Saldiems gėrimams skirti mokesčiai nėra skirti tik valstybių biudžetams papildyti. Na, bent jau ne taip, kaip daugelis mano. Nutukimas, diabetas ir daug kitų su cukraus vartojimu susijusių sveikatos problemų sveikatos apsaugos sistemoms kainuoja milijonus. Cukrus ir kitos medžiagos su gėrimais įsisavinamos lengviau, todėl saldiems gėrimams, tokiems kaip įvairūs vaisvandeniai, sultys, energiniai gėrimai ir panašūs produktai, šalys noriai taiko specialius mokesčius.

Tačiau sugrįžkime prie naujo Prancūzijos mokslininkų tyrimo. Į tyrimą buvo įtraukti 101257 Prancūzijos gyventojai, 21 % iš jų buvo vyriškos, o 79 % – moteriškos lyties. Vidutinis dalyvių amžius – 42 metai. Visi dalyviai turėjo užpildyti bent dvi 24 valandų mitybos suvestines. Jų duomenys buvo fiksuojami net 9 metus (2009-2018 metais), todėl šio tyrimo rezultatai moksliniu požiūriu yra labai vertingi.

Pasirodo, vyrai vidutiniškai saldžių gėrimų suvartoja dažniau (90,3 ml per dieną prieš moterų 74,6 ml). Žinoma, nemažai tyrimo dalyvių išgirdo vėžio diagnozę – nustatyti 2193 vėžio atvejai (693 žmonės susirgo krūties, 291 – prostatos, 166 – storosios žarnos vėžiu). Taigi, mokslininkams teliko susumuoti rezultatus ir pabandyti suprasti, ar egzistuoja koks nors ryšys tarp saldžių gėrimų ir vėžio. Beje, prieš tai tyrėjai pasistengė neutralizuoti kitus faktorius, tokius kaip žalingi įpročiai, šeimos vėžio istorija, lytis, amžius, kad nustatytas ryšys, jei toks egzistuoja, būtų objektyvus ir tikras.

Mokslininkai nustatė, kad 100 ml išaugęs cukrumi saldintų gėrimų suvartojimas vėžio riziką padidina 18 %, tuo tarpu krūties vėžio rizika išauga net 22 %. Toks ryšys nebuvo pastebėtas su dirbtiniais saldikliais saldintais gėrimais, bet mokslininkai perspėja, kad žmonės jų tiesiog suvartoja mažiau. Taip pat verta pastebėti, kad šis tyrimas buvo stebimasis – jis nepaaiškina priežastinių ryšių.

Visgi, kad ir kaip ten būtų, tie, kurie pasisako už mokesčius saldiems gėrimams, vienu argumentu turės daugiau.

Senstant imuninė sistema pradeda silpti anksčiausiai. Tačiau Australijos mokslininkai išsiaiškino, kaip prasideda užkrūčio liaukos silpimas. Senstant ima silpti ne tik žmogaus imuninė sistema, bet ir sumažėja T limfocitų koncentracija, žmogus tampa labiau pažeidžiamas įvairioms infekcijoms, ženkliai išauga vėžio rizika. Ir visa tai – dėl susilpnėjusios užkrūčio liaukos.

Jau kurį laiką žinoma, kad užkrūčio liauka ima silpti iš karto pasibaigus lytiniam brendimui. Su laiku jos silpnėjimas greitėja ir galiausiai šis už krūtinkaulio esantis organas nebegali užtikrinti efektyvaus imuninės sistemos darbo. Tačiau mokslininkai ilgą laiką negalėjo paaiškinti, kodėl užkrūčio liauka ima silpti.

Mokslininkai atliko tyrimą ir identifikavo du faktorius, kurie yra svarbūs užkrūčio liaukos epitelinių kamieninių ląstelių atsinaujinimui ir diferenciacijai. Tai – BMP4 ir aktivinas. Kai su amžiumi jų koncentracija kūne mažėja, pradeda silpti ir užkrūčio liauka, kuri ima prarasti vis daugiau subrendusių epitelinių ląstelių. Dėl to nukenčia T limfocitų gamyba ir pati organizmo imuninė sistema.

Šios grandininės reakcijos supratimas gali padėti sukurti naujas terapijas, kurios padėtų atgaivinti užkrūčio liauką ar užkirstų kelią jos senėjimui. Mokslininkai mano, kad užkrūčio liaukos silpnėjimas yra grįžtamas procesas, tačiau reikia pabandyti surasti būdų, kurie padėtų atstatyti normalią jos funkciją.

