„Tikrai yra pokyčiai, sankcijos veikia, matome srautų, prekybos pakitimą – prekyba su Rusija ir Baltarusija ženkliai nukrito, tačiau išaugo prekyba su Vidurio Azijos šalimis. Tokias tendencijas matome ne tik mes, bet ir Europos Komisija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Žvironas.

„Realiai matoma, kad bandoma apeiti sankcijas per minėtas valstybes“, – pridūrė Muitinės departamento vadovas.

Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos muitinė neleido atlikti 271 importo, 4,9 tūkst. eksporto bei 3,7 tūkst. tranzito procedūrų, pradėjo 277 administracinių nusižengimų teisenas, taip pat pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl sankcionuotų prekių gabenimo.   

„Jeigu kalbame apie importą, prekių įvežimą į Europos Sąjungos šalis, tai dauguma tokių pažeidimų fiksuojama su baltarusiškomis prekėmis. Jeigu kalbame apie išmaniąsias technologijas, prabangos prekes, tai visgi tie pažeidimai daugiau susiję su Rusija“, – teigė D. Žvironas.

Tuo metu sankcijų apėjimo schemos gabenant krovinius į Rytus, anot Muitinės vadovo, prasideda Vakarų Europoje, o jose dalyvaujančių Lietuvos įmonių nėra daug.

„Mes esame Europos Sąjungos vartai ir 90 procentų krovinių vykstančių per mūsų šalį yra ne mūsų kroviniai, ne mūsų įmonių produkcija, tai viskas yra Vakarų Europos šalių – tai yra ir Vokietija, ir Prancūzija, ir kitos šalys. Realiai tik 10 procentų krovinių, kurie vyksta per mūsų sieną į Rytus yra Lietuvos Respublikos“, – teigė D. Žvironas.

„Didžioji dalis mūsų darbo yra susijusi ne su mūsų vežėjų, ne su mūsų gamintojų kažkokiais pažeidimais, o visgi su Vakarų Europos šalių prekių kontrole“, – pridūrė jis.

D. Žvironas pripažino, kad sudėtingėjant schemoms „vienas–kitas“ sankcionuotas krovinys pro Muitinės kontrolę praslysta. Pasak jo, šiuo metu Muitinė bando identifikuoti schemas, kuomet sankcionuotos prekės gabenamos netradiciniais maršrutais.

„Pastarosiomis savaitėmis verslas bando naudotis vežimu vadinamomis netradicinėmis kryptimis – pavyzdžiui, iš Slovakijos prekė vežama į Turkiją, bet per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, kas yra visiškai nelogiška, nes iš Slovakijos Turkija arčiau“, – teigė D. Žvironas. 

„Ta pati schema, kai į Turkiją prekės vežamos kažkodėl iš Lietuvos per Kaliningrado sritį. Vėlgi, neaišku, koks tikslas prekes vežti į Kaliningrado sritį, kai Turkija yra visai kitoje pusėje“, – kalbėjo Muitinės departamento vadovas.

„Matome, kad tos schemos sudėtingėja. Jeigu anksčiau dažniausiai būdavo administraciniai nusižengimai, nesunkūs pažeidimai, tai dabar matome, kad iš tikrųjų klastojami dokumentai, vežami dideli kiekiai sankcionuotų prekių“, – pridūrė jis.

Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovams pirmadienį ir antradienį išsiųstose panašiose telegramose, kurias gavėjai paviešino, Kinijos prezidentas pakvietė į „pirmąjį Kinijos ir Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikima“, numatyta gegužės mėnesį.

Pagrindinis dujų tiekėjas Kinijai, Turkmėnistanas, dar nepranešė, ar yra pakviestas į susitikimą.

Autoritarinės Vidurinės Azijos respublikos priklausė Sovietų Sąjungai ir nuo XIX amžiaus vidurio buvo Maskvos įtakos zonoje.

Tačiau po invazijos į Ukrainą Rusijos įtaka vis labiau kvestionuojama.

