25 metai veiklos
„Mūsų privati greitoji pagalba veikia jau 25 metus. Tikslas – suteikti kokybišką paslaugą. Mažai yra šalių, kur veiktų vien tik valstybinė greitoji medicinos pagalba. Mes, kaip privati greitoji pagalba, valstybei esame gerokai pigesni nei valstybinė. Valstybė rajonų, miestų greitosioms pagalbos įstaigoms perka transportą, įrangą. Mes, gaudami tą patį įkainį kaip visi, patys perkame transporto priemones, patalpas ir visa kita. Nei savivaldybės, nei valstybė tam mums nėra davusios nė cento. Iki reformos mūsų darbuotojų atlyginimai buvo trečioje ketvirtoje vietoje pagal dydį. Patalpos įrengtos pagal naujausias tendencijas – su virtuvėlėmis, poilsio kambariais ir t. t. Automobilius naujais keisdavome kas šešerius metus“, – pasakojimą pradėjo žinomas Kauno medikas Leonas Kačinskas.
Jo bendrovė „Ambulansas“ paslaugas teikia Visagine ir Šilalėje. Anksčiau buvo sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa. Po valstybinių greitosios medicinos pagalbos stočių sujungimo dėl veiklos minėtuose rajonuose sudarė sutartį su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT).
Jeigu būtų toliau vadovaujamasi šiuo įsakymu, neturėtume jokių priekaištų.
„Tam, kad išgyventume, per mėnesį mums reikia 166 tūkst. eurų. Vien atlyginimams reikia 130 tūkst. eurų. Iki liepos per mėnesį gaudavome 153 tūkst. eurų. Trūkstamų pinigų iš valstybės nereikalavome. Neprieštaraudavome, nieko nesakėme. Papildomai uždirbame iš pacientų pervežimo. Po liepos 1 d. GMPT pasakė, kad anksčiau mums esą būdavo permokama, tad nuo šiol gausime mažiau“, – dėstė pašnekovas.
Paskutinis pervedimas už mėnesį buvo 85 tūkst. eurų. „Sakome, atsiprašome, mums net atlyginimams neužteks. Atsakė, kad jiems nesvarbu. 50 įdarbintų žmonių valstybei neįdomu?“ – retoriškai klausė L. Kačinskas.
Išlikimas: L. Kačinskas kelia klausimą dėl teisingo apmokėjimo už paslaugas. Laimučio Brundzos nuotr.
Gaus mažiau
Sutartyje turėtų būti numatyti įkainiai ir atsiskaitymo sąlygos. Nesilaikoma sutarties? „Sutartyje viskas sudėliota. Metinės sumos sudėliotos. Pagal mūsų skaičiavimus, mums 85 tūkst. eurų priklauso vien už gerus rezultatus. Pagrindėme, kaip susidaro tie mūsų 166 tūkst. eurų išlaidų. Jiems neįdomu. Vienas dalykas – sutartis, kitas dalykas – sąnaudos. Kai būdavo sutartis su Valstybine ligonių kasa, dirbi, dirbi, dirbi, kažkas pasikeičia, pasakai, kad trūksta – argumentuoji, ir sutartys būdavo persirašomos. Visko negali numatyti 100 metų į priekį“, – pastebėjo L. Kačinskas.
Kaip yra pagal šiuo metu galiojančią sutartį? Kiek turėtų būti mokama pagal ją? „Taip, kaip mes skaičiuojame, jie neteisūs. Tačiau jie sako, kad jie teisūs“, – teigė medikas.
Jis detalizavo, kad iki pareigas pradedant eiti ministrui Arūnui Dulkiui buvo taip: jeigu pagal gyventojų skaičių aptarnaujamoje teritorijoje priklauso 1,6 arba 1,7 brigados, už tiek ir mokėdavo.
„Trūkstamus 0,4 ar 0,3 pasidengdavome iš papildomo uždarbio. Valstybinėms greitosioms tuos 0,4 ar 0,3 brigados išlaikymo kaštus padengdavo savivaldybės, kad dirbtų dvi brigados ar pan. Atėjęs A. Dulkys išleido įsakymą, pagal kurį Valstybinė ligonių kasa privalo apvalinti ir sumokėti kaip už dvi brigadas. Problemos nebeliko“, – aiškino L. Kačinskas.
