Dalyvavo ir jauniausi

Nuo pat ryto uostamiestyje juntama šventinė atmosfera: Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijoje buvo meldžiamasi už Tėvynę, prašant jos žmonėms taikos, vienybės ir vilties. Po mišių nuo šios bažnyčios iki piliavietės vyko šventinė eisena.

Joje dalyvavo ne tik Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų būrys su kovine vėliava, Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija” būrys su kovine vėliava, bet ir daugelis kitų rinktinių, tarnybų, kuriuos iki pat piliavietės lydėjo apie pusę tūkstančio klaipėdiečių.

Minėjimas prasidėjo Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija ir himnu. Viso renginio metu susirinkusiuosius džiugino Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, dainas dovanojo atlikėja Ieva Narkutė, Jungtinis 100-mečio choras (Klaipėdos choras „Aukuras“, Žvejų rūmų chorai „Cantare“, „Dangė“ ir „Klaipėda“).

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasiryžimas – saugoti ir ginti

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas palinkėjo, kad klaipėdiečiai vasario 16-ąją atšvęstų džiaugsmingai ir, kad visų širdys plaktų vienu ritmu, pasiryžimu saugoti ir ginti Tėvynę.

„Laisvė, nepriklausomybė – tai vertybės, už kurias reikia kovoti, kurias reikia iškovoti, o iškovojus deramai ir nuolatos ginti bei puoselėti. Pačioje pradžioje buvo paminėta graži sukaktis ir sutapimas. Šiais metais, minėdami 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, visus metus švenčiame ir mūsų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Tai – išskirtinės šventės ne tik mums, klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai“, – pažymėjo meras.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apdovanojimas – už pagalbą ukrainiečiams

Šventės metu taip pat buvo įteiktas garbingas apdovanojimas už metų darbą Klaipėdai. Jis skirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriui. Jį atsiimti atvyko LRK Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė.

LRK Klaipėdos padalinys vienija per 1140 savanorių ir 14 darbuotojų. Skyrius 2022 m. iniciatyviai veikė ir tebeveikia teikiant visokeriopą pagalbą iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims.

Praėjusiais metais Klaipėdoje buvo įkurtas ir 2,5 mėn. veikė Ukrainos karo pabėgėlių registracijos centras. Organizacija buvo pagrindinis tarpininkas ir informacijos teikėjas tarp savivaldybės, valstybinių institucijų ir ukrainiečių karo pabėgėlių, organizacijos savanoriai konsultavo ir tarpininkavo rengiant būtinus pateikti dokumentus institucijoms.

Laisvė, nepriklausomybė – tai vertybės, už kurias reikia kovoti, kurias reikia iškovoti, o iškovojus deramai ir nuolatos ginti bei puoselėti.

Pabėgėlių registracijos centre apsilankė 8827 ukrainiečiai, 255 iš jų buvo pasiūlyta trumpalaikio apgyvendinimo galimybė. Raudonojo Kryžiaus organizacijos savanoriai pernai karo pabėgėlius taip pat mokė lietuvių kalbos, ruošė ir dalino higienos paketus, dalyvavo mokyklinių prekių bei miegmaišių rinkimo akcijose, teikė psichologinę paramą.

„Ačiū visiems klaipėdiečiams, kurie mus pastebi, visada padeda, kurie visada paprašo pagalbos, ir nesvarbu, kokiu būdu atliepia į tą pagalbą. Bet labiausiai ačiū tiems, kuriems ir skirta ši vėliava – tūkstančiams širdžių ir rankų, kurie skuba į pagalbą, tiems, kam reikia, skauda ir tiems, kas kviečiasi. Ačiū, savanoriai, kad esate ir būsite“, – už apdovanojimą dėkojo J. Jonikienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Po minėjimo piliavietėje, visi buvo kviečiami prie buvusio centrinio pašto pastato (Liepų g. 16), kur vyko kariliono muzikos koncertas, o M. Mažvydo alėjoje buvo keičiama Lietuvos istorinė vėliava.

