-
Maitinimo įstaigų lankytojus troškulį malšinti kviečia nemokamu vandeniu iš čiaupo 6
Šią iniciatyvą prieš trejus metus pirmą kartą pristatė bendrovė „Vilniaus vandenys“ kartu su miesto savivaldybe. Praėjusiais metais šiuo pavyzdžiu pasekė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ bei „Kauno vandenys“, kurios šiemet tęsia tradiciją ir ragina visas viešojo maitinimo įstaigas jungtis prie iniciatyvos „Vanduo – gyvybė. Dalinkis!“ bei klientus nemokamai vaišinti vandeniu iš čiaupo.
„Praėjusiais metais ši iniciatyva sulaukė didžiulio uostamiesčio viešojo maitinimo, viešbučių susidomėjimo ir nemokamai vandeniu iš čiaupo svečius vaišino daugiau nei 20 įmonių. Džiaugiamės, kad Klaipėdos verslas prisideda skatinant gyventojų sveikatingumą, atsisako vandens plastiko buteliukuose, taip atkreipdamas dėmesį ir parodydamas savo socialinę atsakomybę prieš visame pasaulyje vykstančią globalią taršos plastiku problemą. O mes, kaip įmonė, užtikriname, kad vandenį iš čiaupo gerti yra saugu ir sveika, jame daug mineralų ir kasdien atsakingai tikriname jo kokybę laboratorijoje“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Šią savaitę prasidėjusi iniciatyva „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis!“ vyks iki rugsėjo pabaigos. Vyksiančios kampanijos metu Klaipėdoje, Kaune ir sostinėje veikiantys restoranai, kavinės, barai, viešbučiai klientus kvies atsigaivinti šviežiu, gaiviu, sveiku, mineralų prisotintu vandeniu iš čiaupo nemokamai ir taip atsisakyti vandens plastiko buteliukų.
„Pasaulyje kas minutę yra parduodama daugiau nei milijonas plastiko buteliukų vandens, o Europai brėžiant aiškią Žaliojo kurso kryptį, kiekvieno verslo prisidėjimas prie aplinkai draugiškų sprendimų yra sveikintinas ir reikšmingas žingsnis sąmoningos visuomenės link. Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje atsiranda vis daugiau socialiai atsakingų įmonių, kurios ne tik inicijuoja tokias akcijas, bet ir noriai jungiasi. Skatinti gerti vandenį iš čiaupo – mažas, bet labai reikšmingas kiekvieno žingsnis, prisidedantis prie tvarios Klaipėdos kūrimo“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Pastarųjų metu patirtis atskleidė, kad viešųjų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų lankytojai noriai susitelkė vieningam tikslui ir malšino troškulį vandeniu iš čiaupo. Tokio gyventojų sąmoningumo akcijos iniciatoriai tikisi sulaukti ir šiemet.
„Šia iniciatyva norime paskatinti vietos verslininkus prisidėti prie žmonių kasdienio vartojimo įpročių keitimo: gerti vandenį iš čiaupo, vienkartinius plastiko buteliukus keisti daugkartiniais, kuriuos Kauno mieste galima prisipildyti viešosiose vietose esančiose lauko gertuvėse. Šią vasarą iki Valstybės dienos minėjimo mieste bus įrengtos dar dvi modernios lauko vandens stotelės: prie Trijų Mergelių pėsčiųjų tilto, vedančio į Panemunės šilą, ir Lampėdžių paplūdimyje. Rinkdamiesi vandenį iš čiaupo, galite ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie plastiko vartojimo mažinimo“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ vadovas Ramūnas Šulskus.
Antrus metus iš eilės akcijoje dalyvaujančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir „Kauno vandenys“ kiekvienai prie kampanijos prisijungsiančiai įmonei, kavinei, restoranui kompensuos po 1000 litrų vandens kiekvieną mėnesį.
