Taip pat ketinama analizuoti susisiekimo būklę – taip siekiama nustatyti, koks naujas didelio našumo visuomeninis transportas miestui yra tinkamiausias.

Kaip skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale, daugiau nei 216 tūkst. eurų vertės sutartį su „Smart Continent LT“ ir Austrijos įmonės „MC Mobility Consultants GmbH“ konsorciumu Kauno savivaldybė sudarė vasario pabaigoje.

Tiekėjas įsipareigojo parengti galimybių studiją iki spalio pabaigos.

Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius BNS nurodė, kad pirmuoju studijos etapu bus vykdoma apklausa, pagal sutartį tai turi būti padaryta per du mėnesius.

Klausimai jau suderinti, o artimiausiu metu bus vykdoma kauniečių apklausa.

„Bus apklausta 10 tūkst. gyventojų, jie bus apklausiami gyvai, sudarytos transporto zonos, jose bus nustatoma, kiek žmonių reikia apklausti“, – teigė M. Matusevičius.

Apklausos bus vykdomos gyvai, taip pat gyvai bei iš dalies internetu ketinama apklausti ir 500 Kauno priemiesčių gyventojų.

Pasak savivaldybės atstovo, tai leis susidaryti vaizdą, kaip mieste juda žmonės. Surinkus šiuos duomenis, bus vertinami maršrutai, kur „būtų tinkamiausios trasos išvežti didžiausiu kiekius“.

Savivaldybės atstovo teigimu, automobilių skaičius Kaune yra per didelis, todėl siekiama, kad daugiau gyventojų naudotųsi viešuoju transportu.

„Matome, kad keleivių srautai, kiekis didėja, artėjame prie prieškovidinio laikotarpio. Norėdami suteikti patogesnę paslaugą, turime sukurti patogesnę infrastruktūrą. Tada tikėtina, kad viešuoju transportu naudosis dar daugiau žmonių“, – kalbėjo M. Matusevičius.

Studijoje bus įvertintos galimybės Kaune įrengti naują viešojo transporto infrastruktūrą ir tam reikalingos investicijos.

„Manau, kad ataskaita mums pasakys, ką galėtume pasirinkti, ir tada svarstytume, ar galime tiek lėšų pasiūlyti tai priemonei, ar ne. Tikiu, kad šių metų galas galėtų būti su sprendimu, ar tęsiamas toliau projektas. Jeigu tęsiamas – kokia apimtimi“, – nurodė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

2019 metais savivaldybės tarybos patvirtintame Kauno darnaus judumo plane numatytos trys preliminarios skirtingas miesto vietas turinčios sujungti linijos, kuriomis turėtų kursuoti naujos rūšies viešojo transporto priemonės.

M. Matusevičius praėjusių metų pabaigoje BNS sakė, kad šiam planui įgyvendinti „realiausia būtų arba greitieji autobusai, arba tramvajus“, tai yra „turbūt finansiškai prieinamos ir daugiausia pridėtinės vertės duodančios“ alternatyvos.

Galimybių studijos projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tam jau gauta 60 tūkst. eurų.

Kita dalis galimybių studijos – apie 156 tūkst. eurų – finansuojama miesto biudžeto lėšomis.

Studiją sudaro keturi etapai: kelionių matricos sudarymas ir miesto transporto modelio atnaujinimas, į kurį įeina gyventojų apklausa, esamos susisiekimo būklės analizė, alternatyvų parengimas bei finansinių formų pildymas.

Kaip įvardijama sutartyje, didelio našumo viešasis transportas yra tokia viešojo transporto forma, kuri per valandą gali pervežti ne mažiau 3,6 tūkst. keleivių.

Naujas specialus bilietas bus integruotas į Kaune vyksiančio renginio bilietą, skirtą per tris valandas iki renginio pradžios nuvykti į renginį ir per tiek pat laiko po oficialiai nurodytos pabaigos grįžti iš renginio.

