Daug neaiškumų

Nuo šių mokslo metų tarpiniai patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi: jų rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pernai spalį pranešė patvirtinusi matematikos, gamtos mokslų dalykų, informatikos ir inžinerinių technologijų, kalbų ir visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašus.

Juose nustatyta, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per tarpinius patikrinimus, kuriuos šiais mokslo metais laikys trečios gimnazijos klasės mokiniai, ir kokios bus brandos egzaminų užduotys ateinančiais mokslo metais.

Tačiau tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų vykdymo instrukcijos, vertinimo kriterijai vis dar keičiasi ir nėra galutinio sprendimo, nors pirmieji patikrinimai prasidės jau kovą.

Kadangi tarpiniai patikrinimai vyks elektroniniu būdu, atliktos užduotys bus vertinamos automatiškai, tik lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo metu reikės mokytojų įsitraukimo vertinant kalbėjimo užduotis. Šių vertintojų mokymai prasidės vasarį ir truks 40 valandų.

Mokytojai dalykininkai trauko pečiais: nejaugi vertinimo kriterijai bus tokie sudėtingi, kad juos įkąsti prireiks net 40 valandų? Tačiau tai ne vienintelė problema, kurią mato tarpiniams egzaminams besirengiančių mokyklų bendruomenės.

Pasirengimas: D. Miškinienė neslėpė, kad daug nerimo kyla ir  dėl techninių dalykų. / L. Brundzos nuotr.

Ką jau kalbėti apie gimnazistus, kurie ėmė dar labiau baimintis tarpinių patikrinimų, kai per bandomąjį matematikos patikrinimą, vykusį sausį, paaiškėjo, kad dalies užduočių negalėjo išspręsti, nes to kurso paprasčiausiai dar nesimokė.

Panašiai ir dėl lietuvių kalbos – teoriškai lyg ir suprantama, kad perskaitęs gautą tekstą mokinys turės pakalbėti jame aprašyta tema, tačiau į ką reikėtų atsižvelgti ir į ką kreips dėmesį vertintojai, iki šiol neaišku. Visai neseniai pranešta, kad mokiniai atsiskaitys ne savo mokytojui, kaip buvo anksčiau, o kitam, kuris jam nedėsto.

Trūksta patvirtinimų

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga sausio pabaigoje pradėjo rinkti parašus po peticija dėl vienuoliktokų tarpinių lietuvių kalbos ir literatūros žinių patikrinimų tvarkos.

„Lituanistus ir lituanistes, kuriems įgriso neatsakingas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) elgesys dėl naujos egzaminų sistemos, kviečiame pasirašyti šią anketą ir išreikšti pilietinę poziciją (pasirašiusių sąrašas bus pridėtas prie oficialaus rašto, siunčiamo į ŠMSM ir NŠA)“, – sakoma peticijos priede.

Taip Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga sureagavo, kai paaiškėjo, kad NŠA pakeitė vienuoliktokų tarpinių lietuvių kalbos ir literatūros žinių patikrinimų tvarką, kai nusprendė nebeleisti per kalbėjimo egzaminą dėstančiam mokytojui vertinti savo mokinių.

Beje, NŠA kelis kartus nuo pernai rugsėjo jau keitė ir tarpinių žinių patikrinimų datas. Tarpinių žinių patikrinimų datos buvo keičiamos sausio 13-osios išvakarėse.

Beje, kaip akcentuojama 2024 m. sausio 4 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme, – pusegzaminių datos gali būti keičiamos net likus trims dienoms iki jų. „Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki tarpinio patikrinimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvarkaraštyje numatytą tarpinio patikrinimo datą gali pakeisti į kitą, ankstinti ar vėlinti“, – rašoma įsakyme, nustatančiame moksleivių tarpinių žinių patikrinimų tvarką.

„Yra du dokumentai, kuriuos turi pavirtinti NŠA – vykdymo instrukcijas ir vertinimo instrukcijas. Tačiau dar nė vieno egzamino galutinės vertinimo instrukcijos nepatvirtintos. Ne tik lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo, bet ir kitų dalykų“, – pastebėjo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas mokytojas Mindaugas Grigaitis.

Dauguma tarpinių patikrinimų vyks kovą, lietuvių kalbos ir literatūros – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę. Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių.

Situacija nejuokinga, bet prognozuota, nes mes, mokytojai, jau seniai žinojome, kad taip bus. Tačiau niekas mūsų prašymų ir patarimų, kaip suvaldyti situaciją, neklauso.

Netrūksta chaoso

Lietuvių kalbą ir literatūrą dėstantis M. Grigaitis įsitikinęs, kad turėtų būti sukurta metodinė medžiaga, duoti pavyzdžiai mokytojams, kad visi galėtų ramiai laukti tarpinių patikrinimų pradžios. Tačiau, kai net patikrinimų datos keičiamos likus itin mažai laiko, papildomas nerimas apima ir vienuoliktokus, ir jų mokytojus.

„Situacija nejuokinga, bet prognozuota, nes mes, mokytojai, jau seniai žinojome, kad taip bus. Tačiau niekas mūsų prašymų ir patarimų, kaip suvaldyti situaciją, neklauso. Reforma stumiama buldozeriu, nekreipiant dėmesio į tai, ką galvoja mokytojai. Našta kraunama ne tik mokytojams, bet ir visai mokyklai“, – pastebėjo M. Grigaitis.

Pasak jo, tarpinių patikrinimų idėja buvo tikrai gera. Tačiau šiandien šiek tiek neteisinga mokinio atžvilgiu, kuris mokosi pagal visą bendrojo ugdymo programą, o vienas egzaminas nulemia jo ateitį. Todėl išskaidyti šitą egzaminą visai sveikintinas žingsnis. Tik nuo pirmųjų žingsnių labai stipriai vėluojama.

„Šitas neapibrėžtumas ir chaotiška situacija kelia didelį stresą. Mokyklų vadovai situaciją mato gal kitaip, mokytojai pastebi daug chaoso ir daug neužtikrintumo. Vėluojama rengti vykdymo instrukcijas ir tai ne tik mokytojų dalykininkų problema. Mokyklų vadovai pastebėjo, kad neparengta sistema – reikia paruošti patalpas, rasti atitinkamą skaičių kompiuterių, vykdytojų, užtikrinti tinkamą interneto ryšį. Vadovai pamatė, kokia problema ir kiek dar yra spragų“, – iššūkius minėjo mokytojas.

