„Valstybinių miškų urėdijos perduotos transporto priemonės pasitarnaus šios šalies žmonėms ir valstybinėms institucijoms. Šia kuklia dovana dar sykį įrodysime, kad ukrainiečių tauta kovoje su priešu nėra viena“, – išplatintame pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Skelbiama, kad Ukrainai iš viso perduodami 73 lengvieji automobiliai ir visureigiai, 55 krovininiai visureigiai bei 3 autobusai.

Visi šie automobiliai, pasak VMU, greitu metu pasieks Ukrainos humanitarines organizacijas karo paveiktuose regionuose.

Pavojingi kenkėjai

Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijoje susitikimo dalyviai žvalgėsi po vienų iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužių tipografų – pažeistas teritorijas. Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvo parodytas paprastųjų pušinių pjūklelių židinys, kuriame užfiksuoti pirmieji medžių liemenų kenkėjų veiklos požymiai. Būtent pušynų ir eglynų medynų Lietuvoje yra daugiausia ir jie labiausiai puolami kenkėjų, dėl kurių paplitimo, daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė.

Apžvelgus realią situaciją kenkėjų pažeistuose miškuose, diskutuota apie naujas Miško kirtimo taisyklių pataisas, kurios plynuosius kirtimus leis tik susidarius išimtinai neišvengiamoms situacijoms.

„Kaip šiandien įsitikinome, rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose medžiai jau sužymėti pagal naujas taisykles, kurias tikimės patvirtinti gruodžio pradžioje. Nuomonė išsiskyrė tik dėl IIA klasės miškų. Su miškų išsaugojimu besirūpinančiomis organizacijomis sutarėme, kad turi būti aktyviau rengiami gamtotvarkos planai, kuriuose turi būti sudaromi ir atskiri tikslinių augalų sąrašai, priklausomai nuo vietovės. Labai svarbu mišką teisingai atkurti ir čia, atrodo, randame sutarimą su visuomenininkais“, – pristatydamas naujas Miško kirtimo taisykles kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Situacija: dėl žievėgraužių tipografų daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė. / Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Tikslinamos taisyklės

Pagal naujas taisykles, rekreaciniams ir saugomų teritorijų miškams taikant plynuosius sanitarinius kirtimus, būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų, taisyklės bus papildytos reikalavimu, kad, kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis nei 0,4 medyno skalsumas, būtų pradėta atkurti mišką.

„Svarbu, kad užsimezgęs dialogas nenutrūktų, nes būdai, kaip elgiamasi ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose, turi keistis. Norisi, kad Valstybinių miškų urėdija būtų pokyčių pavyzdys ir iniciatorė“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Sprendimus sanitarinius kirtimus vykdyti paliekant visus sveikus ir pavojaus miško lankytojams ar jų turtui nekeliančius medžius II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose ir III miškų grupės apsauginiuose miškuose, saugomose teritorijose, priėmėme proaktyviai, atsižvelgdami į kitų suinteresuotųjų šalių poreikius ir šiandien miške pademonstravome, kaip perplanuojami kirtimai būtent laikantis šio vidinėse VMU taisyklėse nustatyto principo“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus.

Sustabdyti kirtimai

Valstybinių miškų urėdija savo iniciatyva ėmėsi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti. Vykdydami sanitarinius miško kirtimus miškininkai sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius ir palikti daugiau sveikų medžių, nei numatyta teisės aktuose, t. y. visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose.

„Manome, kad II A grupės apsauginių ekosistemų miškuose esant kenkėjų pažeidimų, pažeistus medžius reikėtų palikti ir dabartinius II A grupės miškus vertinti kaip I grupės miškus“, – mano Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys.

„Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus“, – teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Gedminas.

Šiuo metu minėtose teritorijose sustabdyti visi vykdomi ir planuojami vykdyti plynieji sanitariniai miško kirtimai. Girininkijose dirbantys miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad, vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.

Sutarta, kad visuomenininkų, mokslininkų diskusijos su Valstybinių miškų urėdija vyks periodiškai.

Ministerijos teigimu, tai padaryta jos nurodymu, gavus informacijos, kad kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.

Taip pat nurodyta peržiūrėti kitus ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose dar nepradėtus vykdyti plynuosius sanitarinius kirtimus.