Užkrūčio liaukos atgaivinimas žmogui nesuteiktų jaunystės. Tačiau sumažėtų vėžio rizika, žmogus taptų atsparesnis įvairioms infekcijoms. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad sveika užkrūčio liauka yra svarbi ir organizmo atsistatymui po vėžio gydymo. Tai yra pirmasis toks tyrimas, identifikavęs užkrūčio liaukos silpnėjimo mechanizmą. Todėl verta tikėti, kad jau netolimoje ateityje bus įmanoma šį procesą sustabdyti ir visiškai atstatyti užkrūčio liaukos funkciją.

Daugiau nei milijonas žmonių kasmet išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę. Europoje mažiau nei 60 % žarnyno vėžiu sergančių žmonių išgyvena bent penkerius metus po diagnozės. Tarp vyrų tai – trečiasis labiausiai paplitęs vėžys (10 % visų vėžio diagnozių). Tarp storosios žarnos vėžio tikimybę didinančių faktorių – nutukimas, diabetas, rūkymas, žemas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas. Tačiau tikimybę susirgti šiuo vėžiu galima ir sumažinti – galite pradėti nuo jogurto valgymo.

Mokslininkai patyrinėjo 32 606 vyrus ir 55 743 moteris. Tyrėjai didžiausią dėmesį kreipė į šių žmonių mitybą ir adenomų vystymąsi jų storosiose žarnose. Pačios adenomos yra nepiktybiniai augliai, tačiau kai kurie jų su laiku virsta vėžiniais. Tyrime analizuoti duomenys buvo surinkti 1986-2012 metų laikotarpyje. Kolonoskopijų metu vyrų kūnuose surasta 5811 adenoma, moterų – 8116.

Vyrai, kurie per savaitę suvalgydavo bent porą jogurto porcijų, susidūrė su 19 % mažesne adenomų rizika nei tie, kurie jogurto į savo dietą neįtraukė. Negana to, tų adenomų, kurios greičiausiai tapų vėžiniais augliais, tikimybė sumažėjo net 26 %. Panašus ryšys tarp jogurto ir ademų rizikos tarp moterų nebuvo pastebėtas.

Pixabay nuotr.

Šis tyrimas nesiekė išsiaiškinti priežasčių, todėl jų kol kas ir nežinome. Mokslininkai mano, kad Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus bakterijos, aptinkamos jogurte, sumažina vėžį sukeliančių chemikalų koncentraciją žarnyne. Storojoje žarnoje pH lygis yra žemesnis, todėl čia šios bakterijos gali lengviau įsikurti. Mokslininkai taip pat teigia, kad jogurtas gali pasižymėti ir priešuždegiminėmis savybėmis bei sumažinti žarnų sienelių pralaidumą, su kuriuo siejamas adenomų susiformavimas.

Nors dar prireiks kelių tyrimų, kol galutinai išaiškės, kaip jogurtas padeda sumažinti storosios žarnos vėžio tikimybę, mokslininkai jau dabar rekomenduoja įtraukti šį skanėstą į savo dietą. Ankstesni tyrimai parodė, kad jogurtas padeda stiprinti imunitetą ir žarnyno mikrofloros sveikatą.

Holivudo megažvaigždė Angelina Jolie (Andželina Džoli) antradienį paskelbė, kad dėl vėžio išsivystymo rizikos jai buvo pašalintos kiaušidės ir kiaušintakiai, o ši operacija buvo atlikta po abiejų krūtų pašalinimo prieš dvejus metus.

Aktorė, kurios motina, senelė ir teta mirė nuo vėžio, šią žinią paskelbė savo pranešime dienraštyje „The New York Times“.

Ankstesnis A.Jolie pranešimas apie jau atliktą dvigubą mastektomiją, išspausdintas tame pačiame leidinyje, paskatino debatus dėl tos procedūros taikymo krūties vėžio prevencijai.

Antradienį paskelbta žinia gali išprovokuoti panašius debatus dėl kiaušidžių vėžio, kuris, kaip rodo Amerikos vėžio draugijos statistika, dažniausiai iš visų moterų lytinių organų susirgimų baigiasi pacientės mirtimi.

A.Jolie yra nurodžiusi, kad dėl vieno geno mutacijos jai gresia 87 proc. krūties vėžio ir 50 proc. kiaušidžių vėžio išsivystymo rizika.