Vykdymo instrukcija apima techninį kiekvienos mokyklos pasiruošimą – kiek reikės mokytojų, kaip susodinti mokinius. Dėl šitų dalykų vieną dieną duodami vieni nurodymai, kitą dieną – jau kiti. Anot M. Grigaičio, galimybė atšaukti skubotai rengiamus tarpinius patikrinimus vienuoliktokams nesvarstoma.

„Jiems paliekama galimybė perlaikyti kitais metais su vienuoliktokais. Tačiau man sunku įsivaizduoti, nes jei, tarkime, trečdalis mokinių turės perlaikyti, vadinasi, dar daugiau mokinių kitąmet turės laikyti kažkurį tarpinį egzaminą. Reikės dar daugiau kompiuterių arba dar daugiau dienų iškris iš ugdymo proceso“, – pastebėjo pedagogas

Nerimas dėl pakeitimų

Sausio viduryje Lietuvos vienuoliktokai laikė bandomąjį tarpinių patikrinimų egzaminą. Jėgas išbandė apie 22 tūkst. moksleivių. Pasak NŠA atstovų, bandomasis egzaminas praėjo sklandžiai, tačiau mokiniai ir mokytojai suprato turintys dar ką nuveikti.

„Po tarpinio patikrinimo buvo kalbama, kad ne visos temos išmoktos, buvo temų, kurių nesitikėjo. Aišku, atsiskaitymas vyks kovą, dar yra laiko išmokti, bet yra ir nerimo“, – teigė Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.

Ji neslėpė, kad gana daug nerimo kyla dėl techninių dalykų.

„Apie kai kurias detales dar nesame informuoti, bet tikimės, kad iki patikros sužinosime. Dabar svarbu sėkmingai viską įvykdyti, o vertinimo instrukcijos – jau tolesni dalykai. Nerimas liks, bet rengiamės pagal tai, kokią informaciją turime“, – teigė įstaigos vadovė.

Nors ir deklaruojama, kad tarpiniai patikrinimai sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino vertinimo, lieka neaišku kokią reikšmę jis turės bendram pažymiui. Tačiau aiškintis nėra nei laiko, nei prasmės, nes dar gali ir vėl kas nors pasikeisti. „Nerimo daug, nes gal dar kas nors keisis“, – šyptelėjo D. Miškinienė.

Šiuo metu jau lyg ir paaiškinta tvarka ir visi kiti dalykai, bet kai tie pokyčiai vis vyksta, nerimas išlieka. Mokytojų bendruomenė sako norėjusi, kad viskas būtų buvę aišku rugsėjį, kaip viskas vyks, todėl nuolatiniai pakeitimai ir kelia didžiausią nerimą.

Turi būti pasirengę

Nors Kauno „Saulės“ gimnazijoje bandomasis egzaminas praėjo sklandžiai ir, direktorės vertinimu, mokykla pasirengusi tarpiniams patikrinimams, bet nuolatiniai pokyčiai trikdo.

„Trikdo. Bet kokia naujovė, bet koks pokytis visada trikdo, nes vienaip ar kitaip tam reikia ruoštis. Jeigu turime vieną dokumentą, mes iš anksto ruošiamės. Ir taukšt, likus kelioms dienoms, kažkas pasikeičia. Tai stresas mokyklos mokytojams ir vadovams. Tačiau tie dokumentai pas mus keičiasi ir turime būti viskam pasiruošę“, – situacijos nedramatizavo „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

Mokytojos akimis, tarkime, lietuvių kalbos tarpinis patikrinimas vyks tokiu pačiu principu kaip ir anglų kalbos. Šį egzaminą ji vykdo daugybę metų, ten lygiai taip pat įrašinėja, lygiai taip pat išsitraukia užduotis. Principas lygiai toks pat. Direktorė sakė suprantanti, kad lietuvių kalbos mokytojams neramu, nes jiems tai pirmas kartas.

„Jeigu viskas vyks taip, kaip yra numatyta, turėtų būti anglų kalbos valstybinio egazamino analogas. Mokytojai niekada nespaudė mygtuko įrašo, pasirengimui bus skirtas ribotas laikas, tad dėl šių naujienų vienur ar kitur tas blynas gali būti prisvilęs, nes neturime patirties, kaip tą dalyką dėstyti ir vykdyti“, – teigė S. Drazdavičienė.

Direktorė paskaičiavo, kad jų gimnazijoje lietuvių kalbos tarpinis patikrinimas vyks penkias dienas, nes yra per 200 vienuoliktokų. Visiems pakalbinti septyniems mokytojams prireiks penkių dienų nuo 8 iki 17 val.

Svarbiausia nusiteikti

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje mokosi per 200 vienuoliktokų. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas Raimonda Kersnauskienė sako, kad svarbiausia pozityvus nusiteikimas ir, žinoma, reikia mokytis.

„Pastaruoju metu pasaulyje ir bendrai visoje aplinkoje viskas kinta, pastovumo jau senokai nebėra, tad ir šie pokyčiai, susiję su tarpinių egzaminų tvarkomis jau nebestebina. Aišku, kritikuoti visada paprasta, tačiau reiktų šią situaciją vertinti pozityviau, galimai pirmieji metai bus sudėtingesni, kol tvarkos nusistovės. Norėtųsi, kad vertinimo normos jau būtų patvirtintos, bet į pasiruošimą stengiamės žiūrėti plačiau ir ruošiamės  įvairiems galimiems variantams. Taip pat džiaugiamės, kad mokytojai, įdeda nemažai pastangų, kad mokiniai patirtų kuo mažiau streso dėl kai kurių dalykų vertinimo nežinomybės“, – sako R. Kersnauskienė.

Anot vadovės, tarpinių patikrinimų tvarkaraščio koregavimai iš esmės nieko per daug nekeičia. Visas ugdymo procesas ir tvarka jau suplanuota, o kurią dieną vyks vienas ar kitas patikrinimas iš esmės nėra taip svarbu.

„Sunkiausia lietuvių kalbos mokytojams, nes egzaminas yra daugiausiai pasikeitęs ir kalbėjimo dalies  galutinių vertinimo normų dar nėra, o ir perlaikyti tos dalies kitais metais nebus galima. Pasitikim mokytojų kūrybiškumu ir tikrai manome, kad sugebėsime tinkamai pasiruošti. Mokytojai jau lapkričio mėnesį patys organizavo mokymus ir aptarė galimus vertinimo variantus, dalinosi patirtimi“, – tęsia gimnazijos vadovė.

Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi Tarpinių patikrinimų užduočių aprašus, tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžius. R. Kersnauskienė neabejoja, kad prieš naujoves visada būna neramu, tačiau nereikia skleisti nerimo, o tiesiog galvoti – ką ir kaip reiktų padaryti geriau, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai jaustųsi kiek įmanoma ramiau ir saugiau šioje situacijoje.

Nors ir deklaruojama, kad tarpiniai patikrinimai sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino vertinimo, lieka neaišku kokią reikšmę jis turės bendram pažymiui.

Skatins mokytis

Šį pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje NŠA priminė esminius tarpinių patikrinimų aspektus. Kaip jau minėta, privalomų ir pasirenkamų dalykų tarpinių patikrinimų metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas.

„Vadinasi, surinkęs 35 taškus iš 40 galimų per tarpinį patikrinimą abiturientas į valstybinį egzaminą ateis jau žinodamas, kad jis yra išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų“, – paaiškino NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Direktorė priminė, kodėl prireikė tarpinių patikrinimų – iš esmės tam, kad mokiniai galėtų išskaidyti didelį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti dalimis, nenukeldami visko į vieną brandos egzaminą. Tokia sistema, kai tarpinis patikrinimas tampa brandos egzamino dalimi, taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.

„Be to, tarpinių patikrinimų rezultatai gali būti naudojami ir kaip slenkstis – laikyti brandos egzaminus galėtų surinkę minimalų balų skaičių per tarpinius patikrinimus. Tokia patirtis taikoma Suomijoje“, – pristatydama naujovę kalbėjo R. Krasauskienė.

2021 m. NŠA atliko mokinių vertinimų ir panaudojimų scenarijų analizę. Remiantis ja, ŠMSM buvo pateikti siūlymai dėl kaupiamojo mokinių pasiekimų vertinimo, kuris skatintų mokinius mokytis nuolat, nuosekliai ir kaip tai įdiegti.

Anot R. Krasauskienės, prieš trejus metus atlikta apklausa parodė, kad 82 proc. respondentų pritarė, kad dalį vertinimo mokiniai galėtų gauti iki baigiamojo valstybinio egzamino. Jie taip pat nurodė, kad tai galėtų sudaryti iki 50 proc. baigiamojo įvertinimo.

Įvertino: M. Grigaičio teigimu, reforma stumiama buldozeriu, nekreipiant dėmesio į tai, ką galvoja mokytojai. / A. Snarskienės nuotr.

Motyvuos mokinius

Tikimasi, kad tarpiniai patikrinimai turėtų motyvuoti vienuoliktokus ateiti į brandos egzaminus su didesne kraitele taškų, be to, nauja tvarka turėtų padidinti brandos egzaminų rezultatų patikimumą.

Remiantis nauja brandos egzaminų tvarka, nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Susumavus gautus taškus, visas egzaminas bus laikomas išlaikytu, jeigu kandidatas surinks nuo 35 iki 100 taškų.

Dauguma tarpinių patikrinimų vyks kovą, lietuvių kalbos ir literatūros pirmasis patikrinimas – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę. Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo metu vienam kandidatui bus skirta 30 minučių. Matematikos pirmasis ir antrasis tarpiniai patikrinimai truks po 45 minutes. Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje.

Jei netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, vienuoliktokai galės jį perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienus metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

Mokinys negalės laikyti brandos egzamino, jei nelaikė tarpinio patikrinimo, tačiau jis galės laikyti brandos egzaminą net ir tarpinį patikrinimą įveikęs su nuliu taškų.

Jei mokinys negalės laikyti tarpinio patikrinimo dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, tai galės padaryti po metų su kitos kartos vienuoliktokais, o jei nedalyvaus tarpiniame be pateisinamos priežasties, negalės dalyvauti ir brandos egzamine, jam reikės eksternu išlaikyti ir tarpinį patikrinimą, ir valstybinį brandos egzaminą.

Į atestatą, kaip sakė R. Krasauskienė, bus įrašomas ir tarpinio patikrinimo, ir galutinis brandos egzamino rezultatas. Jei mokinys nuspręs nelaikyti brandos egzamino, į atestatą bus įrašomas tik tarpinio patikrinimo įvertinimas.

NŠA interneto svetainėje paskelbti 2025 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduočių pavyzdžiai bei atnaujintas vertinimo kriterijų projektas.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašymo daliai bus pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto grožinio teksto pagrindu, svarstymas remiantis kultūrine patirtimi. 

Prie jau parengtų pirmosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) brandos egzamino kalbėjimo užduočių pavyzdžių ir vertinimo lentelių, pateiktos ir rašymo dalies užduočių vertinimo lentelės, jų atitikimo B2+ kalbos mokėjimo lygio reikalavimams pagrindimas.

Rašymo dalį sudarys trys užduotys: teksto kūrimas, laiško rašymas ir duomenų komentavimas. Pastaroji užduotis yra nauja užsienio kalbos egzamine, ja tikrinami kandidatų gebėjimai apibendrinti, detaliai apibūdinti, palyginti. Kartu su anglų kalbos rašymo užduočių pavyzdžiais paskelbti mokinių atliktų užduočių pavyzdžiais su įvertinimais ir vertinimo komentarais. 

Egzaminų užduotys ir naujiems mokomiesiems dalykams

Nuo šių mokslo metų vidurinio ugdymo programą papildė nauji mokomieji dalykai – filosofija bei ekonomika ir verslumas. NŠA parengė pastarojo dalyko brandos egzamino užduoties pavyzdžius. Egzaminą sudarys trys dalys: trumpojo atsakymo ir struktūriniai klausimai bei praktinės užduotys, kurios apims uždavinius, situacijos analizę bei įžvalgų pateikimą.

Egzamino temos: valstybės vaidmuo ekonomikoje, ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas, globalinių ekonomikos procesų supratimas. Praktinių užduočių sritys: orientavimasis rinkoje, asmeninių finansų tvarkymas, verslo organizavimas. 

Atnaujinti filosofijos brandos egzamino užduoties pavyzdžiai. Antrąją šio egzamino dalį sudaro filosofinio esė kūrimas. Esė bus rašomas pagal pateiktus filosofijos šaltinius. Paskelbtos abiejų minėtų dalykų egzaminų vertinimo instrukcijos, kuriose nurodyta, už ką ir kiek taškų skiriama vertinant.