Urėdijos prašoma atsisakyti nepažeistų medžių kirtimo, išskyrus egles ir medžius, augančius kelių ar inžinierinių tinklų apsaugos zonose, kurie virsdami ar lūždami galėtų padaryti žalos asmenims ar jų turtui.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Aplinkos ministerija taip pat pirmadienį pranešė parengusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai.

Pagal jas, tokie kirtimai būtų atliekami tik tuomet, kai tai yra būtina, miestų miškuose būtų paisomas ramybės laikotarpis nakties metu, atsirastų pareiga atkurti mišką sanitariniais kirtimais intensyviai išretintuose medynuose.

Siūloma numatyti, kad ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose plynuosius sanitarinius miško kirtimus būtų galima vykdyti tik žuvusiuose medynuose, vykdant II B ir saugomų teritorijų III miškų grupėje plynuosius sanitarinius miško kirtimus turės būti paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus pavojų keliančius medžius ir pirmojo ardo (aukščiausių medžiu grupei priklausančias) egles.

Biologinei įvairovei išsaugoti visų grupių miškuose būtų privaloma kirtimo metu palikti ne pavienius medžius, bet ne mažesnio kaip 5 arų ir ne didesnio kaip 5 proc. biržės ploto nekirstus ir nepažeistus brandaus miško plotus. Be to, būtų privaloma palikti visus tam tikro skersmens senus medžius.

Planuojama, kad siūlomos Miško kirtimų taisyklių pataisos įsigalios dar šiemet. 

„Šiemet iš tikrųjų turėjome gerokai daugiau miško gaisrų. Šiemet turime 140 gaisrų iki dabar, pernai per visus metus buvo 47 gaisrai“, – komentavo VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Viena to priežasčių – sausas pavasaris ir nelietinga vasaros pradžia.

„Visas birželis buvo labai sausas ir vyravo labai aukšta miškų gaisringumo klasė. Tai lėmė tai, kad nuo menkiausios kibirkšties, nuo nuorūkos ar nuo bet kokio uždegimo šaltinio miško paklotė užsidegdavo“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi pastarosiomis dienomis žemė ir augalai vis dažniau gali pasidžiaugti lietumi, gaisringumas šiuo metu yra stipriai sumažėjęs.

„Visoje Lietuvoje yra sumažėjęs gaisrų pavojus. Daugelyje vietų daugiau, mažiau palyja, bet jau sudrėko paklotė, ne taip greit užsidega. Tai paprasčiausiai mažiausios nuorūkos, žarijos jau neužteks įsikurti miško paklotei“, – teigė VMU Kuršėnų regioninio padalinio vadovas Giedrius Tamošiūnas.

Iki 10 proc. šitų gaisrų sukelia meteorologiniai reiškiniai, gamtinės sąlygos ir panašiai, o didžioji dalis vis tik yra žmonių veiklos padariniai.

Visgi, anot specialistų, miškai dažniausiai užsidega ne dėl karščių, o dėl žmogaus neatsakingo elgesio.

„Iki 10 proc. šitų gaisrų sukelia meteorologiniai reiškiniai, gamtinės sąlygos ir panašiai, o didžioji dalis vis tik yra žmonių veiklos padariniai“,  – teigė A. Gudžiauskas.

Baigus stovyklauti, laužavietes būtina visiškai užgesinti, jokiais būdais joje nepalikti rusenančių anglių, taip pat svarbu nemėtyti cigarečių nuorūkų.

„Dažniausias, ko gero, atvejis yra vis tik nuorūkos“, – patvirtino M. Ivanauskas.

„Palieka neužgesintus laužus, laužavietes, kepa kepsninėse, gamtoje naudoja šašlykines, neatkreipdami dėmesio į tai, ar ten leidžiama, ar neleidžiama“, – pridėjo A. Gudžiauskas.

Tiesa, miško gaisrus dažniausiai gesina ne ugniagesiai, o miško urėdijos priešgaisrinės komandos, kurių Lietuvoje yra 50.

Nors miško gaisrų šiemet trigubai daugiau nei pernai, sudegusio ploto – mažiau.

„Ačiū Dievui, šiemet viršūninių gaisrų neturėjome, turėjome tik pažeminės paklotės gaisrus, tą iš tikrųjų parodo ir vidutinis gaisro plotas“, – apibendrino M. Ivanauskas.