Šiandien iki 18 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (Didžioji Vandens g. 2) ir Pilies muziejaus (Priešpilio g. 2) lankymas – nemokamas.

Linkėjo bendrystės ir tolerancijos

Vidurdienį patriotiškai nusiteikę klaipėdiečiai nepabūgo atšiauraus vėjo ir gausiai rinkosi pagrindinėje miesto aikštėje. Čia, kiek pavėlavę, atžygiavo ir kariai, pareigūnai, muitininkai.

Šiemet Lietuvos trispalvę patikėta iškelti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojai, archeologei Indrei Žigeu bei keliautojui, visuomenininkui Aurimui Mockui.

Iškart po to susirinkusieji buvo kviečiami giedoti Lietuvos himną. Jiems padėjo Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ ir Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Kalbą sakė ir miestiečius Vasario 16-osios proga pasveikino Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Jo žodžiais, lygiai prieš 102 metus 20 Lietuvos tarybos atstovų padarė tarptautinės teisės požiūriu gana įžūlų veiksmą – paskelbė Lietuvos valstybę nepriklausoma.

Pasak vicemero, nuo tos dienos išgyvenome daug ką: okupacijas, emigracijas, pakilimus ir nuosmukius bei vis dar susiduriame su tarptautiniais iššūkiais ir grėsmėmis.

Tačiau, akivaizdu, šiandien valstybė tvirtai stovi ant kojų, o Klaipėdos miestas patrauklus ne tik jūra, bet ir savitu gyvenimo būdu, pasiekimais ekonomikoje, moksle, švietime ir kultūroje.

„Linkiu puoselėti bendrumo jausmą, pareigos ir atsakomybės vienas kitam suvokimą, toleranciją kitokiam ir kito nuomonei“, – kalbėjo vicemeras.

Nuo to, kaip mes išmoksime naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kaip jas taikysime, priklauso mūsų progresas, ateitis ir gyvenimo kokybė.

Įvertinimas už proveržį

Pavaduodamas Klaipėdos merą, A.Cesiulis už metų darbą apdovanojo ir Klaipėdos miesto vėliavą įteikė bendradarbystės erdvę „Light House“ įkūrusiam Š. Butkui bei jo komandai.

„Gyvename laikais, kai technologinis progresas sparčiai keičia aplinką, kurioje dirbame ir gyvename. Nuo to, kaip mes išmoksime naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kaip jas taikysime, priklauso mūsų progresas, ateitis ir gyvenimo kokybė. Aš labai laimingas, kad gyvename laisvoje Lietuvoje ir galime patys pasirinkti savo svajonę, ir tik nuo mūsų pastangų, ryžto, atkaklumo priklauso, ką mes pasieksime gyvenime. Tokie žmonės pasaulyje buriasi į bendruomenes, dirba kartu, dalijasi idėjomis“, – įsitikinęs Š.Butkus.

„Light House“ Klaipėdoje duris atvėrė prieš metus. Per 2019-uosius šio projekto vystytojams pavyko suburti aktyvią startuolių, pažengusių verslų ir mokslo bendruomenę.

Modernioje erdvėje šiuo metu dirba apie 200 specialistų ir įmonių. Tai pirmoji bendradarbystės erdvė Lietuvoje, siūlanti ne tik dirbti, bet ir gyventi vienoje vietoje. Čia įkurti loftai ir miego kapsulės, sporto salė, restoranas, meditacijos kambariai. Visi šie sprendimai skirti padėti bendruomenės nariams išlaikyti sveiką darbo ir poilsio balansą.

Maža to, Š.Butkus užsiminė apie planus šiais metais Klaipėdoje pradėti statyti naują pastatą, kuriame kiekvienas startuolis galėtų kurti produktus ir paslaugas visam pasauliui.

Atsiimdamas apdovanojimą Š.Butkus dėkojo savo komandai, taip pat pasidžiaugė, kad prieš penkiolika metų miesto vėliavą už atliktą Klaipėdos koncertų salės rekonstrukciją gavo ir jo tėtis.

