Frakcijos seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius BNS sakė, kad pasitraukimo priežasčių reikia klausti Z. Streikaus, tik pridūrė, kad „bet kuriuo atveju, išsiskyrimas vyksta gražiai, abipusiu sutarimu“.

„Linkime geriausios sėkmės jam tolesnėse veiklose“, – BNS sakė D. Griškevičius.

Z. Streikus BNS sakė frakciją palikęs dėl asmeninių priežasčių.

„Nėra kaltų, visiškai asmeninė nuomonė, asmeninis sprendimas“, – BNS sakė Z. Streikus.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje. „Interpretacijos“, – sakė Seimo narys.

Pasitraukęs iš demokratų ir neperėjęs į jokią kitą frakciją, jis tapo Seimo narių Mišrios grupės nariu.

Išėjus Z. Streikui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija sumažėjo iki 16 narių.

BNS žiniomis, frakcijos gretas artimiausiomis savaitėmis gali papildyti nauja atstovė – buvusi „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Tarp sąrašo lyderių yra ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, parlamentaras Lukas Savickas.

Sąraše taip pat yra ir Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Arnoldas Pikžirnis, Olga Vėbrienė, Fausta Roznytė, Vytautas Bakas, Laima Nagienė, Andrius Stasiukynas, Ramutė Kavaliauskaitė, Sigita Lenauskienė, Rasa Kiūdytė, Mantas Valukonis, Irena Šiaulienė, Lina Pagalienė, Vytautas Lamauskas, Virginija Vingrienė, Rūta Miliūtė.

Anot Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio, jis nusprendė dalyvauti rinkimuose siekiant paskatinti didesnį rinkėjų aktyvumą.

„Mano sprendimą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose lėmė noras paskatinti į rinkimus ateiti ir balsuoti kuo daugiau žmonių“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Partija EP rinkimuose dalyvaus su šūkiu „Veikianti Europa. Kasdien ir kiekvienam“.

„Veikianti Europa privalo aprėpti ne tik Europos saugumo klausimus, bet ir kasdienius žmogaus iššūkius“, – ketvirtadienį vykusiame pristatyme sakė Demokratų „Vardan Lietuvos“ sąrašo Europos Parlamento rinkimuose lyderis V. Sinkevičius.

Demokratai EP ketina kelti investicijų į ES gynybą, europinės pensijos, 4 darbo dienų savaitės, bazinių išmokų modelio klausimus.

ELTA primena, kad EP rinkimai vyks šių birželio 9 dieną.

„Gavęs kvietimą į svarstymą, asmuo pats nutraukė narystę partijoje per Teisingumo ministerijos sistemą“, – BNS sakė A. Pikžirnis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ etikos komisija pirmadienį ketino svarstyti J. Račiūno, iš kurio gautą antisemitinę žinutę feisbuke paviešino Lietuvos žydas Danielius Lupshitzas (Danielius Liupšicas), elgesį.

D. Lupshitzas pirmadienį paskelbė iš J. Račiūno gautą žinutę, kad „žydus reikia šaudyti, kaip darė vokiečiai“.

„Požiūris vienareikšmiškas – J. Račiūno elgesys yra apgailėtinas ir nepateisinamas, toks asmuo negali būti mūsų partijos nariu“, – partijos poziciją apie šią situaciją perdavė A. Pikžirnis.

Pernai savivaldos rinkimuose J. Račiūnas kandidatavo į Marijampolės tarybą, tačiau nebuvo išrinktas.

„VRK tikrai nevilkina procesų, nes registravimo terminai ir visos procedūros yra numatyti Rinkimų kodekse. Būtų negarbinga vieno kandidato atžvilgiu sprendimus priiminėti anksčiau nei numatyta Rinkimų kodekse“, – Eltai teigė L. Petronienė.

„Kadangi pati partija yra kreipusis su abejone, ar jis atitinka (reikalavimą – ELTA) – tuo metu buvo pateikta faktinė informacija. VRK atsakė, remdamasi Rinkimų kodeksu. Kai prasidėjo politinė kampanija, partija užsiregistravo savarankiška dalyve, nurodydama, kad jį kelia kandidatu į prezidentus – VRK kreipėsi ir į kandidatą, ir į politinę partiją, nurodydama reikalavimus ir pasiūlydama apsvarstyti galimybę pateikti dokumentus anksčiau tam, kad būtų įsitikinta. Tas ir yra dabar. Gavome atsakymą, gavome dokumentus – visi VRK nariai turi teisę su jais susipažinti“, – teigė ji.