Taip pat paskelbti atnaujinti geografijos ir istorijos brandos egzaminų vertinimo kriterijai. Abiejų šių egzaminų užduočių pavyzdžiai apima samprotaujamojo pobūdžio teksto – geografijos argumentuoto teksto bei istorinio pasakojimo – kūrimą. Vertinimo kriterijai nusako, už ką ir kiek taškų skiriama vertinant sukurtą tekstą. 

Brandos egzaminų užduočių, atitinkančių Vidurinio ugdymo programą, pavyzdžiai rengiami ir išbandomi ruošiantis pasikeitusiam mokinių pasiekimų išoriniam vertinimui, nuo šio rugsėjo pradėjus mokyti pagal atnaujintas ugdymo programas. Parengti užduočių pavyzdžiai padės geriau pasiruošti artėjantiems pokyčiams: mokytojai ir mokiniai supažindinami brandos egzaminų užduočių struktūra, vertinimo principais ir kriterijais.

Kur daugiausiai šimtukų?

„2023-ųjų metų Kauno miesto abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai džiugina. Bendras įstaigų, vadovų, mokytojų, mokinių ir pagalbą teikiančių specialistų įdirbis duoda grįžtamąjį ryšį bei gerus rezultatus. Dirbama sistemiškai keletą metų iš eilės. Abu egzaminus kandidatai išlaikė geriau nei dvejus paskutinius metus“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Pagal šimtukus iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino lyderiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai, kurių net 19-os lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbai įvertinti 100 balų.

Didžiausią įmanomą įvertinimą gavo ir trylika Kauno „Saulės“ gimnazijos, dvylika Kauno jėzuitų gimnazijos, penki Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientai.

Iš viso 63 kauniečiai (2,85 proc.) gavo šimtukus. Visoje šalyje – 341 (2,02 proc.) iš 16 847.

Išlaikymo vidurkis – 53,17 balo

Tiesa, statistika rodo, kad ir lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų bendras vidurkis Kaune šiemet yra mažesnis nei pernai.

Iš viso šiemet jį laikė 2213 Kauno miesto (kartu su profesinio rengimo centrais) kandidatai. 95,48 proc. egzaminą įveikė.

Išlaikymo vidurkis – 53,17 (Lietuvoje – 49,02) balų. Nuo 86 iki 99 balų įvertinti 341 (15,41 proc.) Kauno abiturientų darbai. (Lietuvoje – 2182, tai yra 12,95 proc.).

Palyginimui pernai, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė dešimtadaliu mažiau jaunuolių (2039). 86-99 balais išlaikė 355 (17,41 proc.); 100 balų – 99 (4,86 proc.) Kauno mokyklų atstovai. Pernykštis egzamino išlaikymo vidurkis – 54,83 (Lietuvoje – 48,26).

2021 metais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 2143 kandidatai. 86-99 balais išlaikė 307 (14,33 proc.), 100 balų – 81 Kaune mokęsis jaunuolis (3,78 proc.).

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų. 

Suveikė priemonės

Geresnius rezultatus, savivaldybės vertinimu, nulėmė aiškios mokiniams labiau suprantamos temos, sistemingos konsultacijos ir ugdymo organizavimas įprastu būdu.

„Gautų šešių brandos egzaminų Kauno miesto abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai vertinami labai gerai, nes sistemingai viršijamas Lietuvos vidurkis, mažėja vieną ar kitą egzaminą neišlaikiusiųjų dalis“, – vertino O. Gucevičienė.

Priežastys, anot jos, – mokytojų profesionalumas, sukauptas įdirbis, sistemingas mokinių konsultavimas ir pagalbos teikimas tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek įstaigų vadovams.

Antradienį paskelbti lietuvių kalbos, matematikos, biologijos, geografijos ir vokiečių kalbos abitūros egzaminų rezultatai.

Pradžiugino valstybinio matematikos egzamino rezultatai. Matematikos egzaminą Klaipėdoje laikė 966 moksleiviai.

19 abiturientų pelnė šimtukus – 10 moksleivių iš „Ąžuolyno“ gimnazijos ir 9 iš Klaipėdos licėjaus.

Matematikos egzamino neišlaikė 161 moksleivis, tai yra 16,7 proc., kai pernai neišlaikiusiųjų procentas siekė 39,4 proc.

Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą Klaipėdoje pasirinko 1 864 abiturientai, iš jų valstybinį brandos egzaminą laikė 1 129, o mokyklinį – 708.

Valstybinio egzamino neišlaikė 101 moksleivis, o mokyklinio – 23.

Kad galėtų gauti brandos atestatą, perlaikyti mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą jie turės jau rytoj, liepos 13 d.

33 klaipėdiečiai gavo aukščiausią – 100 balų įvertinimą už lietuvių kalbos egzaminą.

21 lietuvių kalbos egzamino šimtukininkas yra „Ąžuolyno“ gimnazijoje, 6 – Klaipėdos licėjuje, 4 – Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir po vieną – H. Zudermano bei „Vėtrungės“ gimnazijose.

Pernai valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 1101 uostamiesčio abiturientas, iš jų 99 egzamino neišlaikė (2021 m. – 108 iš 1082).

Ne vienų metų problema

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškina, kad dėl vėluojančio užmokesčio šiemet kalta sudėtinga finansinė situacija.

„Kauno dienos“ žurnalistų kalbinta Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė Lilija Jankeliūnienė, vertinusi VBE, pasakojo atlygio už vasarą atliktą darbą sulaukusi tik rugsėjo pradžioje. Ji pridūrė, kad užmokestis vėlavo ne tik lituanistams, bet ir kitų mokomųjų dalykų pedagogams.

Pasak lituanistės, užmokestis gaunamas labai įvairiai – kartais net gruodį. Taip VBE sesija vyksta jau daugiau negu dešimt metų.  „Ko gero, aš tik du kartus esu gavusi atlygį laiku – maždaug rugpjūčio viduryje. Kitais metais visos Lietuvos mokytojai gauna užmokestį iki gruodžio“, – pirštu į piktžaizdę bedė pašnekovė.

Laikas: mokytojai skundžiasi, kad dėl didelio užimtumo VBE darbus vertinti gali tik nuo 18 iki 24 val., savaitgaliais ar per šventes. / Vytauto Petriko nuotr.

