Namudinės priemonės – ne išeitis

Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė sako, kad nuomonė, jog viską, ką dedame į skrandį, galime tepti ir ant odos, neteisinga. Namuose gaminant kaukes reikia turėti itin daug žinių apie savo kūną, odą, chemines medžiagas, o jų turime tikrai ne visi.

„Pirmiausia, tokios odos kaukės gali alergizuoti: kartais joms naudojamas medus, kiaušiniai, vaisiai ar uogos. Jei jose yra natūralių vaisių rūgščių (naudojant, pavyzdžiui, raugintus kopūstus ar obuolius), reikia žinoti, kokia rūgščių koncentracija, kiek tokią kaukę saugu laikyti ir svarbiausia – ar ji tinka konkrečiam odos tipui. Jei žmogui, kurio oda riebi, ji nepakenks, to negali tikėtis tie, kurių oda itin sausa“, – įspėja gydytoja dermatovenerologė.

Ji įspėja ir dėl aliejaus: jei itin sausą odą patepsime aliejumi, nieko tokio, bet jei ji riebi ar mišri, gali kilti problemų. Beje, aliejus turėtų būti kosmetinis, skirtas blynams kepti veido odai netiks – užsikimš poros ir kentėsime nuo spuogų.

„Jei norime, kad kaukės būtų veiksmingesnės, jose turėtų būti aktyvesnių ingredientų. Produktuose iš virtuvės jų tikrai yra daug mažiau nei kosmetikos gamintojų produktuose“, – teigia gydytoja.

Asta Dumbliauskienė. „Vilma Filma Photography“ nuotr.

Ne tik prieš miegą

Turbūt vienos universaliausių – drėkinamosios kaukės, nes, pasak gydytojos A. Dumbliauskienės, bet kokio tipo odai dažniausiai trūksta drėgmės.

„Tik reikia žinoti, kad joks aliejus odos nedrėkina, nors kartais ir girdžiu tokią nuomonę. Pravartu ieškoti kaukių su hialuronu – jis universalus drėkinantis ingredientas, kuris tiks visiems odos tipams“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Lakštines kaukes galima užsidėti ir iš ryto, prieš einant į darbą, – oda paskaistės, atrodys gaivesnė, kartais nebereikės teptis net kremo.

Taupant laiką ir siekiant geresnio efekto, gydytoja pataria naudoti lakštines kaukes. „Jos – puikus šiuolaikinės odos priežiūros atradimas. Jas įprasta užsidėti vakare, nes ir kolagenas, ir elastinas, kurie reikalingi mūsų odos grožiui, gaminasi naktį, kol miegame. Tačiau lakštines kaukes galima užsidėti ir iš ryto, prieš einant į darbą, – oda paskaistės, atrodys gaivesnė, kartais nebereikės teptis net kremo“, – sako A. Dumbliauskienės.

Intensyvi pagalba

„Tradiciškai kaukes rekomenduojama naudoti porą kartų per savaitę, bet jei norima odą atgaivinti po vasaros karščių ir pasirūpinti savo grožiu, siūlyčiau tokias dviejų savaičių atostogas odai – lakštines drėkinamąsias kaukes galime dėtis kasdien, o paskui grįžti prie įprastos odos priežiūros rutinos. Jei kaukės maitinamosios, jas naudoti reikėtų rečiau“, – pataria gydytoja dermatovenerologė.

Ji primena būtinai paskaityti kaukės naudojimo instrukciją ir svarbiausia – pasitikrinti galiojimo laiką.

„Dažnai moterys pasideda itin veiksmingą kaukę ir laiko kokiam nors svarbiam įvykiui, bet paskui pamiršta, o po kurio laiko, pasibaigus galiojimui, ji gali ne padėti, o pakenkti“, – primena A. Dumbliauskienė.

– Ar galima naudoti kelias kaukes vieną po kitos?

