Pritardamas šiam požiūriui, aš taip pat norėčiau prisidėti prie visuomenės ugdymo bei pilietiškumo skatinimo ir papasakoti, kaip krizės atveju atpažinti potencialius kolaborantus ir vatnikus.

Kalbant apie vatnikus, norėčiau pabrėžti, kad tai visai neturi nieko bendra su tautybe. Juo gali būti ir grynakraujis lietuvis, netgi buvęs sąjūdietis, tremtinių vaikas, partizanų anūkas, tačiau visiems vatnikams, nepriklausomai nuo tautybės, religijos, politinių pažiūrų, seksualinės orientacijos, būdingi tam tikri bruožai.

1. Jų aksesuaras – vadinamoji pederastkė (vyriška rankinė). Kartą ligoninės laukiamajame pamačiau inteligentiškos išvaizdos žmogų. Jis netgi kalbėjo kaip Valdas Adamkus (su „amerikonišku akcentu“), tačiau visą įspūdį sugadino jo „pederastkė“. Vėliau sužinojau, kad tai ne koks nors JAV lietuvis, o nežinia iš ko pragyvenantis etatinis protestuotojas. Vertas dėmesio niuansas, kad Klaipėdą valdant liberalams, šie protestuotojai buvo itin aktyvūs, o įsitvirtinus „neliberalams“, jie pritilo. Remdamasis asmenine patirtimi, galiu pasakyti, kad dauguma žmonių, nešiojančių šį aksesuarą, nepasižymi aukštesniu nei vidutinis intelektu ir jiems politikoje svarbiausias yra seksualinių mažumų klausimas.

2. Jie netiki vakcinacijos veiksmingumu. Baisios ligos buvo pažabotos išradus vakcinaciją. Ir COVID-19 taip pat bus pažabotas būtent vakcinuojantis, o ne karantinuojantis iki Paskutiniojo teismo dienos. Jeigu žmogus per pandemiją abejoja vakcinacijos veiksmingumu, galima kelti dvi versijas: A. Šis žmogus yra absoliutus debilas. B. Jis yra sąmoningas kenkėjas, turintis politinių tikslų.

3. Jie tiki ezoterika. Jeigu žmogus jums pasakoja, neva „Vanga ir Nostradamas išpranašavo, kad 2024 m. Teksasas išstos iš JAV, o Šiaurės Korėja užkariaus Pietus“, tada reikia bėgti nuo jo kaip nuo maro. Pastaruosius 20 metų Rusijoje televizija ten itin agresyviai propaguoja tikėjimą visokiais būrėjais, ekstrasensais, šarlatanais, pranašystėmis, chiromantika. Autoritariniai režimai suinteresuoti, kad jų valdomi žmonės būtų tamsūs, kvaili ir tikėtų raganomis.

4. Jiems nepatinka JAV ir Vakarai apskritai. Sovietmečiu JAV ir Vakarai buvo ideologinis priešas ir daugelį metų diegtas priešiškumas vis dar kunkuliuoja. Vatnikai, prisidengdami tariamu lietuvybės gynimu, dažnai kritikuoja iš Vakarų ateinančias madas, augantį anglų kalbos vartojimą, tačiau vos tik eteryje pasirodo kas nors rusiška (pvz., F. Kirkorovas), lietuvybės puoselėjimas dažniausiai nustumiamas į antrą planą. Rusiška kultūra jiems – sava, gal net labiau sava nei lietuviška.

5. Jiems patinka Donaldas Trumpas. Jeigu 2015–2016 m. būtumėte sekę naujienų portalų anoniminių komentarų skiltis, būtumėte pastebėję, kaip JAV nekenčiantys, sovietmetį šlovinantys ir ant žydų lojantys žmonės staiga pradeda demonstruoti nepaaiškinamą meilę D. Trumpui. „Vot nemėgtų tų amerykuonų, bet Trampazzz man patynka. Susitars gal su Putinou“ – buvo itin populiari mantra tomis dienomis.

6. Savo elgesį ir pažiūras jie vadina „kitoke nomone“. Priremtas prie sienos dažnas vatnikas bando aiškinti, kad jis visai nėra proputiniškas, tiesiog jo nuomonė kitokia.

