Pritarus dujų tiekėjos „Ignitis“ pateiktiems tarifams, pirmai, mažiausiai dujų suvartojančiai grupei dujų tarifas su valstybės kompensacija nuo liepos 1 dienos sieks 1,36 euro (dabar – 1,4 euro), antrai, dujomis namus besišildantiems buitiniams vartotojams, – 0,87 euro (dabar – 0,92 euro) ir trečiai, daugiausia dujų suvartojančiai grupei, – 0,83 euro (dabar – 0,88 euro).

Be valstybės kompensacijos tarifas pirmai grupei būtų 1,99 euro (su PVM), antrai – 1,5 euro, trečiai – 1,46 euro.

VERT pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę sakė, kad mažesnes kainas lėmė sumažėjusios dujų kainos rinkoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad nepaisant rinkose atpigusių dujų, jų kainą gyventojams vis dar reikia kompensuoti, nes antrajam pusmečiui į ją įskaičiuotos apsidraudimo sandoriais brangiau įsigytos dujos ir kitos dedamosios.

Vyriausybė praėjusią savaitę nutarė nuo liepos iki šių metų pabaigos pratęsti valstybės kompensacijas už dujas buitiniams vartotojams. Kompensacija sieks 63 centus už kubinį metrą vietoj dabartinių 99 centų, o visoms subsidijoms reikės 54,48 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų lėšų.

Šiuose prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių galia siekia 1 GW, vėjo – 1,65 GW, kaupiklių – 0,55 GW, pranešė „Litgrid“.

Kovo 13–19 dienomis „Litgrid“ sulaukė iš viso 63 prašymų prie prijungti 7,5 gigavato (GW) galios įrenginių – kitus prašymus bus prašoma patikslinti.

Pasak „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovo Igno Junevičiaus, dažniausiai pastebimi su žemėtvarkos dokumentais susiję trūkumai.

„Teikiant prašymus vystytojai turi kartu pateikti ir visų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės planus, vėjo elektrinių atveju pridėti žemės sklypų planuose nubraižytus elektrinių pamatus. Šią informaciją pateikė ne visi vystytojai arba ji buvo nepilna“, – pranešime teigė I. Junevičius.

„Taip pat pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra nepakankamiems plotams pagal jų norimą vystyti elektrinės dydį. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – pridūrė jis.

Pasak I. Junevičiaus, artimiausiu metu ketinama viešai paskelbti prašymų ir priskirtų prioritetų sąrašą, o pirmasis prašymų teikimo ciklas truks iki birželio.

„Tuomet visiems tinkamai patiektiems prašymams (...) bus priskiriamas prioriteto eilės numeris ir pagal turimus pralaidumus perdavimo tinkle kviesime vystytojus sudaryti galią tinkle rezervuojančius ketinimų protokolus“, – teigė I. Junevičius.

Pasak „Litgrid“ šiuo metu visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, Lietuvoje viršija 1,7 gigavato (GW) ir sudaro daugiau nei trečdalį viso elektros gamybos pajėgumo.

Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3,7 GW saulės ir 2,1 GW vėjo leistinos generuoti galios, dar 1,4 GW numatyti dviem jūrinio vėjo parkams.

„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti bent 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų.

VERT teigimu, atsižvelgusi į tai, kad sausio mėnesį elektros kainos biržoje smarkiai mažėjo, Vyriausybė paprašė tarybos  peržiūrėti ir atnaujinti elektros įsigijimo rinkos kainas bei visuomeninį tarifą pirmajam pusmečiui.

„Taryba (...) kreipėsi į „Ignitis“ (...) dėl elektros kainų buitiniams vartotojams (...) perskaičiavimo“, – teigiama VERT pažymoje.

Jei energetikos rinkos reguliuotojas pritars, standartinis vienos laiko zonos tarifas nuo kovo 1 dienos sumažės dukart – nuo 56,5 iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh), tuo metu dviejų laiko zonų dienos tarifas be valstybės kompensacijos būtų 32 centai (dabar – 63 centai), o nakties – 19,3 cento (42,5 cento).

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, jei reguliuotojas patvirtins naują tarifą, trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojai, kurie moka visuomeninę kainą, mokės 28 centus – tiek pat, kiek dabar, tačiau jiems nebebus mokamos valstybės kompensacijos.

Pasak jos, nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams iki 28,5 cento kompensacija kol kas lieka galioti.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka tik dalis vartotojų, nuo sausio padidėjo beveik du kartus iki 56,5 cento. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija ji padidėjo 17 proc. iki 28 centų (su PVM).