Pasak jos, nuo vasario 19 d. visi kandidatai pradės teikti pareiškinius dokumentus ir VRK spręs, ar jiems išduoti parašų rinkimo lapus. L. Petronienė nurodė, kad prieš išduodant šiuos lapus, komisija įvertina dalį objektyvių kandidatams keliamų kriterijų – amžių, pilietybę. Kiti reikalavimai analizuojami vėliau, pažymėjo ji.

„VRK per tris darbo dienas turi priimti sprendimą išduoti parašų rinkimo lapus arba jų neišduoti. Toks sprendimas turėtų būti argumentuotas. Tada kandidatai renka parašus. Juos gavus, yra tikrinama visa kita“, – aiškino VRK vadovė.

„Jeigu VRK priiminėtų kažkokius nepalankius sprendimus – tai būtų tam tikras trukdis rinkimų kampanijai. Todėl numatyta, kad VRK patikrina tuos objektyvius kriterijus, o po to visa kita – yra numatyti laikai, kad VRK gali kreiptis į kitas institucijas, per kiek laiko jos atsako ir pan.“ – detalizavo L. Petronienė.

„O kai bus visi ir parašai patikrinti, ir visi kiti reikalavimai – tada ir bus priimtas sprendimas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai kritiškai pasisako apie VRK darbą. Pasak politikų, komisija sąmoningai vilkina procedūras ir nepateikia aiškaus atsakymo, ar partijos keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas atitinka trijų metų sėslumo kriterijų.

Partija siekia išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Įstatymas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus gyvenęs Lietuvoje.

Nurodoma, kad į VRK kreiptasi dar praėjusių metų spalį, tačiau sulaukta tik techninių, nedetalių atsakymų.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, t. y. balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. Taigi kyla natūralus klausimas – kodėl atsakymas ir situacijos įvertinimas vilkinamas? Kodėl į klausimus, iškeltus dar praėjusį rudenį, galutinai atsakyti VRK nusprendžia visai prieš pat rinkimus?“ – VRK poziciją kvestionavo „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.

„Sprendimą registruoti kandidatu VRK priima kolegialiai, ir tai yra sprendimas, ne išvada ar atsakymas“, – BNS pirmadienį sakė L. Petronienė, komentuodama demokratų kaltinimus VRK vilkinant atsakymą demokratams dėl jų atstovo kandidatavimo galimybių.

Demokratai į VRK kreipėsi pernai spalį, prašydami atsakyti, ar NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbęs G. Jeglinskas atitinka reikalavimą, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.

Partijos vadovas Saulius Skvernelis piktinasi, kad komisija galutinio atsakymo taip ir nepateikė, sakydama, kad šiuo metu neturi teisinio pagrindo vertinti, ar G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus.

„VRK, galimai tenkindami didžiausios valdančiosios partijos įgeidžius, daro viską, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas negalėtų dalyvauti pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį paskelbė S. Skvernelis.

Pasak L. Petronienės, komisija paprašė demokratų pateikti papildomos informacijos dėl G. Jeglinsko atitikimo sėslumo reikalavimui, bet galutinio atsakymo iki sprendimo dėl registracijos duoti nėra galimybių, nes tik komisija sprendžia dėl pretendento registravimo kandidatu, ir tai yra kolegialus sprendimas.

„Pati partija kreipėsi kilus abejonėms dėl kandidato registravimo, VRK pasiūlė pateikti papildomus duomenis, kad būtų įvertintos visos aplinkybės, ir jos bus įvertintos“, – teigė L. Petronienė.

Demokratai skelbia VRK sausio pradžioje pateikę G. Jeglinsko trejų metų finansines išlaidas Lietuvoje, įsitraukimo į Lietuvos politiką ir aktualijas įrodymus, taip pat teisininkės Agnės Juškėvičiūtės-Vilienės teisinės situacijos vertinimą.

„Pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus kandidatui dėl sėslumo, nes su Lietuva jį sieja stiprūs ir nepertraukiami asmeniniai, socialiniai bei ekonominiai santykiai“, – sakoma demokratų skelbtame pranešime.

Rinkimų kodeksas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.