7. Jie šlovina sovietmetį. „Taribiniaiz laikais visi turėjo darbus, viskas buvo sutvarkita ir nebuvo visokių ten iškrypėlių“ – dar viena vatnikų mantra, kuria jau yra įtikėję ir nemažai 1990–2014 m. gimusių lietuvaičių. Tiesa yra tai, kad „taribiniaiz“ laikais buvo visko – ir gėjų, ir narkomanų, ir pedofilų ir kitų nemalonių dalykų. Tik apie tai nekalbėdavo viešai ir nerašė.

8. Jie gina sovietinį paveldą, kuris nėra vien paveldas. Tai – simboliai, šlovinantys ideologiją, su kuria nesutinkantieji buvo išžudyti arba bent jau izoliuoti. Masinės žudynės, represijos bei badas pasirodydavo beveik visur, kur tik įsitvirtindavo komunistiniai režimai, – Kinijoje, Rusijoje ar Kambodžoje. Lietuva nebuvo išimtis. Atstačius nepriklausomybę, visas sovietinis šlamštas turėtų būtų pašalintas, o girų, nėrių, cvirkų, venclovų ir kt. „saulės vežėjų“ vardais pavadintų gatvių pavadinimai turi būti pakeisti.

9. Jie teigia, kad „karu Ukrainoje“ bandoma užgožti tikrąsias Lietuvos problemas. Ir kokios tos problemos? Gyvenimo įgūdžių programa? Niekam ji nerūpėtų, jeigu politikos puidokai nebūtų dirbtinai iškėlę šio klausimo. „Medeliai kertami“? Jie visada buvo kertami. Dar visai neseniai iš jų buvo statomi namai. Nebėra tų tikrųjų tautinių „vertibių“? O jų niekada ir nebuvo ir sovietmetis prie to stipriai prisidėjo.

10. Jie bando diskredituoti paramą Ukrainai renkančius asmenis. Dalis žmonių Lietuvoje nenori, kad Ukraina laimėtų arba bent privestų Rusiją prie ekonominės, karinės ir socialinės katastrofos slenksčio, todėl kiekvieną, kuris renka paramą arba kitaip remia Ukrainą, bandoma juodinti.

Informacija apie patį rusų reperį – nevienareikšmiška. Ukrainoje dėl grėsmės nacionaliniam saugumui jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Iš Rusijos jis pabėgo, kai buvo apkaltintas prekyba narkotikais.

„Šiais laikais nustebinti labai sunku, bet iš tikrųjų aš tikėjausi, kad ši tema bent jau Lietuvos mastu yra uždaryta ir tai yra pakankamai didelis tabu. Tiesą sakant, net reklamos nelabai mačiau. Kai pamatėme, kad tas koncertas tikrai įvyks, su kolegomis diskutavome, kur. Ir buvome nustebinti“, – sakė renginių organizavimo įmonės „Seven Live“ generalinis direktorius Tomas Inčikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šio atlikėjo atžvilgiu iš viso yra labai keistas dalykas. Reikia suprasti, kad mes nežinome, ar jis yra geras, ar blogas, ar – prieš Ukrainą, ar – už. Jo praeityje buvo visko. Esu girdėjęs, kad jis yra praradęs ir savo verslus Rusijoje ir t. t. Ir labai sunku mums būtų nuspręsti“, – teigė koncertų organizatorius Martynas Tyla.

Visuomenės spaudimas užtrenkti duris Vladimirą Putiną gražuoliu vadinančiai žvaigždei organizatorių girdimas, tačiau ir patys jaučiasi kiek įsprausti. Informacija, kad atlikėjų pažiūras privalo sutikrinti patys, yra aktuali ir propagandai.

„Kad ateityje tokių situacijų pasitaikys, net neabejoju, nes turime priešišką valstybę, kuri ieškos įvairių būdų. Mes asmeniškai tokių užklausų nesame sulaukę. Jeigu kažkokie elektroniniai laiškai ateina, mes juos traktuojame kaip brukalą, šiukšlę ir net neskaitome“, – dėstė savo poziciją T. Inčikas.

„Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų“, – aiškino M. Tyla.

Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų.

 

Susiduriama ir su kita problema – pasimauti ant kabliuko lengva, supainiojus, iš kur yra organizatoriai. A. Morgenshterno koncertą esą organizavo įmonės iš Latvijos ir Estijos, nors įtarimų netrūksta.