Tiek šiemet, tiek ir pernai išdegė apie 50 ha miškų ploto. Lietuvoje žemutiniai miško gaisrai paprastai plinta iki 200 m/val. greičiu, viršutiniai miško gaisrai gali plisti ir iki 10 km/val. greičiu.

Kaip trečiadienį pranešė teismas, draudimo bendrovė nurodė, kad 2019 metų gruodžio 7 dieną Vilniaus rajone, Bradeliškių kaime, ant jos apdraustų automobilių, stovėjusių miško keliuko pakraštyje, užvirto medis ir juos smarkiai apgadino.

Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo įvykį, bei Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuri pašalino medį nuo automobilių. Automobilio savininkei buvo išmokėta 42 tūkst. 719 eurų draudimo išmoka. Šią išmoką draudimo bendrovė ir prašė priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės bei Valstybinių miškų urėdijos.

Todėl nagrinėjamu atveju urėdija turėjo teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti jai priskirtus medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, konstatavo, kad šio eismo įvykio vieta yra žemės sklype, kuris patikėjimo teise priklauso Valstybinių miškų urėdijai, todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Pasak teismo, Valstybinių miškų urėdija, būdama atsakinga už jai patikėjimo teise priklausančiame žemės sklype esančių medžių inventorizavimą bei apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių medžių priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog šioje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

„Todėl nagrinėjamu atveju urėdija turėjo teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti jai priskirtus medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti“, – paskelbė teismas.

Šis sprendimas nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šiais metais akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius talkininkų, kurie kartu su šeimomis, draugais ir kolegomis sodino medelius daugiau nei 30-tyje sodinimo vietų visoje Lietuvoje. Šia akcija siekiama didinti šalies miškingumą, kuris šiuo metu siekia 33,8 proc. šalies ploto.

„Šiais metais džiaugiamės išties įspūdingu naujai įveisiamų miškų plotu – net 800 ha, kuriuose pasodinome 2,8 mln naujų medžių. Džiaugiamės, jog kasmet miškasodis pritraukia vis daugiau talkininkų, kurie nebijo pasiraitoti rankovių savaitgalio dieną ir imtis prasmingo darbo – sodinti medelius. Visi drauge mes tikrai galime daugiau ir labai smagu, kad medžių sodinimas sutelkia tiek daug įvairių žmonių“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių.

Nacionalinis miškasodis – dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo šventė. Pasak V. Kaubrės, inciatyvos metu gyventojai taip pat sužino iš miškininkų naudingos informacijos apie miško sodmenų išauginimo technologijas, medžio gyvavimo ciklus, miškininko darbą ir bendrai apie miškininkystę Lietuvoje.

Miškasodžio sodinime Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė, ministrai, Seimo nariai bei ambasadoriai.

„Mano BŪSTO“ darbuotojai taip pat noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti talkoje, kurią kasmet rengia Valstybinių miškų urėdija.

Bendromis jėgomis dirbti ne tik savo tiesioginį darbą, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo. Jau ne pirmus metus tvarumo idėjas įgyvendinančios bendrovės „Mano BŪSTAS“ darbuotojai susibūrė Kėdainių rajone, Lančiūnavoje, kur drauge su kitų įmonių kolegomis ir šeimomis pasodino 2 500 medelių.

Ateities kartoms

Daugiabučius namus administruojančios įmonės darbuotojai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti talkoje, kurią kasmet rengia Valstybinių miškų urėdija. Iš skirtingų Lietuvos miestų į miškui numatytą Lančiūnavos pievą susirinko per 70 darbuotojų, dalis jų – lydimi savo vaikų ir artimųjų.

Išklausę instruktažą, vyrai griebėsi kastuvų, moterys – sodinukų. Per kelias valandas spalvinga komanda, diriguojama patyrusių urėdų, pasodino pustrečio tūkstančio medelių. Ar nepadaryta klaidų, ar sodinukai prigis? Po sodinimo darbų darbuotojų komanda dar apėjo ir patikrino, ar visi medeliai pasodinti tinkamai.

„Nacionalinis miškasodis – tai dešimtmečius gyvuojanti ir tradicija tapusi medžių sodinimo šventė, kuri mums, miškininkams, yra vienas svarbiausių metų darbų ir ypatinga talka. Bendram tikslui kartu su visuomene sutelkiame jėgas tam, kad visi galėtume prisidėti prie šio prasmingo darbo – pasodinti ir ateities kartoms palikti žaliuojančius miškus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Mano BŪSTO“ nuotr.

