„Pirmiausia noriu padėkoti visiems klubo žaidėjams, treneriams, personalui, stadiono darbuotojams, rėmėjams ir aistruoliams už atliktą darbą, palaikymą, buvimą kartu, – kalbą apie 2023 metų sezoną pradėjo V. Murauskas. – Sezonas nenuvylė. Jis buvo pakankamai normalus, matėme daug debiutų ir tarp trenerių, ir tarp žaidėjų, kai kurie iš tų debiutų buvo labai gražūs. „Sūduvos“ komanda prieš sezoną atjaunėjo, tačiau stengėsi, kovojo. Buvo ir gerų rezultatų, ir prastesnių, kai kada koją kišo ir trenerių, ir žaidėjų jaunystė. Turiu mintyje tokius atvejus, kaip taurės turnyro rungtynės išvykoje su „Džiugu“ ar čempionato dvikova su „Kauno Žalgiriu“, kai paskutinėmis sekundėmis išsprūdo pergalė. Čia yra futbolas, taip būna ir taip yra.

Prieš sezoną kalbėjome su treneriu Dovydu Lastausku, kad tikslas yra neiškristi ir užimti kiek įmanoma aukštesnę vietą. Kovojome dėl 6 vietos, ją buvo galima laimėti, bet nepavyko tai nepavyko. „Bangai“ pralaimėjome 3 kartus, laimėjome kartą, tad viskas yra teisinga. Rezultatu ir vieta esu patenkintas, dabar reikia žiūrėti į priekį.“

Kalbėdamas apie ateitį, klubo prezidentas sakė norįs, kad D.Lastauskas, šiemet išsilaikęs UEFA PRO licenciją, tęstų darbą.

„Pasikalbėjome su treneriu, aptarėme, ar jis pats norėtų tęsti darbą, kuriuos žaidėjus norėtų matyti komandoje. Jis nori likti „Sūduvoje“, šiuo metu yra išvykęs, tad kai kurias sutarties detales dar derinsime artimiausiu metu. Bet yra sutarta, kad D.Lastauskas liks ir treniruos „Sūduvą“ kitą sezoną“, – sakė klubo prezidentas.

Socialiniuose tinkluose su „Sūduva“ jau atsisveikino japonas Junas Suzuki, komandoje, be abejo, bus ir kitų permainų.

„Komandoje tikrai lieka jaunimo būrys, pavyzdžiui, broliai Ernestas ir Tautvydas Burdzilauskai. Kitais metais matysime ir daugiau šiemet „Sūduvai“ atstovavusių žaidėjų, vyksta pokalbiai tiek su vietiniais žaidėjais, tiek su užsieniečiais, – sakė V.Murauskas. – Jau artimiausiu metu pranešime ne vieną su tuo susijusią naujieną. Mūsų pasiektas rezultatas davė ir tokį impulsą, kad yra norinčių pas mus ateiti žaidėjų iš kitų Lietuvos komandų. Žiūrėsime, kaip pavyks susitarti.“

Į tikslus kitam sezonui „Sūduvos“ prezidentas kol kas nenorėjo gilintis.

„Reikia stengtis eiti į priekį, tačiau plačiau apie tai kalbėti kol kas dar per anksti. Matome branduolį iš žaidėjų, kurie atstovavo komandai šiemet, buvo starto sudėties žaidėjai, norime, kad jaunimas gautų savo vaidmenį, o prie visų jų reikia lipdyti trūkstamas detales. Kai jos bus, tada bus galima pamąstyti apie norimą poziciją. Šiandien tai yra dar per ankstyvas klausimas. Komanda susirinks sausio pradžioje, o visa kita parodys ateitis“, – sakė V.Murauskas.

Į Marijampolę šeštadienį atvykęs treneris pirmą kartą stebėjo savo naujuosius auklėtinius, kurie, suskirstyti į 2 komandas, sužaidė tarpusavio rungtynes.

15min šaltiniai dar antradienį atskleidė, kad prie A lygos čempionų vairo greičiausiai stos 63-ejų specialistas. Dabar šią žinią oficialiai patvirtino ir pats klubas.

63 metų futbolo specialistas per savo karjerą yra dirbęs įvairiuose Lietuvos (Ukmergės „Vienybė“, Vilniaus „Panerys“, Vilniaus „Polonija“, „Kaunas“, Vilniaus „Žalgiris“, Panevėžio „Ekranas“, Kauno „Atletas“, „Šiauliai“), Latvijos („Ventspils“, „Jelgava“), Slovakijos (Prešovo „Tatran“), Suomijos (Helsinkio „Atlantis“), Kazachstano (Oralo „Akžajyk“, Šimkento „Ordabasy“, Karagandos „Šachtior“) klubuose ir Kazachstano jaunimo rinktinėje, o paskutiniąja S. Širmelio darbo vieta prieš atvykstant į Marijampolę tapo Švedijos aukščiausioje lygoje žaidęs „Eskilstuna“ klubas.

„Marijampolės klubo prezidentas Vidmantas Murauskas parodė susidomėjimą, pasikalbėjome, teko šiek tiek pagalvoti, pamąstyti, nes karantinas buvo sujaukęs daug planų, tačiau nuspręsti imtis darbo „Sūduvoje“ nebuvo sunku, – sakė naujasis marijampoliečių strategas. – Dabar belieka žvelgti į priekį.“

Treneris iki šiol atidžiai sekė „Sūduvos“ pasirodymus Europos taurių turnyruose, pagal galimybes stebėjo ir įvykius A lygoje.

„Visi komandos pasirodymai Europos taurių turnyruose buvo labai įdomūs, daugiau gilintis nebuvo laiko, nes dirbau kitame klube. Mačiau abejas „Sūduvos“ šio sezono rungtynes, tačiau viena yra tai, kas buvo tada, ir kita, kas yra dabar. Visi žinome, kaip viską sujaukė karantinas, kokia padėtis, – kalbėjo S. Širmelis. – Dabar svarbiausia, kad kuo greičiau susirinktų visi „Sūduvos“ žaidėjai, kad kuo greičiau jie galėtų pradėti treniruotis su komanda. Sunku pasakyti, kaip viskas seksis, nes tokioje padėtyje dar niekas nėra buvęs.“

Treneris teigia, kad Marijampоlėje stengsis išsaugoti principus, kurie padėjo komandai sėkmingai rungtyniauti keletą pastarųjų metų.

