V. Zelenskis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Thomui Bachui (Tomui Bachui) pabrėžė, kad griežtai nepritaria JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto (USOPC) siūlymams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024-aisiais Paryžiuje įvyksiančiose žaidynėse su sąlyga, kad jie nerungtyniaus su savo šalių spalvomis ar vėliavomis.

Jungtinių Valstijų pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad TOK aukščiausiojo lygio susitikimo delegatai „vienbalsiai pritarė“ siekiui rasti būdą, kuris suteiktų galimybę Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į varžybas.

Nuo tada, kai vasario 24-ąją Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai buvo izoliuoti nuo tarptautinio sporto.

Tuo metu Ukrainos lyderis sukritikavo JAV veiksmus, teigdamas, kad „nuo vasario mėnesio dėl Rusijos veiksmų žuvo 184 Ukrainos sportininkai“.

V. Zelenskis  pareiškė Th. Bachui, kad yra nusivylęs tuo, kad lapkričio 9 dieną Rusijos olimpinio komiteto prezidentas dalyvavo TOK aukščiausiojo lygio susitikime.

„Negalime bandyti būti neutraliais, kai griaunami taikaus gyvenimo pamatai ir ignoruojamos universalios žmogiškosios vertybės“, – teigė V. Zelenskis pareiškime.

Jis taip pat pridūrė, kad vienintelis atsakas yra „visiška teroristinės valstybės izoliacija tarptautinėje arenoje. Ypač tai taikytina tarptautiniams sporto renginiams“.

Šių metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse Rusijos sportininkams dėl ankstesnių dopingo vartojimo pažeidimų buvo leista varžytis tik su šalies olimpinio komiteto vėliava.

Tačiau daugelis Rusijos sportininkų nepaisė draudimo ir varžėsi vilkėdami savo šalies vėliavos spalvų uniformas.

Japonijos finansų kompanijos „Nikko Securities“ duomenimis, olimpinių žaidynių atšaukimas dėl koronaviruso plitimo grėsmės sumažintų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc. skaičiuojant metams. Japonijos korporacijų pajamos 2020 metais sumažėtų 24,4 proc.

„Nikko Securities“ atstovų nuomone, olimpinės žaidynės bus atšauktos, jeigu iki šių metų liepos nepavyks visiškai sustabdyti koronaviruso plitimo.

2019 metais Japonijos BVP sudarė 4,56 trln. eurų.

Iki šiol Japonijoje nustatyta daugiau kaip 1 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 12 infekuotųjų mirė. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų – 696 žmonės – kruizinio laivo „Diamond Princess“ keleiviai ir įgulos nariai.

Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 80-yje šalių.

Kinijos valdžia iki šiol patvirtino daugiau kaip 80,6 tūkstančio užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, daugiau kaip 3 tūkstančiai infekuotųjų jau mirė.

Per 17 dienų sportininkai išsidalys 339 medalių komplektus. Atletai išmėgins jėgas 33 sporto šakų varžybose, tarp jų – neseniai olimpinę programą papildžiusių karatė, banglenčių, riedlenčių, beisbolo ir softbolo bei sportinio laipiojimo.

Oficialią Tokijo olimpinių žaidynių programą 2017-ųjų birželio 9-ąją patvirtino Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) valdyba. TOK prezidentas Thomas Bachas tuomet pabrėžė: siekiama, kad žaidynės būtų artimesnės miesto gyvenimo ritmui ir jaunimui, taip pat norima padidinti olimpiadoje dalyvaujančių moterų sportininkių skaičių.

Iš viso Tokijuje varžysis 11 090 atletų, dauguma jų dar siekia bilieto į žaidynes.

Patyrę mūsų talentai ir bundanti nauja karta įkvepia, bet bendri Lietuvos sporto rezultatai kelia nerimą.

Šiuo metu kvalifikacinius normatyvus yra įvykdę septyni Lietuvos sportininkai. Likus metams iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, atrankos barjerus buvo įveikęs 21 mūsų šalies atletas, tačiau tai turėjo įtakos kitokia atrankos sistema ir tuo metu jau įvykę daugumos sporto šakų pasaulio čempionatai.