G. Jeglinskas 2019–2022 metais ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru.

Pasak demokratų, dėl kandidatui keliamo reikalavimo ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje, partija į VRK kreipėsi dar spalį.

„Nenorėtume, kad VRK taptų įrankiu, padedančiu mažinti konkurenciją prezidento rinkimuose. Kaip kitaip galima paaiškinti dėl mūsų iškelto kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko vilkinamas išvadas, nors patys į VRK kreipėmės dar spalį?“ – išplatintame pranešime cituojamas partijos pirmininkas Sauliaus Skvernelis.

Demokratų administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis sako, kad iš pradžių VRK pateikė šabloninį atsakymą be aiškaus situacijos vertinimo.

„Mums iš karto buvo svarbu išsiaiškinti G. Jeglinsko formalią atitiktį visiems kandidatui į prezidentus keliamiems reikalavimams. Deja, tuomet VRK savo atsakyme išsisuko nuo konkretumo“, – pabrėžė A. Pikžirnis.

Pasak A. Pikžirnio, šių metų pradžioje pateikus dokumentus apie G. Jeglinsko išlaidas Lietuvoje, jo įsitraukimo į šalies politiką įrodymus bei teisinį situacijos vertinimą, VRK pasiūlė pateikti paaiškinimus dėl kandidatui į prezidentus keliamo trejų metų sėslumo reikalavimo.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, tai yra balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. “, – išplatintame pranešime aiškino demokratų administracijos vadovas.

„Panašu, kad tokiu elgesiu VRK tiesiog atliepia tam tikrų politikų lūkesčius mažinti konkurentų skaičių“, – pabrėžė demokratų administracijos vadovas, akcentuodamas, kad jeigu VRK nuspręs neregistruoti G. Jeglinsko, kito kandidato į prezidentus partija iškelti nebegalės.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba G. Jeglinsko kandidatūrą dalyvauti šių metų gegužės 12 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose patvirtino praėjusių metų lapkričio pradžioje.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios ir kitos 4 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partija iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą, o Krikščionių sąjunga ketvirtadienį išreiškė paramą advokato Igno Vėgėlės kandidatūrai.

Taip pat yra žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.

„Partijos pirmininkas paprašė išreikšti savo nuomonę dviem klausimais. Reikšmingesnė dauguma nepritarė dviem klausimams – išreikštas nepritarimas visuotiniam šaukimui ir visuotiniam gynybos mokesčiui“, – šeštadienį po partijos tarybos posėdžio BNS sakė rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

„Tai yra aiški rekomendacija bendruomenės pirmininkui, kuria bus galima vadovautis toliau kalbant ir formuojant partijos poziciją“, – pridūrė jis.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių. Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Tuo metu gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Demokratų posėdyje taip pat diskutuota apie partijos bendruomenės iškeltus kandidatus Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose. 46 vienmandatėse apygardose buvo iškelta po vieną kandidatą, trijose – po du kandidatus, o dar trijose skyriai iškėlė partijos pirmininką Saulių Skvernelį.

Vasario 12 dieną partijos valdyba patvirtins kandidatų į Europos Parlamentą ir Seimo vienmandates apygardas sąrašus.

„Dėkoju už vienbalsį pritarimą vesti sąrašą į Europos Parlamento rinkimus. (...) Manau, kad mūsų visų misija – užtikrinti, (...) kad visa Lietuva atstovautų kiekvieno žmogaus interesams, kartu užtikrintų, kad Europa neprarastų savo kurso“, – kreipdamasis į bendrapartiečius sakė V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Daugiausia balsų skyriai atidavė eurokomisarui V. Sinkevičiui.

Partija pranešė, kad kartu su eurokomisaru balsų daugumos sulaukė ir partijos lyderis Saulius Skvernelis bei Lukas Savickas.

Kandidatų sąraše įrašyti ir Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Taip pat Vytautas Lamauskas, Toma Karvelytė-Janulionienė, Sigita Lenauskienė, Jonas Mockūnas, Arnoldas Pikžirnis, Fausta Roznytė, Andrius Stasiukynas, Algirdas Stončaitis, Ervinas Šurka, Ritas Vaiginas, Mantas Valukonis, Olga Vėbrienė.