Geri darbai suvienija

Anot „Mano BŪSTO“ direktoriaus Mindaugo Genio, miškasodis – dar vienas svarbus žingsnis, kuriuo darbuotojai turėjo progą prisidėti prie įmonės strategijos puoselėti mus supančią aplinką.

„Galiu tik džiaugtis, kad darbuotojai palaiko kompanijos aplinkosaugines iniciatyvas. Susibūrimas Lančiūnavos pievoje tapo puikia proga ne tik padaryti gerą darbą, orientuotą į ateitį, bet ir artimiau pažinti savo kolegas, pabendrauti“, – teigė M. Genys.

Miškasodyje dalyvavo ne tik „Mano BŪSTO“, bet ir kitų „City Service“ SE įmonių grupei priklausančių bendrovių kolegos. Bendram darbui susivienijo „City Service Engineering“, „City Service Cleaning“, „BonoDomo“ ir „Exergio“ darbuotojai.

Prisideda prie aplinkos saugojimo

„Mano BŪSTAS“, jau daugiau nei 20 metų užsiimantis visapusiška pastatų priežiūra, pastarąjį dešimtmetį diegia sprendimus, skirtus ir aplinkos apsaugai.

Per vienerius metus – vidutiniškai 10 750 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti arti 200 daugiabučių namų renovacijos projektų. Daugiabučių modernizacija užtikrina taupų energijos resursų vartojimą, leidžia miestiečiams kvėpuoti švaresniu oru, didina viso pastato ir jame esančių butų vertę, prisideda prie tvaresnės aplinkos puoselėjimo, mažina klimato kaitos grėsmes.

Kompanija investuoja į klientams skirtus skaitmeninius įrankius, kurie įgalina patogiai spręsti būsto priežiūros klausimus, o kartu prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Mano BŪSTAS“ ne vienus metus skatino klientus atsisakyti popierinių sąskaitų. Šiandien apie 60 proc. įmonės siunčiamų sąskaitų yra tik elektroninės. Taip klientų sąmoningumas kasmet įmonei leidžia išsaugoti apie 144 medžius, kurie anksčiau buvo sunaudojami popierinių sąskaitų gamybai.

Bendrovė pirmoji rinkoje pradėjo edukuoti daugiabučių gyventojus kaip paprastais, tačiau veiksmingais būdais taupyti šilumą namuose. Bendrovė bendruomenėms pasiūlė 5 žingsnių šilumos taupymo programą ir skatino įsitraukti į veiksmus, kurie užtikrina mažesnį šilumos poreikį namuose.

Įmonė savo strategijoje išsikėlė tikslą skatinti klientus ir visuomenę taupyti energijos išteklius, mažinti CO2 emisiją savo veikloje bei didinti energiją taupančių priemonių aptarnaujamuose pastatuose skaičių, plėsti aplinkai draugiškus sprendimus klientams, teikiant paslaugas naudoti tvarias priemones, mažinti kasdienėje veikloje susidarančių atliekų kiekį, jas rūšiuoti.

Ateities kartoms

Daugiabučius namus administruojančios įmonės darbuotojai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti talkoje, kurią kasmet rengia Valstybinių miškų urėdija. Iš skirtingų Lietuvos miestų į miškui numatytą Lančiūnavos pievą susirinko per 70 darbuotojų, dalis jų – lydimi savo vaikų ir artimųjų.

Išklausę instruktažą, vyrai griebėsi kastuvų, moterys – sodinukų. Per kelias valandas spalvinga komanda, diriguojama patyrusių urėdų, pasodino 2 500 medelių. Ar nepadaryta klaidų, ar sodinukai prigis? Po sodinimo darbų darbuotojų komanda apėjo ir patikrino, ar visi medeliai pasodinti taisyklingai.

„Nacionalinis miškasodis – tai dešimtmečius gyvuojanti ir tradicija tapusi medžių sodinimo šventė, kuri mums, miškininkams, yra vienas svarbiausių metų darbų ir ypatinga talka. Bendram tikslui kartu su visuomene sutelkiame jėgas tam, kad visi galėtume prisidėti prie šio prasmingo darbo – pasodinti ir ateities kartoms palikti žaliuojančius miškus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Geri darbai suvienija

Anot „Mano BŪSTO“ direktoriaus Mindaugo Genio, miškasodis – dar vienas svarbus žingsnis, kuriuo darbuotojai turėjo progą prisidėti prie įmonės strategijos puoselėti mus supančią aplinką.