Visuomeninė elektros kaina ir dujų tarifai buitiniams vartotojams paprastai nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Praėjusį penktadienį (vasario 10 d.) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VERT) posėdyje buvo patvirtintas nutarimas „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“. Šis VERT nutarimas buvo priimtas 2 nariams balsavus – „už“, 2 – „prieš“. VERT pirmininkas Renatas Pocius nusišalino nuo balsavimo.

Siūlo remtis dokumentais, kurių nėra

Saulės energetikai pabrėžia, kad nutarimas buvo priimtas „buldozeriu“ – neįsigilinant į socialinių partnerių pasiūlymus ir kritiką. Verslininkus šokiravo, kad šis itin Lietuvos saulės energetikos plėtrai svarbus nutarimas buvo priimtas grubiai pažeidžiant esminius teisėkūros principus. Nutarime 39-ioms bendrovėms buvo paskirstyti elektros energijos pajėgumai, kurie buvo išskirti į dvi dalis: 25,451 proc. įrengtosios galios suteikta be apribojimų, o likusią dalį – taikant apribojimus.

VERT nutarė, kad sąraše esančios bendrovės nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo dienos kreiptis į elektros tinklų operatorių „Litgrid“ dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo.

Tiksli saulės parkams taikomų apribojimų tvarka turi būti užfiksuota „Litgrid“ pasinaudojimo elektros tinklas apraše (PETA), tačiau šis dokumentas nėra priimtas, o saulės energetikai net nematė šio dokumento projekto. Taigi, susidaro paradoksali situacija, kai VERT priėmė teisės aktą, kuris referuoja į neegzistuojantį teisės aktą.

Beje, šiuo neegzistuojančiu teisės aktu rėmėsi ir LR Vyriausybė prieš dvi savaites priėmusi nutarimus, kuriais buvo apribota tolesnė komercinių saulės parkų plėtra viršijus 2 gigavatų (GW) ribą.

„Esame šokiruoti visišku teisiniu nihilizmu, kuri vykdo valstybės institucija, grubiai pažeidžianti esminius teisės aktų kūrimo ir derinimo su socialiniais partneriais principus. Esame nusivylę, jog energetikos rinką reguliuojanti institucija vadovaujasi „buldozerio“ principu, kai visai Lietuvos energetikos ateičiai svarbūs sprendimai priimami neskaidriai ir grubiai paminant teisinės sistemos pagrindus“, - teigė Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Iš sąrašo pašalintos įmonės – vėl sąraše

Skaidrumo trūkumą parodo ir tai, jog nutarime į 39 bendrovių sąrašą vėl buvo įtrauktos bendrovės „Ignitis Renewables“ ir „Troškūnų vėjas“, kurių saulės parkų projektai jau anksčiau buvo pripažinti neatitinkantys reikalavimų ir buvo pašalinti iš sąrašo. Tačiau šių metų vasario 10 d. šios įmonės vėl sąraše atsirado, o VERT taip ir nepaaiškino, kokiais kriterijais ir principais šias įmones vėl įtraukė į sąrašą.

„Daugiau nei pusę metų saulės energetikos vystytojai turėjo įrodyti savo projektuojamų saulės parkų pagrįstumą – tam reikėjo įvykdyti daug teisinių procedūrų, pateikti daug dokumentų. Neatitikę reikalavimų projektai tuomet buvo pašalinti, tačiau dabar matome, kad jie vėl grįžta į sąrašą. Kyla klausimas – kam tuomet mums visiems reikėjo gaišti laiką visoms šioms biurokratinėms procedūroms“, – stebisi britų kapitalo saulės parkų vystytojos „Aura Power“ plėtros vadovas Aistis Radavičius.

Galiausiai, saulės energetikus stebina, kad VERT nepateikia konkretaus bendrovių, kurios gavo leidimus vystyti saulės parkus, iki praėjusių metų liepos 8 dienos. Tuomet bendrovėms buvo paskirstyti elektros gamybos pajėgumai, siekiantys 1025 megavatus, tačiau kurioms įmonėms ir kokie pajėgumai buvo paskirstyti, visuomenė iki šiol nežino.

Ribojimai stabdo saulės energetikos proveržį

Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.

Skaičiuojama, kad sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.

Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių.

Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“.

Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakeitė prašymų išduoti leidimus plėtoti saulės elektrinių pajėgumus vertinimo tvarkos aprašą, jis turėtų įsigalioti artimiausiu metu.

Pagal jį vystytojams nesuderinus ketinimų protokolų su „Litgrid“, leidimai nebus išduodami, teigia VERT.