„Turime problemą, kadangi organizatoriai galbūt yra ne iš Lietuvos. Anksčiau jie dirbo Rusijos rinkoje, taip pat organizuodavo koncertus ir Lietuvoje. Šiai dienai jie registruojasi toje pačioje Čekijoje, toje pačioje Serbijoje ar kitose šalyse ir bando vykdyti veiklą čia. Jie nepaiso jokių moralinių dalykų. Jų moralė yra piniginė. Šiandien, manau, pagelbėtų vienintelis dalykas, kuris kol kas sunkiai įgyvendinamas, tai – tam tikras organizatorių licencijavimas. Tačiau, kiek žinau, nei VMI (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, aut.past.), nei mūsų vyriausybėje nelabai kas rūpinsis tokiais dalykais“, – dėstė M. Tyla. 

„Bent jau viešojoje erdvėje mes matome, kad tikrai yra ir priešiškų Rusijos piliečių, kurie turi Europos pasus ir laisvai keliauja, nors to neturėtų daryti. Turbūt priešiškas verslas visada ieško tokių būdų. Ir tai labai liūdina. Mes, organizatoriai, galime tokių dalykų išvengti, jei to norėtume, bet, kaip jau sakiau, čia yra institucijų darbas, jog tokie dalykai nepasikartotų“, – komentavo T. Inčikas.

Abejonių organizatoriai kėlė ir Kultūros ministerijai, bet bendrauti jie nepanoro. Apie atlikėją informacijos paieškoti pasiūlė internete. Tikimasi, kad tokių situacijų ateityje nebus.

„Manau, tame procese turėtų dalyvauti ir kitos institucijos – policija ar net Valstybės saugumo departamentas (VSD), na, jei mes kalbame apie galimų neramumų prevenciją“, – sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot ministro, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą nėra taip lengva. Iki šiol apeliuota į sąžinę. Planuoti rusų atlikėjo koncertai esą atšaukiami kreipusis į organizatorius ir koncertų erdves.

„Jeigu būtų teisinis pagrindas jį įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje, jeigu būtume tai atlikę… Bet akivaizdu, kad šio atlikėjo vadybininkai irgi pasistengė įrodyti jo kitokią pusę, tačiau tai nepaneigia to, ką jis anksčiau yra prikalbėjęs“, – svarstė kultūros ministras.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Pramogų arenoje jaunuolio sumuštų dviejų moterų. Pirminiais duomenimis, konfliktas nėra susijęs su protestu, prasidėjusiu prieš koncertą. Toliau vertinama ir informacija dėl agresiją propaguojančio simbolio „Z“ naudojimo.    

„Kauno dienos“ studijoje – žurnalisto Gražvydo Muižio pokalbis su Praeities žvalgu apie naują akciją, rusų trolių fermas ir kitus su Ukraina susijusius dalykus.

– Kaip sugalvojai tokią akciją?

– Tai nėra visai iš oro sugalvota. Ukrainoje labai sunki energetikos padėtis, problemiškas elektros tiekimas. Nuo elektros priklauso daugybė kitų gyvybei reikalingų funkcijų, ypač dabar – žiemą. Prieš keletą dienų buvo naujas raketų antskrydis, vėl atakuota Ukrainos infrastruktūra, buvo visiškai sunaikintos šešios elektrinės. Labai sunki situacija, bendrauju su ukrainiečiais – tiek su kariškiais, tiek su civiliais. Yra atvejų, kai elektra tiekiama du tris kartus per parą. Kai nėra grafiko, ne visada įkrauni telefonus. Būna situacijų, kai savaitėmis nėra elektros. Dabar labiau akcentuosime ir naujai pradėtą kampaniją – surinkti pinigų generatoriams. Tikslas – per tris mėnesius išvežti 1 tūkst. generatorių. Reikia maždaug 400–500 tūkst. eurų. Populiariausi 3,5 KW galios generatoriai. Akcija vadinasi „Generatoriais prieš degeneratus“.

– Kodėl feisbuke esi užblokuotas?

– Feisbuke pastaruoju metu būnu neužblokuotas kokias keturias ar penkias dienas, tada vėl mėnesiui blokuojamas. Dabar vėl savaitę galiu rašyti. Feisbukas panaikina net žmonių, kurie prenumeruoja mano puslapį, prieigą jiems net nežinant, o kai jie nori sugrįžti, feisbukas išmeta pranešimą, kad neleidžia spausti patiktuko, kol žmogus nesusipažįsta su visu turiniu, nes esą šis puslapis pažeidžia visas įmanomas feisbuko taisykles.