„Nemanau, kad nebus nieko naujo, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kas komandai atnešė sėkmę pastaraisiais metais, nepulti griauti. Turi būti kažkas naujo, nes kiekvienas treneris žaidimą mato savaip, bet nebūtų protinga žadėti revoliucijas. „Sūduvos“ žaidėjai yra susiformavę, pasikeitimų komandoje buvo mažai, futbolininkai viską žino. Dabar svarbu juos kuo greičiau visus turėti ir atkurti tarpusavio ryšius aikštėje“, – sakė S. Širmelis.

Trenerio debiutas prie „Sūduvos“ vairo įvyks birželio 1-ąją, kai marijampoliečiai „Hikvision“ arenoje priims „Kauno Žalgirį“.

Per pirmąsias 2020 m. A lygos sezono rungtynes „Sūduva“ dar kovo 7-ąją namie įveikė Gargždų „Bangą“ 1:0.

Juo tapo Vilniaus „Riterių“ klubo prezidentas Janas Nevoina, naujose pareigose pakeitęs Marijampolės „Sūduvos“ prezidentą Vidmantą Murauską.

A lygos valdybos pirmininko ir prezidento pareigas V.Murauskas užėmė nuo 2018 metų gruodžio mėnesio.

Susirinkimo metu įvyko balsavimas – prieš jį buvo patvirtintos J.Nevoinos bei Vilniaus „Žalgirio“ direktorės Vilmos Venslovaitienės kandidatūros.

4 balsai pasisakė „už“ J.Nevoinos kandidatūrą, „prieš“ – 1 balsas, „susilaikė“ taip pat 1 balsas.

1 balsas pasisakė „už“ V.Venslovaitienės kandidatūrą, 0 balsų – buvo „prieš“, 5 balsai – „susilaikė“.

Artimiausiu metu pokyčiai bus atlikti Registrų centre, kuriais bus patvirtintos naujosios J..Nevoinos pareigos Lietuvos futbolo A lygoje.

Į 2019 metų sporto vadybos apdovanojimų renginį atvykusius svečius pasveikino Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, sveikinimo žodžius taip pat tarė Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas bei  Baltijos vadybos plėtros asociacijos prezidentas Virginijus Kundrotas.

„2019-ieji Lietuvos sportui buvo ypatingi, nes buvo priimti strateginiai, svarbūs sprendimai, turėsiantys įtakos sporto šakų plėtrai artimiausioje ateityje. Sporto fonde neseniai buvo 6 mln. eurų, dabar yra 18 mln., o kitais metais bus 25 mln. Tai labai prisidės prie visų sporto šakų vystymosi. Tikrai negalime teigti, kad sportas Lietuvoje yra pamirštas“, - apie besibaigiančius metus kalbėjo renginio šeimininkas R. Kveselaitis.

Metų sporto vadybininko rinkimuose buvo nominuoti Marijampolės futbolo klubo „Sūduva“ ir A lygos prezidentas Vidmantas Murauskas, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis ir buriavimo propaguotojas Raimundas Daubaras.

Šį kartą geriausiu buvo išrinktas V. Murauskas, 2018-aisiais į priekį praleidęs tik NBA Denverio „Nuggets“ klube sėkmingai dirbantį Artūrą Karnišovą.

V. Murauskui per vakarą teko atsiimti du prizus, nes jo vadovaujama „Sūduva“ buvo pripažinta ir geriausiu 2019 metų profesionaliu sporto klubu. Šioje kategorijoje marijampoliečiai nurungė Kauno krepšinio klubą „Žalgiris“, Kauno „Aisčių-LSMU“ krepšininkes, Klaipėdos „Dragūno“ rankininkus ir Panevėžio „El-Eko-Sport“ dviratininkus.

„Už šiuos įvertinimus reikia pirmiausia dėkoti Marijampolės savivaldybei, kuri labai prisideda prie visus įmanomus titulus Lietuvoje šiemet iškovojusios „Sūduvos“ sėkmės. Taip pat - žaidėjams, treneriams, klubo administracijai ir šeimai, kuri man leidžia turėti šį nepigų hobį“, - atsiėmęs prizus kalbėjo V. Murauskas.

Renginio metu buvo įteikti dar du asmeniniai prizai - „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ ir „Už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui ir medicinai“.

Pirmasis apdovanojimas įteiktas Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentui Algimantui Jucevičiui. Ilgametis sveikos gyvensenos propaguotojas prizą atsiėmė aidint atsistojusių renginio svečių plojimams.

„Šį apdovanojimą turiu pasidalinti su dideliu būriu savanorių, be kurių pagalbos neįvyktų joks mūsų renginys“, - ant scenos kalbėjo A. Jucevičius.

Antrasis prizas atiteko buvusiai Lietuvos antidopingo agentūros direktorei Ievai Lukošiūtei Stanikūnienei, kuri dabar dirba Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) biure Monrealyje.

Specialiai sporto vadybos apdovanojimams skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurti prizai atiteko dar 8 kategorijų laureatams.

Metų sporto miestu buvo išrinkti regbyje, moterų futbole ir žolės riedulyje madas diktuojantys Šiauliai, kuriems skirtą prizą atsiėmė miesto meras Artūras Visockas.

Po visuomenės ir specialistų komisijos balsavimo geriausia 2019 metų sporto federacija buvo išrinkta Lietuvos plaukimo federacija, metų sporto klubu - Klaipėdos kiokušin karatė klubas „Shodan“, metų sporto renginiu - Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas Vilniuje, o metų sporto infrastruktūros objektu - Baltijos futbolo akademijos stadionas su kupolu.

Už metų sporto iniciatyvą prizas įteiktas Raimondui Pasternackiui, įveikusiam UTMB TDS trailo trasą (146 km su 9000 m sukilimo) per 40 val. 5 min. ir akcijos metu surinktas lėšas skyrusiam Rimanto Kaukėno paramos fondui.

Metų komunikacijos kategorijoje nugalėjo Kauno „Žalgirio“ kampanija „Mano pirmas“, kuri prisidėjo prie to, kad praėjusiame sezone aistruoliai išpirko bilietus net į 11 Eurolygos rungtynių, o vidutinis „Žalgirio arenos“ lankomumas – 14 808 žiūrovai – tapo Eurolygos visų laikų rekordu. „Žalgiriui“ už šią kampaniją įteiktas Eurolygos auksinis „Devotion Marketing Awards“ apdovanojimas.

Metų žiniasklaidos priemone 2019-aisiais buvo išrinkta vis daugiau dėmesio sportui visose savo platformose skirianti LRT.

Vienuolikės vairą ir toliau tvirtai laikys patyręs futbolo specialistas iš Kazachstano Vladimiras Čeburinas, o pokyčiai komandos sudėtyje nėra itin ryškūs, kadangi sūduviečiai išlaikė beveik visą praėjusio sezono branduolį, kuris Marijampolėje rungtyniauja jau ne vienerius metus.