Šarūnas Butkus

Dėmesys mažiesiems kūrėjams

Šventės metu taip pat apdovanoti moksleivių fotografijos akcijos-konkurso „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“ laureatai. Dešimt laimėtojų pasveikino Žvejų rūmų vadovas Alvydas Lenkauskas.

Po pagrindinės renginio dalies Atgimimo aikštėje, kariai nužygiavo į Mažvydo alėją, kur pakeitė Lietuvos istorinę vėliavą.

Karinių jūrų pajėgų viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui Ramūnas Kažerskas priminė, kad pernai Klaipėdos įgulos kariai savo lėšomis miesto centre įrengė stiebą ir pakėlė istorinę šalies vėliavą, tačiau dėl vėjuotų uostamiesčio orų ją reikia nuolat prižiūrėti.

Iškilminga ceremonija užbaigta Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilėliams atminti, kur prisiekė Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės šauliai.

17 val. Žvejų rūmuose vyks šventinis koncertas su Kauno bigbendu ir solistais Merūnu Vitulskiu, Ieva Narkute bei Jurgiu Brūzga.

Nespėjusieji įsigyti bilietų, koncerto tiesioginę transliaciją kviečiami nemokamai stebėti Bendruomenės namuose. Čia taip pat veiks tautinės atributikos paroda – savo kūrybos darbus pristatys Bendruomenės namų atstovai. Eksponatais bus galima ne tik pasigrožėti, bet ir juos paragauti.

Džiaugėsi drauge su lietuviais

Šiemet siekta, kad šventę pajaustų kiekvienas Lietuvos pilietis, taip pat – ir klaipėdietis. Norėta, kad Vasario 16-oji būtų tikrai įsimintina diena, o ne viso labo išeiginė.

Uostamiestyje švęsti pradėta dar Vasario 16-osios išvakarėse. Vyriausiajame policijos komisariate, mokyklose bei gimnazijose vyko minėjimai.

Trečiadienį po pietų į Bendruomenės namus pakvietė Žvejų rūmų darbuotojų surengtas mėgėjų meno kolektyvų koncertas "Dainų ir šokių pynė Lietuvai". Bendruomenės namų salė buvo pilnutėlė, žmonės mėgavosi galimybe pabūti kartu ir pasidžiaugti koncertu.

Tos pačias dienos pavakarę paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo metinių pakvietė Pabaltijo ukrainiečių asociacijos nariai. Renginys vyko Tautinių kultūrų centre.

Čia baltarusiai ir ukrainiečiai kalbėjo gimtosiomis kalbomis, džiaugėsi gyvenantys Lietuvoje kaip lygūs tarp lygių. Nuoširdžiai ir paprastai apie didžius dalykus prabilo disidentai ir Sąjūdžio aktyvistai, skambėjo eilės ir muzika, grojo E.Balsio menų gimnazijos mokiniai.

Minioje – jūra trispalvių

Vakar, Vasario 16-osios vidurdienį, pagrindinė miesto aikštė buvo pilnutėlė žmonių. Daugelis buvo pasipuošę geltona, žalia, raudona spalvomis ar bent turėjo trispalvę vėliavėlę. Prieš prasidedant šventei, saulė išlindo iš ūkanų, priversdama šypsotis ir dar labiau džiūgauti.

Iškilminga rikiuotė, pajudėjusi nuo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios, kur vyko Mišios, sujudino senamiestį ir pasiekė Atgimimo aikštę, kur jos laukė klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Pasitempusių karių, policininkų, muitininkų bei pasieniečių kolonos vertė žiūrovus patikėti, kad tėvynė yra saugi. Šventinę nuotaiką, kaip klaipėdiečiams jau įprasta, sukūrė Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centru ir Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centru, visas renginys buvo verčiamas į gestų kalbą. Vertėją buvo galima stebėti LED ekrane.