Vasario 10-ąją VERT ketina paskelbti vystytojų, kuriems bus išduoti leidimai plėtoti komercinius saulės elektrinių pajėgumus, sąrašą.

Vyriausybė vasario pradžioje pritarė tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą. Energetikos ministras Dainius Kreivys tuomet sakė, kad tokiems parkams pagaminus per daug elektros, ji nebus įleidžiama į tinklą, nes jo galimybės yra ribotos.

„Manome, kad tie nuostoliai įmonėms nėra dideli, bet šis techninis apribojimas leidžia išspręsti tą rebusą dviejų gigavatų ir kad saulės elektrinių plėtra toliau sėkmingai vyktų“, – vasario 1 dieną sakė D. Kreivys.

Anot ministro, kai saulės per daug, dalis elektros būtų nukreipiama į kaupimo įrenginius ir iš jų atiduodama, kai elektros trūksta, arba kai gamyba viršija tinklo galimybes, įvedus tam tikrus apribojimus gamybai.

Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW. 

„Pagal mūsų modeliavimus, šiandien prognozuojama antrojo pusmečio rinkos kaina galėtų sudaryti apie 170 eurų už megavatvalandę, kas iš esmės leistų turėti antrojo pusmečio visuomeninę elektros energijos tiekimo kainos ribą apie 28–29 centus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

„Mes prognozuojame, kad jau antrąjį pusmetį pati (visuomeninės elektros kainos – BNS) riba galėtų būti apie 28–29 centus be kompensacijos“, – pridūrė jis. 

Dar sausio pradžioje reguliuotojo vadovas teigė, kad visuomeninis tarifas nuo liepos gali išlikti panašus arba dar kiek padidėti. Ketvirtadienį jis patikslino tuomet turėjęs galvoje 28 centų tarifą, koks dabar yra su valstybės kompensacija.

Tuo metu gamtinių dujų tarifai, pasak VERT pirmininko, nuo liepos gali didėti 40 proc., jei valstybė nemokėtų kompensacijų. Tačiau, R. Pociaus teigimu, subsidijų už dujas, tikėtina, reikės, tuomet kaina augs mažiau. 

„Pagal dabartinę situaciją, jeigu gamtinių dujų kainos nebūtų kompensuojamos, tai gamtinių dujų tarifai augtų apie 40 proc. nuo šiandien kompensuojamos kainos“, – teigė R. Pocius.

„Dujų atveju yra šiek tiek kitaip, ten nėra liberalizuotos rinkos, ten aiškiai reguliuojama kaina. Bent jau pagal šiandien turimas prognozes mes matome, kad kompensacijų dujų atveju greičiausiai reikės“, – sakė VERT pirmininkas.

„Jeigu Vyriausybė priims sprendimą kompensuoti, tai tas augimas gali būti mažesnis arba jo apskritai nebūti“, – pridūrė jis.

Dujos buitiniams vartotojams nuo sausio pabrango beveik 2,5 karto, tačiau su 99 centų valstybės kompensacija jų tarifai padidėjo 17–37 proc.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka tik dalis vartotojų, nuo sausio padidėjo beveik du kartus iki 56,5 cento. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija ji padidėjo 17 proc. iki 28 centų (su PVM). Kompensacija taikoma ir vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją.

„Mes tikimės, kad VERT stebi rinką ir vertina, kad krentant kainoms rinkos dalyviai atitinkamai reaguoja su kainodara. Tikimės, kad VERT darys viską, kad vartotojai pajaustų visą pažadėtą (elektros rinkos – BNS) liberalizavimo naudą: planų įvairovę, jų pasirinkimą, galimybę keisti elektros tiekėją, tiekėjų konkurenciją varžantis tarpusavyje siūlant klientams kuo palankesnes sąlygas“, – antradienį Žinių radijui teigė Irena Segalovičienė. 

„Būtent dabar tokia situacija, kad mes turime užtikrinti elektros rinkos liberalizavimo naudą žmonėms, kad ji būtų jaučiama. Tai yra tiek institucijų, tiek tiekėjų atsakomybė“, – pridūrė ji. 

Krentant didmeninėms elektros kainoms energetikos viceministrė Inga Žilienė nepriklausomus tiekėjus yra paraginusi kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje. Ji pataria gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, „Ignitis“ fiksuotų planų kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.).

Sausio 17 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 34,91 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,96 cento, o „Ignitis“ (24 mėnesių) – 34,2 cento.

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, šiems parkams planuojama proporcingai paskirstyti galias, kurių ribose elektra būtų gaminama be apribojimų, o viršijus ribą, jai būtų taikomi su „Litgrid“ suderinti nežymūs ribojimai.