Ryškiais nuostoliais galima įvardinti dviejų futbolininkų išvykimą: Danielis Offenbacheris persikėlė į Rumunijos čempionato Sibiu „Hermannstadt“ klubą, o Gersonas Acevedo šiuo metu ieško ekipos pajėgesniame čempionate. Tiesa, vis dar yra menka galimybė, jog ryškus legionierius iš Čilės gali sugrįžti.

„Sūduvoje“ taip pat nepamatysime Nikosijos „Apoel“ (Kipras) ekipos budeliu tapusio Rigino Cicilios ir kito puolėjo Juliaus Kasparavičiaus, atitinkamai į Klaipėdos „Atlantą“ ir Žodino „Torpedo“ (Baltarusija) išvyko Marius Činikas bei Vitalijus Gaidučikas. Į Tailandą patraukė Bruno Dybalas, o jo tautietis, esminį įvartį į Jūrmalos „Spartaks“ (Latvija) klubo vartus pelnęs, Guilherme Finkleris gali netgi baigti karjerą.

Lietuvos čempionai driokstelėjo solidžiu pirkiniu - Kanados rinktinės atakų lyderiu Tosaintu Rickettsu. Taip pat komandą papildė keturi lietuviai - Dominykas Barauskas, Gratas Sirgėdas, sugrįžęs Eligijus Jankauskas ir Paulius Golubickas.

Anot klubo prezidento Vidmanto Murausko, komanda vis dar yra komplektuojama, tačiau žinios apie naujokus sirgalius turėtų pasiekti jau netrukus.

Interviu alyga.lt svetainei „Sūduvos“ ir A lygos prezidentas atskleidė klubo numatomą biudžetą, sezono tikslus ir komandos komplektavimo ypatumus.

- Kokia šiuo metu yra komandos komplektavimo stadija ir ar iki sezono starto ją sukomplektuosite?

- Darbas vyksta ištisai - nuolat sekame žaidėjus. Šiai dienai norime, kad komandą papildytų vienas gynėjas arba du, taip pat saugas. Tai programa minimum. Atvyksta vienas gynėjas ir jeigu jis praeis medicininį patikrinimą, tai bus žinios apie jį.

- Koks planuojamas klubo biudžetas artėjančiam sezonui?

- Šiai dienai esame suplanavę 1-1,2 mln. eurų biudžetą. Dalies jo suplanuoti neįmanoma, o tai yra realus ir numatytas biudžetas.

- Į Vilniaus „Žalgirį“ grįžo Liviu Antalis, nors jis ieškojo kito klubo stipresniame čempionate. Kokia situacija yra su vis dar klubo neturinčiais Gersonu Acevedo ir Guilherme Finkleriu, ar jie dar gali grįžti?

- Galimybių yra, bet šiai dienai jie noro dar nepareiškė. Ko gero, Finkleris gali net ir baigti karjerą, o Acevedo ieško klubo iš brangesnės lygos.

- Stovykloje Kipre peržiūrų metu išbandėte kelis žaidėjus su solidžia istorija. Kuo jie neįtiko ir kokius jiems kėlėte reikalavimus?

- Išlaikėme praeitų metų branduolį, o kai kvietėme žaidėjus iš Lietuvos, komanda pilnai nesusiformavo, nes ne visi atvyko. Susidarė 18-19 žaidėjų ir liko 3-4 vietos. Pagal galimybę juos registruoti, tiems žaidėjams yra keliami aukštesni reikalavimai dėl to, kad tai būtų kaip postūmis į priekį. Pasirašyti sutartį su žaidėju sprendžia treneris ir peržiūroje dalyvavę žaidėjai kažkuria prasme trenerio lūkesčių nepateisino. Jei žaidėjai buvo pakviesti, reiškia, kad finansinės sąlygos buvo priimtinos.

- Kokius esate išsikėlę tikslus šiam sezonui?

- Kito tikslo čempionams kaip apginti vardą negali būti - tai faktas. Tikslai Europoje priklauso nuo burtų, bet sieksime pasirodyti kuo geriau ir nukeliauti kuo toliau, tačiau nematydamas varžovo konkretaus tikslo kelti negali. Kartais gali išsikelti nerealius tikslius ir, jų neįgyvendinęs, nuvilti žiūrovus.

Praėjusiais metais pagerėjo stadiono lankomumas. Labai gerai ta kryptimi dirba klubo atstovas spaudai, manau, dar turi daugiau minčių. Tai parodo klubo narystės ir abonementų pirkimas. Šiai dienai jų dar niekada tiek nebuvome pardavę ir artėjame prie 400.

Žaidėjus daug labiau skatina žaisti, kai stadione daugiau žiūrovų. Geri rezultatai skatina daugiau žmonių ateiti į stadioną - atsiranda abipusis ryšys. Žiūrovas padeda sugeneruoti tam tikrus finansus. Pernai iš visų žiūrovų per visus turnyrus surinkome 90 tūkst. eurų, tai yra ženklūs pinigai, kurie yra skiriami aikščių priežiūrai ir visam personalui išlaikyti. Stadionas yra kaip atskiras juridinis vienetas, tad tai labai svarbus dalykas. Kviečiame, kad kuo daugiau sirgalių prisidėtų prie klubo - tai labai susiję. Tikslas - per gerus rezultatus pritraukti dar daugiau žiūrovų.

Į valdybos pirmininko pareigas, atsistatydinus Ryčiui Davidovičiui, buvo pasiūlyti du kandidatai – „Trakų“ prezidentas Janas Nevoina ir Marijampolės „Sūduvos“ prezidentas V.Murauskas. Didesniu balsų skirtumu rinkimus laimėjo V.Murauskas.

A lygos valdybos susirinkime buvo priimti kiti sprendimai.

Iš valdybos narių buvo atšauktas Nerijus Dunauskas, Kauno „Stumbro“ atstovas Paulius Jakelis ir R.Davidovičius.

Naujais patvirtintais valdybos nariais tapo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, „Stumbro“ atstovas Giedrius Klevinskas ir „Panevėžio“ atstovas Dainius Janėnas.

47 metų buvęs krepšininkas, 1992 metų Barselonos ir 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1995 metų Europos vicečempionas nuo 2003-ųjų siekė karjeros už Atlanto, o viršūne, į kurią joks lietuvis iki šiol net nepretendavo, tapo NBA klubo Denverio „Nuggets“ generalinio vadybininko pareigos.

A. Karnišovas, kurio vadovaujama komanda šiuo metu pirmauja NBA Vakarų konferencijoje, į ceremonijos dalyvius kreipėsi iš ekrano.