Jo kaina bus įskaičiuota į renginio bilieto kainą. Gyventojams viešojo transporto bilietų branginti nenumatoma.

Kaip nurodoma projekte, taip siekiama skatinti miesto gyventojus bei svečius vykstant į renginius bei iš jų grįžtant naudotis viešuoju transportu.

Tai, pasak savivaldybės, spręs automobilių statymo problemas bei, kaip tikimasi, keliavimo įpročius, taip pat prisidės prie Kauno miesto darnaus judumo plano tikslų įgyvendinimo, mažesnių spūsčių ir aplinkai draugiškesnių kelionių po Kauną.

Už tokio bilieto įsigijimą bus atsakingas renginio organizatorius. Numatoma, kad jis arba renginio bilietų platintojai turės sudaryti sutartį su bendrove „Kauno autobusai“ ir įsigyti šios rūšies bilietų.

Atsinaujina visą parką

Apklausos dalyviai šiemet geriau nei ankstesniais metais įvertino vairuotojų darbo kokybę, elgesį su keleiviais ir kontrolierių darbą. Ženkliai pagerėjo transporto švaros įvertinimas. Keleiviai taip pat geriau įvertino maršrutų tinklą ir tvarkaraščius.

Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovai įsitikinę, kad geresnis paslaugų vertinimas susijęs ne vien su įmonės vidinėmis pastangomis stiprinti darbo kokybę bei kelti aptarnavimo kultūrą. Ne mažiau svarbus faktorius – solidžios pastarųjų metų Kauno investicijos į viešojo transporto atnaujinimą.

Šiemet į miesto gatves išrieda 85 nauji „Solaris“ troleibusai, jau kursuoja 25 naujutėlaičiai „Temsa“ autobusai ir 30 mažųjų „Mercedes-Benz“ autobusiukų, kurie, beje, pasiekia ir atokesnes vietoves Kauno rajone. Taip pat artimiausiu metu bus įsigyta 100 naujų hibridinių autobusų.

Pasak apklaustųjų, viešojo transporto paslaugų teikėjams vertėtų pasitempti teikiant informaciją klientams. Nežymiai sumenkęs įvertinimas siejamas su didesniais nei įprastai paslaugų pokyčiais. Miesto keleivių vežimo rinką palikus privačiam vežėjui, „Kauno autobusai“ dalį maršrutų turėjo pakeisti, o kai kur pasiūlyti gyventojams reikiamas alternatyvas.

Ypač patinka „Žiogas“

Ypač gerų keleivių atsiliepimų sulaukė įdiegta nauja galimybė atsiskaityti mobiliąja programėle „Žiogas“. Pagal apklausos duomenis programėle aktyviausiai naudojasi 26-45 metų dirbantys arba studijuojantys keleiviai. Net 82 procentai respondentų išbandžiusių programėlę „Žiogas“ ją rekomenduotų kitiems. „Žiogu“ keleiviai gali patogiai pažymėti e. bilietą išmaniuoju telefonu, nuskanuodami QR kodą arba įvedę trijų skaitmenų kombinaciją.  Taip pat palankių vertinimų sulaukia keleivių patogumui viešojo transporto stotelėse įrengtos švieslentės, kuriose galima matyti transporto atvykimą realiu laiku.

„Didžioji dauguma apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbiausia – greitis. Gerinant paslaugos kokybę, mažesnės kelionės trukmės užtikrinimas yra nauja strateginė bendrovės kryptis. Tam turime numatę ne vieną priemonę tam, kad važiavimas viešuoju transportu Kaune būtų greitesnis. Tai ir prioritetinės viešojo transporto eismo juostos, ir troleibusų kontaktinio tinklo atnaujinimas, patrauklesnė bei paprastesnė nauja bilietų sistema, keleivių švietimas apie naudojimąsi transportu, kad laukimas stotelėse būtų kuo mažesnė“, – vardijo „Kauno autobusų“ atstovė spaudai Patricija Zarankaitė.

