Kauniečiai, svečiai ir menininkai, nepaisydami pavasariško lietaus, rinkosi į šventę 37 m aukštyje ant piliakalnio, prie degančio aukuro, kur pasveikinimas Kaunui prasidėjo valstybės himnu. Seimo narys dr. prof. Valdas Rakutis pasidalijo įžvalgomis apie miesto istoriją. Eiles apie Kauną deklamavo bendruomenės "Kauno Veršva" ir Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė poetė Teresėlė Varnagirienė. Į šventę atvyko ir 2020 m. Metų kauniete neseniai tituluota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Jūratė Jankauskienė. Ji linkėjo drauge susitelkus siekti bendro tikslo, asmeniniais ar kolektyviniais darbais, žiniomis, kultūros sklaida ir menine kūryba garsinti Kauno miestą, 2022 m. tapsiantį Europos kultūros sostine. J.Jankauskienė dėkojo visiems, palaikiusiems ją Metų kaunietės rinkimuose, ir pažadėjo toliau tarnauti miesto labui, visuomenės gerovei ir žmonių sveikatai.

Šaunioji senjorų klubo "Berželis" kapelos "Šaltinis" pirmininkė Birutė Antanina Liutvinskienė pristatė savo kolektyvą, kurio nariai, nepaisant  darganoto oro, dainavo, grojo, dūdas pūtė, nuotaiką kėlė nuo lietaus sušlapusiems šventės dalyviams.

Susirinkusiuosius sveikino akademinės asociacijos "Consilia academica" pirmininkas akademikas Leonardas Kairiūkštis, į šventę atvykęs su Muravos bendruomenės centro pirmininke Vida Jasaityte.

Šventei neatsitiktinai pasirinktas Veršvų piliakalnis. Jo istoriją knygoje "Baltai priešistoriniais laikais" aprašė lietuvių kilmės archeologė Marija Gimbutienė, o Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. yra paskelbęs M.Gimbutienės metais.

Drauge su "Consilia academica" ir bendruomene "Kauno Veršva"  planuojama surengti mokslinę konferenciją, kurioje bus kalbama apie Veršvų piliakalnį ir turtingą radinių Veršvų kapinyną.

Šventė buvo skirta ir Kauno gimtadieniui. Ta proga Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė poetė Virginija Rukšienė skaitė eiles. Dr. prof. Aleksandras Vitkus pristatė naujausią išleistą knygą, surinktą ir parašytą su Valdu Valiūnu – "Kauno geto policininko Šabelio Zilberkveito dienoraštis". Tai kraupi geto priešistorė: visi užgniaužę kvapą klausėme profesoriaus pasakojimo apie skaudžią Kauno žydų dalią.

Lietuvos žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė palinkėjo solidarizuotis palaikant nuo seno lietuvių tautos puoselėjamas šeimos tradicijas, o "Kauno Veršvos" bendruomenei padovanojo Vyčio vėliavą.

Renginiui vainikuoti Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos ir Vydūno draugijos narė, septynių poezijos knygų autorė Ona Jakubonienė perskaitė savo kūrybos eilėraščius "Tu mano Lietuva" ir "Miesto panorama", pastarąjį šiai šventei sukurtą tarsi himną.

"Kauno Veršvos" bendruomenės pirmininkė dėkojo šventės dalyviams, meno kolektyvui ir už dainas, muziką bei šventinę nuotaiką padovanojo šios bendruomenės nario, rašytojo ir poeto Gintauto Labanausko poezijos knygeles "Išgirsti tylą" ir "Išminties krislai" bei pakvietė vėjo ir lietaus nugairintus šventės dalyvius drauge pasivaišinti karšta ant piliakalnio surinktų žolelių arbata ir saldumynais. Išvykdami dalyviai vieni kitiems dėkojo už buvimą kartu švenčiant miesto gimtadienį ir organizatoriams už puikų renginį.

Stasė Mickutė, Etninio paveldo bendruomenės "Kauno Veršva" pirmininkė

Poetės Teresės Varnagirienės eiles Lietuvai pagerbti deklamavo Etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ pirmininkė, šio renginio organizatorė Stasė Mickutė. 

Mintimis dalijosi už nepriklausomybę kovojęs savanoris   Antanas Guoga, kuris pačiu sunkiausiu perversmo Lietuvoje metu saugojo Aukščiausiąją Tarybą ir už tai yra gavęs valstybinį  sausio 13 - osios apdovanojimą.

Kaunietis yra dirbęs Lampėdžių paplūdimio gelbėjimo stoties viršininku. Dabar jis yra žinomas plaukikas,  įveikęs 95 plaukimo maratonus. Vyras yra plaukęs Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Ispanijoje, rugpjūčio mėnesį planuoja vykti į Korėją. Jo tikslas nuplaukti 100 - ąjį maratoną,

Patys atkakliausi  kauniečiai, nepabijoję žiemiško oro drėgmės ir lietaus,  atvyko į šventinį  Sausio 13 -osios minėjimą. Jie įdėmiai klausėsi istorinių įvykių dalyvio A. Guogos  pasakojimo apie potyrius, sunkumus ir baimes, slėgusius žmones, buvusius pastato viduje tuometinėje Aukščiausiojoje Taryboje. Tuo metu kai kuriems iš jų  nuo tvyrančios nežinomybės ir įtampos suprastėjo sveikata ir reikėjo kreiptis į medikus.

O ir patiems ten buvusiems medikams pasitaikė sveikatos sutrikimų. Iš pasakojimų sužinojome ir apie A. Guogos sunkiais momentais nepalaužiamą ištvermę, sugebėjimą  nepasiduoti „jedinstvininkų“ keliamam maištui.

Būdamas 71-erių plaukimo maratonininkas A. Guoga jaučiasi stebėtinai sveikas, žvalus ir ištvermingas.

Renginyje dalyvavo patys pilietiškiausi ir patriotiškiausi visuomenės atstovai. Etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ valdybos narys Virginijus Spaičys su dukra atskubėjo nešinas valstybine vėliava ir šventiniais skanėstais. 

Iš Aleksoto atvyko Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Meilutė Asanavičienė, iš Šilainių – „Senojo Kauno“ draugijos pirmininkas, buvęs savanoris prie Aukščiausios Tarybos ir Kaune Rimvydas Žiliukas.

Iš Žaliakalnio atvykę Etninio paveldo bendruomenės  „Kauno Veršva“ narys Medardas Kadelskas su sūnumi Egidijumi rūpinosi piliakalnio aukuru.  Visi  draugiškai nusiteikę  su lampėdiškiu Algirdu Pupkevičiumi, Vida Juškiene ir Nijole Neverauskiene  minėjome  Sausio  13 -osios šventę.

Dvelkiant vėjeliui ir keičiantis  žiemiškoms darganoms su lietumi, nesušalome. Mat buvome vaišinami karšta kava ir sveikuoliška žolelių arbata, surinkta nuo piliakalnio. Netilo Sąjūdžio laikų dainos: „Oi neverk motušėle“, „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, „Lopšinė gimtinei ir motinai“, „Mažam kambarėly“, „Ant kalno mūrai“.