„Noriu padėkoti visiems, kas už mane balsavo, - sakė A. Karnošovas. - Tikiuosi, šis „Nuggets“ sezonas vyks ir toliau taip pat palankiai kaip iki šiol. Tai yra didžiulis žaidėjų, trenerių ir organizacijos darbo grupės, kuri subūrė šią komandą, nuopelnas. Visiems linkiu gerų artėjančių švenčių, linkėjimai iš Denverio!“

Metų vadybininko kategorijoje taip pat buvo nominuoti du futbolo pasaulio atstovai – Lietuvos čempionės Marijampolės „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas ir buvęs Vilniaus „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius, šiemet išvykęs į Kroatiją ir sėkmingai vadovaujantis „Gorica“ ekipai.

Metų vadybininko ir dar 8 kategorijų nugalėtojus lėmė visuomenės (33 proc. balsų) ir aštuonių ekspertų komisijos balsavimas.

Sporto vadybos apdovanojimuose šiemet pirmą kartą buvo išrinkti Metų profesionalus sporto klubas ir Metų sporto klubas. Profesionalaus klubo kategorijoje nugalėjo Kauno krepšinio klubas „Žalgiris“, pranokęs „Sūduvą“ ir Vilniaus lengvosios atletikos klubą „Cosma“.

Metų sporto klubo kategorijos laimėtoju tapo Šiaulių regbio klubas „Vairas“ balsavime aplenkęs Kauno sportinių šokių klubą „Sūkurys“, Klaipėdos kiokušin karatė klubą „Shodan“, Panevėžio klubą „Dviračiai“ ir Vilniaus sporto žaidimų klubą „Žuvėdra“.

Metų sporto miesto kategorijoje po itin atkaklios kovos, tik visuomenės balsų dėka triumfavo Marijampolė. Sūduvos krašto sostinė už nugaros paliko Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Trakus ir Kėdainius.

Metų sporto federacijos rinkimuose nugalėtoja tapo Lietuvos kiokušin karatė federacija, pranokusi nominacijų taip pat nusipelniusias Lietuvos irklavimo, lengvosios atletikos, baidarių ir kanojų irklavimo bei plaukimo federacijas.

Metų sporto renginio kategorijoje tvirtai nugalėjo Kauno „Žalgirio arenoje“ surengtas IIHF IB 2018 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas. Už jo išsirikiavo UEFA Europos U17 merginų futbolo čempionatas, kiokušin karatė varžybos „Baltijos taurė-Vilties kova“ ir Tinklinio naktis.

Metų sporto iniciayva buvo pripažinta krepšinio Eurolygos ir VDU bendra magistrantūros studijų programa. Šioje kategorijoje taip pat buvo nominuotos iniciatyvių dviratininkų-mėgėjų grupė „Minam100“, Jono Valančiūno paramos fondas, Seimo sprendimas į Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą įtraukti žodį „sporto“ bei Vidmanto Urbono plaukimo akcija „Vanduo – tai gyvybė“.

Metų infrastruktūros objektu paskelbtas naujasis Klaipėdos baseinas. Kiti pretendentai šioje kategorijoje buvo Šiaulių sporto gimnazijos kompleksas, Kauno kovos menų akademija bei sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon Gym“ tinklas.

Metų rėmėjo titulą 2018-aisiais pelnė bendrovė „Utenos-Švyturio alus“, pranokusi bendroves „Betsafe“ ir „SoliTek“.

Prizas už geriausią metų komunikaciją atiteko krepšinio klubui „Prienai“, kurio sprendimas pasikviesti Ballų šeimą sulaukė milžiniško atgarsio visame pasaulyje. Šios kategorijos prizininkėmis tapo IIHF IB 2018 m. pasaulio ledo ritulio čempionato reklaminė kampanija „Mūsų svajonių komanda“ ir Olimpinė diena Panevėžyje.

Dar dviejų kategorijų apdovanojimų likimą lėmė tik ekspertų komisija. Jos sprendimu Metų žiniasklaidos priemone tapo „15min“, o į finalininkų trejetą šiais metais taip pat pateko LRT ir BTV.

Tuo metu prizas už gyvenimo nuopelnus buvo įteiktas Danutei Ivašauskienei – buvusiai lengvaatletei, trenerei, kūno kultūros mokytojai, ilgametei Vilniaus sporto mokyklos direktorei, Vilniaus sporto veteranų klubo „Aidas“ prezidentei. 1993 m. ji su kolegomis įkūrė sporto veteranų asociaciją „Penki žiedai“, kurį laiką buvo jos prezidentė, o dabar atlieka viceprezidentės pareigas.

Lietuvos sporto vadybos apdovanojimus trečius metus rengia Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS), rinkimų nugalėtojams teikiamos skulptoriaus Kęstučio Musteikio specialiai šiam renginiui sukurtos granito statulėlės.

Šiais metais rinkimų komisiją sudarė LSFS viceprezidentas Romas Vitkauskas (darbo grupės pirmininkas, nusišalino balsuojant dėl Metų sporto federacijos), Sporto vadybos asociacijos įkūrėjas Tomas Karpavičius, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas Rolandas Zuoza, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Galnaitytė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovas Saulius Galadauskas (nusišalino balsuojant dėl prizo už gyvenimo nuoplenus), Advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“ advokatas Laimonas Pivoras, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius ir 2017-ųjų Metų sporto vadybininkas Paulius Motiejūnas (nusišalino balsuojant dėl Metų profesionalaus sporto klubo).

– Prezidente, kaip vertinate visą sezoną?

– Sezonas buvo sunkus. Su gera pabaiga, bet sunkus. Patyrėme, kad iškovotą titulą apginti yra daug sunkiau. Prieš metus čempionais tapome surinkę 71 tašką, o šiais metais jau reikėjo 77 taškų. 75 taškai leido užimti tik antrąją vietą. Sezono pradžioje sekėsi labai gerai, turėjome net dviženklį taškų pranašumą, bet vėliau prasidėjo traumos, buvo neišvengiami pasikeitimai komandoje. Teko į komandą įvesti 4-5 naujus žaidėjus, o tai yra labai daug.

Po Europos taurių turnyrų, kai Vilniaus „Žalgiris“ mus pasivijo, tai sužadino komandą, pagaliau gerai įsiliejo naujokai, atsirado geresnė žaidimo kokybė. „Žalgiris“ tuomet buvo pasiekęs labai gerą sportinę formą, laimėjo daug rungtynių iš eilės, bet, kaip visur ir visada, visos serijos vis tiek kažkada baigiasi. Po LFF taurės turnyro finalo prasidėjo jų kluptelėjimai, kuriais mes ir pasinaudojome.