Rusija yra pasaulio blogio šaltinis. Rusija yra pasaulio vėžys. Kol Rusija egzistuos, tol sakyti, kad karas baigėsi, negalėsime.

– Kalbi apie Praeities žvalgo ar asmeninę paskyrą?

– Praeities žvalgo, bet asmeninės paskyros matomumas irgi ribojamas. Dabar iš viso negaliu nieko daryti, tik mesendžeriu naudotis.

– Ar pats supranti, kodėl esi blokuojamas?

– Suprantu. Manau, pagrindinis dalykas – už paramą Ukrainai. Pastaruoju metu nelabai ten kažką pikto rašau apie Rusiją ir rusus. Pastarąjį kartą nieko neskelbiau, už ką galėtų mane blokuoti, tačiau yra žmonių, kurie komentaruose bando išprovokuoti, kad parašyčiau kažką blogo. Šį kartą įkliuvau: buvo komentaras, ar tikrai visi rusai blogis, atsakiau, kad taip. Po penkiolikos minučių mane užblokavo 30 dienų.

– Atrodo, dirba speciali suinteresuotų žmonių grupė, kad tavo paskyra visada būtų užblokuota.

– Taip, aš irgi taip manau. Galbūt yra grupė žmonių, kurie užsiima ne šiaip feisbuko paskyrų blokavimu, bet ir bando išprovokuoti. Komentaras liko, jo neištrynė, neužblokavo. Tai kryptinga ataka.

– Ar gerai įvertiname grėsmes, kylančias informaciniame kare, ir priešo pajėgumus, veikiančius Lietuvos informacinėje erdvėje?

– Apie tai kalbama jau gana seniai. Valstybės saugumo departamento ataskaitose tai buvo minima. Pasaulis jau ne pirmi metai kalba apie rusų trolių fermas ir karą e. erdvėje. Feisbukas yra priešiška e. erdvė ir esame priešo teritorijoje. Manau, dėmesio ir veiksmų tuo klausimu galėtų būti daugiau. Ačiū Dievui, užsienio reikalų ministras Šveicarijoje susitiko su feisbuko atstovu, vadinasi, tai keliama valstybiniu lygmeniu. Problema – labai akivaizdi, turbūt nepatogu būtų nekreipti dėmesio. Manau, klausimas pajudės.

– Ar buvo atgarsių iš susitikimo?

– Kol kas tik tiek, kad feisbukas imsis priemonių.

– Anksčiau tikinta, kad socialinę erdvę tikrina dirbtinis intelektas (DI), tačiau tavo pavyzdys rodo, jog tai atlieka grupė žmonių su labai aiškiu tikslu.

– Manau, feisbukas bando slapstytis už DI ir algoritmų. Visus algoritmus sukūrė žmonės. Karo pradžioje jie taip neveikė, kažkuriuo momentu jie buvo modifikuoti arba įjungti. Vadinasi, galima tą procesą valdyti. Kol kas jis valdomas kryptingai į vieną pusę.

– Ar, tavo nuomone, mūsų valstybės institucijos daro užtektinai, kad Lietuvoje būtų užkardomi vatnikų veiksmai informacinėje erdvėje ir ne tik?

– Mano nuomone, norint kritikuoti, turi būti kritikos objektas. Dabar nėra ką kritikuoti. Viskas vadovaujamasi jau atgyvenusiu Baudžiamuoju kodeksu, kuriame aprašyti dalykai kaip antivalstybinė veikla, bet seni apibrėžimai seniai nebeaktualūs. Mes gyvename kitame amžiuje, tie apibrėžimai buvo aktualūs, kai buvo galima plakatus kabinti ir mėtyti skrajutes. Be jokios abejonės, reikia keisti mūsų teisinę bazę ir būtinai atkreipti dėmesį į žmones, kurie užsiima valstybine ardomąja veikla, juos apriboti.

– Tuoj bus metai tiesioginio karo. Keista, kad per tą laiką valstybė neparengė vatnikus užkardančių priemonių.

– Turime žodžio laisvę ir galime pasakyti savo nuomonę. Tačiau tai antivalstybinė atrodomoji veikla, jie kuria melagienas, buria žmones, organizuoja. Užtenka vien tik pasižiūrėti, kokie feisbuke, „Telegram“ kanaluose antivalstybinių veikėjų komentarai. Matyti, kurios paskyros sukurtos, jie naudojasi kitų žmonių tapatybėmis, kad skleistų savo nesąmones. Tačiau yra ir tikrų žmonių, kurie ne tik spaudžia patiktukus, bet ir dalijasi, rašo palaikančius komentarus. Jų veikla nėra nežalinga, ji tikrai daro įtaką.