Pašnekovė neabejoja, kad miestiečių nuomonei įtakos turi ir sėkmingai įvykdytas troleibusų įsigijimas žemiausiomis kainomis regione. Moderniems troleibusams pirkti ES skyrė 8 mln. eurų, Kauno savivaldybė prisideda 1,5 mln. eurų ir bendrovė savo lėšomis – 3 mln. eurų. Likusiems 17,5 mln. eurų „Kauno autobusai“ užsitikrino kreditą iš Šiaurės investicijų banko itin palankiomis sąlygomis 15 metų laikotarpiui.

Nuolat stebime tendencijas, atitinkamai reaguojame į tai planuodami maršrutų pokyčius, o svarbiausia, jog miestas skiria solidžias investicijas atnaujinant viešojo transporto parką.

Svarbus Kauno prioritetas

„Komfortiškas, patrauklus viešasis transportas – vienas Kauno prioritetų. Esame suinteresuoti, kad vis daugiau gyventojų savo kelionėms rinktųsi miesto autobusus ir troleibusus. Nuolat stebime tendencijas, atitinkamai reaguojame į tai planuodami maršrutų pokyčius, o svarbiausia, jog miestas skiria solidžias investicijas atnaujinant viešojo transporto parką. Artimiausiame posėdyje Kauno miesto savivaldybės taryba apsispręs dėl garantijos suteikimo trečdaliui bendrovės „Kauno autobusai“ gaunamo kredito 6 mln. eurų sumai, kad troleibusų pirkimo procedūros būtų baigtos greitai ir sklandžiai“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Apklausą atliko nepriklausoma rinkos tyrimų įmonė, teiraudamasi keleivių nuomonės skirtingais klausimais miesto viešojo transporto stotelėse ir viešajame transporte. Artimiausiu metu jos rezultatus planuojama viešai pristatyti Kauno miesto gyventojams.

Tuo pačiu susitikime su kauniečiais tikimasi išgirsti daugiau miesto bendruomenės atstovų nuomonių bei pasiūlymų apie tolesnį paslaugų patrauklumo didinimą. Juolab kad „Kauno autobusai“ tampa vienu kertinių miesto partnerių įgyvendinant darnaus judumo planą.

„Tai įvyko apie 9.10 val. viešojo transporto stotelėje ties Muzikiniu teatru“, – pradėjo savo pasakojimą pilietiška kaunietė.

Anot viešnios, išlipusi šioje stotelėje iš troleibuso, ji pamatė neįprastą vaizdą – priekyje nuvažiuojantį autobusą bandė vytis senyva moteris. Tiesa, neilgai. Ir netrukus paaiškėjo, kodėl. O minėtas autobusas rovė iš stotelės vis didindamas greitį.

„Netrukus pamačiau, kad priekinėse šio autobuso duryse įstrigusi močiutės lazda!“ – tęsė savo pasakojimą įvykio liudytoja. Ji teigė bandžiusi patarti sutrikusiai ir sielvartaujančiai močiutei, kad reikia bet kuriuo kitu autobusu ar troleibusu pavažiuoti dar vieną stotelę. Ir ten turėtų būti jos lazda – juk vairuotojas ar naujai įlipantys keleiviai galų gale turėjo ją pamatyti!

Tačiau lazdos savininkė buvo tokia sutrikusi, kad negalėjo prisiminti autobuso numerio, kad galėtų bandyti važiuoti paskui jį.

„Žinau tik, kad jis buvo su raide „G“... O aš iš jo išlipau čia, nes turiu važiuoti į kapines“, – blaškėsi senolė.

Netrukus pamačiau, kad priekinėse šio autobuso duryse įstrigusi močiutės lazda!