Išvakarėse pakalbintas miesto meras Vytautas Grubliauskas neslėpė pakilios ir viltingos nuotaikos.

"Pasaulis – labai dinamiškas ir per beveik 100 metų savarankiška ir nepriklausoma Lietuva nuėjo didžiulį kelią, pasaulyje tapo pripažinta ir gerbiama valstybe. Dabar, kai tikrosios vertybės neretai būna užgožtos beprotiško lėkimo, neretai žmogiškojo cinizmo ir šaltumo, daug kas vertinama pagal surinktų "laikų" ar peržiūrų skaičių. Gal pamirštame, kad didžioji vertybė yra tai, jog gyvename laisvoje, nepriklausomoje valstybėje. Šis faktas tarsi tampa savaime suvokiama duotybe, kuri buvo yra ir bus, tarsi visa tai nuo mūsų nepriklauso, – svarstė V.Grubliauskas. – Vasario 16-oji yra puiki proga, o gal net pareiga stabtelėti ir susivokti, kad tai yra valstybės, kurios vaikai ir piliečiai esame, gimtadienis. Tai – ne tik formaliai iškelta vėliava prie kiekvieno namo, tai yra jos svarbos suvokimo diena. Tikiu, kad ji pamažu tampa švente, kai mūsų trispalvė plazda kiekvieno mūsų širdyje."

Klaipėdiečius su švente pasveikino Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas.

Už triūsą – vėliava

Klaipėda nebe pirmus metus puoselėja tradiciją Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ypatingai pagerbti du klaipėdiečius. Vienam jų šventės iškilmių metu įteikiama Klaipėdos miesto vėliava.

Šiemet ši garbė teko Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" pirmininkei Janinai Tulabienei. 2014 m. miestiečių valia ji paskelbta Metų klaipėdiete, šiemet šią moterį pagerbti nusprendė ir miesto valdžia.

Klaipėdos miesto vėliava J.Tulabienei įteikta kaip Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos atstovei už sėkmingai ES lėšomis rekonstruotas patalpas Debreceno gatvėje. Čia asmenims, turintiems proto negalią, duris atvėrė globos namai. Dabar juose vienu metu gali gyventi 30 žmonių, ten pat teikiamos ilgalaikės socialinės globos ir trumpalaikio atokvėpio paslaugos.

Pagrindinis kriterijus pasirenkant taip pagerbti klaipėdietį yra nesavanaudiškas darbas, atnešęs ne tik materialinės, bet ir dvasinės naudos miestui bei jo žmonėms.

Pilietiškumas tapo pavyzdžiu

Ne pirmus metus pagerbiamas dar vienas klaipėdietis, pasižymėjęs ypač pilietišku poelgiu. Šiemet garbė Atgimimo aikštėje pakelti Lietuvos trispalvę suteikta nusikaltėlių nepabūgusiam klaipėdiečiui Jurgiui Ašmonui.

Šis žmogus pernai vasarą pamatė bėgančius iš nusikaltimo vietos vyrus, atkreipė dėmesį, kad jie paskubomis kimšo į kuprinę moters rankinę ir suprato, jog tai yra nusikaltėliai. Tada J.Ašmonas dar nežinojo, kokį žiaurų nusikaltimą jie įvykdė.

Vyras šoko į savo automobilį ir nusivijo bėglius. Susilyginęs su jais, klaipėdietis paspaudė automobilio garso signalą ir taip privertė vieną bėglių atsisukti. J.Ašmonas per akimirką įsiminė jo veidą. Vyras kreipėsi į policiją ir padėjo sudaryti žudiko fotorobotą. Tai padėjo identifikuoti ir netrukus sulaikyti žiauriai moterį nužudžiusį nusikaltėlį.

Šiemet ketinta pagerbti dar vieną didvyrišką poelgį atlikusį klaipėdietį. 26-erių klaipėdietis Laurentas Šimaitis praėjusių metų lapkričio viduryje iš Danės ištraukė vaiką. Šventės organizatoriams nepavyko susisiekti su šiuo jaunuoliu, todėl J.Ašmonui garbingą pareigą teko atlikti vienam.

