą Pilipavičių, Gediminą Rutkauską.

Pernai spalį pasikeitė ir du Seimo į komisiją deleguoti nariai, gruodį – du prezidento skiriami nariai.

Kadangi baigėsi ir komisijos pirmininkės E. Karalevičienės kadencija, bus renkamas naujas vadovas.

Pagal įstatymą, Paveldo komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš esamų komisijos narių ketveriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

Šią kandidatūrą Seimo komitetui privalu pateikti likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pirmininko kadencijos pabaigos. Tačiau kol kas Kultūros komitetas nėra sulaukęs jokio pasiūlymo.

Tikimasi, kad naujas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas bus paskirtas pavasarį.

Gruodžio viduryje komisija pirmininko pavaduotoja išsirinko paveldosaugininkę Andrijaną Filinaitę.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių.

Pagrindinė jos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

Seimo priimtu nutarimu taip pat iš komisijos išbraukti savo noru ją palikę Donatas Brandišauskas ir Skaidra Trilupaitytė.

Kadangi jų kandidatūras buvo parinkusi valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, ji delegavo ir naujus kandidatus.

R. Balza vadovauja Šiauliuose esančiam „Aušros“ muziejui, yra Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas. A. Gučas – architektas, urbanistas, projektų vadovas, jis jau yra dirbęs Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro dvylika narių.

Pagrindinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

Seimo Kultūros komitetas nepritarė, kad Evelina Karalevičienė antrą kadenciją vadovautų Valstybinei kultūros paveldo komisijai.

Už jos paskyrimą antrai kadencijai šią savaitę surengus slaptą balsavimą buvo du komiteto nariai, prieš – penki.

„Balsavimas buvo slaptas. Diskusija nepasakyčiau, kad buvo audringa, bet buvo šnekama apie komisijos santykius su departamentu“, – komisijos poziciją BNS komentavo Kultūros komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas BNS paaiškino, kad parlamentarams užkliuvo E. Karalevičienės vadovaujamos Valstybinės kultūros paveldo komisijos nesutarimas su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

„Komiteto nariams kilo įvairių minčių, ypač užkliuvo faktas, kad akivaizdu, jog nėra bendros šnekos su KPD ir jos vadove. Tai buvo išsakyta komiteto posėdyje“, – sakė S. Tumėnas.

„Be galo vertinu profesionalumą, bet nevertinu žmonių, kurie viską vertina remdamiesi asmeniškumais. Tie konfliktai tarp komisijos ir departamento vyksta nuolatos. Manau, kad šiuo atveju asmeniškumai paėmė viršų prieš profesionalumą“, – BNS teigė kitas komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

Kultūros politikos klausimais valstybės vadovams patarianti Seimo skiriama komisija nepritarė KPD praėjusių metų veiklos ataskaitai, taip pat buvo parengusi dokumento projektą, kad reikėtų apriboti departamento galias.

Komisija siūlo iš KPD atimti kontrolės funkciją, nes dabar departamentas vykdo ir kultūros vertybių apskaitą, ir paveldotvarką, ir kontrolę, tuo metu demokratinėje valstybėje šias funkcijas būtina atskirti. Pažymima, kad toks funkcijų perdavimas vienai institucijai yra ydingas – suponuoja neskaidrumą, teisėtumo neužtikrinimo ir korupcijos riziką bei kultūros paveldo nykimą.

Komisija svarstė siūlymą inicijuoti esminę KPD pertvarką, nes „kultūros paveldo apsauga dėl neveiksmingos esamo valstybinio kultūros paveldo apsaugos administravimo sistemos pasiekė kritinę būseną“. Anot komisijos, didėja visuomenės grupių nepasitenkinimas valstybiniu kultūros paveldo funkcijų vykdymu, o dėl skirtingų kultūros paveldo apsaugos funkcijų – apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės – priskyrimo vienai institucijai, t. y. KPD, „paveldosauga tapo neveiksni, o kultūros paveldas nyksta“.

Tuo metu R. Karbauskis įžvelgė teigiamų dalykų, kad kai kada skiriasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir KDP požiūriai.

„Asmeninė mano pozicija galbūt būtų ne dėl pačios komisijos pirmininkės, dėl komisijos darbo. Šita komisija yra reali atsvara būtent departamento sprendimams. Kai kurie tyrimai prasidėjo, nes buvo ginčas dėl požiūrio. Balansas turėtų likti kas bebūtų pirmininkas, nes jeigu abi institucijos neįsiklausys į tam tikrų interesų grupių klausimus dėl to, ar pažeidžiami viešieji interesai, ar nepažeidžiami, ar daro statybininkai, vystytojai pažeidimus, ar nedaro, bus negerai, jeigu niekas nesiklausys“, – BNS sakė Kultūros komiteto vadovas.

Skirti E. Karalevičienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke antrai kadencijai pasiūlė pati komisija. Ji renka savo vadovą. Todėl net Kultūros komitetui nepritarus jos kandidatūrai, jis bus teikiama Seimui.

„Seime gali būti ir kitas sprendimas“, – svarstė R. Karbauskis.

Menotyrininkė, architektūrologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė – ekspertė E. Karalevičienė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovauja nuo 2015 metų.

Pagal įstatymą, Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių skiria ir atleidžia Seimas. Jo kandidatūrą Kultūros komitetui teikia komisija.

Paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Tuo metu KPD yra valstybės įstaiga, atskaitinga Kultūros ministerijai. Nuo 2008 metų kovo departamentui vadovauja Diana Varnaitė.

