Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerija, civilinės saugos sistemos būklę bent kartą metuose komisija privalo aptarti vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus taip pat turi įvertinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, imtis priemonių jam gerinti.

Civilinės saugos sistemai pernai teko net keli iššūkiai: tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19, nuo pernai liepos dėl masinio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Tęsiantis migracijos krizei pernai lapkritį pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje šalies pasienyje paskelbta nepaprastoji padėtis, ji galiojo iki sausio vidurio. Šių metų vasario 24-ąją šis specialus režimas vėl grąžintas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir buvo taikomas visoje šalyje, nuo rugsėjo vidurio – tik pasienyje.

Vertinant grėsmes, ministerija šiemet įpareigojo savivaldybes įrengti priedangas gyventojams ar pritaikyti tam turimas patalpas, rugpjūčio pradžioje tokių priedangų buvo apie 1,8 tūkstančio.

Vizito Prancūzijos sostinėje metu taip pat įvyko dvišalis kultūros viceministro susitikimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) centro verslumui, smulkiam ir vidutiniam verslui, regionams ir miestams vadove Lamia Kamal-Chaoui.

„EBPO laikome tinkama platforma keistis gerąja praktika ir patirtimi, kurti tinklus ir stiprinti kultūrinius ryšius tarp skirtingų šalių regionų. Lietuvos regionai yra pasirengę dalyvauti EBPO projektuose, kuriuose vertinamas užimtumas kultūros sektoriuje, kūrybinių sektorių verslumo potencialas, inovacijos ir poveikis bendrai šalių gerovei“, – sakė V. Gasparavičius.

2020 m. Kultūros ministerija užmezgė glaudžius ryšius su EBPO. Lietuva pirmą kartą įsitraukė į EBPO projektą „Kultūra, kūrybinė ekonomika ir vietos plėtra“. Jame dalyvauja Klaipėdos, Neringos, Palangos regionas kartu su trimis regionais iš Belgijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

EBPO vertina šių regionų užimtumą kultūros srityje, kūrybinių sektorių verslumo potencialą bei inovacijas, dalyvavimą kultūriniame gyvenime ir įtaką gerovei, taip pat privataus ir viešojo sektoriaus finansavimą kultūros srityje. Kaip pabrėžė V. Gasparavičius, Kultūros ministerija matytų tolesnį bendradarbiavimą su EBPO kultūros ir kūrybinių sektorių kvalifikacijos kėlimo, Naujojo europinio bauhauzo įgyvendinimo, tarpsektorinių inovacijų ir kitose srityse.

VESK nariai išvažiuojamųjų sesijų susitikimuose su Lietuvos atstovais Europos Sąjungos ir EBPO institucijose bei šių institucijų aukšto rango pareigūnais aptarė bendrus globalius ir europinius iššūkius bei Lietuvai aktualius klausimus įvairiose tolesnės pažangos srityse, taip pat paramos Ukrainai klausimus. Kultūros viceministro teigimu, dalis lėšų, gautų už skaitmenizacijos mokestį iš skaitmeninių tarptautinių įmonių, taip pat turėtų būti skiriama žiniasklaidos sektoriui.

Briuselyje VESK nariai taip pat dalyvavo darbiniuose susitikimuose su ES institucijose dirbančiais lietuviais, o Paryžiuje – su EBPO ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO dirbančiais mūsų šalies atstovais.

VESK, kurios sudėtyje yra visų ministerijų viceministrai, sukurta 2009 metais, skirta formuoti koordinuotą Lietuvos Europos Sąjungos politiką ir užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą.

Vidaus reikalų ministrė, komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė teigė, kad situacija pasienyje nesikeičia ir išlieka sudėtinga.

„Vidaus reikalų sistemos pareigūnai nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios saugo ir gina Lietuvos sieną nuo migrantų antplūdžio, kurį organizuoja nedemokratinis Baltarusijos režimas. Kariuomenės pagalba mums yra reikalinga, siekiant mobilizuoti pajėgas ir, prireikus, greitai jas dislokuoti pavojingiausiuose pasienio ruožuose“, – pranešime sakė ministrė.