Įvykio liudytojai taip pat reikėjo skubėti į darbą. Tačiau, paėjus apie 150 metrų, ji netikėtai išvydo prie važiuojamosios Kęstučio gatvės dalies gulinčią močiutės lazdą, kuri arba autobusui didinant greitį iškrito, arba kažkas iš keleivių, galbūt bandęs vairuotojui apie ją pasakyti, galiausiai šią lazdą išstūmė laukan.

Griebusi radinį įvykio liudytoja puolė atgal į stotelę, kurioje paliko nelaimėlę. Tačiau, tuo metu iš jos jau išvažinėjo į Romainių kapines vežantis autobusas. Pašnekovė teigia jo stabdyti nesiryžusi, nes nežinojusi, ar močiutei reikėjo būtent į šias kapines. Tačiau, pravažiuojant autobusui, ji išvydo nelaimėlę, prisėdusią prie kitoje pusėje esančio lango. Ir ši, paskendusi savo sielvarte, aišku savo gelbėtojos nematė. Todėl pastaroji ir atnešė jos lazdą į redakciją – gal apie šį įvykį perskaitys močiutės artimieji ar kaimynai. Ir padės jai susigrąžinti savo daiktą.

Be to, įvykio liudytoja išsiaiškino ir, kokio maršruto autobuso vairuotojas taip negražiai pasielgė su senyvo amžiaus moterimi. Tai buvo „57G“ maršruto, vežančio iš Urmo bazės į Šilainius, vairuotojas. Ir jam nebuvo jokios priežasties taip skubėti, nes į Muzikinio teatro stotelę jis atvyko laiku – 9.08 val.

Galbūt atsilieps ir kiti šio autobuso keleiviai, galintys papasakoti, kas vyko jo viduje, kai skubiai uždaręs priekines duris, per kurias išlipo senyvo amžiaus keleivė, vairuotojas nusivežė šios lazdą?

Kad šioje vietoje reikia dėti daugtaškį, įrodė ir pavasarį įvykę Kauno mero rinkimai. Pretendentų į miesto vadovus debatuose bene daugiausiai idėjų buvo pasiūlyta viešojo transporto organizavimo srityje. Vadinasi, tai labiausiai rekonstruotina sritis, kurioje labiausiai ir pasireiškė kandidatų fantazija. Na, apie tramvajų Kaune kalbos nėra naujos, bet kad Šilainius ar Aleksotą būtų galima iš centro pasiekti oro transportu (kapsule kaip slidinėjimo trasose) – tai jau buvo netikėta net ir pažadų retorikoje.

Bala nematė tų utopijų, turime didesnį rūpestį. Šią savaitę atsisveikinsime su maršrutiniais taksi, meiliai vadintais mikriukais. Nuo liepos 1-osios bendrovė "Kautra" laidoja šią nuostolingą veiklą. Ją perima bendrovė "Kauno autobusai", valdanti ir troleibusų, ir autobusų ūkį.

Įjunkyti kauniečius į viešąjį transportą sekasi daug sunkiau, nei pasodinti juos ant dviračių.

Prieš penkerius metus dalytus pažadus, kaip moderniai ir šiuolaikiškai būsime vežiojami po miestą maršrutiniais autobusais, šiandien keičia kiti pažadai: esą, persėdę į mažos talpos autobusus, keliausime ir pigiau, ir patogiau, o visame viešajame transporte veiksianti bendra bilietų sistema leis taikyti lengvatas.

Vis dėlto įjunkyti kauniečius į viešąjį transportą sekasi daug sunkiau, nei pasodinti juos ant dviračių. Nevilioja ir nuolat modernizuojamas autobusų bei troleibusų parkas. Mieste labiau nei technikos trūksta maršrutų. Jeigu reikia laukti transporto pusvalandį ir ilgiau, o norimą tašką gali pasiekti persėdęs kelis kartus, vargu ar ką nors tai suvilios išlipti iš nuosavo automobilio. Kol kas Kaune patikimiau iš taško A į tašką B nuriedėti dviračiu, paspirtuku, riedlente ar tiesiog pėsčiomis.