„Kartais būna toks stebuklingas abėcėlinis sąrašas, kai, pavyzdžiui, Alytus gauna atlygį rugsėjo mėnesį, o Vilnius – lapkritį“, – pridūrė pedagogė.

„Tyčiojamasi iš mokytojų visais įmanomais būdais. Situacija yra tokia: jau daugelį metų veikiausiai visos Lietuvos mokytojai, išskyrus keletą, dalyvauja VBE sesijoje – vieni vykdo (stebi, kaip vyksta egzaminas, ar niekas nenusirašinėja, taip pat prireikus palydi mokinius iki tualeto ar pakvėpuoti grynu oru, tvarko tam tikrus organizacinius reikalus ir pan. – aut. past.), kiti vertina. Vykdymo darbai atliekami ir anksčiau – kovą, balandį ir gegužę. Vertinimas atliekamas vėliau – liepos pradžioje, bet mokytojai atlygio laiku nesulaukia“, – atviravo L.Jankeliūnienė.

Pasigenda kompensacijų

Ji pridūrė, kad, kol vertinami VBE darbai, o dabar vertinimas vyksta nuotoliniu būdu – namuose, mokytojai naudoja savo elektros energiją, savo kompiuterinę įrangą. Tačiau jokių kompensacijų už tokias sąnaudas taip pat negauna. Maža to, mokytojai VBE vertina tik atlikę pirmines savo pareigas mokyklose.

„Kadangi būna mokslo metų pabaiga, mokytojai dirba įtemptai, nes reikia parašyti mokiniams įvertinimus už visus mokslo metus. Kai kurie VBE vertintojai yra klasių vadovai. Jie organizuoja išvykas į įvairius renginius, kad atsisveikintų su mokiniais ne formaliai, o taip, kad baigusieji mokyklą jaustų, jog mokykloje bet kada yra laukiami. Tačiau tam irgi reikia pasiruošti. Vargšai mokytojai VBE vertinimus vykdo, pavyzdžiui, nuo 18 iki 24 val., savaitgaliais ar per šventes. Čia apie darbo užmokestį, kurį numato Darbo kodeksas, jau niekas nekalba“, – pasakojo Vilniaus „Juventos“ gimnazijos mokytoja.

Pasak L.Jankeliūnienės, ŠMSM atstovai aiškina, kad tokiu būdu mokytojams esą yra suteikta nevaržoma laisvė patiems paskirstyti savo darbo laiką.

Pinigai nuvertėja

„Mokytojai eina, nes jaučia pareigą. Jie eina ir iš idėjos. Mokytojai ten įgyja praktinių įgūdžių – daug ko pasimoko, prisimena ir pan. Jie turi lūkesčių, kad galbūt sumokės laiku. Šiandien, kadangi didžiulė infliacija, tie mano pinigai, kuriuos kažkas turi, nuvertėja kiekvieną dieną. Jei aš galėjau nusipirkti daiktą liepos pabaigoje už tam tikrą sumą, lapkričio pabaigoje, ko gero, to daikto už tiek jau nenusipirksiu. Atrodytų, kad mokytojai skundžiasi, bet reikėtų pažiūrėti į situaciją giliau. Ministrė teigia, kad už viską prisiima atsakomybę, ir sako: spręskime problemas visi kartu. Kyla klausimas, kaip aš galiu išspręsti problemą – išsimokėti sau atlygį, kuris man priklauso?“ – svarstė apie 300 VBE darbų šiemet įvertinusi L.Jankeliūnienė.

Keista: L.Jankeliūnienę stebina švietimo, mokslo ir sporto ministrės kalbos, kad mokytojams siekiama psichologinio saugumo, bet atlyginimas niekaip su tuo nesusijęs. /  L. Jankeliūnienės asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė pridūrė, kad, be VBE vykdymo ir vertinimo, kai kurie lituanistai ir matematikai gegužę vykdė ir organizavo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) – mokinių darbų vertinimo, moderavimo paslaugą. Kitaip tariant, buvo tikrinamos dešimtos klasės mokinių atliktos užduotys. Tačiau ir už šį darbą pinigai dar nesumokėti, nors jau įsibėgėjo spalis.

Užklausą, kodėl mokytojams vėluoja atlygis už VBE ir PUPP, L.Jankeliūnienė sakė raštu feisbuke pateikusi Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) rugpjūčio pradžioje. Tačiau tesulaukė atsakymo, kad esą laukiama lėšų iš valstybės biudžeto. Kai jų bus, pinigus žadėta pervesti savivaldybėms, o tada užmokestis pasieks mokytojus. To paties lituanistė teigė paklaususi e.paštu ir Finansų ministerijos.

„Švietimas yra kliedesių ir nežinomybės teritorija. Mes nieko nežinome. Įkainis už vieną patikrintą lietuvių kalbos ir literatūros darbą – 6,44 euro. Viskas yra skaičiuojama taip: kiek darbelių patikrinai, tokius pinigėlius ir gausi. Aš esu vyriausioji vertintoja. Jiems mokama kitaip – skiriamas atitinkamas koeficientas. Dar dalyvauju apeliacinėje komisijoje. Mano pinigėliai tikrai turi siekti tūkstantį eurų. Gal tie pinigai žmogui yra gyvybiškai svarbūs? Jis juos turi, bet pasiimti negali. Ir mes kalbame apie tai, kad mokytojo specialybė yra prestižinė? Kalbame apie mokytojo psichologinį saugumą? Ministrė nuolat mini, kad siekia psichologinio saugumo. Kas keisčiausia, pasako, kad atlyginimas niekaip su tuo nesusijęs. Kaip galima taip mąstyti?“ – stebėjosi lituanistė.

L.Jankeliūnienės teigimu, jokių sutarčių, kuriose būtų įvardyta, kada bus sumokėti uždirbti pinigai, nesudaroma. Esą tik skubama, kad kiekvienas mokytojas pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimą. „Iš mūsų reikalaujama viską atlikti iki nurodyto laiko, o jie jokių terminų, susijusių su atlygio mokytojams išmokėjimu, sau nėra iškėlę. Kai suplanuojama paslauga, o šitos paslaugos negalima nesuplanuoti, nes egzaminai vyksta kiekvienais metais, iš anksto turi būti ir tam skiriama lėšų. Švietimo sistemoje ar mūsų valstybėje santykio perku–parduodu, pasirodo, nėra. Viskas lyg iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė atvira – nemažai mokytojų dėl tokios situacijos, ypač dėl vėluojančio atlygio, pasitraukia iš VBE vertinimo sistemos ir vasaras leidžia, nors ir be papildomo tūkstančio eurų, bet laisviau. „Išėjo žmogus, ateina naujas – jis visai nieko nežino. Pasaka be galo“, – sakė L.Jankeliūnienė.