Galbūt skambės keistai, bet mums buvo naudingas pralaimėjimas vilniečiams taurės turnyro ketvirtfinalyje, kai žaidėme beveik iš karto po kelionės iš Glazgo. Pralaimėjome 1:4, bet tai suteikė galimybę gauti kiek poilsio ir atsitiesti. Jei būtų reikėję dar dvejas rungtynes žaisti ir taurės turnyre, būtų buvę labai sunku.

Nepaisant visko, galime pasidžiaugti galutiniu rezultatu, kuris yra labai geras.

– Ar stebėjote „Žalgirio“ rungtynes su Klaipėdos „Atlantu“, kurios ir leido „Sūduvai“ jau po keleto dienų užsitikrinti čempionės titulą?

– Iš pradžių tik sekiau rezultatą, bet paskutines 10 minučių jau žiūrėjau. Aišku, nesitikėjau tokio rezultato, bet futbolas tuo ir įdomus, kad kartais taip atsitinka.

– Prieš sezoną minėjote, kad planuojamas „Sūduvos“ biudžetas - 1 mln. eurų. Sėkmingas žaidimas Europos taurių turnyruose turėjo jį padidinti.

– Šiais metais uždirbome 1,5 mln. eurų, o beveik 30 proc. šios sumos skyrėme žaidėjų premijavimui. Tai padidino biudžetą nuo planuoto milijono iki beveik 1,5 mln. Komanda uždirbo pinigus ir juos gavo.

– Tikriausiai mintyse jau yra suplanuotas ir 2019 metų biudžetas?

– Tapdamas čempionu užsitikrini 800 tūkst. eurų iš UEFA, tad planuosime apie 1-1,2 mln. eurų biudžetą, o kaip seksis pasirodyti Europos taurių turnyruose ir užsidirbti ten, bus matyti. Tai priklauso nuo komandos pasirengimo, burtų.

– „Sūduvos“ gerbėjus dabar bene labiausiai domina Vladimiro Čeburino ateitis. Ar jis liks komandoje?

– Treneris, kaip ir pernai, tikriausiai yra sulaukęs nemažai pasiūlymų, tad paprašė šiek tiek palaukti, žadėjo per 2-3 savaites apsispręsti. Esame sutarę, kad jis atsakys lapkričio pabaigoje.

– O kuriuos futbolininkus ir kitą sezoną matysime vilkint „Sūduvos“ marškinėlius?

– Stengiamės visiems pasiūlyti likti, bet atsakymo dėl daugelio žaidėjų dar nėra. Norėtųsi ir keletą naujų veidų komandoje pamatyti. Šiuo metu kontraktus kitam sezonui turi Ivanas Kardumas, Ignas Plūkas, Vaidas Slavickas, Andro Švrljuga, Semiras Kerla, Povilas Leimonas, Jovanas Čadjenovičius, Danielis Offenbacheris, Mihretas Topčagičius, Sandro Gotalas, ką tik pratęsėme sutartį iki 2020 metų liepos pabaigos su Aleksandru Živanovičiumi.

Komandoje jau tikrai neliks Bruno Dybalas ir Julius Kasparavičius, linkime tiek jiems, tiek kitiems žaidėjams, kurie galbūt neliks „Sūduvoje“, laimės ir sėkmės tolimesnėje karjeroje.

– Daug kalbama apie lietuvių ir užsieniečių kiekį A lygos komandose, „Sūduvos“ aistruoliai šią temą taip pat kartais paliečia. Kokia yra jūsų nuomonė?

– Teigiama, kad tai neva sukelia problemų Lietuvos futbolui. Aš jau daug metų esu futbolo pasaulyje, mano nuomone, legionieriai tik kelia mūsų lygį. Šiuo metu į Lietuvos rinktinę apie pusė žaidėjų kviečiama iš A lygos klubų. Jie, žaisdami pasikeitusioje, per pastaruosius 3 metus labai sustiprėjusioje A lygoje, gali tobulėti, atlikti kokybinį šuolį.

Apie A lygą viską geriausiai pasako klubų rezultatai Europos taurių turnyruose. Prieš keletą metų visi mūsų klubai iškrito pirmajame etape, o šiemet į Lietuvos futbolą iš UEFA visi kartu atnešėme virš 3 mln. eurų. Tie pinigai skiriami futbolo vystymui ir kelia mūsų lygį. Jei nebūtų tų legionierių, nebūtų rezultatų taurių turnyruose, nebūtų pinigų, nebūtų ir to lygio.

– Tokiais atvejais minimas „Trakų“ pavyzdys. Jie užėmė trečiąją vietą A lygoje, bet Europos lygoje sėkmingai pasirodė remdamiesi daugiausia lietuviais.

– Pabandykite sukurti dar vieną „Trakų“ lygio komandą iš lietuvių. Ar yra iš ko? Dažnai kalbama ir apie komandų skaičių A lygoje. Viena vertus, jų daugiau nėra dėl pinigų trūkumo, bet iš kitos pusės - nėra ir žaidėjų. „Sūduvoje“ stengiamės, kad komandoje pirmiausia būtų kuo daugiau marijampoliečių, bet kiek jų yra tinkamo lygio? Tada stengiamės turėti kiek įmanoma daugiau lietuvių, kiek pavyksta su jais susitarti, bet gero lygio lietuvių skaičius taip pat yra ribotas, ir dar kiekvieno lietuvio futbolininko svajonė yra išvažiuoti į užsienį, žaisti ten aukštesniu lygiu, uždirbti daugiau. Visa tai ir lemia mūsų komplektacijos principus.

– Aikštėje „Sūduva“ antrus metus iš eilės tapo čempione. O kaip vertinate klubo veiklą už aikštės ribų?

– Ten mūsų veikla yra akivaizdžiai pasikeitusi. Ir mes aktyviau kviečiame žmones į stadioną, ir rezultatai geresni, tad smagu, kad žiūrovų šiemet tribūnose buvo daugiau nei ankstesniais metais. Didelis ačiū visiems mūsų gerbėjams! Ne tik aktyviausiems, kurie visur būna su komanda, bet ir vis gausėjančiai miniai žmonių, kurie stengiasi pamatyti visas rungtynes Marijampolėje, vis aktyviau palaiko. Tai komandai labai svarbu, futbolas juk žaidžiamas dėl žiūrovų.

Įsibėgėja klubo narystės projektas, turime gausų būrį savanorių, kurie mums labai padeda rengiant rungtynes. Didelis ačiū visiems, prisidedantiems prie mūsų veiklos.