Vasario 19 dieną, nuo 11 iki 12 valandos miesto centre važiuos keturi specialūs autobusai „Išbandyk pirmas“. Autobusai kursuos maršrutu: „Nemuno sala – Kauno pilis – Geležinkelio stotis – Kauno pilis“

„Keturi autobusai – keturios skirtingos įdomios pramogos. Kauniečiai patys galės rinktis ar nori autobuse paklausyti poezijos ar pasigrožėti moderniu šokiu, išgirsti įdomias istorijas iš gidės lūpų ar išbandyti miesto viešosios bibliotekos siūlomas pramogas: virtualius realybės akinius ar spręsti galvosūkius“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ atstovai.

Galės rinktis

Laisvo laiko radę kauniečiai galės pamėginti suspėti įlipti į visus keturis autobusus. Pirmajame autobuse Kaunas 2022 programos „Kauno Iššūkis” dalyvių projektas PUOTA kvies klausytis gyvos poezijos skaitymų netikėtoje erdvėje, ir naujai pažvelgti į viešąjį transportą, susijusį su kasdienine miestiečių rutina.

„Kultūra ateina pas žmones! Gyva poezija, atliekama pačių Kauno gyventojų įneš į pilką rutiną nuostabos ir pozityvumo, taip reikalingo niūriomis žiemos dienomis“, – teigė iniciatyvos sumanytojai.

Antrame autobuse šou performenso teatras „FACELESS ARTIST“ atliks improvizuotą šokį, skirtą domėtis kultūra, parodyti, kad viešasis transportas ir žmonės keliauja kultūros pokyčių link.

Trečiajame autobuse kauniečius pasitiks profesionali gidė, kuri troleibuso keleivius supažindins su miesto, transporto, architektūros istorija. Tuo tarpu Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka autobuse įkurs interaktyvią biblioteką, kurioje kvies išmėginti virtualios realybės akinius, pavartyti papildytos realybės knygas ir spręsti galvosūkius, bei pristatys Žaisloteką – įsimintiniausią praėjusių metų Kauno kultūros iniciatyvą.

Pirmasis autobusas iš Nemuno salos išriedės 11 valandą. Specialių autobusų tvarkaraštį galime rasti čia:

Patikimi ir saugūs

Naujuose autobusuose įdiegta apsauga nuo keleivių prispaudimo, LED šviestuvai, tonuoti stiklai, kondicionieriai. Reguliuojamas šildymas veiks tiek salone, tiek vairuotojo kabinoje, o išskirtinė išorinių veidrodžių sistema vairuotojui leis matyti gerokai didesnį plotą šalia autobuso. Saugumą užtikrins 6 vaizdo stebėjimo kameros – 4 viduje ir 2 išorėje.

12 metrų ilgio autobusuose „Temsa Avenue“ telpa 109 keleiviai, iš jų 29 gali sėdėti. Erdvūs autobusai net 3,2 metrų aukščio, tad važiuoti jais bus patogus net ir aukščiausiems keleiviams. Autobusas pritaikytas dirbti įvairiausiomis oro sąlygomis – nuo -35ºC iki +40ºC temperatūros sąlygomis.

Viešojo transporto atnaujinimas

Praėjusių metų spalį pasirašytas rekordinis 29,4 mln. eurų vertės kontraktas, pagal kurį bus pagaminti ir į Kauną pristatyti 85 nauji „Solaris“ troleibusai. Iki metų pabaigos planuojame gauti visus 85. Jie pakeis visus senuosius „Škoda“ markės troleibusus. Tuo tarpu prasidėjusios 100 hibridinių autobusų pirkimo procedūros – dar vienas žingsnis iš pagrindų atnaujinant Kauno viešąjį transportą.

Per metus „Kauno autobusai“ perveža apie 77 mln. keleivių. Kaune taip pat kursuoja 79 maršrutiniai taksi. Bendra autobusų ir troleibusų metinė rida siekia 22 milijonus kilometrų.