Šias kandidatūras „Vardan Lietuvos“ taryba svarsto šeštadienį Kaune. Partijos suvažiavimo metu taip pat planuojama apsvarstyti bendruomenės ilgalaikį veiklos planą bei diskutuoti dėl partijos bendruomenės iškeltų kandidatų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose.

V. Sinkevičius įstojo į „Vardan Lietuvos“ gretas

V. Sinkevičius jungiasi prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Tai jis paskelbė šeštadienį, partijos politinės tarybos posėdyje.

„Šiandien jungiuosi prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Tikiu, kad esate tie, kurie nešate pokytį“, – demokratų renginyje šeštadienį sakė V. Sinkevičius.

Naują partijos narį scenoje pasveikino ir partijos pirmininkas S. Skvernelis. 

„Mūsų bendruomenės narys jis de facto buvo visada. Šiandien tampa de jure“, – sakė S. Skvernelis.

„Galbūt iš dalies nacionalinės ir Briuselio politikos atskyrimas susiformavo dėl asmenybių, kurios išrenkamos į EP, bet priimami sprendimai ES lygiu turi didelę įtaką Lietuvos žmonių dabarčiai ir ateičiai. Labai svarbu apie tai kalbėti“, – pabrėžia jis.

V. Sinkevičius sako, kad šiais rinkimų metais neuždarys jokių durų, o iki Seimo rinkimų esą dar daug gali nutikti.

– Šiuo metu esate Lietuvoje, o kokiomis nuotaikomis gyvena Briuselis? Kaip ES sostinėje atrodo politinio ciklo pabaiga?

– Tai intensyvus laikotarpis – kiekvieną dieną skaitai naujienas ir matai, kad vienas ar kitas komisaras dalyvauja prezidento rinkimuose, kandidatuoja į kokias nors tarptautines pozicijas. Bet, kaip ir visuose politiniuose cikluose, esminis mandato pabaigos tikslas yra užbaigti svarbiausius darbus. Dar turiu tris trialogus su Parlamentu ir Taryba: dėl oro taršos, dėl vandentvarkos ir dėl daug dėmesio sulauksiančios pakuočių direktyvos, kad turėtume visoje ES harmonizuotas taisykles, kai kalbame apie perdirbimą ir pakartotinį vartojimą. Iki vasario pabaigos turėtume užbaigti šiuos darbus.

– Kas kadencijos pradžioje, kaip buvusiam Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrui, buvo sunkiausia, atsidūrus visiškai kitame fronte, kur teko greitai persiorientuoti į vandenynų ir aplinkosaugos aktualijas?

– Pirmiausia reikėjo aplink save suburti stiprią komandą. Tikiu, kad politikoje tik su stipria komanda įmanoma pasiekti tikslus, ypač matant savo atsakomybės sritį, kuri buvo labai plati.

Turėjau bendrauti su žmonėmis, kurių ekonominė veikla priklauso nuo ekosistemos būklės. Kartu vyko „Brexit“, derybos dėl žuvininkystės, buvau vienas iš tų žmonių, kurie iki paskutinių minučių derėjosi dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš bloko sutarties. Reikėjo užtikrinti, kas skausmas, kurį, žinojome, po JK pasitraukimo patirs ES šalys, būtų vienodai paskirstytas ir amortizuotas.

Nebuvo laiko adaptuotis, bet džiaugiuosi, kad pavykdavo atrasti kompromisą. Jeigu pasižiūrėtume, ką EK pirmininkė Ursula von der Leyen apibrėžė vadinamajame lūkesčių laiške, kai Komisija pradėjo darbą, visus tikslus pasiekėme ir dar gerokai viršijome lūkesčius.

– Klimato kaita, žaliasis susitarimas buvo šios kadencijos dėmesio centre, bet pastaruoju metu žaliasis kursas sulaukia nemažai kritikos, pradedant automobilių taršos mokesčiu, baigiant ūkininkų protestais nuo Berlyno iki Vilniaus. Kaip, būdamas toje pusėje, kuri priima sprendimus, vertinate tokias visuomenės reakcijas?

– Man tenka diskutuoti tomis temomis. Vienas dalykas yra būti ministru Lietuvoje ir kalbėtis su ūkininkais, ir visai kitas dalykas yra kalbėtis su žmonėmis iš 27 skirtingų valstybių. Bet aš noriu išgirsti ir išklausyti. Mums pavyko išvengti užprogramuoto konflikto, kuris yra mano portfelyje tarp ekonominės veiklos ir mano atsakomybių srities, aplinkosaugos.