Komisija konstatavo, kad ataskaitoje stokojama pagrindinių, su veikla susijusių problemų pateikimo ir jų sprendimo būdų, prioritetinių krypčių nustatymo, strateginio planavimo gairių ir siūlymų veiklai tobulinti įvardinimo. Kultūros paveldo departamento atstovai teigia, kad kritika jų atžvilgiu yra nepagrįsta ir kaltina komisiją politikavimu.

Neįsiklauso į pastabas

Kultūros paveldo komisija sako prieš nepritardama ataskaitai dar teikusi pastabas departamentui dėl veiklos ataskaitų turinio ir prašė papildyti dokumentą, tačiau KPD atsisakė tai padaryti.

Komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė teigia, jog nesutarimai su departamentu dėl metinių ataskaitų turinio „tęsiasi metai iš metų“.

„Jau pernai nurodėme punktus, į kuriuos jie turi atsižvelgti, ką konkrečiai ataskaitoje turi pateikti ir į ką atkreipti dėmesį. To šiemet nebuvo padaryta“, - BNS sakė E.Karalevičienė.

Ji pabrėžė, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas nepritarti ataskaitai nėra teisiškai įpareigojantis kelti Kultūros paveldo departamento vadovų atsakomybę.

Komisija pasiūlė Kultūros ministerijai įpareigoti departamentą kitų metų ataskaitą teikti pagal išsakytas pastabas.

Pasak E.Karalevičienės, pagrindinė nesusikalbėjimo su Kultūros paveldo departamentu priežastis yra komunikacijos trūkumas.

„Jeigu mes norime teikti siūlymus ir rekomendacijas, mes turime žinoti, kas vyksta, kokios yra problemos, (...) o departamentas iki šiol labai vangiai bendrauja ir tiesiog nenori dalytis informacija“, - sakė komisijos pirmininkė.

Kultūros paveldo departamento ataskaitai nepritarusi Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo, jog dokumentas nėra pakankamai išsamus. Departamento veikla vertinta pagal tarpinstitucinio bendradarbiavimo, specialiojo teritorijų planavimo, visuomenei svarbių statybų plėtros projektų viešinimo ir kultūros paveldo inventorizavimo kriterijus.

Komisija sako pastebėjusi, jog 2016 metais buvo baigtas rengti ir kultūros ministro buvo patvirtintas tik vienas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas - Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir tvarkymo planas. Vis dar nebaigti rengti Biržų pilies ir Vilniaus senamiesčio tvarkymo planai, rengiami jau beveik dešimtmetį.

Anot komisijos, kita opi problema yra užsitęsęs kultūros paveldo inventorizavimas, o nepakankamas bendradarbiavimas su visuomene aktualizuojant jai svarbius statybos plėtros projektus iššaukė nepasitenkinimą Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus veikla.

A.Skaistys: komisija politikuoja

Kultūros paveldo departamentas komisijos priekaištus atmeta.

Pasak departamento direktorės pavaduotojo Audriaus Skaisčio, Valstybinė kultūros paveldo komisija iš esmės prašo ataskaitoje analizuoti kultūros paveldo problematiką ir teikti siūlymus jai spręsti, tačiau tai turi daryti pati komisija.

„Komisija praktiškai paprašė už ją padaryti jos pačios darbą, - BNS sakė A.Skaistys. - Ji, gavusi iš mūsų statistinę informaciją, turi ją analizuoti ir teikti išvadą dėl mūsų darbo kokybės. Tai vietoje to, kad pati atliktų tą darbą, ji tiesiog nori mums perduoti užduotis“.

„Čia nėra pageidavimų koncertas. Jie negali mums nurodinėti, ką mes turime parašyti ataskaitoje. Mes turime steigėją Kultūros ministeriją, kuri mums gali pasakyti, ką ataskaitoje nurodyti“, - pridūrė jis.

Čia nėra pageidavimų koncertas. Jie negali mums nurodinėti, ką mes turime parašyti ataskaitoje. Mes turime steigėją Kultūros ministeriją, kuri mums gali pasakyti, ką ataskaitoje nurodyti.

Pareigūnas teigė, jog komisijos priekaištas dėl komunikacijos trūkumo taip pat yra nepagrįstas: „Mes tiesiog bendraujame su jais įstatymų nustatyta tvarka. Jie galbūt norėtų labiau betarpiško bendravimo, bet mes kaip viešojo administravimo institucija bendraujame pagal įstatymų nustatytą tvarką“.

Jis pabrėžė, jog Kultūros paveldo departamentas dėl įvairių priežasčių kartais tiesiog negali pateikti visos norimos gauti informacijos, o „kai kurie tai supranta kaip mūsų nenorą bendradarbiauti“.

„Mes matome tendencingumą ir politikavimą iš tos institucijos. Ne paslaptis, kad jos sudarymo principai yra tokie, jog į ją patenką asmenys iš politinių institucijų“, - sakė A.Skaistys.

Kultūros ministerija nurodė atsižvelgsianti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos motyvus, kodėl nebuvo pritarta Kultūros paveldo departamento metinės veiklos ataskaitai.

„Tačiau Kultūros ministerija nori atkreipti dėmesį, kad Kultūros paveldo departamentas savo veiklą vykdo pagal metinius veiklos planus ir 2016 metams suplanuoti rodikliai buvo įgyvendinti“, - BNS pateiktame atsakyme nurodė ministerija.

Seimas į komisiją paskyrė antropologą Donatą Brandišauską, paveldosaugininkę Adrijaną Filinaitę, menotyrininkes Jūratę Markevičienę ir Skaidrą Trilupaitytę.

Naujieji nariai pakeis praėjusios kadencijos Seimo į komisiją deleguotus istoriką Zenoną Butkų, restauratorę Gražiną Drėmaitę, archeologą Albiną Kuncevičių ir mokytoją Nadeždą Spiridonovienę.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių. Du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis narius – Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, keturis narius – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.