Pekinas stengiasi įsiteikti tradiciniams Maskvos sąjungininkams regione tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, įgyvendindamas tokius projektus kaip milžiniškas kelių, geležinkelių ir uostų infrastruktūros projektas, suprojektuotas kaip moderni Šilko kelio, besidriekiančio per Vidurinę Aziją ir už jos ribų, versija.

Turkija ir Vakarų valstybės taip pat siekia sustiprinti savo įtaką strategiškai svarbiame, naudingųjų iškasenų turtingame regione.

Be Xi Jinpingo, pastaraisiais mėnesiais Vidurio Azijos duris varstė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Turkijos kolega Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Xi Jinpingas taip pat surengė virtualų regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą 2022 metų sausio mėnesį, skirtą Kinijos ir Vidurio Azijos diplomatinių santykių 30-mečiui nuo Sovietų Sąjungos žlugimo paminėti.

Xi Jinpingas pirmadienį ir antradienį išsiųstuose keturiuose kvietimuose, skirtuose regione švenčiamiems persų Naujiesiems metams (Novrūzui) paminėti, pabrėžė stiprėjančius Kinijos ir Vidurio Azijos režimų ryšius.

Oficialios Tadžikistano naujienų agentūros „Khovar“ paskelbtame laiške cituojamas Xi Jinpingas, sakantis, kad jis „norėtų aptarti didelį planą, kaip plėtoti santykius“ tarp jo šalies ir regiono.

Tačiau didėjanti Pekino įtaka nėra visuotinai palankiai vertinama.

Dalis Kirgizijos ir Kazachstano, kurie ribojasi su Kinija, gyventojų išreiškė tam tikrą susirūpinimą ir nepritarimą. Šiose šalyse daugumą sudaro musulmonai.

Šie nuogąstavimai ypač susiję su Kinijos vykdomu žemės įsigijimu, valstybės skola Pekinui ir žiauriu elgesiu su savo musulmonų uigūrų mažuma, kurios atstovų taip pat gyvena Vidurinėje Azijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Sąjungos (ES) ir Vidurinės Azijos ministrų susitikime pabrėžė, kad regioninis bendradarbiavimas itin svarbus, rengiantis tarptautinių pajėgų pasitraukimui iš Afganistano.

Pasak L.Linkevičiaus, tarptautiniam saugumui, stabilumui ir taikai užtikrinti būtini suderinti veiksmai.

"Susiduriame su bendrais saugumo iššūkiais. Tarp jų – terorizmas ir ekstremizmas, narkotikų kontrabanda ir prekyba žmonėmis, sienų valdymo problemos. Tarptautinis šių grėsmių pobūdis reikalauja koordinuotų veiksmų ir regioniniu, ir tarptautiniu lygiu. Šiuos bendrus iššūkius pajėgsime įveikti tik bendromis viso regiono pastangoms",– sakė L.Linkevičius.

Trečiadienį vykusiame kasmečiame susitikime L.Linkevičius, kaip ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos užsienio reikalų ministras, atstovavo ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton (Ketrin Ešton), informavo Užsienio reikalų ministerija.

Pasak pranešimo, kalbėdamas ES vardu, ministras patvirtino Bendrijos paramą ilgalaikėms reformoms ir modernizacijai bei pabrėžė tvirtą ES interesą stiprinti bendradarbiavimą su Vidurinės Azijos regionu.

Su susitikime dalyvavusiais Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano atstovais aptarti ES strategijos Vidurinei Azijai įgyvendinimo rezultatai, taip pat naujas Bendrijos ir regiono finansinio bendradarbiavimo biudžetas ateinantiems septyneriems metams. Daug dėmesio skirta politinėms ir ekonominėms reformoms Vidurinės Azijos valstybėse, regioniniam bendradarbiavimui saugumo, energijos ir vandens išteklių klausimais.

"Mes atkreipėme dėmesį, kaip svarbu konstruktyviai bendradarbiauti demokratizacijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityje. Mūsų nuomone, stiprios pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų kūrimas yra esminė gyvybingos demokratijos dalis", – pranešime cituojamas ministras L.Linkevičius.