Taip pat šiais metais atlikome nemažai atnaujinimo darbų stadione. Įrengta aikštės laistymo sistema, pagerinta saugumo sistema, kai kurie kiti dalykai. Prieš metus mums buvo pasakyta, kad Europos lygos grupių etapo rungtynių namie negalėtume žaisti, o šiais metais jau buvome gavę rekomendaciją leisti žaisti Marijampolėje.

– Kasmet aktualus būna A lygos licencijavimo klausimas. „Sūduva“ yra vienas klubų, kuris dar nėra sukūręs savo veiklos piramidės pagal naujausius reikalavimus.

– LFF norėtų pokyčių klubų struktūroje, kad klubai turėtų savo futbolininkų rengimo sistemą nuo vaikų amžiaus, o ne sutartinius santykius su jaunimą ugdančiomis įstaigomis. Klubui turi priklausyti ne mažiau trečdalio akademijos ar sporto mokyklos. Reikalingi pokyčiai aptarti su dabartine Marijampolės miesto valdžia, manau, juridinį žingsnį žengsime dar šiais metais. Bus priimti sprendimai, o nuo sausio 1 dienos turėtume atitikti visus klubams keliamus reikalavimus. Tai rodo Marijampolės miesto vadovų ir tarybos ilgametį teigiamą požiūrį į futbolą, jų indėlis į tą rezultatą, kurį pasiekė „Sūduva“, yra labai didelis. Galiu tik pasidžiaugti, kad supratimas ir palaikymas iš miesto pusės visada buvo ir tebėra labai didelis.

– Kada „Sūduva“ susirinks po atostogų ir kokie yra pasirengimo naujam sezonui planai?

– Esame numatę, kad komanda susirinks sausio 8 dieną. Kitų planų kol kas nėra, nes nėra sutarimo su treneriu, nuo kurio pageidavimų viskas ir priklausys.

Tačiau pastarąsias dvi vasaras „Sūduva“ UEFA varžybose pasirodė labai solidžiai, pasiekdama lemiamą Europos lygos atrankos etapą. Šiemet debiutavę Čempionų lygos atrankos turnyre, marijampoliečiai eliminavo Nikosijos APOEL (3:1 ir 0:1), bet neprilygo Belgrado „Crvena Zvezda“ (0:3 ir 0:2). Persikėlusi į Europos lygos atranką, „Sūduva“ pranoko Jūrmalos „Spartaks“ (1:0 ir 0:0), o lemiamą kovą pralaimėjo Glazgo „Celtic“ (1:1 ir 0:3).

Toks pasirodymas optimistiškai nuteikė „Sūduvos“ klubo prezidentą Vidmantą Murauską: „Galbūt buvo galima rimčiau pasipriešinti „Crvena Zvezda“ komandai, nes bendras rezultatas 0:5 yra kiek per didelis. Burtai mūsų nelepino – APOEL dažnai žaidžia Čempionų lygos grupių etape, tad įveikti juos puiku. Nebuvo lengva ir su „Spartaks“, nors burtų rezultatais jie labai džiaugėsi. Aš sakiau, kad šansai visiškai lygūs, 50 prie 50. Abejos rungtynės tai tik patvirtino. Mūsų žaidimas nebuvo gražus, bet svarbiausia buvo pasiekti rezultatą. Na, o pasipriešinti prie didžiųjų klubų priskiriamam „Celtic“ negalėjome. Tačiau pasirodymas Europoje buvo geras.“

– Tiek pernai, tiek šiemet „Sūduva“ Europoje sužaidė po 8 rungtynes. Su kuo sietinas toks stabilumas? – portalas alyga.lt paklausė V. Murausko.

– Daug dalykų susidėjo. Aišku, svarbus trenerio Vladimiro Čeburino indėlis, jis sugeba sustyguoti komandą ir paruošti ją kovoms pačiu tinkamiausiu metu. Taip pat – solidi sudėtis ir žaidėjų pasirinkimas bei konkurencija, gera futbolo infrastruktūra, treniruočių sąlygos. Šie niuansai leidžia mums siekti geresnių rezultatų, tuo pačiu pasikviesti ir geresnių futbolininkų.

Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, šiemet Europoje startavome silpnesne sudėtimi, kai netekome penkių svarbių futbolininkų. Anksčiau mus paliko Josipas Tadičius, prieš pat Čempionų lygos atranką išvyko Karolis Laukžemis. Komandai negalėjo padėti traumuotas Semiras Kerla, pernai Europos lygos rungtynėse atlikęs ypatingai svarbų vaidmenį. Galiausiai iškrito Alassane'as N'Diaye ir Gersonas Acevedo. Pastarasis po to žaidė, tačiau ne visa jėga.

Tad tai nebuvo ta „Sūduva“, su kuria pradėjome sezoną. Stiprinomės keliais naujokais, tačiau vėlgi – kiekvienam naujokui reikia laiko įsilieti į komandą ir susižaisti su kitais.

– Ar daug trūksta, kad „Sūduva“ Europoje žengtų lemiamą žingsnį ir patektų į grupių etapą?

– Daug. Trūksta tiek didesnio pasitikėjimo savimi, tiek kokybiškesnio žaidimo, tiek stipresnių žaidėjų. Faktas, kad dvejus metus iš eilės pasiekėme lemiamą atrankos etapą įrodo, kad tai nėra neįmanoma misija. Atsitiktinumo ar palankių burtų dėka gali pavykti. Tačiau dvikovos prieš „Celtic“ parodė, kad mums dar daug trūksta iki to elito.

– 2002 metais debiutuodama Europoje, „Sūduva“ sensacingai įveikė norvegų „Brann“, tačiau po to neturėjo šansų prieš tą patį „Celtic“. Galite prisiminti prieš 16 metų patirtas emocijas?

– Kokybiškas žingsnis į priekį tikrai žengtas. Tada Glazge prieš „Celtic“ pralaimėjome 1:8 ir viskas buvo baigta. Šiemet Marijampolėje sužaidėme lygiosiomis 1:1, o lydint sėkmei, galėjome net laimėti. Todėl skirtumas akivaizdus. 2002-aisiais Glazge žengėme žaisti priešais 50 tūkst. žiūrovų auditoriją, visiems buvo lengvas šokas. Gal tik vienas kitas komandos žaidėjas buvo išbandęs save tokioje atmosferoje. Kiti pasakojo, kad žaidė tarsi medinėmis kojomis, buvo neįmanoma sugaudyti Henriko Larssono ir kitų varžovų žvaigždžių. Jie buvo tiesiog geresni.

Beje, prieš 16 metų Glazge mus labai šiltai priėmė lietuvių bendruomenė. Jie didžiavosi, kad Lietuvos klubas atvyko į futbolo šalį žaisti tokių svarbių rungtynių.