Nežino, kur stringa lėšos

„Nežinau, kur problema. Šitą darbą finansuoja NŠA, bet darbuotojas atlygį gauna iš ugdymo įstaigos. Viskas vyksta labai ilgai ir neaišku, kas vėluoja, – ar įstaiga gauna vėliau, ar įstaigos vadovas vis delsia atsiskaityti su darbuotojais, nes skirtingose ugdymo įstaigose atlygis gaunamas skirtingu laiku“, – svarstė Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Silvanavičius.

Nesprendžia: anot V.Silvanavičius, apie vėluojantį atlygį už atliktus darbus girdi ir ministrė, ir su tuo susijusios institucijos, tačiau problemos sprendimas nejuda. / I. Gelūno nuotr.

Jis sakė apie esamą situaciją kalbėjęsis su VBE vertintojais iš Rumšiškių A.Baranausko, Žiežmarių ir Kaišiadorių A.Brazausko gimnazijų. Pašnekovas antrino L.Jankeliūnienei ir pabrėžė, kad ir kitose šalies mokyklose keliama ta pati problema. „Lyderystės imtis ir sutvarkyti šį reikalą reikėtų ŠMSM – įpareigoti NŠA atlikus darbą apskaičiuoti atlygį ir išsiųsti į mokyklas arba tiesiogiai darbuotojui. Tai būtų esminis problemos sprendimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

V.Silvanavičiaus teigimu, apie problemą dėl vėluojančio atlygio už VBE vertinimą kalbėta ne viename švietimo darbuotojų suvažiavime. Tai esą girdėjo ir ministrė. „Lyg ir girdima, bet neįsiklausoma – problemos sprendimas nejuda. Mokytojai piktinasi, nes pinigai uždirbami nelengvai. VBE vertinimas reikalauja daug fizinių jėgų ir atidumo, kruopštumo. Nuovargis – didelis“, – pridūrė Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Patiria spaudimą

„Kauno dienos“ žurnalistų kalbinta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė Meilė Platūkienė teigė, kad atlyginimo lapelį, kuriame įrašytas ir atlygio už VBE vertinimą dydis, jos miesto mokytojai gavo rugpjūčio pabaigoje.

„Aišku, visada norisi, kad viskas būtų šiek tiek greičiau. Tą užmokestį, kurį gauna mokytojai už VBE vertinimą, pavadinčiau pagalba arba savanoryste, nes atlygis yra gerokai per mažas“, – tvirtino pašnekovė.

Prievarta: M.Platūkienės teigimu, dėl mažo atlygioVBE vertinti atsisakantys mokytojai kartais sulaukia ir spaudimo ar net bandymų susidoroti. / M. Platūkienės asmeninio archyvo nuotr.

Ji prisiminė ir atvejį vienoje progimnazijoje, kai lietuvių kalbos mokytojų buvo prašoma, kad jos vertintų gimnazistų VBE darbus. Tačiau vienai iš jų atsisakius tai daryti dėl per mažos kompetencijos, progimnazijos direktorius ėmėsi sankcijų – sakė priimsiantis dar vieną darbuotoją ir taip sumažinsiantis darbo krūvį VBE vertinti atsisakiusiai mokytojai. „Taip irgi susidorojama su mokytojais. Aišku, įsikišus profesinei sąjungai, reikalas sustojo“, – atviravo M.Platūkienė.

LŠDPS Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė pabrėžė, kad prašant vertinti VBE neturėtų būti jokios prievartos – mokytojai patys turėtų norėti tai daryti. „Turėtų būti toks atlygis, kad mokytojai būtų kviečiami dalyvauti konkurse, kur būtų sprendžiama, priims juos vertinti darbus ar jų nepriims. Dabar, kai nesurenka reikiamo vertintojų skaičiaus, mokyklų vadovai prašinėja bet ko, todėl, ko gero, mes ir matome tokius rezultatus“, – svarstė ji.

M.Platūkienė pabrėžė, kad, jei VBE darbų vertintojams atlygį skiria valstybė, tai lėšų atlygiui už PUPP vertinimą, apie kurį kalbėjo ir L.Jankeliūnienė, mokyklos turi rasti pačios. Tačiau esą ne visos ugdymo įstaigos iš turimų resursų jų atranda. „Jei mokykla neturi daug mokinių, ir tai yra pagrindinė mokykla, tiek lėšų neturės. Šiek tiek geresnė situacija gimnazijose, bet jei gimnazija yra ištisinė, ji neturi tiek daug pinigėlių. Todėl ir susiduriama su tokia situacija, kad mokytojai altruistiškai taiso darbus. Mokytojas tikrai, ko gero, yra tas optimistas, kuris supranta, kad darbus vis tiek reikia padaryti“, – kalbėjo LŠDPS Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė.

Įvardijo vėlavimo priežastį

Kaip aiškino ŠMSM atstovė Alma Vijeikytė, už egzaminų vykdymą atsakingos savivaldybės, kurios paskiria egzaminų centrus ir atsiskaito su vykdytojais. Ministerija valstybės biudžeto lėšas VBE vertinimui skiria NŠA. O ši, gavusi pinigus ir vadovaudamasi su mokyklomis pasirašytomis lėšų naudojimo sutartimis, atsiskaito už VBE kandidatų darbų vertinimą.

Apie užmokesčio vėlavimą jiems buvo pranešta iš anksto.

Nustatytas įpareigojimas pervesti lėšas per 30 kalendorinių dienų, pasibaigus pakartotinės sesijos VBE kandidatų darbų vertinimui. ŠMSM atstovė tvirtino, kad mokyklos ir mokytojai tai žino, nes pasirašo lėšų naudojimo sutartis.

„Atlyginimai vertintojams šiemet buvo išmokami dalimis, todėl su kai kuriais vertintojais vėluota atsiskaityti. Labai dėl to apgailestaujame. Vertinimas šiemet buvo baigtas liepos 21 d., lėšos mokykloms buvo pervestos rugpjūčio 11–30 d. dalimis. Dalis vėlavo, dalis buvo pervesta laiku. Mokyklos gautas lėšas perveda mokytojams, o tada NŠA atsiunčia ataskaitą. Šiemet jos tai turi padaryti iki lapkričio 15 d.“, – detalizavo pašnekovė.

