Populiariausios buvo iki ketverių metų likutinės trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 935 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad buvo planuota šiemet skolintis daugiau nei 6 mlrd. eurų, tačiau poreikis sumažėjo iki 4 mlrd. eurų.

„Tam įtakos turėjo geresnis biudžeto pajamų surinkimas, asignavimų sutaupymas, be to, praėjusius metus baigėme turėdami komfortabilius grynųjų pinigų rezervus iždo sąskaitose“, – pranešime teigė jis.

Šiemet taip pat buvo suorganizuota ir 10 euroobligacijų pildymo aukcionų. Investuotojams buvo pasiūlytos 5-10 metų nominalios trukmės emisijos, pasiskolinta 335 mln. eurų.

Pagal patvirtintą 2024 metų valstybės biudžetą Lietuva planuoja skolintis apie 6,1 mlrd. eurų. Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant euroobligacijas – apie 3 mlrd. eurų.

Anot jos, populiariausios buvo penkerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų.

„Nors finansų rinkos buvo nepastovios, sėkmingai užbaigėme šių metų skolinimosi programą vidaus ir užsienio rinkose. Šiuo metu Lietuva turi komfortabilius grynųjų pinigų rezervus iždo sąskaitose, tikimės, kad šiuos metus pabaigsime mažesniu nei planuota biudžeto deficitu“, – pranešime sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Vyriausybė vidaus rinkos aukcionuose kasmet išplatina VVP už 1-1,2 mlrd. eurų. Šiemet platintos trejų, penkerių, septynerių bei dešimties metų trukmės Vyriausybės obligacijos. Visa VVP paklausa aukcionuose siekė 3,9 mlrd. eurų.

Šiemet vidaus rinkoje taip pat suorganizuoti ir šeši euroobligacijų pildymo aukcionai. Investuotojams pasiūlytos keturių skirtingų trukmių emisijos, aukcionuose pasiskolinta 425 mln. eurų iš 1,7 mlrd. eurų.

2023 metais Lietuva planuoja skolintis apie 6,6 mlrd. eurų. Apie 4 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas, 1,9 mlrd. eurų – skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant VVP. Dar 0,6 mlrd. eurų numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Kitąmet planuojama investuotojams pasiūlyti vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Kitąmet planuojama sukaupti 0,7 mlrd. eurų 2014 metais išleistai ir šiemet vidaus rinkoje du kartus papildytai euroobligacijų emisijai išpirkti 2024 metų sausį.  

Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2023 metais bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio – apie 1 mlrd. eurų ir grįžtančių ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų 0,03 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto.

Paklausa aukcione siekė 86,5 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,190 proc., didžiausias patvirtintas – -0,140 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,158 proc.

Nuo metų pradžios iki šio pirmadienio vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 1 mlrd. 105 mln. eurų.

Paklausa aukcione siekė 363,5 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,370 proc., didžiausias patvirtintas – -0,360 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,364 proc.

Nuo metų pradžios iki šiandien vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 1 mlrd. 045 mln. eurų.

Paklausa aukcione siekė 104,2 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,025 proc., didžiausias patvirtintas – 0,000 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,008 proc.

Nuo metų pradžios iki šio pirmadienio vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 980 mln. eurų.

Paklausa aukcione siekė 41,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,275 proc., didžiausias patvirtintas – 0,310 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,288 proc.

Nuo metų pradžios iki pirmadienio vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 945 mln. eurų.

Finansų ministerija praneša, kad paklausa aukcione siekė 104,3 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,195 proc., didžiausias patvirtintas – -0,150 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,160 proc.

Nuo metų pradžios iki pirmadienio vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 935 mln. eurų.

Ši VVP emisija pradėta platinti pernai liepos 20 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 12 dieną obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,246 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 360 mln. eurų.

Aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo minus 0,215 proc., patvirtinta didžiausia – minus 0,15 procento. Šiai emisijai nustatytas nulinis atkarpos dydis.

VVP paklausa aukcione siekė 80,65 mln. eurų, iš jų 78,15 mln. eurų sudarė konkurenciniai pasiūlymai.

Ši VVP emisija bus išperkama 2026 metų sausio 22 dieną.

Už obligacijų emisiją yra mokama 0,0 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2028 m. kovo 3 d.

Paklausa aukcione siekė 73,8 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,020 proc., didžiausias patvirtintas – 0,030 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,017 proc.

Nuo metų pradžios iki šiandien vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 845 mln. eurų.

Paklausa aukcione siekė 360,6 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,365 proc., didžiausias patvirtintas – -0,365 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,365 proc.

Nuo metų pradžios iki šiandien vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas) aukciono būdu yra pasiskolinta 795 mln. eurų.