„Padariau tai ne vien dėl geno BRCA1 mutacijos – ir noriu, kad tai išgirstų kitos moterys“, – A.Jolie rašo savo pranešime dienraštyje, kuriame ji anksčiau taip pat buvo paskelbusi apie savo krūtų pašalinimo operacijas.

„Teigiamas BRCA testas nereiškia, kad reikia griebtis chirurgijos“, – pabrėžė A.Jolie, kurios vyras yra Holivudo superžvaigždė Bradas Pittas (Bredas Pitas).

„Mano atveju Rytų ir Vakarų (šalių) gydytojai sutarė, kad operacija mano kiaušintakiams ir kiaušidėms pašalinti yra geriausia išeitis, nes yra ne vien (mutavęs) BRCA genas, bet ir trys moterys mano šeimoje yra mirusios nuo vėžio“, – rašo ji.

Aktorės gydytojai sakė, kad prevencinė operacija turėtų būti atlikta, likus apie dešimtmečiui iki amžiaus, kada buvo užfiksuotas ankstyviausias susirgimo vėžiu atvejis tarp jos giminaičių.

„Mano motinai kiaušidžių vėžys buvo diagnozuotas, kai jai buvo 49 metai. Man dabar 39-eri“, – nurodė A.Jolie.

Ji pridūrė, kad ruošėsi potencialiai kiaušidžių pašalinimo operacijai jau nuo jai atliktos dvigubos mastektomijos.

Tačiau prieš dvi savaites A.Jolie gavo žinią iš savo gydytojo, kad jos kraujo tyrimai parodė „padidėjusį uždegimo žymenų kiekį, o visi kartu jie gali būti ankstyvos stadijos vėžio požymiai“, rašo aktorė.

Jai buvo nurodyta nedelsiant kreiptis į chirurgą.

„Žinojimas – jėga“

„Išgyvenau tai, ką, kaip įsivaizduoju, jautė tūkstančiai kitų moterų. Liepiau sau išlikti ramiai, būti stipriai. Neturėjau jokių priežasčių galvoti, kodėl neturėčiau gyventi pakankamai ilgai, kad pamatyčiau, kaip užauga mano vaikai, ir susipažinčiau su savo anūkais“, – rašo A.Jolie.

„Paskambinau savo vyrui į Prancūziją, o jis per kelias valandas įsėdo į lėktuvą. Tokiais gyvenimo momentais gražiausia, kad viskas tampa itin aišku. Žinai, dėl ko gyveni ir kas yra svarbu. Tai leidžia susitelkti ir suteikia ramybės“, – aiškino ji.

Aktorė apsilankė pas tą patį chirurgą, kuris gydė jos motiną ir kurį paskutinį kartą ji buvo mačiusi savo motinos mirties dieną.

Ultragarsininio ir kitų tyrimų rezultatai buvo normos ribose. Ji palaukė dar penkias dienas, pasak jos, bandydama išlikti rami ir susitelkusi, kai stebėjo savo vaikų futbolo rungtynes ir gyveno kasdienį gyvenimą, o tada gavo ir likusių tyrimų rezultatus, kurie taip pat buvo geri.

„Mano palengvėjimui, aš vis dar turėjau pasirinkimą dėl mano kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimo ir pasirinkau jį“, – pasakojo A.Jolie.

Dėl šios operacijos šešių vaikų motinai prasidėjo menopauzė.

„Daugiau vaikų turėti nebegalėsiu ir tikiuosi tam tikrų fizinių pokyčių. Tačiau esu visiškai rami dėl to, kas bus, ir ne todėl, kad esu stipri, o todėl, kad tai yra gyvenimas. Nėra ko bijoti“, – atviravo ji.

„Nelengva priimti tokius sprendimus, bet taip įmanoma iš karto perimti kontrolę ir spręsti bet kokią sveikatos problemą. Galima ieškoti patarimų, išsiaiškinti galimybes ir priimti tau teisingus sprendimus. Žinojimas yra jėga“, – rašė A.Jolie.

Gimdos vėžys dažnai yra genetiškai paveldimas. Tai – viena daugiausiai gyvybių nusinešančių vėžio formų, kadangi ankstyvosiose jo stadijose pacientams nepasireiškia jokie simptomai.

Iš Holivudo žvaigždės Pierce'o Brosnano (Pirso Brosnano) ši liga 1991 metais atėmė sutuoktinę Cassandrą Harris (Kasandrą Haris), o 2013 metais – dukterį Charlotte (Šartolę). C.Harris motina taip pat mirė nuo gimdos vėžio.