Jos teigimu, jeigu turima visa reikiama lėšų suma, mokama visoms mokykloms iš karto. Pavyzdžiui, 2021 m. visos lėšos buvo pervestos rugpjūčio 6–9 d. Šiemet, kaip jau minėta, mokėta dalimis. Pirmiausia lėšos pervestos centralizuotas buhalterijas turinčioms mokykloms, tarkime, Kauno rajono mokykloms. A.Vijeikytė užsiminė, kad NŠA pasiekia informacija, jog tokiose mokyklose atsiskaityti užtrunkama ilgiau.

„ŠMSM kiekvienais metais planuoja šias lėšas iš anksto ir teikia poreikį Finansų ministerijai. Taip pat ieško galimybių jų rasti iš bendrųjų sutaupytų asignavimų. Mokėjimas kai kam pavėlavo, kadangi dėl sudėtingos finansinės situacijos lėšų suma NŠA šiemet buvo pervesta ne visa iš karto, bet dalimis“, – mokytojams vėlavusio atlygio priežastį įvardijo ministerijos atstovė.

Atranka ir įkainiai

Pasak pašnekovės, mokykla deleguoja savo mokytojus vertinti VBE darbų, taip patvirtindama, kad mokytojas atitinka vertintojui keliamus reikalavimus. Iš mokyklų deleguotų vertintojų sąrašo dalyko vertinimo komisijos pirmininkas su vyresniaisiais vertintojais atsirenka reikiamą vertintojų skaičių pagal vertintojo vertinimo kokybės ataskaitas, turimą patirtį ir kompetencijas.

Atlyginimai vertintojams šiemet buvo išmokami dalimis, todėl su kai kuriais vertintojais vėluota atsiskaityti. Labai dėl to apgailestaujame.

„Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo apeliacinės komisijos pirmininkui, pavaduotojui, pagrindinės ir pakartotinės sesijų brandos egzaminų vyresniajam vertintojui ir vertintojui, apeliacinės komisijos nariui už atliekamas kandidatų darbų vertinimo funkcijas elektroninio vertinimo sistemoje taikomas 6,44 euro įkainis už vieną kandidato darbo įvertinimą. Už visų kitų dalykų kandidatų darbų atliekamas vertinimo funkcijas taikomas 4,81 euro įkainis už vieną visą įvertintą kandidato darbą“, – vardijo ŠMSM atstovė.

Ieško sprendimo būdų

Paklausta, kaip ketinama spręsti problemą, kad atlygis mokytojus pasiektų laiku, A.Vijeikytė teigė, kad ministerija ieško įvairių galimybių. Viena iš jų – skirti lėšų iš sutaupytų ŠMSM bendrųjų asignavimų.

Užsiminus, kad mokytojams vertinant VBE nuotoliniu būdu, kai šie atlieka pirmines pareigas mokyklose, už tam skirtą papildomą laiką, elektros ir asmeninės įrangos sąnaudas jie negauna kompensacijų, pašnekovė sakė, kad svarbu, jog mokyklos vadovybė atleistų mokytojus nuo kitų einamųjų darbų mokyklose. A.Vijeikytės teigimu, gali būti, kad artimiausiu laiku tai bus reglamentuojama.

Kalbėdama apie vis dar vėluojantį atlygį už PUPP mokinių darbų vertinimo moderavimo paslaugą, ŠMSM atstovė sakė, kad šiam tikslui skiriama lėšų iš bendrųjų ministerijos asignavimų. „Esant bendrai sudėtingai situacijai, skiriamų lėšų švietimui nepakanka. Apgailestaujame, kad vėluoja atsiskaitymas už moderavimo paslaugą. Su moderatoriais bus atsiskaityta iki spalio 30 d. Apie užmokesčio vėlavimą jiems buvo pranešta iš anksto“, – tikino pašnekovė.

„Ilgametė bendradarbiavimo patirtis leidžia tikėtis, kad ir šiais metais nebus susidurta nei su rimtesniais brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimais, nei su sunkesniais sukčiavimo ar kitos nusikalstamos veikos atvejais, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – Kasmet brandos egzaminų organizavimo procesas išsiskiria vienais ar kitais ypatumais, apie kuriuos susitikimo metu informavome Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnus“.

Valstybinio brandos egzamino užduotys yra dokumentai, sudarantys tarnybos paslaptį, jiems priskiriama „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma. Valstybinio brandos egzamino užduotys tarnybos paslaptimi išlieka iki užduotims patenkant į valstybinio egzamino vykdymo patalpą ir teisėtai bei tiksliai nustatytu laiku prakerpant vokus.

Brandos egzaminų išvakarėse bei pagrindinės ir pakartotinės sesijos metu pareigūnai vykdys tikslinę informacijos, susijusios su egzaminais, stebėseną internete. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiniams tinklams.

Ypač didelį dėmesį skiriame elektroninei erdvei, socialiniams tinklams ir čia keliamai informacijai.

NŠA darbuotojai ir policijos pareigūnai pažymi, kad kone per kiekvieną brandos egzaminų sesiją pasitaiko sukčiautojų bandymų pasinaudoti abiturientų patiklumu siūlant jiems įsigyti neva tikras egzaminų užduotis. Tačiau tokiems bandymams laiku užkertamas kelias.

„Atidžiai stebime viešąją erdvę, vertiname iš piliečių ir įvairių institucijų gautą informaciją. Ypač didelį dėmesį skiriame elektroninei erdvei, socialiniams tinklams ir čia keliamai informacijai. Siekiame užtikrinti, kad egzaminų sesija vyktų sklandžiai, be trukdžių, užkirsti kelią egzaminų užduočių pardavinėjimui ar neteisėtai pagalbai pasitelkiant elektronines ryšio priemones. Paaiškėjus, kad yra vykdoma nusikalstama veikla, nedelsiant reaguojame į tokius atvejus, pradedame ikiteisminius tyrimus aplinkybėms nustatyti ir išsiaiškinti. Kiekvienam abiturientui turi būti sudarytos lygios galimybės laikyti brandos egzaminus“, – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Policijos pareigūnai perspėja, kad asmenys, besiruošiantys tiesiogiai arba internete parduoti ar įsigyti egzaminų užduotis, net jeigu jos žinomai neatitinka realybės, visais atvejais sulauks teisėsaugos dėmesio ir bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka.