Miestiečiai skundžiasi

Būtent apie tokią situaciją papasakojo į "Kauno dieną"  paskambinusi kaunietė Giedrė. Ji nurodė, kad Raudondvario plente yra dvi Kaniūkų stotelės, tačiau atstumas tarp jų – apie 3 km.

Tie, kurie viešuoju transportu naudojasi dažnai, žino, kur reikia išlipti, tačiau tie, kurie kelionę autobusu renkasi tik retkarčiais, gali susigadinti dienos planus, o žiemą – dar ir gerokai sušalti.

"Jei žmogus pirmą kartą arba retai autobusu važiuoja nuo Raudondvario, jis pasisako, kad išlips Kaniūkų stotelėje. Sumoka pinigus, bet tenka išlipti maždaug 3 km ankščiau. Reikėtų kažkaip pakeisti pavadinimus, nes žmonės galvoja, kad atsidurs prie troleibusų apsisukimo vietos, šalia "Moki veži" parduotuvės, kur taip pat yra Kaniūkų stotelė", – pasakojo Giedrė.

Ji pastebėjo, kad 3 km atstumą ne visi gali nueiti, o kol lauks kito autobuso, žmogus gali ne juokais sušalti.

"Žinote, tai tikrai problema, nes ne visi gali tą atstumą įveikti pėsčiomis, o juk dabar žiema, šalta. Be to, ten beveik miesto pakraštys, autobusai labai retai važiuoja, tad išlipus Kaniūkų stotelėje, tačiau ne toje, kurioje žmogui reikia, diena gali gerokai apkarsti tiek sugaišus laiko, tiek susigadinus sveikatą", – tikino keleivė.

Skirtingi maršrutai

Kaniūkais pavadintas viešojo transporto stoteles galima rasti Raudondvario plente, tačiau iki jų važiuoja skirtingas viešasis transportas.

Abiejose kelio pusėse Kaniūkų pavadinimu stotelė yra netoli Brūžės gatvės, arčiau miesto riboženklio. Šiose stotelėse stoja 44-asis autobusas, važiuojantis maršrutu Liucijanavos g.–Kauno pilis, ir 48-asis autobusas, kuris važiuoja nuo Raudondvario iki Kauno pilies.

Tiems, kurie yra įpratę, nesusipratimų nekelia, bet sutinku, kad tiems, kurie rečiau važinėja viešuoju transportu, gali kilti neaiškumų.

Būtent važiuojant šiuo maršrutu gali kilti daugiausia nesusipratimų, kur išlipti. Siekiant išvengti painiavos, keleiviai, norintys pasiekti kitą Kaniūkų stotelę, turėtų iš autobuso išlipti Raudondvario plento stotelėje.

Kita Kaniūkų stotelė yra ties Kaniūkų 3-iąja gatve, priešais parduotuvę "Moki veži". Šioje stotelėje išlipus patogu pasiekti Lampėdžio ežerą. Tai yra paskutinė troleibusų ir kai kurių autobusų maršrutų stotelė.

Šioje stotelėje apsisuka 11-asis troleibusas (maršrutas Kaniūkai–Islandijos pl.), 41-asis autobusas (Kaniūkai–Chemijos g.) ir 63-iasis autobusas (Kaniūkai–"Mega").

Tiesa, Kaniūkų stotelė yra tik vienoje gatvės pusėje, žiede, kuriame apsisuka viešasis transportas, todėl keleiviai, važiuojantys nuo Raudondvario, neretai galvoja, kad Kaniūkų stotelė yra būtent prie "Moki veži".

Neaišku, kada keis pavadinimą

"Kauno diena" pasidomėjo, kodėl tokiu pat pavadinimu pavadintos net kelios viešojo transporto stotelės. Transporto ir eismo organizavimo skyrius patikino, kad mieste nyksta dvigubi stotelių pavadinimai, tačiau kada bus pakeista Kaniūkų stotelė, sunku pasakyti.

