Vardai be vardadienio
"Cirila, atstok nuo Vantucho!" – tokiais ir panašias vardais kai kurios mamos Lietuvoje jau drausmina savo ūgtelėjusias atžalas. Manote tai pokštas? Ne, nes dabar, kaip ir anksčiau, daugybė naujų vardų – Adarina, Chana, Meka, Apostolis, Hogartas, Taileris, Loris ir kt. – dažniausiai atkeliauja iš santuokų su kitataučiais ar kitatautėmis, televizijos serialų, realybės šou ir pan. (Ar ne dėl realybės šou išpopuliarėjo naujas vardas Iglė?)
Vis dėlto džiugu tai, kad egzotiškų, mūsų vardynui svetimų vardų nėra daug, kad tarp populiariausiųjų Lietuvoje išlieka Matas, Dominykas, Lukas, Joris, Gabija, Viltė, Austėja, Kamilė ir pan.
Pastarieji vardai įrašyti žinomų antroponimikų Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno parengtame "Lietuvių vardų kilmės žodyne", kuriame pateikta apie 4 tūkst. vardų, nurodyta jų kilmė, padedanti suprasti vardo prasmę, kirčio vieta. Minėtame žodyne įrašyti vardai atitinka lietuvišką vardyną. Bėda ta, kad nerasime dviejų vienodų leidinių, kuriuose tie "Lietuvių vardų kilmės žodyno" vardai turėtų tuos pačius lizdus, t.y. būtų įrašyti tą pačią mėnesio dieną. Be to, niekas nežino laikraščiuose, kalendoriuose, žurnaluose mirgančių naujų vardų vardadienių.
Milžiniškas darbas
Ar kas nors mėgino suvaldyti šį vardų ir vardadienių chaosą? Pasirodo, mėgino. Ir tai padarė "Kalendoriaus" leidyklai vadovaujantis istorikas Aurelijus Noruševičius su sūnumi Nerijumi, 1996 m. išleidę pirmąjį susistemintą vardų kalendorių.
Man tenka atlaikyti didžiulį spaudimą, kad vienas ar kitas naujas vardas rastų vietą kalendoriuje.
"Tai buvo septynerius metus trukęs darbas – siekėme, kad nė vienas iš daugiau nei 4 tūkst. vardų iš K.Savykyno ir B.Kuzavinio sudaryto vardų žodyno nesikartotų. Kiekvienam vardui, net ir tiems, kurie įvairiuose kalendoriuose ir kituose leidiniuose kartodavosi po daugelį kartų per metus, kalendoriuje parinkome vieną dieną. Siekdami šio tikslo, sklaidėme daugybę senų pasaulietinių ir bažnytinių kalendorių, fiksuodami, kaip dažnai juose kartojasi vardai, konsultuodamiesi su kalbininkais, etnografais, dvasininkais, įsiklausydami į žmonių pastabas ir pasiūlymus, studijuodami kitų šalių, iš kurių į mūsų kraštą atkeliavo vardai, kalendorius", – vardijo A.Noruševičius.
L.Truikio indėlis
Noruševičių "Vardų kalendoriuje" populiariausių vardų reikšmės nurodytos remiantis ne vien K.Kuzavinio ir B.Savukyno, bet ir įžymiojo tarpukario Lietuvos menininko Liudo Truikio sudarytu "Didžiuoju kalendoriumi". Tad tegul nesistebi Adelės, kad jos yra ne tik kilnaus būdo, bet dar ir kunigaikštytės, o Edmundai – ne tik turto gynėjai, bet ir laiminga ramybė.
Aurelijus Noruševičius/Vilmanto Raupelio nuotr.
A.Noruševičius pabrėžė, kad jo su sūnumi sudarytame kalendoriuje yra tik antroponimikų (antroponimika – mokslas, tiriantis asmenvardžius) patvirtinti, lietuvišką vardyną atitinkantys vardai. Išgirdus visa tai ir ypač tai, kas buvo minėta anksčiau, nesunkiai supranti, kodėl iki šiol niekas net nemėgino eiti Noruševičių pėdomis. Juolab kad Noruševičiai, atsižvelgdami į skaitytojų prašymus, papildė kalendorių beveik puse tūkstančio naujų vardų, kuriuos palaimino antroponimikai. Toks susistemintas ir vis papildomas vardų kalendorius jau sulaukė ketvirtojo leidimo (pastarasis vadinasi "Vardadienių knyga"), tačiau vardų ir vardadienių chaosas tęsiasi...