Jau ankstesnio etapo mače su „Brann“ mūsų varžovai laikyti neabejotinais favoritais. Tačiau norvegų klubui tai buvo sunkumų kupinas sezonas, jie pateko į krizę ir mes sugebėjome tuo pasinaudoti laimėdami abejas rungtynes vienodu rezultatu 3:2.

O tą 2002–2003 metų sezoną „Celtic“ nukeliavo iki pat UEFA taurės finalo, kuriame pralaimėjo „Porto“ klubui. Ir pats su keliais kolegomis iš klubo finalą gyvai stebėjau Sevilijos stadione – škotai pakvietė. Taip jau išėjo, kad po mūsų akistatos palinkėjau „Celtic“ sėkmės ir pusiau juokais tarstelėjau, kad jei pateks į finalą, pakviestų ir mus pasižiūrėti. Taip ir nutiko – Glazgo klubo atstovai to nepamiršo ir atsiuntė mums kelis kvietimus į finalą. Dabar, kai ir vėl susikirto mūsų keliai, per bendrus pietus prisiminėme šią 16 metų istoriją.

– Ir sirgaliams, ir žurnalistams patinka paskaičiuoti klubų uždirbtus pinigus Europoje. „Sūduva“ šiemet uždirbo 1,5 mln. eurų UEFA premiją, tačiau tikriausiai dalis šios sumos jau rezervuota įvairioms išlaidoms?

– Be abejo, nors mūsų biudžetas ir ūgtelėjo. Vis tik pernai laimėdami A lygą, užsitikrinome garantuotus 800 tūkst. eurų tiek už nugalėtojų titulą, tiek už dalyvavimą Čempionų lygoje. Tie pinigai iš karto buvo įskaičiuoti į šių metų klubo biudžetą. Pinigus buvo kur leisti – kelionės, užsakomieji skrydžiai, kvietėme kelis naujokus, žaidėjams išmokėjome premijas, nes jie to nusipelnė. Viskas kainuoja, nors sėkmingai žaidžiant tai atsiperka. Vis tik Europos nuotykiai baigėsi, reikia grįžti į A lygą.

– Būtent sugrįžimas į kovas nacionaliniame fronte kartais būna sudėtingas ir komplikuotas dėl fizinio bei psichologinio nuovargio. Tuo galėjome įsitikinti, kai „Sūduva“ LFF taurės ketvirtfinalyje pralaimėjo Vilniaus „Žalgiriui“.

– Tai jau istorija. „Žalgiris“ greitai ir sėkmingai įėjo į lietuviško futbolo ritmą, o mes buvome tik ką grįžę iš Glazgo. Nors skridome užsakomuoju reisu, kelionė išėjo komplikuota, skrydis vėlavo beveik 10 valandų ir žaidėjai neturėjo tinkamo poilsio. Grįžome penktadienį, šeštadienį futbolininkai susirinkę pajudėjo, o sekmadienį laukė rungtynės. Tačiau toks grafikas, visų rungtynių nenusikelsi, nes A lygoje prieš akis ir taip daug mačų. Sužaidėme su „Žalgiriu“, pralaimėjome, iškritome. Gal kitais metais pasiseks.

Dabar visą dėmesį skirsime Lietuvos čempionatui, laukia visa serija rungtynių. Penki „Sūduvos“ žaidėjai buvo iškviesti į nacionalinę ir jaunimo rinktines, kitiems suteikėme kelias dienas poilsio. Legionieriams leidome trumpam parvykti namo aplankyti šeimų ir artimųjų, juk ir jiems reikia atsipūsti.

– Pernai jūs vijotės „Žalgirį“, šiemet jau „Žalgiris“ vejasi jus. Kuris vaidmuo lengvesnis?

– Sunku palyginti. Pernai mūsų komandoje buvo didelis psichologinis pakilimas. Žalgiriečiai matyt nesitikėjo, kad juos vysimės, ir kai suprato, buvo per vėlu. Dabar mūsų laukia atidėtos rungtynės, būtina jas laimėti siekiant išlaikyti turimas pozicijas. Kitą savaitę bus tarpusavio akistata Vilniuje. Laimėti titulą tikisi ir „Žalgiris“, ir mes. Atsakymus į visus klausimus sužinosime lapkričio viduryje.

– Socialiniuose tinkluose netrūksta pastebėjimų, kad „Sūduvos“ čilietis G. Acevedo neva labai aktyvus ir už aikštės ribų, nevengia pasilinksminti vakarėliuose. Ką galite pasakyti apie tai?

– Pats esu matęs kelias nuotraukas ir nemanau, kad jos gali būti netikros ar „suklijuotos“. Negaliu pasakyti, ar G. Acevedo ten lankėsi po rungtynių, ar pasiruošimo joms metu. Tačiau akivaizdu, jog tokie dalykai trukdo žaisti futbolą. Vasarą G. Acevedo negalėjo rungtyniauti dėl neįprastos traumos, kuri labiau priminė ligą. Tai atsiliepė, nes dabar futbolininkas kovoja su viršsvoriu. Žinoma, dabar tai ne tas pats G. Acevedo, koks buvo pavasarį.

Žinau, kad ir kiti futbolininkai paragauja alaus, bet nė vienas iš jų nesireklamuoja. Kiekvienam savo. Mūsų akivaizdoje G. Acevedo nieko neleistino nedaro, kontrakto sąlygas vykdo, o apie socialiniuose tinkluose pasakojamas istorijas girdėti teko. Manęs tai nedžiugina, nežinau, ar džiugina jį. Nes visa tai mato ne tik „Sūduvos“ gerbėjai, o tai gali pakenkti tolesnei karjerai. Jei tai būtų devyniolikmetis – galbūt sakytume, jog nesupranta, ką daro. O čia žaidėjas subrendęs, turi kritiškai vertinti savo veiksmus. Visgi mes naktį po barus nelakstysime ir G. Acevedo nesivaikysime. Juk ne paauglys.

– Tačiau G. Acevedo pastaruoju metu pradėjo žaisti. Vadinasi, su treneriu V. Čeburinu rado bendrą kalbą?

– Bet kokiu atveju, čilietis myli futbolą, nori žaisti ir moka tai daryti. Mūsų tikslas yra tuo pasinaudoti. Būtų neprotinga dėl vienos ar kitos nuotraukos bausti žmogų. Antra vertus, žaidėjų pasirinkimą turime solidų. Vien į tris vidurio saugų pozicijas pretenduoja šeši žmonės – tas pats G. Acevedo, Ovidijus Verbickas, Povilas Leimonas, Giedrius Matulevičius, Jovanas Čadženovičius, Danielis Offenbacheris. Konkurencija nemaža. Tik puolime mažesnė. Traumuotas Mihretas Topčagičius, neaišku, kaip į komandą įsilies Sandro Gotalas. Neatmetame galimybės dar stiprintis. Juk siekiame apginti titulą. Čempionų vardas tai įpareigoja.