Itin jaudinančiu iškilmių akcentu tapo P.Mašioto progimnazijos ir "Gilijos" pradinės mokyklos mokinukų sveikinimas Vasario 16-osios proga. Linksmą širdučių trispalvę sudaręs vaikų būrys dainavo, mojavo ir aikštėje susirinkusiems žmonėms skleidė džiugią nuotaiką.

O didžiuliame ekrane nušvito ne vieną dieną Klaipėdos vaikų ruoštas sveikinimas "Mes tavo vaikai". Jį sudarė daugiau nei 30 sveikinimų, įamžinti keli tūkstančiai vaikų, paauglių ir jaunuolių – nuo darželinukų iki S.Šimkaus konservatorijos studentų.

Įsisuks šviesų festivalis

Po iškilmių aikštėje žmonės pabiro į skirtingas puses.

Vieni pasuko į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kur lankytojams po remonto duris atvėrė nauja ekspozicija "Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga".

Kiti patraukė į Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centrą, kur vyko tarptautinis rankų lenkimo turnyras.

Tuo pačiu metu Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje prasidėjo jaunųjų atlikėjų koncertas "Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai".

Vakare kelių tūkstančių klaipėdiečių laukė Andriaus Mamontovo koncertas "Švyturio" arenoje.

Kai miestą apgaubė sutemos, senamiestyje prasidėjo Klaipėdos šviesų festivalis. Jis truks tris dienas, tad kiekvienas, nespėjęs pamatyti įspūdingų reginių Vasario 16-ąją, tai galės padaryti bet kurią dieną iki šeštadienio pabaigos. Kiekvienas senamiesčio kampas nušvito nematytomis spalvomis.

Šunų mylėtojai prisidėjo prie šventės surengdami šviečiantį šunų žygį.

Pamaldos ir eitynės

Šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė itin atsakingai sudėliojo Vasario 16-osios renginių programą.

Tradiciniai šventinės programos renginiai šiemet praturtinti naujais akcentais. Pastebima, kad šiemet programoje jaučiamas nemenkas jaunosios kartos klaipėdiečių indėlis.

Kaip įprasta, Vasario 16-osios renginiai prasidės sakraliniu akcentu – 10.30 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos mišios.

Iškart po jų numatomos eitynės nuo bažnyčios iki Atgimimo aikštės, kur 12 val. ir vyks pagrindinis Vasario 16-osios minėjimo renginys.

Prisidėjo jaunuomenė

Čia skambės sveikinimo kalbos, bus pakelta Lietuvos valstybės vėliava.

Šiemet prie pagrindinio Vasario 16-osios minėjimo renginio svariai prisideda ir jaunieji klaipėdiečiai. Nuo 11 iki 16 val. aikštėje bus galima išvysti keliasdešimt įvairių ugdymo įstaigų bei bendruomenių įrašytų sveikinimų. Jie bus transliuojami dideliame ekrane.

Anot organizatorių, sveikinimus rengė nuo darželinukų iki gimnazistų, akcija sudomino ir tautines mažumas – dalyvavo armėnai ir ukrainiečiai, prisijungė neįgalieji.

Renginio metu taip pat bus įteiktas apdovanojimas už reikšmingiausią praėjusių metų darbą. Klaipėdos miesto vėliavą šiemet nuspręsta įteikti Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Klaipėdos viltis“, kuriai pirmininkauja Janina Tulabienė.

Numatoma, kad šiųmetis renginys Atgimimo aikštėje daugiau žiūrovų sulauks dar ir dėl to, kad pirmą kartą jis bus verčiamas į gestų kalbą.

13 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos salėje vyks tradicinis vaikų ir jaunimo koncertas „Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai“, kuriame dalyvaus praėjusiais metais apdovanojimus tarptautiniuose ir šalies konkursuose pelnęs jaunimas.