– Taip, galima. Net nuo dviejų iki keturių skirtingų kaukių vieną po kitos. Iš pradžių – odą nušveičiame, tuomet galime pasirinkti giluminio valymo kaukę ir jau po to naudoti drėkinamąją kaukę ir kaukę – aplink akis.

– Kokias priemones rekomenduojama naudoti prieš užsidedant kaukę ir ją nusiėmus?

– Svarbiausia įsiminti, kad kaukė dedama ant nuvalytos ir tonizuotos odos. Jei naudojate drėkinamąsias, stangrinančias – nieko daugiau po to naudoti ir nereikia, tik kaukės likučius lengvai įmasažuokite į odą.

– Ar galima veido kaukę naudoti ir paakiams?

– Jei to nenurodo gamintojas – rekomenduojame veido kaukės nenaudoti paakiams. Jiems skirtos atskiros kaukės – kompresai ir „limpančios“ – jos skirtos ypač jautriai ir plonai paakių sričiai.

– Kiek kartų per savaitę rekomenduojama naudoti veido kaukes?

– Kartą, du kartus per savaitę. Kaukė – priemonė, kuria papildome savo veido odos priežiūrą ir pasilepiname.

– Ar galima veido kaukę laikyti ilgiau nei parašyta ant pakuotės? Ar galiu sau pakenkti?

– Visuomet prieš naudojant kaukes, rekomenduojame pasitarti su vaistinės grožio konsultantais ir perskaityti gamintojo rekomendacijas. Jei kaukė turi rūgščių, vitamino C ar retinolio, per ilgas laikymas gali turėti pasekmių, gali atsirasti paraudimai. Visada siūlau laikyti tik tiek, kiek nurodo gamintojas. Taip pat svarbu nepalikti valomųjų kaukių nakčiai.

– Ar tinka valomoji kaukė jautriai odai?

– Taip, vaistinėse galima rasti valomųjų kaukių jautriai odai.

– Kam rekomenduotumėte rinktis tepamas kaukes, o kam – lakštines?

– Iš tiesų, apsispręsti turėtų padėti jūsų pačių įpročiai. Tepamoms kaukėms dažnai reikia daugiau laiko, tai lyg SPA procedūra namuose. Lakštinės kaukės – daug plačiau naudojamos, jos dažnai pasitelkiamos, kai norime pasirūpinti oda, atlikdami kitus darbus, pavyzdžiui, vairuojant, dirbant iš namų, gaminant, maitinant kūdikį, žiūrint filmą ar skaitant knygą.

– Kokias išskirtines kaukes įvardytumėte?

– Sakyčiau, kad lakštinės kaukės dabar išgyvena aukso amžių. Jų vaistinėse turime apie 40 skirtingų rūšių – nuo smagių, gyvūno snukutį primenančių kaukių iki turinčių prabangių ingredientų.

– Kokią kaukę geriausia dovanoti draugei?

– Rekomenduoju, žvilgtelti, kokios kompanijos kremą ji naudoja, būtent tos pačios ir geriausia rinktis veido kaukę.

– Kokių kaukių nereikėtų persistengti naudojant?

– Visada sakau, kad neparsistengsite naudodami keturias kaukes – šveičiamąją, giluminio valymo, drėkinamąją ir paakių.

Apie tai BNS informavo SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Talalajevskis.

„Yra numatyta peržiūrėti įsakymo (...) aktualumą. Tačiau būtina užtikrinti, kad įstaigos neliktų visai be reikalingų medicinos priemonių, nors ir atitinkančių mažesnius saugos reikalavimus“, – sakė ministerijos atstovas.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad sudarytas teisinis reguliavimas ne įpareigoja, o „leidžia teikti rinkai ir joje naudoti tam tikras medicinos priemones, kurioms nebuvo pritaikyti teisės aktų reikalavimai“.

„Sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos užtikrinti savo darbuotojų saugą, pirkdamos medicinos priemones gali reikalauti pirkimo procedūrose teikti tik visus saugos reikalavimus atitinkančias medicinos priemones – techninėse specifikacijose nurodyti, kad perkamos medicinos priemonės atitiktų saugos reikalavimus ir būtų paženklintos atitikties ženklu CE“, – komentavo R. Talalajevskis.

Ketvirtadienį Lietuvos medicininių kaukių gamintojai – įmonės „Nordmed“ ir „Litdent“ – kreipėsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Veryga, ragindami atsisakyti kovo mėnesį priimto įsakymo.

„Pastarosiomis savaitėmis girdime apie vis naujus koronaviruso protrūkius medicinos įstaigose – gydymo įstaigos tampa koronaviruso židiniais. Panagrinėjus pastarųjų kelių mėnesių viešųjų pirkimų rezultatus kyla klausimas, kodėl Lietuvos medicinos sektorius aprūpinamas ne medicininės paskirties priemonėmis, kurioms iš esmės nekeliami nei saugumo, nei kokybiniai reikalavimai“, – pranešime cituojamas „Nordmed“ atstovas Marijus Kontrimas.

„Taigi, apie reikiamų bakterijų filtravimo savybių, kurios yra vienas svarbiausių faktorių, sertifikuojant kaukes pagal EN14683 (medicininių kaukių) standartą, užtikrinimą negali būti kalbos“, – pridūrė jis.

Kreipimąsi parengusių įmonių teigimu, pavasarį susidariusi situacija, kai dėl išaugusio sertifikuotų medicininių kaukių poreikio ir pasiūlos stygiaus toks medicinos priemonių reguliavimą atlaisvinantis įsakymas buvo būtinas, jau praėjo.

Pasak įmonių, pajėgumus sustiprinę tiek ES šalių, tiek ir pačios Lietuvos gamintojai gebėtų visiškai patenkinti Lietuvos sveikatos sistemos poreikį pateikdami kokybiškas, sertifikuotas priemones.

Savo ruožtu ministerija atkreipia dėmesį, kad, remiantis iš gydymo įstaigų gauta informacija, labiau tikėtina, jog COVID-19 medicinos personalas užsikrečia už darbo ribų – namuose ir kitose vietose – kadangi gydymo įstaigose yra laikomasi aukštų infekcijos kontrolės reikalavimų.

Be to, R. Talalajevskis sako, kad medicininių veido kaukių kainos rinkoje šiuo metu yra „maždaug 2–2,5 karto didesnės, nei pavasarį kilusios pandemijos metu“.

„Sveikatos priežiūros įstaigos ne kartą kreipėsi į ministeriją prašydamos skirti veido kaukių, kadangi neturi galimybės nusipirkti rinkoje už prieinamą kainą“, – teigė jis.

Kovo mėnesį pasirašytame ministro įsakyme nurodoma, kad į Lietuvos rinką leidžiama teikti ir joje naudoti „medicinines vienkartines nesterilias veido kaukes, medicininę vienkartinę nesterilią aprangą (kepuraites, chalatus, antbačius, kombinezonus su gobtuvais), medicinines vienkartines nesterilias pirštines, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento (...) atitikties įvertinimo procedūros“.

Tačiau gaila, bet ne visi išgirdo prašymus būti atsakingais ir sąmoningais savo ir aplinkinių atžvilgiu – nuo spalio 31 d. iki lapkričio 1 d. pareigūnai visoje aptarnaujamoje teritorijoje patikrino 189 uždarose ir atvirose vietose veikiančias prekybos, paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietas, kurio metu įspėta 118 fizinių asmenų ir  6 juridiniai asmenys.

Taip pat pareigūnai įspėjo: dėl kaukių nedėvėjimo ar netinkamo jų dėvėjimo – 208 asmenis; dėl atstumų nesilaikymo – 195 asmenis; dėl būriavimosi didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis – 21 kartą.

Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės apskrities policijos pareigūnai šį savaitgalį apsiribojo tik įspėjimais ir nesurašė asmenims nei vieno administracinio nusižengimo protokolo, susijusio su karantino reikalavimų laikymusi. Be to, apskrities pareigūnai dalino apsaugines veido kaukes jų neturintiems asmenims.

"Tikimės dar didesnio visuomenės sąmoningumo, saugokime vieni kitus ir laikykimės nustatytų reikalavimų", - ragina policijos pareigūnai.

Šiandien, spalio 28 dieną, Klaipėdoje įsigaliojo karantino rėžimas, todėl Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus pareigūnai tikrino, kaip laikomasi nurodymo viešose vietose tinkamai dėvėti apsaugines veido kaukes, nesibūriuoti ir laikytis saugaus dviejų metrų atstumo.

Prevencinės priemonės surengtos trijose uostamiesčio turgavietėse – Senajame, Naujajame ir Tilžės turguose. Dėl šių nurodymų nevykdymo prevenciškai įspėti tik aštuoni žmonės. Baudų šiandien policijos pareigūnai dar neskyrė, tačiau primena, kad Administracinių nusižengimų kodekse už privalomų nurodymų nesilaikymą fiziniams asmenims numatoma bauda yra nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, o juridiniams – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Su klaipėdiečiais turgavietėse policijos pareigūnai kalbėjo ir apie korupcijos keliamas grėsmes, teisinę atsakomybę už kyšio siūlymą, apie būtinybę pranešti, pastebėjus galimus korupcijos atvejus, ar kitus teisės normų pažeidimus.

Antikorupcines prevencines priemones Klaipėdos apskr. VPK Prevencijos skyriaus pareigūnai viešose, gausiai žmonių lankomose vietose rengia reguliariai.

Skirta per 1 mln. medicininių veido kaukių, po 9,7 tūkst. respiratorių, apsauginių kombinezonų ir apsauginių akinių, taip pat beveik 10,5 tūkst. apsauginių chalatų, beveik 70 tūkst. vienkartinių pirštinių, 13 tūkst. porų avalynės apdangalų, 10,2 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio bei beveik 3 tūkst. 250 ml talpos dezinfekcinio skysčio buteliukų.

Dalis šių priemonių jau yra panaudota išankstinio balsavimo dienomis bei organizuojant balsavimą sveikatos, socialinės globos įstaigose, laisvės atėmimo vietose, lankantis pas rinkėjus namuose bei pas esančius saviizoliacijoje. Kita dalis bus naudojama pagrindinę rinkimų dieną sekmadienį.

„Suprantame, koks didelis iššūkis rinkimų komisijų nariams tenka organizuojant balsavimą Covid19 pandemijos kontekste, todėl darome viską, kad tiek jie, tiek ir rinkėjai būtų maksimaliai apsaugoti nuo Covid19 plitimo grėsmės, – pranešime cituojama VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pasak jos, šiuo metu visoms rinkimų komisijoms iš valstybės rezervo skirtų asmens apsaugos priemonių pakanka.

Jau kitą savaitę, pradėjus pasirengimą antrajam rinkimų turui, nepanaudoti asmens apsaugos priemonių kiekiai bus atsakingai peržiūrėti ir, jeigu bus poreikis, bus dar kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl papildomo asmens apsaugos priemonių poreikio rinkimų komisijų nariams užtikrinimo.

Rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

Pagrindinę rinkimų dieną – spalio 11-ąją rinkėjai gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje. Rinkimų apylinkės darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.

Pranešimo apie šalyje įvedamą apribojimą sulaukta tuomet, kai joje antradienį buvo užfiksuotas iki tol neregėtas naujų COVID-19 atvejų paros prieaugis – net 1 164 infekcijos.

„Su ekspertais susitarėme nuo ketvirtadienio įvesti veido kaukių dėvėjimo prievolę pastatų viduje visoje Čekijos Respublikoje“, – tviteryje parašė šalies sveikatos apsaugos ministras Adamas Vojtechas.