"Tokijo olimpinių žaidynių laikrodžio dūžiai kelia dviprasmiškų jausmų. Patyrę mūsų talentai ir bundanti nauja karta įkvepia, bet bendri Lietuvos sporto rezultatai kelia nerimą. Šis olimpinis ciklas – vienas sudėtingiausių Lietuvai, pradedant kelerius metus trukusia nežinomybe dėl centralizuoto sportininkų ruošimo, baigiant aukštumas pasiekusių atletų pasitraukimu iš aktyvaus sporto. Tad paskutiniai metai iki žaidynių yra bene didžiausias iššūkis Lietuvos olimpinei šeimai – privalėsime pranokti patys save, laukia rimti darbai", – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes yra iškovojusios lengvaatletės Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas) ir Diana Zagainova (trišuolis), penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, buriuotoja Viktorija Andrulytė ("Laser Radial" jachtų klasė), plaukikai Andrius Šidlauskas (100 m krūtine) ir Danas Rapšys (200 m laisvu stiliumi) bei lengvaatletis Andrius Gudžius (disko metimas).

Olimpiečiai

Lietuvos rinktinė vasaros olimpinėse žaidynėse: 1924 m. (Paryžius) – 13 sportininkų, 1928 m. (Amsterdamas) – 12, 1992 m. (Barselona) – 47 (vėliavnešys Raimundas Mažuolis), 1996 m. (Atlanta) – 61 (vėliavnešys R.Mažuolis), 2000 m. (Sidnėjus) – 62 (vėliavnešys Romas Ubartas), 2004 m. (Atėnai) – 59 (vėliavnešys Saulius Štombergas), 2008 m. (Pekinas) – 71 (vėliavnešys Šarūnas Jasikevičius), 2012 m. (Londonas) – 62 (vėliavnešys Virgilijus Alekna), 2016 m. (Rio de Žaneiras) – 67 (vėliavnešė Gintarė Scheidt).

Toks sprendimas priimtas Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje Lozanoje (Šveicarija).

Anksčiau be šių miestų surengti 2024-ų žaidynes pretendavo Hamburgas (Vokietija), Budapeštas (Vengrija) ir Roma (Italija).

Bet galiausiai kovoje liko tik Los Andželas ir Paryžius.

Tiesa, koks miestas taps kurių žaidynių sostine paaiškės per rinkimus Limoje (Peru).

Tikimasi, kad ten pavyks jiems susitarti, nors abu labiau norėtų rengti 2024 metų žaidynes.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė visiškai pripažįstantis Kosovą, todėl ši Balkanų valstybė galės pasiųsti nepriklausomą komandą į 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpiadą.

Visos sudėties komitetas priėmė šį sprendimą antradienį, oficialiai ratifikuodamas preliminarų pripažinimą, kurį spalį paskelbė TOK valdyba.

Kosovo paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 metais. Serbija iki šiol atsisako pripažinti savo atsiskyrusios provincijos suverenumą.

Serbijos pareigūnai taip pat priešinosi TOK sprendimui suteikti Kosovui visišką olimpinį pripažinimą.

Kosovo nacionalinis olimpinis komitetas tapo 205-uoju, pelniusiu TOK pripažinimą.

Argentinos sostinėje vykstančiame Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) posėdyje slaptu balsavimu sekmadienį nutarta, jog 25 sporto šakų 2020 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Japonijos sostinėje Tokijuje vietą išsaugojo imtynės.

Be imtynių, tapti olimpine sporto šaka 2020 metais dar pretendavo skvošas (sieninis) ir beisbolas-softbolas.

Imtynes, kurios žaidynių programoje buvo nuo antikos laikų, šių metų vasario mėnesį IOC pasiūlė išbraukti iš 2020 metų olimpiados programos.

Tačiau sekmadienio balsavime imtynių sporto šaka buvo sugrąžinta į vasaros olimpinių žaidynių programą.

Už imtynių įtraukimą į žaidynių programą balsavo 49 delegatai iš 95. Beisbolo-softbolo sporto šaką palaikė 24 IOC delegatai, o skvošą - 22.

"Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam IOC nariui, kuris balsavo už imtynes olimpiadoje",- pasitenkinimo neslėpė Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) prezidentas Nenadas Lalovičius.

Beisbolas ir softbolas olimpiadoje paskutinį kartą buvo 2008 metais Pekine (Kinija), o jau trečią kartą nesėkmingai bando patekti į žaidynės. Du ankstesni nesėkmingi bandymai buvo 2005 ir 2009 metais.

Imtynėms laimėjus sekmadienio balsavimą, ši sporto šaka bus ir 2024 metų olimpiadoje.

IOC sesijos darbe Buenos Airėse dalyvauja ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.