Kariuomenės pagalba mums yra reikalinga, siekiant mobilizuoti pajėgas ir, prireikus, greitai jas dislokuoti pavojingiausiuose pasienio ruožuose.

VRM primena, kad Seimas neeilinės sesijos metu rugpjūtį priėmė Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, todėl atsirado galimybė kariams suteikti papildomų įgaliojimų.

Kariuomenės įgaliojimai pasienyje, šaliai susiduriant su išaugusia neteisėta migracija, galioja iki lapkričio 13 dienos.

Kariai pasienyje, kaip ir pasieniečiai, stabdant nelegalią migraciją, turi įgaliojimus sulaikyti asmenis ar naudoti specialiąsias priemones.

Šiuo metu pasienyje su Baltarusija įrengiamas ir fizinis barjeras.

Anot VRM, jautriausiuose pasienio ruožuose įrengta daugiau nei 65 km koncertinos – aštrios vielos ritinių, pradėta montuoti ir 4 metrų aukščio tvora.

Pirmiausia šie tvoros segmentai įrengiami netoli Druskininkų esančiame pasienio ruože, kur jau pastatyta koncertina.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio buvo apgręžta daugiau nei 5 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

„Komisija nusprendė, kad siūlys Vyriausybei keisti tą teisinį statusą iš karantino į ekstremalią situaciją, tačiau tuo pačiu bus stengiamasi laikytis įvairių suvaržymų, kurie gali būti svarbūs, pasiruošiant galimam Delta mutacijos poveikiui“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras.

Jis teigė, kad karantino klausimą Vyriausybė svarstys ateinantį pirmadienį.

„Vyriausybė artimiausiame posėdyje pirmadienį diskutuos apie tai. Tai yra mėnesio pabaiga. Mes bet kuriuo atveju turime arba pratęsti karantino statusą arba jį nutraukti, tai artimiausiu metu planuojama jau Vyriausybės lygiu apie šį klausimą diskutuoti“, – teigė A. Dulkys.

Bet tai nėra atsipalaidavimo žinutė, tai yra tiesiog pasiektas tam tikras rezultatas.

„Bet tai nėra atsipalaidavimo žinutė, tai yra tiesiog pasiektas tam tikras rezultatas ir jeigu užtenka tų priemonių, kurios nustatomos per ekstremalių situacijų teisės aktus, tai galbūt to ir turėtų užtekti, bet galutinį sprendimą artimiausiu metu priims Vyriausybė“, – pridūrė jis.

Pasak jo, po karantino nutraukimo liks galioti „protingos“ priemonės kaip kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, žmonių srautų ribojimas.

„Kol mes nepasiekėme dar reikšmingesnės vakcinuotų žmonių dalies, kol nepaguldėme visiškai ant menčių šito viruso, tai reiškia, kad tam tikrų apribojimų: pavyzdžiui, kaukių dėvėjimas prekybos vietose turėtų būti, galbūt žmonių srautų ribojimo laikymasis ir visi kiti protingi sprendimai, kurie būtini šalia testavimo ir vakcinavimo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Šiuo metu karantinas galioja iki birželio 30 dienos.

„Karantiną planuojame baigti, tačiau svarstysime ekstremalios situacijos pratęsimą ir su ja susijusius apribojimus. Šiuo metu susirgimų nėra daug, tačiau vasara – tai pasiruošimo laikas rudeniui“, – teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Posėdžio metu bus aptarta naujausia epidemiologinė situacija šalyje, įvertinti su karantino švelninimu susiję pokyčiai. Taip pat ketinama aptarti priemones, kurios spartintų vakcinavimą šalies mastu.

Karantiną planuojame baigti, tačiau svarstysime ekstremalios situacijos pratęsimą ir su ja susijusius apribojimus.