R. Pociaus teigimu, pagal naują tvarką gamybos ribojimai iš esmės būtų taikomi tik pasiekus maksimalią visoms – tiek komercinėms, tiek gaminančių vartotojų – saulės jėgainėms nustatytą galią – 4,4 GW.

„Ribojimai būtų tik tada, kai būtų pasiekta maksimali nustatyta galia (4,4 GW – BNS). Esant būtent tokiai instaliuotai galiai jau būtų galima riboti generaciją, bet kol nebus pasiekti šie rodikliai, niekas nebus ribojama ir neaišku, kada tie kriterijai bus pasiekti“, – BNS sakė VERT pirmininkas.   

Jo teigimu, visi komercinių saulės parkų rinkos dalyviai, atitinkantys reikalavimus, proporcingai gautų iki dviejų gigavatų laisvos galios gaminti elektrą be jokių apribojimų.

„Visai kitai gamybai, kuri viršija dviejų gigavatų ribą, individualiai su perdavimo sistemos operatoriumi („Litgrid“ – BNS) pasitikslinus visus reikalingus dokumentus rinkos dalyviai galėtų gauti tam tikrus ribojimus arba kitus sprendinius, kurie leistų pilnai įgyvendinti numatytą instaliuotą galią su tam tikrais nežymiais ribojimais“, – teigė jis.

Pasak R. Pociaus, skirtingai nei rugsėjį siūlytas pro rata principas, ribojimai nebūtų taikomi vystytojų suplanuotai instaliuotai galiai.

„Pirminis pro rata principas, kurį VERT siūlė pačioje pradžioje, nuo dabar siūlomo pro rata principo skiriasi tuo, kad pirminiame variante proporcingumo principas buvo taikomas instaliuotai galiai. Dabar pro rata principas būtų taikomas ne instaliuotai galiai, bet pačiai generacijai – parkai galėtų būti pilnai vystomi investuotojų norima instaliuota galia“, – aiškino VERT pirmininkas.

Pernai rugsėjį VERT siūlė reikalavimus atitinkantiems projektams, jų bendrai galiai viršijus 2 GW ribą, leidimus išduoti proporcingai sumažinant jų numatytą įrengtąją galią, tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė vystytojai.  

Pagal spalio pabaigoje VERT patvirtintą tvarką tinklo pralaidumus vystytojams numatyta paskirstyti ir leidimus išduoti taikant principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“, atsižvelgus į įmonėms „Litgrid“ ar ESO pateikto prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo datą.

Tačiau pagal šį principą sudarytame ir gruodžio pabaigoje viešai paskelbtame negalutiniame sąraše vietos liktų tik šešiems didesniems saulės parkams. Reikalavimus atitikę, bet už borto likę vystytojai grasino teismais.

R. Pocius teigė, kad komerciniams saulės parkams nustatyti gamybos ribojimai nebūtų dideli ir veiktų tik tam tikru laiku, kai rinkoje susidarytų elektros perteklius. Anot VERT pirmininko, per metus tai sudarytų iki 5 proc. viso laiko.

„Likusiai daliai (virš 2 GW ribos – BNS) generacija būtų ribojama tik tam tikrą laiką, galbūt pikinėmis valandomis, kuomet paklausa būtų mažesnė už pasiūlą. (...) Bet tai galbūt galėtų įvykti tik vieną-kitą valandą, bent jau pagal „Litgrid“ modeliavimus – iki penkių procentų viso laiko per metus“, – aiškino R. Pocius.

Anot jo, nauja tinklo pralaidumo paskirstymo tvarka galės būti patvirtinta, Energetikos ministerijos siūlymu Vyriausybei priėmus nutarimą dėl saulės elektrinių plėtros.

Ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė BNS patvirtino, kad nutarimo projektas šią savaitę bus pateiktas derinti, tačiau Vyriausybės posėdyje dar nebus svarstomas.  

Rinkos dalyviams neaiškios gamybos ribojimo sąlygos

Kol nauja leidimų išdavimo tvarka nepaskelbta viešai, BNS kalbintiems rinkos dalyviams klausimų kelia kai kurios jos detalės – pavyzdžiui, neaiškios gamybos ribojimo sąlygos – kaip ir kokia apimtimi bus ribojama elektros gamyba.

Pasak „Aura Power Developments“ projektų vystymo vadovo Aisčio Radavičiaus, VERT svarstoma nauja tvarka gali apriboti projektų finansavimo galimybes. Jo teigimu, pagrindinė problema – įstatymu pernai nustatyta 2 GW riba, kurią būtina panaikinti.