13 val. uostamiesčio gyventojai ir miesto svečiai taip pat bus laukiami Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centre, kur vyks Tarptautinis rankų lenkimo turnyras.

Dėmesys istorijai

Tuo pačiu metu klaipėdiečius apie Vasario 16-ąją kalbėti kitaip kvies Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, kur vyks „Kelionė laiku su knyga“.

Renginio metu bus pristatomas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“ bei bus atidaryta nauja ekspozicijos salė, skirta Klaipėdos krašto knygai.

Tarp dalykų, kuriuos ketinama aptarti knygos pristatymo metu nebus užmiršta ir trispalvės, kurią pasitraukianti Petro Šerno giminė nusikabino nuo vieno statinių Vilties gatvėje, visą pokarį saugojo Kanadoje ir po daug metų grąžino į Lietuvą, istorija.

Koncertuos A. Mamontovas

Kaip įprasta, spalvingus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginius vainikuos šventinis koncertas „Švyturio“ arenoje.

Šiemet maždaug dviejų valandų trukmės koncertą čia surengs Andrius Mamontovas.

Bilietus, kurie šiemet simboliškai kainavo 2,5 euro, gyventojai išgraibstė akimirksniu – po kelių valandų nuo platinimo pradžios bilietų jau nebuvo likę.

Nušvies festivalis

Temstant miestą gausybėje šviesos instaliacijų paskandins jau tradiciniu tampantis Klaipėdos šviesų festivalis.

18 val. Turgaus gatvėje prie Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro festivaliui startą duos šviesos šokis-flashmobas su „Leader Dance“ šokėjomis.

Tris vakarus, vasario 16–18 d., festivalio svečiams bus pristatyta apie 20 meninių projektų, instaliacijų, interaktyvių pramogų.

Klaipėdiečiai iškilmingai pradėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą. Susirinkusieji Atgimimo aikštėje aikštėje stebėjo iškilmingą rikiuotę, skambant himnui į dangų kilo trispalvė, už nuopelnus įteikta miesto vėliava.

Vėliavą kėlė gimnazistas

Vasario 16-osios minėjimas uostamiestyje prasidėjo mišiomis už Lietuvą Švenčiausiosios Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Po jų eisena, lydima policijos automobilių, patraukė į Atgimimo aikštę. Čia buvo susirinkęs būrys klaipėdiečių.

Minėjime dalyvavo ir pavieniai miestiečiai, ir šeimos. Dažnas rankose turėjo po vėliavėlę, kai kurie trispalve buvo papuošę savo veidus.

Šventė prasidėjo iškilminga rikiuote. Joje dalyvavo Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras, Lietuvos karinių jūrų pajėgų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos trečiosios rinktinės, Motorizuotos pėstininkų brigados „Žemaitija“, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų bataliono būriai.

Prie jų prisijungė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos teritorinės muitinės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų šaulių trečiosios rinktinės būriai.

Susirinkusiems giedant himną buvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava. Šiemet ši garbė buvo suteikta „Ąžuolyno“ gimnazijos trečiosios klasės mokiniui Gilbertui Umbražiūnui.

Praėjusiais metais jis Klaipėdos vardą garsino ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. G.Umbražiūnas pernai buvo apdovanotas aukso medaliu ES gamtos mokslų olimpiadoje, tapo projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtoju, yra daugkartinis olimpiadų ir įvairių varžybų prizininkas.

Prašė įsiklausyti į himną

Iškilmingai vėliavai pakilus į dangų, visus sveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Šventės pradžia simboliška ir jautri. Simboliška ta prasme, kad jaunas abiturientas, kuriam prieš akis ilgas ir prasmingas gyvenimo kelias, iškėlė valstybės vėliavą. Tai tarsi ženklas, kokie žmonės kurs Klaipėdos ir Lietuvos ateitį. Simboliška ir tai, kad šiandien į Klaipėdą vėl įplaukė suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“, Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis. Šių gražių simbolių sandūra liudija, kad gyvename iš tiesų laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje“, – tvirtino miesto meras.

