Šia proga VDU rektorate atidaryta 100-mečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“, fotografijomis primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo, tarpukario veiklos iki atkūrimo 1989-aisiais bei šiandienių darbų. Plačiajai visuomenei paroda duris atvers gegužę, teigia VDU atstovas Martynas Gedvila.
Parodos autoriaus istoriko dr. Arvydo Pakštalio teigimu, ja siekta glaustai pristatyti sudėtingą, ilgą universiteto istoriją, jį kūrusias asmenybes.
„Kai galvojome apie šios atminties erdvės kūrimą, atsižvelgėme, kad ji pakankamai nedidelė, nors universitetas skaičiuoja jau daugiau nei 100 metų. Universitetas – sudėtingas mechanizmas. Prof. Antano Kulakausko knyga „Pirmoji lietuviška alma mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“ yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą mechanizmą, jo ilgus metus sutalpinti į patrauklų kūrinį. Tokia buvo ir mūsų siekiamybė“, – paaiškina dr. A. Pakštalis.
Lietuvos universitetas – pirmasis, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba, buvo įkurtas 1922-aisiais, reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus. Tai buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis pastebi, kad abu parodoje nušviečiami įvykiai – Lietuvos universiteto įkūrimas 1922 m. ir VDU atkūrimas 1989 m. – buvo labai svarbūs nepriklausomai Lietuvai, pakreipė ją Vakarų civilizacijos, mokslo ir kultūros link.
„Tarpukario universitete susiformavo naujoji Lietuvos inteligentija. Išėję mokslus Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos sūnūs ir dukros pradėjo kurti modernią Lietuvą. Deja, karai ir okupacijos griovė jų viltis ir gyvenimus. Nesame apsaugoti nuo šių negandų ir šiandieną, matydami žūstančius žmones, griaunamas ligonines ir universitetus čia pat, pas mūsų kaimynus ukrainiečius“, – sako prof. J. Augutis.
Pirmasis išrinktas atkurtojo VDU rektorius profesorius Algirdas Avižienis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos universitetas į gimtinę sugrąžino lietuvius, kurie iki tol mokslo aukštumų siekė užsienio universitetuose. „Štai kodėl mes galėjome įkurti Lietuvos universitetą. Dėl to, kad Lietuvos sūnūs ir dukros iš Europos universitetų sugrįžo ir sukūrė tobulą, būtinai reikalingą universitetą, pirmąjį pasaulyje, kuriame dėstomoji kalba buvo lietuvių“, – teigia profesorius.
Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) susiformavo naujoji šalies inteligentija, kūrėsi valstybės tarnautojų, teisininkų, inžinierių, finansininkų, mokslininkų, menininkų, rašytojų, mokytojų bendruomenės. Ypač svarbus vaidmuo teko mokytojams, formavusiems naują Lietuvos švietimo sistemą. Universitetas tapo pagrindu šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms Lietuvoje.
1950-aisiais sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija buvo plėtojama išeivijoje. Bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas 1989-aisiais. Atkūrimo procesui lemtingas žingsnis buvo konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kuri įvyko 1989-ųjų balandžio 26–28 dienomis. Jos metu Lietuvos ir išeivijos mokslininkai pasirašė VDU atkūrimo aktą.
Laiku susiimta atkurti šį universitetą, jei būtume tai darę pora metų vėliau, abejoju, ar mums būtų pavykę.
VDU rektoriaus pareigas atkurtajame universitete pirmasis ėjęs akademikas Jurgis Vilemas pastebi, kad 1989 metai buvo itin palankūs universiteto atkūrimui: vyravo laisvės dvasia, kurios nevaržė biurokratija ar kitos kliūtys. „1989-ieji buvo išimtiniai metai, dauguma žmonių pas ministrus duris kojomis atidaryti galėjo ir niekas nebaudė. Laiku susiimta atkurti šį universitetą, jei būtume tai darę pora metų vėliau, abejoju, ar mums būtų pavykę. Vėliau sustiprėjo naujoji biurokratija, naujos procedūros, o tada galėjai kalnus nuversti. Niekas netikėjo, kad pavyks, galima sakyti, įvyko stebuklas“, – sako akad. J. Vilemas.
Anot dabartinio VDU rektoriaus prof. J. Augučio, atkurtasis universitetas buvo ne tik pirmasis Lietuvoje, įdiegęs vakarietišką liberaliųjų studijų sistemą, bet ir viena pirmųjų institucijų, veikusių tarpukario Lietuvoje ir vėl atkūrusių savo veiklą. Tai paskatino tikrą bangą, atkuriant nepriklausomoje Lietuvoje veikusias institucijas, organizacijas, asociacijas, partijas, judėjimus. Tai buvo viena iš Sąjūdžio pergalių, stiprinusių Lietuvos tikėjimą nepriklausomybės susigrąžinimu.
Pasak pranešimo, VDU tapo plačiausios Lietuvoje aprėpties universitetu 2019 metais, kai po aukštojo mokslo reformos jis susijungė su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais. VDU bendradarbiauja su daugiau nei 500 partnerinių universitetų įvairiose pasaulio šalyse, vykdo daugiau kaip 30 bendrų dvigubo diplomo programų bei tris tarptautines jungtines programas. Universitetas yra „Transform4Europe“ aljanso, kuris vienija septynis Europos universitetus, narys.
Lietuvos universiteto šimtmečio ir VDU atkūrimo metinių proga vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, skirti už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą, universiteto vardo garsinimą. Aukso medaliai buvo skirti profesorei Inetai Dabašinskienei ir Jo Ekscelencijai Kauno arkivyskupui metropolitui, VDU Katalikų teologijos fakulteto didžiajam kancleriui Kęstučiui Kėvalui. Dar vienuolikai universiteto bendruomenės narių buvo skirti sidabro medaliai.
VDU nuotr.
Šimtmečio medaliu apdovanotas ir Latvijos universiteto rektorius prof. Indrikis Muižniekas. Iškilmėse VDU garbės profesoriaus vardo regalijomis buvo apdovanotas fotomenininkas, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis.
Ketvirtadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje buvo surengtas koncertas „Vivat Universitas!“, kurio programą atliko jungtinis VDU Muzikos akademijos studentų ir absolventų bei J. Naujalio Muzikos gimnazijos moksleivių simfoninis orkestras (dirigentas prof. Jonas Janulevičius), VDU akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas doc. Rolandas Daugėla), VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai.
„Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas prieš šimtmetį įkurto Lietuvos universiteto sukaktį, visus metus kviečia į šiai progai skirtus renginius: koncertus, parodas, konferencijas, kultūrinius renginius ir įvairias iniciatyvas. Renginiai nemokami ir atviri tiek universiteto bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei“, – pabrėžia VDU atstovas M. Gedvila.