Įkūrus GMPT ir į ją sujungus visas valstybines greitosios pagalbos stotis, minėtas A. Dulkio įsakymas, anot pašnekovo, dingo, nors neatšauktas.
„Jeigu būtų toliau vadovaujamasi šiuo įsakymu, neturėtume jokių priekaištų“, – teigė L. Kačinskas. Jam gaila įdirbio ir jis nenori nutraukti veiklos, nes jaučiasi atsakingas už darbuotojų kolektyvą. Tikisi, kad bus rastas koks nors abi puses tenkinantis sprendimas.
„Dirbome 25-erius metus. Mes anksčiau už Kauno greitosios medicinos pagalbos stotį gavome ISO kokybės standartą. Jį turime jau penkiolika metų“, – apie teikiamų paslaugų kokybę pasakojimą tęsė L. Kačinskas.
Abejoja centralizavimo nauda
Netrukus pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą.
„Karas Ukrainoje parodė, kad centralizuotas greitosios medicinos pagalbos teikimas turi savų trūkumų. Iki reformos, iki centralizavimo, greitosios medicinos pagalbos teikimas, mano nuomone, buvo viena geriausiai veikusių Lietuvos sveikatos sistemos paslaugų“, – dėstė L. Kačinskas.
Anot jo, visų pirma, reikėjo sutvarkyti šeimos gydytojo tarnybą, kad būtų kuo didesnis jų paslaugų prieinamumas. Paskui – sutvarkyti antro lygio ambulatorinių paslaugų prieinamumą. Tada žiūrėti, kiek reikia stacionaro paslaugų, ir jau tuomet spręsti, kokių reikės greitosios medicinos pagalbos pajėgų.
Pašnekovo manymu, centralizuota sistema yra gerokai pažeidžiamesnė karo atveju nei atskiros greitosios medicinos tarnybos. Be to, jo žiniomis, GMPT jau dabar susiduria su finansavimo trūkumais. Gal todėl ir jiems mokama mažiau.
Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės jau seniau buvo centralizuotos ir sistema labai gerai veikė, tad, L. Kačinsko manymu, nebuvo jokios būtinybės centralizuoti greitosios medicinos pagalbos pajėgas. Ministerijos idėja, kaip įžvelgė pašnekovas, buvo, kad, centralizavus pajėgas, bus paprasčiau uždengti ribinius rajonus.
„Tačiau tai tarpusavyje išsispręsdavo pačios greitosios medicinos pagalbos stotys. Anksčiau juk nebūdavo tokių skandalų, kokie pasipylė po centralizacijos, kai greitosios labai vėluoja atvykti į gyvybiškai svarbius iškvietimus“, – teigė L. Kačinskas ir pridūrė, kad ne ministerija turėtų rūpintis ūkine veikla – ligoninių steigimu, greitosios medicinos pagalbos tarnybos valdymu.
„Pagal sutartį“
GMPT Slaugos padalinio vadovas Donatas Paliulionis atmeta bet kokius priekaištus ir tvirtina, kad už paslaugas esą apmokėta griežtai pagal sutartį.
Jis nurodė, kad GMPT ir bendrovė „Ambulansas“, pasirašydamos paslaugų teikimo sutartį Šilalės ir Visagino teritorijoms aptarnauti sutarė dėl paslaugos įkainių, metinės kainos.
Sakome, atsiprašome, mums net atlyginimams neužteks. Atsakė, kad jiems nesvarbu. 50 įdarbintų žmonių valstybei neįdomu?
„GMPT pirmąjį pusmetį UAB „Ambulansas“ sumokėjo 60 proc. ir už antrą pusmetį – 40 proc. metinės sutartinės sumos. Tiek pasirašant sutartis už pirmą, tiek už antrą pusmečius, buvo sudarytos abiejų suinteresuotųjų pusių atstovų derybinės grupės ir buvo sutarta dėl paslaugos teikimo įkainių. Kaip ir minėjau anksčiau, sutarties sąlygos buvo aptartos ir pasirašytos abiejų pusių. Teiginys, kad, jūsų žiniomis, apmokėjimas žymiai sumažėjo, yra klaidingas, nes abiejų pusmečių įkainiai UAB „Ambulansas“ buvo žinomi, su bendrove aptarti. Jos atstovus įkainis tenkino“, – teigė D. Paliulionis.