Kalbant konkrečiai apie ūkininkus, nesu sutikęs nė vieno, kuris nesuprastų, kad jo derlius ir pelnas priklauso nuo dirvožemio, vandens kokybės. Problema ta, kad šiandien jie turi susirinkti subsidijas, įrodinėti, kad dažo žolę žaliai, kad galėtų išgyventi iš savo veiklos.

Aišku, dėl to atsiranda daug nepasitenkinimo, nes ūkininkai apkraunami biurokratija, privalo pildyti formas, pasėlių deklaravimas nėra paprastas procesas. Aš pats prašiau ūkininkų man atsiųsti tas formas ir pamačiau, kad tai yra keliasdešimt puslapių, kuriuose nėra vietos klaidoms, nes rizikuoji prarasti subsidijas.

– Šie metai svarbūs, laukia ES institucijų perkrovos momentas, pirmiausia EP rinkimai. Apžvalgininkai išskiria, kad kietųjų dešiniųjų partijoms juose turėtų sektis gerai. Kaip jūs, stebėdamas dinamiką Briuselyje, prognozuotumėte?

– Nemanau, kad jėgų balansas iš esmės pasikeis. Tikiu, kad dabartinei koalicijai, kuri yra tarp centro kairės, centro dešinės ir liberalų, galimai dėl karštutinės dešinės stiprėjimo (ji stipriai auga Vokietijoje, Prancūzijoje) reikės papildomo partnerio. Ir kaip tinkantį partnerį didžiųjų trijų europinių šeimų koalicijai matau Europos Žaliųjų partiją.

– Didysis klausimas – ar pats dalyvausite EP rinkimuose?

– Kalbant apie tai, pirmiausia noriu padėkoti Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, nes dalis skyrių iškėlė mano kandidatūrą vesti juos į EP rinkimus. Manau, tai labai svarbūs rinkimai, jie neatskiriami nuo nacionalinės politikos, todėl, suprasdamas į mane dedamas viltis, vesiu šį sąrašą į rinkimus.

– Ar tai reiškia, kad apie dar vieną kadenciją EK jau nebesvarstote, ar vis dėlto gali būti, kad EP yra tik liftas į kokį nors kitą postą?

– Jokios durys nėra uždaromos. Europos ir nacionalinė politika neturi būti viena nuo kitos nutolusios. Aš ir dabartinė EK pirmininkė esame artimi bendražygiai. Jei atėjus laikui paaiškėtų, kad mano patirtis gali būti pritaikyta naujoje EK, jei dabartinė Komisijos pirmininkė vėl taptų šios institucijos lydere ir man būtų pasiūlyta viceprezidento pareigybė, žinoma, kad neatsisakyčiau.

Jokios durys nėra uždaromos. Europos ir nacionalinė politika neturi būti viena nuo kitos nutolusios.

Bet tai yra hipotetiniai svarstymai. Šiandien esu priėmęs sprendimą grįžti į nacionalinę politiką, dalyvauti EP rinkimuose, norisi kalbėti apie nuveiktus darbus ES, kokią įtaką jie turi kasdieniam žmonių gyvenimui.

– Ar dalyvavimas EP rinkimuose ir vietos jame pelnymas reikštų, kad nedalyvausite Seimo rinkimuose?

– Nenorėčiau atskirti. Šiandien kalbame apie EP rinkimus, bet nesakau „ne“ jokiems rinkimams, kuriuose galiu dalyvauti (yra tokių rinkimų, kuriuose negaliu dalyvauti dėl amžiaus ribojimų). Viskas priklauso nuo žmonių valios. Jei jie manytų, kad mano lyderystė galbūt yra netgi labiau reikalinga nacionaliniame lygmenyje, tikrai nesakyčiau „ne“.

– Tvirtinate, kad grįžtate į nacionalinę politiką. Kaip atrodys tas sugrįžimas realybėje? Juk EP nėra nacionalinė politika, kaip ir komisaro darbas, o praktika rodo, kad iš ES institucijų į nacionalinę politiką grįžę politikai ne visada priimami labai šiltai. Ar nesibaiminate Briuselio biurokrato etiketės?