– Priešiškai nusiteikę žmonės bando skatinti mūsų abejingumą. Vis kalba apie dingusį rūpinimąsi mūsų žmonėmis, senoliais.

– Ta pati strategija – skaldyk ir valdyk. Mūsų valstybės viduje žmonės skaldomi, bandoma ieškoti kampų, kurie keltų tam tikrais klausimas nesutarimų. Taip pat bandoma supriešinti ukrainiečius ir lietuvius, nors esame toje pačioje barikadų pusėje. Priešas – bendras, visi turėtume susitelkti ir bandyti kovoti su degeneratų valstybe. Tačiau bandoma sukelti priešiškumą ukrainiečiams, bandoma ieškoti netikrų, pritempiamų, net akivaizdžiai suvaidintų vaizdo įrašų, kad ukrainiečiai negeri Lietuvoje. Kita vertus, Lietuvoje turbūt nei valstybiniu, nei instituciniu lygmeniu nieko nedaroma. Vieninteliai, kurie daro, savanoriškai, savo valia užsiima iniciatyva. Tai netiesioginis darbas, jie pavargsta. Reikia gyventi ir savo gyvenimus, eiti į darbą. O priešų pusėje – etatai, jie kitos veiklos ir neturi, tik kenkti mums.

– Ekspertai pripažįsta, kad karas nesibaigs, Rusija niekur nedings. Rusija, pripažinusi klaidas, ruošis, stiprinsis – geografiškai niekur nuo jų nepabėgsime.

– Rusija yra pasaulio blogio šaltinis. Rusija yra pasaulio vėžys. Kol Rusija egzistuos, tol sakyti, kad karas baigėsi, negalėsime. Galime sakyti, kad buvo pauzė kare. Rusija nekariauja tik tam, kad sukauptų jėgų ir išteklių naujam karui. Tol, kol Rusija egzistuos tokiu formatu, kaip dabar, tol pasaulis bus nesaugus.

– Ar yra prasmė gaišti laiką, rinkti pinigus, vežti į Ukrainą generatorių, kai pats įvykių mastelis gerokai didesnis?

– Jeigu vokiečiai taip galvotų, turbūt ir neduotų tankų. Tai bendras priešas ir visiems reikia vienytis. Kiekvienas žmogus, kuris prisideda, įneša indėlį į bendrą pergalės katilą. Kiekvienas euras, tankas, šovinys... Žmonės susivienija, mobilizuojasi bendram veiksmui.

– Ar vienas organizuoji šią kampaniją?

– Vienam tokio masto kompaniją vykdyti labai sudėtinga. Bus savanorių, kurie man seniai padeda. Veiksime feisbuke, prisidės kiti fondai, organizacijos, privatūs asmenys. Jau esame aptarę strategiją, kalbėta su žmonėmis, tikiuosi, kad prie mūsų kampanijos socialinėje erdvėje prisidės dar daugiau žmonių, kurie, jei ne pinigais, tai bent sklaida galės padėti.

– Ambicingas tikslas – 0,5 mln. ir 1 tūkst. generatorių. Ar pavyks?

– Labai tikiuosi. Juo labiau kad mes matėme karo pradžioje didžiulę paramą, vėliau ji mažėjo, tačiau srautai nusistovėjo. Nemanau, kad tai nerealu. Terminas – trys mėnesiai. Vadinasi, trys atlyginimai.

– Koks numeris ir kokia suma paaukojama tuo numeriu?

– 1893. Auka – 10 eurų. Jei kažkas nusiteikęs aukoti daugiau ir gali aukoti didesnes sumas, tada reikėtų kreiptis į mane feisbuke arba Praeities žvalgo paskyroje susirasti visus banko sąskaitos duomenis.

– Ar nebus problemų įsigyti generatorių?

– Generatoriai dabar tikrai ne deficitas. Jų iš Kinijos atvežta daug. Vien Lietuvos sandėliuose vienu metu galima nusipirkti 50–100 generatorių. 500 yra Europoje. Aišku, logistika užtruktų apie dvi savaites, bet tai įmanoma.