Viršijo 100 mln. eurų
Pasitikslinome, ar pati tarnyba nesusiduria su finansiniais nesklandumais. Po greitosios medicinos pagalbos stočių reorganizacijos ir sujungimo į vieną tarnybą, Sveikatos ministerija žadėjo didžiulių lėšų. Ar finansavimas tarnybą pasiekia laiku? Jei ne, kokia suma šiandien iš žadėtos dar nepasiekusi tarnybos sąskaitos, nors pagal grafiką tai jau turėjo būti padaryta?
D. Paliulionis detalizavo, kad GMPT yra finansuojama iš dviejų pagrindinių šaltinių – iš PSDF, mokant už suteiktas paslaugas, ir ES fondų lėšų, skiriant juos investicijoms.
„Finansavimas iš PSDF nuolat didinamas. 2023 m. jis viršijo 100 mln. eurų – (108 005 146,20 eurų).
Įgyvendinant GMPT pertvarką, suplanuotos ir ES fondų lėšos. Jos suplanuotos ir jau naudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui suvienodinti, reikiamai įrangai atnaujinti ir suvienodinti, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos būtų suteikiamos laiku ir kokybiškai, taip pat infrastruktūrai, autoparkui atnaujinti“, – vardijo GMPT atstovas.
Anot jo, GMPT infrastruktūrai modernizuoti skirta 41,15 mln. eurų, išmaniosioms sveikatos priemonėms įgyvendinti GMPT – 12,7 mln. eurų.
D. Paliulionis nurodė, kad abiejuose projektuose vyksta pasirengimo darbai: parengtos techninės specifikacijos, pirkimo dokumentai ir vykdomi pirkimai dėl greitosios medicinos pagalbos automobilių ir informacinės sistemos įsigijimo. Ji turės būti sukurta ir įdiegta per kitus metus. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai turės būti pristatyti iki 2029 m.
Ginčas žinomas
Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis „Kauno dienai“ nurodė, kad GMPT yra informavusi ministeriją, kad su bendrove „Ambulansas“ yra „kilęs ginčas dėl paslaugų finansavimo apimties“.
Pasak jo, ministerija yra suinteresuota, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos būtų teikiamos laiku ir kokybiškai, taip pat sutartys būtų sudaromos laikantis įstatymų, t. y. kad būtų užtikrinti gyventojų interesai gaunant būtinąsias medicinos paslaugas.
„Jei šios sąlygos yra pildomos, ministerija nesikiša į GMPT sutarčių sudarymą. GMPT yra užtikrinusi ministeriją, kad, nepaisant nesutarimų, gyventojams bus suteiktos reikalingos paslaugos – su ar be „Ambulanso“. Tai šioje situacijoje svarbiausia. Jei vienos iš sutarties pusių netenkina sutarties sąlygos ar jų apimtis, tai sprendžiama tarpusavio derybomis arba teisminiu keliu tarp dviejų juridinių asmenų“, – teigė J. Gališanskis.
Jis pridūrė, kad, įgyvendinant GMPT pertvarką, ES fondų lėšos suplanuotos ar jau naudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui suvienodinti, reikiamai įrangai atnaujinti ir suvienodinti, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos būtų suteikiamos laiku ir kokybiškai, taip pat infrastruktūrai, autoparkui atnaujinti.
Atsarginiai planai
Ar parengti atsarginiai planai, kaip būtų koordinuojamas greitosios medicinos paslaugų teikimas, jeigu kraštutiniu atveju, pvz., Rusijos puolimo, būtų susprogdinta centrinė tarnybos būstinė Kaune?
„Taip, planai yra, bet jie dėl informacijos jautrumo neviešintini“, – teigė J. Gališanskis.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai „Kauno dienai“ teigė, kad greitosios medicinos pagalbos klausimai nėra KAM kompetencijos sritis ir su KAM nebuvo konsultuotasi sprendžiant GMPT reorganizacijos klausimus.
„Atkreipiame dėmesį, kad Karo padėties įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ir, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, priima sprendimus dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalo ir išteklių perkėlimo, paskirstymo ir kt.“, – komentavo KAM atstovai.