V.Grubliauskas ragino, visus įsiklausyti, įsigilinti į Lietuvos himno žodžius, o ne tik giedoti.

„Jei ne tik giedotume gražiai ir skambiai, bet ir įsiklausytume, kiek daug prasmės tuose žodžiuose, daug ką vertintume ar imtume vertinti kitaip“, – pabrėžė miesto vadovas.

Uostamiesčio meras atkreipė dėmesį, kad šiandien keldami vėliavą, greičiausiai, net nesusimąstome, kokį kelią teko nueiti iki to.

„Buvo laikas, kai vien už mintį apie tai, nekalbant, apie vėliavos iškėlimą, buvo baudžiama skaudžiai. Šiandien dažnu atveju tenka, jei nebausti, tai bent priminti, kad vėliavą reikia iškelti. Gaila ir apmaudu, kad taip būna. Galbūt, nebevertiname to arba neįvertiname, kaip tai yra brangu ir trapu. Tai kiekvieno mūsų atsakomybė. Ši šventė kiekvieno mūsų, nes valstybė yra kiekvienas iš mūsų. Kiekvieną pilietį, nepriklausomai nuo pareigų, tikėjimo, lyties ar kitų skiriančių dalykų, vienija bendras žodis Lietuva, nepriklausoma, savarankiška, šiuolaikinė valstybė, kurios piliečiu būti garbė“, – pabrėžė miesto vadovas.

Linkėjo finišo ir starto

Susirinkusiuosius sveikino ir Klaipėdos kultūros magistras, Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis. Jis linkėjo, kad Vasario 16-oji taptų finišu ir startu.

„Būtent tokia žodžių seka. Finišas ir startas. Nors puikiai žinome, kad sporte iš pradžių būna startas, o po to finišas. Tegul Vasario 16-oji tampa finišu visoms negandoms, kurios apniko nepriklausomos Lietuvos kūną: korupcijai, nepamatuotiems sprendimams, kurie siurbia mūsų visų milijonus, skandalams, kurie daromi šioje audros stiklinėje, rietenoms. Tegul Vasario 16-oji tampa startu naujoms idėjoms, naujiems sumanymams, nepriekaištingai reputacijai, norui ir galimybei kurti Lietuvą tokią, kur būtų gera gyventi ne saujelei, kaip yra dabar, bet daugumai. Linkiu greitesnio finišo ir sėkmingesnio starto“, – kalbėjo kultūros magistras.

Renginio Atgimimo aikštėje metu V.Grubliauskas įteikė garbingą apdovanojimą – miesto vėliavą. Jis skiriamas už reikšmingiausią praėjusių metų darbą. Paprastai šis apdovanojimas būdavo įteikiamas vakarinio Vasario 16-osios koncerto metu, tačiau šį kartą tradicijos pakeistos.

Šį kartą miesto vėliava įteikta Lietuvos jūrų muziejui už delfinariumo atnaujinimą. Apdovanojimą atsiėmė įstaigos direktorė Olga Žalienė. Ji pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra ypatingas.

„Muziejui ir garbė, ir pasididžiavimas gauti vėliavą. Tačiau dar didesnis įpareigojimas. Laikysime vėliavą aukštai iškeltą, kad matytų ne tik klaipėdiečiai, bet visa Lietuva, Pabaltijys, Europa. Pažadame dirbti ir sukurti daug naujų dalykų, kurie būtų įdomūs, patrauklūs“, – tvirtino vadovė.

Po renginio klaipėdiečiai neskubėjo namo. Dalis aptraukė į Liepų gatvę pasiklausyti Klaipėdos kariliono koncerto, kiti į Klaipėdos universiteto Menų akademijos salę, kur vyko tradicinis vaikų ir jaunimo ansamblių koncertas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“.

Treti skubėjo į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kur buvo atidaryta paroda „Lietuvos valstybiniai apdovanojimai 1918–1940 m. Iš Algirdo Aužbikavičiaus rinkinio“.