Bitė suporuota su Debora
Pasidomėjus, kaip, pavyzdžiui, buvo parinktos dienos vardams, kurie daugybę kartų kartodavosi kalendoriuose skirtingomis dienomis, A.Noruševičius paaiškino: "Iki šiol kalendoriuose daugybė Marijos, Pranciškaus, Stanislovo, Jono, kitų šventųjų vardadienių, nes tuo pačiu vardu pavadintų šventųjų buvo daug. Tad ir jų vardadienių, dažniausiai tapatinamų su šventųjų mirimo dienomis, gausu. Todėl palikome žinomiausias populiariausių vardų dienas. Pavyzdžiui, Stanislovo vardadienis įrašytas tik gegužės 8-ąją, Marijos – rugsėjo 8-ąją, Jono – birželio 24-ąją, nors pagal išleistus Lietuvoje kalendorius pastarąjį vardadienį buvo galima švęsti net 23 kartus per metus! Tautiniai vardai taip pat migravo kalendoriuose. Pavyzdžiui, vienuose Vytauto vardadienis pažymėtas sausio 5-ąją, kituose – rugsėjo 8-ąją – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūnavimo dieną."
Pasak pašnekovo, panašiai atsitiko ir su Mindaugo vardu – jo diena pagal senesnius kalendorius buvo švenčiama spalį, tačiau dabar, sutapatinus šį vardą su Valstybės diena, – liepos 6-ąją. "Vardų kalendoriaus" sudarytojas ilgai vargo ieškodamas vietos, pavyzdžiui, vardui Bitė. Nusprendė jį įrašyti į gegužės 16-ąją, nes tą dieną vardadienį švenčia Debora ir Melita, kurių vardai kitose kalbose reiškia "bitė".
Prašo įrašyti naujus vardus
A.Noruševičius iki šiol gauna daug laiškų, kuriuose prašoma atsakyti į įvairius klausimus apie vardus. Tai byloja, kad "Vardų kalendorius" pripažįstamas, vertinamas. A.Noruševičius labai dėkingas LRT "Sveikinimo rato" vedėjai Loretai Jankauskaitei, kuri kasdien tiesioginės laidos metu sveikina varduvininkus, remdamasi būtent "Vardų kalendoriumi" ir jo papildytais leidimais, kurių, beje, iki šiol yra knygynuose.
"Man tenka atlaikyti didžiulį spaudimą, kad vienas ar kitas naujas vardas rastų vietą kalendoriuje, tačiau aš kietai laikausi garsiųjų antroponimikų K.Kuzavinio ir B.Savukyno sudaryto vardyno ir visus, norinčius įteisinti vieną ar kitą vardą, siunčiu į Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrių – tegul mokslininkai tiria naujo vardo tinkamumą lietuvių vardų kalendoriui. Kai gaunu jų pritarimą, naujovišką vardą įtraukiu į savo "Vardų kalendorių". Pavyzdžiui, trečiąjį jo leidimą ("Vardadienių knygą") papildžiau maždaug 300 naujų vardų.
Vardai be šaknų
Anot A.Noruševičiaus, dauguma naujų vardų į savo kalendorių jis perėmė iš 2005 m. antroponimikų K.Kuzavinio ir B.Savukyno papildyto ir išleisto "Lietuvių vardų kilmės žodyno". Todėl dabar tokie vardai kaip Šviesius, Virgis, Šarūnė, Alisa, Almyra, Alius, Giedrutė, Ligita, Liveta ir daugybė kitų turi savo vietą mūsų vardų kalendoriuje", – sakė leidėjas.
Paklaustas, kokių vardų savininkai dažniausiai skundžiasi neturį vardadienio, atsakė: "Gitanos, gitanai ir deividai." Šie vardai negali patekti į kalendorių dėl žinomos priežasties – jie neturi lietuviškų šaknų. Kaip man yra sakęs pats K.Kuzavinis, vardas Gitana išpopuliarėjo sovietmečiu, kai buvo išleista muzikos plokštelė su daina apie gitaną. Pastarasis žodis ispaniškai reiškia čigonė. Įdomu, kada savo vardadienį pažymi vienas iš dabartinių kandidatų į Prezidento postą?"
Kada tai baigsis?
A.Noruševičius naujiesiems, antroponimikų patvirtintiems vardams parenka dienas, vadovaudamasis įvairiais kriterijais. Pavyzdžiui, Rugilė dėl suprantamos priežasties pateko į rugpjūčio mėnesį. Šiam vardui parinkta penkta diena. Mat būtent tą dieną įrašyta mažiausiai vardų.