Kviečiama uostamiesčio ir visos šalies verslo atstovus susitelkti ir iki pat vasaros pabaigos dalinti vandenį iš čiaupo nemokamai!
Norintys prisijungti kviečiami registruotis:
https://docs.google.com/forms/d/1V7v7AQrYWpBWURwKnvEShZOKYLbedDDKaOnc6WtBeMc/edit?pli=1
-
Sostinės požeminio vandens kokybės tyrimai: vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Pastaraisiais metais buvo fiksuojami stabilūs požeminio vandens cheminiai rodikliai, leidžiantys teigiamai vertinti Vilniaus gyventojams tiekiamą vandenį.
2020 metais geriausi požeminio vandens rodikliai buvo užfiksuoti gilesniuose (daugiau nei 30 m gylio) gręžiniuose – juose visi bendrosios cheminės sudėties rodikliai neviršijo jiems reglamentuojamų reikšmių. Dviejų gilesnių gręžinių vandenyje užfiksuoti nežymūs chloridų pėdsakai, tikėtina dėl druskų, naudojamų gatvių barstymui, poveikio. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su gatves prižiūrinčiomis įmonėmis ir mokslininkais ieško aplinkai draugiškesnių ir prieinamų alternatyvų efektyviai kelių priežiūrai, todėl jau šiemet vietoje druskų dažniau buvo naudojamas smėlis ar net kavos tirščiai.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ nuotr.
Nors dažniausiai tarša pasireiškia seklesniuose gręžiniuose, kuriuose fiksuojama organinė tarša ir didesnė nitratų koncentracija, šie rodikliai gyventojų naudojamam vandeniui įtakos neturi. Miesto vandenvietės, tiekiančios vandenį gyventojams, eksploatuoja tarpsluoksninį vandenį, o ne gruntinį, kuris aptinkamas pirmame žemės paviršiaus sluoksnyje ir yra jautresnis teršimui.
Pastebima, kad reikalinga stiprinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą informuojant apie ydingą požiūrį į gruntinio vandens vartojimą iš miestuose esančių šaltinių ir šulinių.
„Ne kartą esame matę, kai prie miesto šaltinių susirenka eilutė žmonių įsipilti vandens, Vilniuje, pavyzdžiui, labai populiarus Dvarčionių šaltinis. Žmonės, nepaisydami perspėjimų, geria šaltinių vandenį ir teigia, kad šaltinių vanduo – ypatingas, jis veržiasi iš žemės gelmių, todėl yra švarus ir saugus gerti, tačiau tai nėra tiesa“, – teigia SĮ „Vilniaus planas“ aplinkos duomenų analitikė Agnė Eigminienė.
Pasak aplinkos duomenų analitikės, daugiamečiai tyrimai rodo, kad giluminių Vilniaus šaltinių vanduo beveik visada yra bakteriologiškai užterštas, arba labai greitai gali tokiu būti. Jame aptinkama bakterijų, kurios įprastai randamos fekalijose, o geriamajame vandenyje jų neturi būti. Vilniaus miesto savivaldybė gyventojus ragina nesirinkti šaltinių vandens vartojimui.
Požeminio vandens monitoringą būtina tęsti atsižvelgiant šios srities mokslininkų ir ekspertų rekomendacijas, siekiant stebėti, vertinti ir prognozuoti požeminio vandens, kuris Vilniuje yra vienintelis geriamojo vandens centralizuoto tiekimo šaltinis, cheminės būklės rodiklių pokyčius, teikti informaciją, reikalingą sprendimų priėmimui ir miesto bendruomenei.
Pagal kasmet gaunamus Vilniaus miesto požeminio vandens monitoringo tyrimų duomenis, stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas neturi įtakos Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybei. Detalią požeminio vandens monitoringo duomenų analizę planuojama parengti ir pateikti visuomenei pasibaigus esamam monitoringo 2017–2022 metų darbų periodui.
Susipažinti su 2020 m. požeminio vandens monitoringo ataskaita galima čia.