„Komanda gerai pailsėjo, pabuvo net 1,5 mėnesio be futbolo, pailsėjo ir vienas nuo kito. O susirinkę kibo į darbą. Ką buvome suplanavę, tą įgyvendinome, bet tą darbą įvertins tik sezonas, kai matysime, kaip sekasi aikštėje“, – sakė „Sūduvos“ vadovas.

Marijampolės komandoje šiemet neišvysime dalies čempionais tapusių žaidėjų. Kai kurių jų išvykimas buvo netikėtas. Radanfah Abu Bakras jau buvo atvykęs į Lietuvą, bet medicininiai tyrimai parodė, kad gynėjui reikalinga operacija, Choco grįžo į Braziliją dėl šeimyninių aplinkybių, nebuvo planuotas ir Jeremy Manzorro išvykimas.

„Su R. Abu Bakru buvome sutarę, kad iki sausio vidurio jis lauks pasiūlymų iš kitų komandų, tad ir laukėme. Į Marijampolę jis atvyko jau sutarus visas sąlygas dėl naujos sutarties, bet skundėsi kojos skausmais. Deja, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad reikia rimto gydymo. Žaidėjas pats priėmė sprendimą gydytis tėvynėje. Visiškai įmanoma, kad pasveikusį jį vėl pamatysime „Sūduvoje“. Jam esame labai dėkingi už indėlį į čempionišką sezoną ir linkime kuo greičiau pasveikti, – kalbėjo V. Murauskas. – Tuo metu Choco gydytojai patarė sūnų, sergantį tam tikra liga, gydyti Brazilijoje. Jis apsisprendė, kad reikia klausyti medikų ir važiuoti namo. Žaidėjo prašymu ir nutraukėme sutartį. Normalu, žmoniška ir gyvenimiška. Manau, abi pusės pasielgė teisingai, šeima yra svarbiausia.“

Didžiausio atgarsio Lietuvoje sulaukė, be abejo, J. Manzorro perėjimas į Vilniaus „Žalgirį“.

„Jis atsisakė likti „Sūduvoje“, nors po sezono sakė, kad nori ir toliau žaisti mūsų komandoje. Po to norai pasikeitė. Jo agentas sakė, kad žaidėjas turi labai gerų pasiūlymų iš užsienio, bet tada tiesiog atėjo žinia, kad jis atstovaus „Žalgiriui“. J. Manzorro yra gero lygio žaidėjas, noriu jam palinkėti sėkmės ir taip pat padėkoti už prisidėjimą prie mūsų pergalių praeitą sezoną. Manau, jis vertas padėkos, o visa kita… Toks gyvenimas“, – svarstė V. Murauskas.

Taip „Sūduvoje“ įvyko kiek daugiau permainų nei buvo planuojama iš anksto. Todėl jau treniruočių stovyklos Turkijoje pabaigoje prie komandos prisijungė krašto gynėjas iš Kroatijos Marko Iharošas.

„Pasiūlymų dėl įvairių žaidėjų turėjome visą laiką, tik mums nereikėjo tos pozicijos žaidėjo. O kai prireikė, pasirinkome iš turimų kandidatų, – pasakojo „Sūduvos“ prezidentas. – Kai kuriuos kitus žaidėjus kvietėmės į peržiūras, rinkomės ir po truputį sulipdėme komandą. Išsirinkti žaidėjus nėra lengvas darbas, tai yra ilgas procesas.“

Prieš 2018-ųjų sezono pradžią „Sūduvą“, be M. Iharošo, papildė vartininkai Saulius Klevinskas ir 18-metis Vilius Stebrys, vidurio saugai Alassane N’Diaye ir Gersonas Acevedo bei atakuojančio stiliaus žaidėjas Julius Kasparavičius.

„Treneris norėtų komandoje dar vieno vidurio gynėjo, tad darbas ir toliau vyksta. Manau, dar vienas žaidėjas papildys komandą artimiausiu metu“, – atskleidė V. Murauskas.

„Sūduvos“ vadovas teigė, kad siekiant prisivilioti naujus žaidėjus šiemet padeda ir čempionų statusas.

„Žaidimas Čempionų lygos atrankoje yra privalumas, žaidėjus tai skatina, jiems įdomu. Tai tikrai šiek tiek palengvina darbą“, – sakė klubo prezidentas.

„Sūduvos“ tikslai 2018-iesiems buvo nustatyti iš karto po praeito sezono. Komanda sieks apginti Lietuvos čempionų titulą ir kuo geriau pasirodyti Europos taurių turnyruose.

Šių tikslų bus siekiama su 1 mln. eurų biudžetu. Ši suma taip pat buvo įvardinta iš karto po 2017-ųjų sezono.

„Niekas nesikeičia. Planuojamos išlaidos ir pajamos yra 1 mln. eurų“, – patvirtino V. Murauskas.

Su dalimi lėšų klubui teks atsisveikinti gana greitai, nes Lietuvos futbolo federacijos vykdomasis komitetas nusprendė įvesti 500 eurų mokestį už kiekvieną komandose registruojamą legionierių.

„Kai reikia skirtis su pinigais, nemanau, kad kuris nors klubas tuo džiaugiasi, – nusišypsojo „Sūduvos“ prezidentas. – Tačiau toks yra bendras visos mūsų bendruomenės sprendimas, priimtas vykdomajame komitete. Pinigai pateks į fondą ir pagal tam tikrą sistemą bus išdalinti tarp klubų, kurie suteikia daugiausia galimybių žaisti lietuviams. Tai turėtų būti naudinga visam Lietuvos futbolui.“

„Sūduva“ 2018-ųjų sezoną pradės jau vasario 17-ąją, kai 12 val. Marijampolės manieže kovos su Kauno „Stumbru“ dėl LFF Supertaurės. Kad Sūduvos krašto gyventojai pasiilgo futbolo ir savo komandos, įrodo faktas, kad jau šiuo metu yra įsigyti beveik 200 abonementų.

„Linkiu mūsų aistruoliams, kurie visada karštai palaiko komandą, matyti kovingą, gražų futbolą, džiaugtis pergalėmis ir, jei bus nesėkmių, vis tiek komandą palaikyti ir būti kartu su ja. Gerų emocijų, kad besinervinant, sergant už komandą, tuo pačiu metu tai būtų ir geras poilsis bei pramoga!“ – užbaigė V. Murauskas.