Be kita ko, bus kalbama ir apie maisto atsargų rezervą. Šį klausimą pristatys Žemės ūkio ministerija.

Apie galimybę nebetęsti karantino anksčiau yra kalbėjęs ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiuo metu numatyta, kad karantinas turėtų tęstis iki birželio 30 dienos imtinai. Jis trims savaitėms praėjusios Vyriausybės įvestas pernai lapkričio mėnesį, tačiau blogėjant epidemiologinei situacijai ne kartą buvo pratęstas.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad COVID-19 šalyje serga per 2,2 tūkst. žmonių, nors pagal deklaruojamus duomenis šis skaičius siekia 54 tūkst. sergančiųjų.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 43,4 proc. žmonių.

Pasak jos, šias problemas aptarė pirmadienį posėdžiavusi vidaus reikalų ministrės vadovaujama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK).

Posėdžio metu bene daugiausia dėmesio skirta ugdymui – siekiant kuo greičiau atverti mokyklas, būtina sudaryti sąlygas testavimui, kad tiek mokiniams, tiek mokytojams būtų saugu grįžti į kontaktinį mokymąsi.

„Skaičiuojama, kad 20 proc. nuo visų esamų židinių fiksuojami švietimo įstaigose. VESK paprašė Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų pateikti pasiūlymus dėl protrūkių švietimo įstaigose valdymo“, – pranešime teigia VRM.

Šiuo metu daugiau nei 60 proc. vaikų yra grįžę į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat nuo kovo 22 dienos pradinis ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu.

Anot statistikos, visose švietimo įstaigose serga arba yra izoliuoti apie 0,5 proc. mokinių ir 0,7 proc. pedagogų.

Matome, kad Velykų savaitgalio ribojimai vis dėlto buvo naudingi ir jų laikymasis leido išvengti staigaus susirgimų skaičiaus didėjimo šalyje.

Kitos dvi sritys, kur fiksuojami didžiausi protrūkiai, – tai gydymo įstaigos ir gamybos įmonės, susirūpinimą kelią ir susirgimai šeimose.

„Nors susirgimų skaičius auga, bet matome, kad Velykų savaitgalio ribojimai vis dėlto buvo naudingi ir jų laikymasis leido išvengti staigaus susirgimų skaičiaus didėjimo šalyje“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymėjo, kad nuo kovo pasaulyje didėja sergamumas koronavirusine COVID-19 infekcija ir mirtingumas nuo šios ligos auga.

Lietuvoje sergamumo rodiklis šiuo metu viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, daugiausiai naujų atvejų per dvi savaites nustatyta Vilniaus ir Alytaus regionuose.

Lietuvoje pirmuoju skiepu nuo COVID-19 paskiepyta apie 20 proc. gyventojų. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, praėjusią savaitę į Klaipėdą keltais atvyko 2477 asmenys, krovininiais laivais atplaukė 970 asmenų. Per oro uostus į Lietuvą ES išoriniais reisais atskrido 5915 asmenų.

VSAT duomenimis, per visą laiką nuo vasario 8-osios, kai buvo atnaujinta kontrolė, tiek jūrų, tiek oro uostų patikros punktuose nustatomi tik pavieniai pažeidimai dėl QR kodo ar COVID-19 testo neturėjimo.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 234 tūkst. 232 žmonės.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 58 tūkst. 505 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 14 tūkst. 292 asmenys.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3770 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7639 mirtys.

Apie tai penktadienį BNS informavo vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė.

Jos teigimu, artimiausias komisijos posėdis numatomas likus savaitei iki šv. Velykų – kovo 29 dieną.

Paskutinį kartą komisija posėdžiavo kovo 8 dieną, prieš tai – kovo 1-ąją, nors vasario pabaigoje Vidaus reikalų ministerija buvo pranešusi, jog komisija posėdžiaus kas dvi savaites.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali rekomenduoti Vyriausybei priimti sprendimus dėl pandemijos valdymo. Komisiją sudaro visi ministrai, taip pat kai kurių institucijų vadovai.