Vienos Vengrijos gyvenvietės, esančios pakraštyje užtvaros, kuri, siekiant sustabdyti į šalį plūstantį migrantų srautą, yra statoma prie Serbijos sienos, meras trečiadienį apkaltino vyriausybę siekiant tokiais veiksmais atimti daugiau balsų iš ultradešiniųjų partijos „Jobbik“ ir pareiškė, kad migrantai paprasčiausiai sieks apeiti šį barjerą.
Pasak Roberto Molnaro, nors migracija yra rimta Europos problema, migrantai nusipelnė užuojautos ir supratimo.
„Šiandieninei Vengrijos sistemai trūksta gailestingumo, atlaidumo ir žmogiškumo, kad šie žmonės būtų laikomi žmonėmis“, – sakė buvęs „Fidesz“ parlamentaras R.Molnaras duodamas interviu Serbijos pasienyje.
Jis taip pat sukritikavo vyriausybines kampanijas, kuriose migracija yra lyginama su terorizmu. „Jie negali būti visi bendrai pristatomi kaip nusikaltėliai, ką daro šios dienos vyriausybė ir vyriausybės žiniasklaida“, – kalbėjo meras.
Šiemet Vengrija sulaukė daugiau nei 110 tūkst. migrantų prieglobsčio prašymų, o per visus praėjusius metus jų buvo gauta 43 tūkstančiai.
Pastaraisiais mėnesiais didžioji dalis į Vengriją iš Serbijos patenkančių migrantų yra atvykę iš tokių konflikto zonų kaip Sirija, Irakas ir Afganistanas.
Beveik visi jie prašo prieglobsčio, tačiau net nesulaukę atsakymo bando vykti toliau - dažniausiai į Vokietiją ar Švediją.
Policija pranešė, kad antradienį buvo sulaikyti 1 783 migrantai – didžiausias skaičius šiais metais. Nuo liepos vidurio į Vengriją per dieną atvyksta maždaug po pusantro tūkstančio migrantų.
R.Molnaras kurį laiką parlamente atstovavo „Fidesz“ partijai, kai jos vadovas Viktoras Orbanas 1998-2002 metais vadovavo vyriausybei.
Pasak jo, buvę disidentai, siekę Geležinės uždangos sugriuvimo, dabar išdavė savo idealus ir stato naują užtvarą.
„Labiausiai mane skaudina tai, kad tie, kurie nugriovė tą sieną, dabar ją stato, ir kad tie, kurie kuria vienpartinę sistemą Vengrijoje, yra tie patys, kurie ją sugriovė“, – sakė R.Molnaras.
Dabar užtvarą sudaro trys juostos palei žemę nutiestos dygliuotos vielos, tačiau iki rugpjūčio pabaigos Vengrijos ir Serbijos pasienyje turėtų išaugti keturių metrų aukščio 175 kilometrų ilgio užtvara.
V.Orbanas grįžo vadovauti vyriausybei 2010 metais ir laimėjo 2014 metų rinkimus. Tačiau „Fidesz“ populiarumas pradėjo mažėti po nepavykusio bandymo įvesti mokestį už interneto naudojimą praėjusių metų pabaigoje.
Dabartinė kovos su imigracija kampanija, regis, sustabdė šį nuosmukį ir neleido „Jobbik“ partijai toliau stiprinti savo pozicijų.
„Neseniai „Fidesz“ neteko daug balsų, ir tie rinkėjai perėjo į ekstremistinės „Jobbik“ partijos pusę“, – sakė R.Molnaras.
Pasak jo, vyriausybė stato sieną tam, kad „galėtų pasakyti, jog... jie, kaip tikri patriotai, gina jus nuo užsienio priešo veržimosi“.
Pabėgėlių iš Balkanų šalių banga – nepriimtina
Vokietijos vidaus reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad rekordinė prieglobsčio prašytojų iš Balkanų šalių, sudarančių 40 proc. migrantų, banga yra „nepriimtina“, ir pridūrė, jog ji kelia „keblumų Europai“.
Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) kartu pasmerkė dėl tokio migrantų antplūdžio kylančius protestus ir nusikaltimus dėl neapykantos, įskaitant pabėgėlių stovyklų padeginėjimus, kaip „nepriimtinus ir nederamus mūsų šaliai“.
Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti ES šalis, sunkiai tvarkosi su prieglobsčio prašytojų banga net tik iš tokių karinių konflikto zonų kaip Sirija, tačiau ir migrantų srautu iš pietryčių Europos šalių – Albanijos, Serbijos ir Kosovo.
„Tai didelis iššūkis, kurį mes priimsime. Jis nėra neįveikiamas tokiai didelei ir turtingai šaliai kaip mūsiškė“, – sakė Th.Maiziere'as, lankydamasis didžiulėje pabėgėlių stovykloje rytiniame Eizenhiutenštato mieste.
„Svarbu, kad mes atskirtume tuos, kuriems reikia apsaugos, nuo tų, kuriems nereikia“, – kalbėjo jis.
„Čia, Eizenhiutenštate, didžiausia (pabėgėlių) grupė yra iš Sirijos, tačiau antroje ir trečioje vietoje yra pabėgėliai iš Serbijos ir Albanijos“, – nurodė ministras.
Pažymėjęs, kad net 40 proc. šiais metais į Vokietiją atvykusių prieglobsčio prašytojų sudaro atvykėliai iš Balkanų šalių, Th.Maiziere'as pareiškė, jog tai nepriimtina ir (kelia) keblumų Europai“.
Neseniai Vokietija pradėjo transliuoti socialinę reklamą per Balkanų šalių televizijas, ragindama jų gyventojus likti namuose ir perspėdama, kad jie neturi beveik jokios galimybės gauti politinį prieglobstį, jeigu išvyksta dėl ekonominių sumetimų.