"Marytės vardadienį įrašiau Marijos dieną – rugsėjo 8-ąją, nes šie vardai susiję. Tiesa, buvo ne tik patenkintų dėl to, kad jų vardas pagaliau pateko į kalendorių, bet ir tokių, kurie prieštaravo argumentuotai parinktiems, pavyzdžiui, Irenos, Prano ar Pranciškaus vardadieniams. Kai patyrinėjau tuos vardus atidžiau, teko juos perkelti į labiau priimtinas dienas. Esu demokratiškas – jei nepatinka mūsų kalendoriuje parinktos vardų dienos, švęskite kitomis dienomis, – ragino šypsodamasis A.Noruševičius. – Aš tik noriu, kad pagaliau baigtųsi vardadienių ir vardų chaosas Lietuvoje, kad įsivyrautų vardadienių tvarka kalendoriuose ir kituose leidiniuose, žiniasklaidoje. Nežinau, kas galėtų tarti lemiamą žodį šitame mūšyje už tvarką. Gal Lietuvių kalbos komisija?"
Vardai ir skaičiai
*A.Noruševičiaus išleistame "Vardų kalendoriuje" yra šešios dienos, kuriose tėra po vieną vardą, keturios dienos – po du vardus. Daugiausia vardų (28) švenčiama vasario 20-ąją, o vasario 29-ąją neįrašytas nė vienas vardas. Mažiausiai vardadienių yra liepą – 304, daugiausia gruodį – 379. "Vardų kalendoriuje" (2009 m. išleistoje "Vardadienių knygoje") vienai dienai skirta maždaug 11 vardų. Šią skaičių statistiką galima būtų dar tęsti, bet svarbiau tai, kodėl taip atsitiko.
*Sovietmečiu, kai pagaliau buvo leista kalendoriuose spausdinti vardus, o vėliau – ir nurodyti vardadienius, atsitiko keistas dalykas – buvo mažoka vardų (per metus kalendoriuose sukosi apie 300, o vėliau – kiek daugiau vardų). Daugelis dienų kalendoriuose visai neturėjo vardadienių. "O štai kai mums praėjusio amžiaus pabaigoje reikėjo paskirstyti 4 tūkst. ir daugiau vardų, teko smarkiai padirbėti ieškant jiems tinkamiausių dienų. Nauji ir gan retai vartojami arba iš viso neminimi, bet turintys panašią kilmę vardai automatiškai susibūrė į gausesnius pulkelius. Beje, vasario 29-ąją sąmoningai palikome be vardų – kas norės vardadienį minėti tik kartą per ketverius ar aštuonerius metus?" – retoriškai klausė A.Noruševičius.
*Pasak A.Noruševičiaus, Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus kvalifikuoti specialistai dirba – vadinasi, sulauksime naujų baltiškos kilmės vardų. Labai skaudu, kad šiuolaikiniai tėveliai, kuriems lengvai prieinamas esamas 4 300 vardų aruodas, ieško, kuria, kopijuoja svetimus keistus vardus, jais krikštija savo vaikus, o paskui reikalauja, kad tas vardas atsirastų kalendoriuje.
Vardas – gero linkėjimas
Gero vardo taisyklės: vardas turi būti lengvai ištariamas, derėti su pavarde ir kultūriniu kontekstu, su brolių ir seserų vardais, skambėti puikiai ir vaikui užaugus.
Šiandien sugrįžta tradicija duoti tėvų, senelių, prosenelių vardus. Seniau buvo įprasta, kad pirmasis sūnus visada gaudavo tėvo arba senelio vardą. Pasitaikydavo, kad ir mergaitėms duodavo senelės, prosenelės vardą. Jei norite tęsti savo giminės vardų tradiciją, įvertinkite vadinamąją šeimos karmą: ar to giminaičio likimas, kurio vardą parenkate, buvo sėkmingas. Duokite tokių giminaičių vardus, kuriais galima didžiuotis. Toks vardas – tarsi gero linkėjimas žmogui.
Pagal vedas, tinkamas vardas žmogų apsaugo nuo neigiamos energijos. Vardas – tai garso vibracija, kuri lydi visą gyvenimą, ir pagal tai, palankus jis ar ne, daro teigiamą arba neigiamą įtaką jo likimui.
Šveicarijoje veikia įmonė "Erfolgswelle", kuri padeda žmonėms išrinkti kūdikiui tinkamiausią vardą. Joje dirba net 14 vardų ekspertų, 4 istorikai ir 12 vertėjų, kurie praleidžia po 100 valandų kurdami 15–25 vardų sąrašą, iš kurio tėvai vėliau išsirenka patį geriausią.