Ši priemonė paveiks restoranus, parduotuves, mokyklas – išskyrus klasių vidų – ir darbovietes, nebent darbuotojai išlaikys saugų dviejų metrų atstumą. Išimtys bus taikomos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir valgantiems ar geriantiems žmonėms.

Šalyje kaukių dėvėjimo prievolė nuo šio mėnesio pradžios galioja viešajame transporte, ligoninėse, viešose institucijose, geležinkelio stotyse ir Prahos oro uoste.

Čekijos Respublika kovą įvedė visur galiojantį nurodymą dėvėti veido kaukes ir tokiu būdu gebėjo palaikyti žemesnį viruso atvejų skaičių nei kitose žemyno valstybėse.

Tačiau gegužę, šalies centro-kairiųjų vyriausybei sušvelninus daugumą apribojimų, pradėjo augti naujai patvirtinamų užsikrėtimo atvejų skaičius.

Praėjusią savaitę apie užsikrėtimą COVID-19 pranešė šalies vyriausioji visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnė.

Čekijos Respublikoje iš viso patvirtinta beveik 30 tūkst. COVID-19 atvejų ir 441 su virusu susijusi mirtis.

Vienas svarbiausių priminimų – visuose trijuose oro vartuose išlikusi būtinybė keleiviams ir terminaluose viešintiems lankytojams dėvėti apsaugines veido kaukes.

Atnaujinant vis daugiau krypčių, Lietuvos oro uostai fiksuoja smarkiai intensyvėjantį keleivių srautą. Bene svarbiausia sąlyga, išliekanti šiuo metu, tai privalomas apsauginių kaukių dėvėjimas, pabrėžiama Lietuvos oro uostų pranešime.

Vadovaujantis Europos aviacijos saugumo agentūros gairėmis, kaukes turi dėvėti visi, esantys oro uostų terminaluose. Šis nurodymas netaikomas tik vaikams iki šešerių metų. Pamiršus asmens apsaugos priemones, jų galima įsigyti ir visų šalies oro uostų prieigose esančiuose specialiuose automatuose.

Patekimas į Lietuvos oro uostų terminalus bus nors ir laisvesnis, bet ir toliau turės tam tikrų apribojimų. Į Vilniaus ir Kauno oro uosto (atskiras įėjimas) atvykimo terminalą patekimas nebebus ribojamas, todėl atvykusius keleivius galės pasitikti jų artimieji arba kiti asmenys.

Tačiau į visų trijų oro uostų išvykimo terminalus galės patekti tik keleiviai, turintys galiojančius skrydžio bilietus, taip pat bus aptarnaujami ketinantys įsigyti bilietus arba tvarkyti su tuo susijusius klausimus keleiviai, pažymima pranešime.

Karantino metu į šalies oro vartų terminalus keleiviai buvo įleidžiami tik patikrinus temperatūrą, tačiau nuo šiol temperatūra išvykstantiems keleiviams (dar prieš patenkant į terminalą) nebebus matuojama.

Lietuvos oro uostai primena, kad nuo šiol visiems išvykstantiems keleiviams nebereikės pereiti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patikros punkto – galioja įprasta tvarka, kai į Šengeno šalis galima išvykti be pasienio kontrolės, į ne Šengeno – su VSAT patikra.

Vis dėlto visi atvykę keleiviai turės atlikti VSAT patikrą, o po to juos pasitiks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, kurie konsultuos atvykusius.

NVSC specialistai nuo šiol užtikrina, kad visi atvykę keleiviai per 48 val. gautų trumpąją SMS žinutę, kuri nukreips registruotis nurodytoje internetinėje anketoje. Oro uostuose NVSC temperatūrą matuos tik tuomet, jei atsirastų skrydžių iš paveiktų šalių – šiuo metu tokių skrydžių nei viename oro uoste nėra.