– Niekada nebijojau žmonių. Mano politinė karjera prasidėjo nuo Vilniaus Šeškinės vienmandatės rinkimų apygardos, tuo pat metu kandidatavo, berods, šeši Seimo nariai, bet žmonės mandatą patikėjo man.

Galbūt iš dalies nacionalinės ir Briuselio politikos atskyrimas susiformavo dėl asmenybių, kurios išrenkamos į EP, bet priimami sprendimai ES lygiu turi didelę įtaką Lietuvos žmonių dabarčiai ir ateičiai. Labai svarbu apie tai kalbėti, tikiu, kad mano pastarųjų metų įdirbis gali tapti labai aiškiu Lietuvos balsu.

Pavyzdžiui, kad ir dabar – kalbamės Kaune ir man atrodo, kad stipraus identiteto ir konkrečius darbus vertinančių kauniečių balsas turi būti labiau girdimas Europos lygiu. Įdomu, ką jie atsakytų, jei mes jų paklaustume, ką konkretaus šios kadencijos metu EP pavyko pasiekti.

– Jūsų dabar jau buvęs kolega, buvęs Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, paliko Briuselio politiką dėl rinkimų savo namų arenoje Nyderlanduose, tačiau premjero posto, kurio siekė, taip ir nepelnė, liko parlamento nariu. Ar nenusiviltumėte panašiu scenarijumi, jei vis dėlto dalyvautumėte nacionaliniuose rinkimuose, būtumėte išrinktas į Seimą, bet atsidurtumėte ne valdančiojoje koalicijoje, liktumėte be jokio posto?

– Politikoje nėra amžinos pergalės ir amžino pralaimėjimo. Jokie rinkimai jokiu būdu nėra paskutiniai. Kalbėti apie džiaugsmus ir nusivylimus beprasmiška, pirmiausia reikia susikoncentruoti į darbą, sprendimų paiešką. Jeigu žmonės pasirinks ką nors kitą, kas geriau užtikrins jų lūkesčių išpildymą, tikrai gerbsiu rinkėjų valią.

– Artimiausi rinkimai šiemet vis dėlto yra LR Prezidento rinkimai. Kiek įtakos jų baigtis gali turėti Seimo rinkimams?

– Nenustebčiau, kad Ignas Vėgėlė dalyvautų Seimo rinkimuose, kandidatuodamas su viena ar kita politine jėga, ir tai gali turėti įtakos rezultatams. Bet iki Seimo rinkimų dar tikrai labai toli, pirmiausia vyks Prezidento rinkimai, iškart po jų – EP rinkimai ir tik tada prasidės reali Seimo rinkimų kampanija. Tai, aišku, ir bus svarbiausi šių metų rinkimai. O iki to laiko dar daug įvyks.

Jis su partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir rinkimų štabo vadovu Luku Savicku surinko daugiausia balsų partijoje, ketvirtadienį pranešė partija.

Kandidatais taip pat siūlomi Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Sąraše yra ir Vytautas Lamauskas, Toma Karvelytė-Janulionienė, Sigita Lenauskienė, Jonas Mockūnas, Arnoldas Pikžirnis, Fausta Roznytė, Andrius Stasiukynas, Algirdas Stončaitis, Ervinas Šurka, Tomas Tomilinas, Ritas Vaiginas, Mantas Valukonis, Olga Vėbrienė, Dorita Visalgienė.

Su demokratais planuoja kandidatuoti ir buvusi socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Šio kandidatų sąrašo reitingavimas numatomas vasarį.

Šeštadienį Kaune „Vardan Lietuvos“ taryba svarstys kandidatus į EP ir bendruomenės ilgalaikį veiklos planą, diskutuos dėl partijos bendruomenės iškeltų kandidatų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose.

„Lietuvai reikalingas aiškus veiksmų planas, kaip apsisaugoti nuo kaimyninės šalies agresijos, taip pat būtina kalbėtis, o ne regzti intrigas. Negalime žmonių palikti su problemomis tvarkytis vienų – tiek vidaus, tiek užsienio politikoje svarbiausi jų interesai“, – sakė partijos pirmininkas S. Skvernelis.

Rinkimų štabo vadovo L. Savicko teigimu, per tarybos posėdį bus pristatytas dešimties ambicijų planas Lietuvai.

„Tai ilgalaikis mūsų veiklos pagrindas, nubrėšiantis gaires ir kryptis demokratų bendruomenei“, – sakė jis.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.