„Tie (elektros gamybos – BNS) ribojimai yra tokie neapibrėžti, kad jeigu mums įrašo tokią sąlygą, kaip jie įsivaizduoja, tai projektas negalės būti finansuojamas. Jeigu tu ateisi į banką ir sakysi: žiūrėkit, sako, kad ribojimų nebus, bet įrašė, kad ribojimas gali būti iki šimto procentų – su tokia sąlyga nuėjęs į banką aš negausiu paskolos“, – BNS sakė A. Radavičius.

„Išeitis yra labai paprasta – pakeisti įstatymą, panaikinti dviejų gigavatų kvotą. Kitos išeities nėra“, – pridūrė jis.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius taip pat sako, kad viskas priklausys nuo to, kokiu mastu bus ribojama elektros gamyba.

„Fundamentaliai, jeigu, kaip kitose šalyse, apribojimai būtų logiški – iki 10 ar 20 proc. – viskas gerai. (...) Bet jeigu jie daliai projektų bus taikomi iki 100 proc., tai nieko nekeis – vis tiek bus nelogiškas principas“, – BNS sakė R. Sklepovičius.

„Įsivaizduokite, statote šešiolikos aukštų komercinį pastatą, bet parduoti ar išnuomoti galėsite tik keturis aukštus – kitus du trečdalius pastato bet kada bus galima uždrausti nuomoti. Kam tuomet statyti dar dvylika aukštų? (...) Jeigu pastatysi elektrinę ir du trečdaliai jos turės būti išjungti – kas į tokią elektrinę investuos“, – teigė jis. 

„Elektrum Lietuvos“ verslo vystymo ir plėtros vadovas Julius Gendvilis teigė, kad atsisakymas riboti vystytojų suplanuotą projektų įrengtąją galią yra mažas teigiamas poslinkis.

„Kol nėra raštu išdėliota, tol sunku kažką pasakyti. Yra tik vienas galbūt šiek tiek į teigiamą pusę variantas, kad vystymas nebus kažkaip ribojamas, tik klausimas, kokiomis tai bus daroma sąlygomis“, – BNS sakė J. Gendvilis.

Šiuo metu maksimali nustatyta saulės elektrinių galia siekia 4,4 GW, iš jų 2,4 GW numatyta gaminantiems vartotojams skirtam ESO tinklui, o likę 2 GW – komerciniams vartotojams skirtam „Litgrid“ tinklui. 

Tarp penkių didžiųjų miestų už sausio šilumą mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Sausį šiluma sostinėje kainavo 7,87 cento (7,1 proc. mažiau nei gruodį), Šiauliuose – 8,84 cento (0,2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 8,98 cento (1,2 proc. daugiau), Kaune – 9,15 cento (2 proc. daugiau), Panevėžyje – 9,31 cento (2,8 proc. mažiau).

Tuo metu brangiausiai visoje šalyje moka „Nemenčinės komunalininko“ (21,35 cento), mažiausiai  – Utenos šilumos tinklų (7,62 cento) vartotojai. 

VERT prognozuoja, kad standartinio 60 kv. metrų ploto naujos statybos buto savininkai už sausį mokės vidutiniškai 53,1 euro, renovuotame name – 85,2 euro, nerenovuotame name – 121,4 euro, o prasčiausios kategorijos seno namo – 170 eurų.

Tiek pernai, tiek šiemet sausį šilumai taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM). 

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,3 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos turėjo elektros vartojimas, tarpsisteminių jungčių panaudojimas, vietos gamyba.

Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,9 euro, Estijoje – 263,5 euro, Švedijos SE4 kainų zonoje – 248,1 euro. 

VERT teigimu, gruodį didmeninės kainos dinamika buvo itin didelė — pirmąją mėnesio pusę kainos vidurkis buvo 378,5 euro, tuo metu antros pusės vidurkis buvo 142,5 euro.

Vietos gamyba gruodį didėjo 36,7 proc. ir siekė vidutiniškai 477,4 GWh, suvartojimas augo 11,5 proc. iki 1123 GWh.

Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos (17‒18 val.) kainos – 485,6 euro – ir mažiausios (3‒4 val. CET laiku) kainos – 257,4 euro – buvo beveik 2 kartai. Vartotojai, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios kainos planus, gali keisti savo vartojimo įpročius ir taupyti elektrą, teigia taryba.

Gruodį vėjo elektrinių generuotos elektros kiekis didėjo 36,7 proc. iki 131 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 2,4 karto iki 2,4 GWh, hidroelektrinių – didėjo 16 proc. ir siekė 91,4 GWh.