Izoliacija yra rekomenduojama visiems asmenims, atvykusiems iš paveiktų šalių. Keleiviai, atvykę iš paveiktų šalių, turi galimybę gauti nedarbingumą, bet patys turi kreiptis į NVSC, kad jiems būtų paskirta izoliacija ir išduotas siuntimas pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo.

Primenama, kad tokios prevencinės priemonės kaip paviršių dezinfekavimas, patalpų vėdinimas, rankų dezinfekcijos stotelės visose patalpose – lieka oro uostuose.

Lėktuvuose, antžeminio aptarnavimo bendrovėse taip pat išlieka tam tikros rekomendacijos, kurias kiekviena bendrovė nustato ir pritaiko savarankiškai.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Devynias pirmąsias karantino savaites Vilniaus savivaldybės iniciatyva pažeidžiamiausiai vilniečių grupei – vienišiems senjorams, neįgaliesiems ir tėvams, kurie vieni augina vaikus, neturėjusiems galimybės išeiti iš namų apsipirkti, buvo laikinai teikiama nemokama pagalba maistu, o prireikus – ir vaistais bei higienos priemonėmis. Per šį laikotarpį tokios pagalbos, kaip teigiama savivaldybės pranešime, kreipėsi apie 2000 vilniečių. Kas savaitę juos pasiekdavo maisto paketai, kuriuose buvo ilgai galiojančių maisto produktų. Iš viso savivaldybė tam skyrė apie 10 tūkst. eurų.

Nuo šios savaitės visus juos pasieks simbolinė dovana – daugkartinės stilingos veido kaukės su Vilniaus simboliu ir rekomendacijų lankstukai. Nemokama parama maistu nuo šiol nebus teikiama, bet, kaip pažymima savivaldybė pranešime, susiduriantys su didesniais sunkumais gali ir toliau kreiptis į karštąją liniją 1664 dėl mokamos pagalbos – sostinės savivaldybės specialistais drauge su savanorių pajėgomis pasistengs surasti būdų, kaip iš anksto susitarus dėl atsiskaitymo, pristatyti būtiniausių prekių.

Karantino linija 1664 iki šios dienos sulaukė jau daugiau kaip 8 000 įvairių pagalbos skambučių. Pas vilniečius skubėjo savivaldybės darbuotojai, skautai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Maltos ordino savanoriai, „Maisto banko“ ir kiti aktyvūs pagalbininkai savanoriai.

Jei senjorai paprašydavo, griežčiausiomis karantino savaitėmis savanoriai atveždavo jiems ir higienos priemonių ar būtiniausių vaistų, kuriais pasirūpino Vilniaus miesto savivaldybė. Kasdien produktus išvežioti talkino apie darbštūs nepailstantys „Maisto banko“ savanoriai, jiems labai padėjo uniformuoti Lietuvos skautijos Vilniaus krašto skautai. Nemažai savanorių darbavosi ir sandėlyje, kur padėjo suruošti maisto paketus.

Visiems vyresniems nei šešerių metų asmenims nosį ir burną dengiančias kaukes, respiratorius ar kitas veido apsaugos priemones privaloma dėvėti turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, renginiuose, ekskursijose, viešojo transporto įlaipinimo vietose. Taip pat ir viešose uždarose erdvėse, išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo įstaigose bei sportuojant.

Visais kitais atvejais neprivaloma, tačiau ir toliau rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones.

SAM pranešime pabrėžia, kad kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad ji visiškai dengtų burną ir nosį. Kaukės negalima liesti rankomis, netgi kai ją nusiimame turime jos pačios neliesti, o tik raištelius. Nusiėmus kaukę arba ją palietus, reikia nusiplauti rankas. Kaukę pakeisti nauja būtina, kai dėvimoji tampa drėgna. Vienkartinės kaukės pakartotinai nenaudojamos, o panaudotas po kiekvieno naudojimo reikėtų išmesti.