„Galiu tik džiaugtis, kad darbuotojai palaiko kompanijos aplinkosaugines iniciatyvas. Susibūrimas Lančiūnavos pievoje tapo puikia proga ne tik padaryti gerą darbą, bet ir artimiau pažinti savo kolegas, pabendrauti“, – teigia M. Genys.

Miškasodyje dalyvavo ne tik „Mano BŪSTO“, bet ir kitų „City Service“ SE įmonių grupei priklausančių bendrovių kolegos. Bendram darbui susivienijo „City Service Engineering“, „City Service Cleaning“, „BonoDomo“ ir „Exergio“ darbuotojai.

Sodinukai: susibūrę bendram tikslui 2 500 medelių pasodino per porą valandų. „Mano BŪSTO“ nuotr.

Prisideda prie aplinkos saugojimo

„Mano BŪSTAS“, jau daugiau kaip 20 metų užsiimantis visapusiška pastatų priežiūra, pastarąjį dešimtmetį diegia sprendimus, skirtus ir aplinkos apsaugai.

Per vienus metus – vidutiniškai 10 750 t mažiau CO² teršalų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti arti 200 daugiabučių namų renovacijos projektų. Daugiabučių modernizacija užtikrina taupų energijos resursų vartojimą, leidžia miestiečiams kvėpuoti švaresniu oru, augina viso pastato ir jame esančių butų vertę, prisideda prie tvaresnės aplinkos puoselėjimo, mažina klimato kaitos grėsmes.

Kompanija investuoja į klientams skirtas skaitmenines priemones, kurios leidžia patogiai spręsti būsto priežiūros klausimus, o kartu prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Mano BŪSTAS“ ne vienus metus skatino klientus atsisakyti popierinių sąskaitų. Šiandien apie 60 proc. įmonės siunčiamų sąskaitų yra tik elektroninės. Taip klientų sąmoningumas kasmet įmonei leidžia išsaugoti apie 144 medžius, kurie anksčiau buvo sunaudojami popierinėms sąskaitoms gaminti.

Bendrovė pirmoji rinkoje pradėjo edukuoti daugiabučių gyventojus, kaip paprastais, tačiau veiksmingais būdais taupyti šilumą namuose. Bendrovė bendruomenėms pasiūlė 5 žingsnių šilumos taupymo programą ir skatino įsitraukti į veiksmus, kurie užtikrina mažesnį šilumos poreikį namuose.

Įmonė savo strategijoje išsikėlė tikslą skatinti klientus ir visuomenę taupyti energijos išteklius, mažinti CO² emisiją savo veikloje ir didinti energiją taupančių priemonių aptarnaujamuose pastatuose skaičių, plėsti aplinkai draugiškus sprendimus, teikiant paslaugas naudoti tvarias priemones, mažinti kasdienėje veikloje susidarančių atliekų kiekį, jas rūšiuoti.

Inkilai kelti 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu miškininkai taip pat papasakojo apie inkilų gamybą, jų svarbą ir miškininko profesiją. Joje dalyvavo švietimo įstaigos, bendruomenės, Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai.

Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. 

Kaip rašoma urėdijos pranešime, kabinant inkilą ant tvirtos šakos svarbu parinkti tinkamą vietą su geru priskridimu. Tankmėje pakabintuose inkiluose labiau kaupiasi drėgmė, o iškėlus inkilą atviroje vietoje pietinėje pusėje dažnu atveju inkile gali būti per karšta. Inkilą svarbu pakabinti taip, kad jis laikytųsi stabiliai ir nesiūbuotų esant vėjui.

vmu.lt nuotr. 

„Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. Miško giesmininkai, tokie kaip įvairių rūšių zylės ar margasparnės musinukės inkile išperi vieną arba dvi vadas, todėl inkile paliekama sena lizdo medžiaga, kurią reikia išvalyti“, – nurodoma pranešime.

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių girininkijose kasmet išvaloma apie 7000 inkilų.

Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams – varnėnams, įvairioms zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms.

Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvarniams, ir žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.