Piliečiai, pastebėję siūlymų parduoti egzaminų užduotis, prašomi apie tai pranešti Nacionalinei švietimo agentūrai el. paštu: info@nsa.smm.lt. Policiją galima informuoti paliekant pranešimą tinklapyje www.epolicija.lt arba skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112.

Abiturientams, už valstybinius brandos egzaminus gavusiems 2 ir daugiau šimto balų įvertinimus – tokių šiemet mieste yra 35, – tradicinį priėmimą neįprastoje vietoje surengs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Sėkmingiausiai egzaminus šiemet išlaikiusius abiturientus pirmadienį, rugpjūčio 24 d., 12.45 val., jis kviečia į bendrą pasiplaukiojimą Klaipėdos universiteto laivu „Brabander“. Nurodytu laiku abiturientai laukiami Kruizinių laivų terminale.

„Naują gyvenimo etapą pradės dar viena šaunių abiturientų karta. Tikiu, kad šie jauni, imlūs, perspektyvūs žmonės suras savo kelią ir kad jų neblaškys atšiaurūs gyvenimo vėjai – tik švelnūs pajūrio brizai. Linkiu, kad simbolinė kelionė pro jūros vartus abiturientams liktų gražiu prisiminimu apie ypatingą miestą, kuriame jie užaugo, ir kad atsisveikinimas su mokykla jiems asocijuotųsi su žuvėdrų kvietimu į tolius, kurie yra pasiekiami, jei tik turi tikslą“, – sakė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.

Šiais metais valstybinius brandos egzaminus laikė 1 816 klaipėdiečių. Abiturientams ir jų tėvams bei mokytojams, mokyklų vadovams teko nelengvas išbandymas.

„Šie metai – neabejotinai išskirtiniai savo iššūkiais, rizikomis ir grėsmėmis, tačiau net ir tie dramatiški išbandymai pasaulinės pandemijos kontekste nesutrukdė skleistis galingai talentų ir gabumų bei gebėjimų šviesai, tad pagarba bei dėkingumas šiems jauniesiems šviesuoliams – išskirtinis, nes jie to tikrai verti“, – sakė V. Grubliauskas.

Visiems uostamiesčio šimtukininkams – jų iš viso yra 142 – bus įteikti Klaipėdos miesto mero padėkos raštai.

Bendroje įskaitoje iš viso šiemet yra 187 šimtukai.

Geriausiai šiemet sekėsi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientams ir ypač – Lukui Ostrovskiui: šimtu balų įvertintos jo per lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos ir matematikos valstybinius brandos egzaminus parodytos žinios. Po tris šimtukus pelnė 7 moksleiviai iš Vydūno gimnazijos (1), „Ąžuolyno“ gimnazijos (4), Klaipėdos licėjaus (2).

Po du šimtukus gavo 27 uostamiesčio abiturientai, iš jų 16 – iš „Ąžuolyno“ gimnazijos, po 1 iš „Aitvaro“, Vytauto Didžiojo, „Varpo“ ir „Žaliakalnio“ gimnazijų, 2 iš Vydūno gimnazijos ir 5 iš Klaipėdos licėjaus.

Jau kelintus metus iš eilės daugiausia šimtukų (77) gavo „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtiniai. Ši mokymo įstaiga pelnytai gali didžiuotis aukštais auklėtinių ir juos ruošiančių pedagogų pasiekimais. Antroje vietoje – Klaipėdos licėjus (29).

Geriausiai abiturientams šiemet sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą, kurį laikė 1 170 abiturientų, o 100 balų įvertinimą gavo 109 mokiniai, daugiausia – iš „Ąžuolyno“ gimnazijos (32).

Sunkiausiai abiturientams sekėsi laikyti matematikos egzaminą, jo išlaikymo vidurkis – 27 proc. (šalyje –26,72 proc.). Šį egzaminą Klaipėdoje laikė 889 mokiniai, iš jų 22 gavo šimtukus (13 jų pelnė „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, 7 – Klaipėdos licėjaus abiturientai). Nelengvas iššūkis klaipėdiečiams abiturientams buvo ir istorijos egzaminas: gautas tik vienas šimtukas iš 346 egzaminą laikiusių abiturientų („Ąžuolyno“ gimnazija).

Vienu šimtuku įvertintas ir geografijos egzaminas, jį gavo taip pat „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinys.

Lietuvių kalbos egzamino išlaikymo vidurkis 43,75 proc., gauta 12 šimtukų, iš jų 5 mokiniai iš „Ąžuolyno“ gimnazijos.

Pernai uostamiestyje iš 2 031 mokyklas baigusio jaunuolio šimtukus gavo 152 moksleiviai, iš viso surinkę 214 šimtukų.

„Šiuo laikotarpiu svarbiausia užtikrinti visų mūsų sveikatą ir saugumą. Atsižvelgdami į tai, kad didelė dalis Lietuvos pedagogų patenka į rizikos grupę, manome, kad ypatingai svarbu, jog jiems būtų maksimaliai sumažintas egzaminų stebėjimo krūvis“, – teigė VU SA prezidentas Klaudijus Melys.

VU SA ir VU penktadienį bendru raštu kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą siūlydami savo paramą ir pagalbą ieškant ir koordinuojant savanorius stebėtojus. VU SA jau 15 metų vykdo egzaminų stebėjimo programą universitete, kurioje dalyvauja studentai savanoriai, tad yra sukaupusi patirties, kuri galėtų būti naudinga koordinuojant savanorių stebėjimą visoje Lietuvoje.

„Džiaugiuosi mūsų studentų pilietiškumu ir ryžtu veikti nežinios akivaizdoje. Mokytojai šiemet jau susitvarkė su didžiuliu iššūkiu pereidami prie nuotolinio ugdymo, bet vykdant valstybinius egzaminus kyla naujos rizikos. Ir čia mes galime jiems padėti – ne žiniomis, kaip esame įpratę universitete – bet ištiesdami pagalbos ranką ir leisdami jiems nerizikuoti“, – apie savanorių stebėtojų idėją kalbėjo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Iniciatyva yra atvira, prie jos bus kviečiamos prisidėti ir kitos jaunimo organizacijos, aukštosios mokyklos ir pilietinės iniciatyvos, sakoma VU pranešime.