"Tokių atvejų Kaune vis dar pasitaiko, tačiau palaipsniui nyksta: pavadinimai keičiami ir nebesidubliuoja. Taip turėtų būti ir dėl Kaniūkų stotelės. Tiems, kurie yra įpratę, nesusipratimų nekelia, bet sutinku, kad tiems, kurie rečiau važinėja viešuoju transportu, gali kilti neaiškumų", – sakė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Vis dėlto specialistas tikslesnių datų, kada bus pakeistas vienos Kaniūkų stotelės pavadinimas, įvardyti negalėjo. Yra tam tikra sistema, komitetų pritarimai ir kitos procedūros tam, kad būtų pakeistas pavadinimas.

Iškyla daug nepatogumų

Apie Kauno miesto ir rajono transporto sistemų sujungimą kalbama jau bene antrą dešimtmetį. Abejojama, ar tai sutaupytų daug biudžeto lėšų, tačiau aišku, kad taip būtų patogiau keleiviams ir paskatintų dalį užmiesčio gyventojų iš nuosavų automobilių persėsti į viešąjį transportą.

Panašu, kad svarbiausia priežastis, kodėl projektas nejuda iš vietos – tiek miesto, tiek rajono atstovai nori išsaugoti savo maršrutus, vežėjus. Be to, nesugebama susitarti dėl subsidijų nuostolingiems maršrutams ir kompensacijų už lengvatinius bilietus.

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių pavyzdys rodo: sukurti bendrą viešojo transporto sistemą galima. Šios savivaldybės kofinansuoja dvylika maršrutų, besidriekiančių per jų abiejų teritorijas. Klaipėdiečiai tikina: kol maršrutai bus skirstomi į savus ir svetimus, tol nebus galvojama apie tai, kaip patogiau keleiviams.

Susisiekimas tarp Kauno miesto ir rajono pablogėjo prieš ketverius metus, kai miesto savivaldybė sutrumpino rajono mikroautobusų maršrutus ir daugumai leido važiuoti tik iki Kauno pilies. Nuo tada, pavyzdžiui, Akademijos gyventojai prarado galimybę į Kauno klinikas mikroautobusu nuvažiuoti be persėdimo.

"Žmonėms, atvažiuojantiems iš kaimo teritorijų, važiuoti iki pilies, o paskui ieškoti, į ką persėsti, ir laukti yra nepatogu. Buvome užversti skundais, bet nieko negalėjome padaryti: Kauno miesto savivaldybė turi teisę nustatyti vietą, iki kurios mieste gali važiuoti rajono vežėjai. Į mūsų prašymus netrumpinti kai kurių maršrutų niekas neatsižvelgė", – pripažino Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas.

Kol kas neaišku, ar nuo gegužės 1 d. situacija nepablogės, ar išliks dabar esantys rajono vežėjų maršrutai. "Kadangi balandžio mėnesį baigiasi sutartys su daugeliu rajono vežėjų, bus skelbiami nauji konkursai, su Kauno miesto savivaldybe iš naujo derinami maršrutai. Gali būti, kad miestas nebepatvirtins kai kurių dabar galiojančių maršrutų", – užsiminė pašnekovas.

Skirstymas į mano ir ne mano maršrutus yra atgyvenęs. Niekur Vakarų Europoje taip nebeskirstoma.

Į Vilkiją veš kartu?

Nepaisant skirtingų pozicijų, atrodo, kad pirmieji nedrąsūs žingsniai kuriant bendrą miesto ir rajono transporto sistemą žengiami – vyksta derybos dėl pirmojo dviem savivaldybėms bendro maršruto į Vilkiją organizavimo.

"Tai būtų eksperimentinis maršrutas link Kulautuvos, Vilkijos su bendru (miesto ir rajono) keleiviniu bilietu, trimis bilietų kainų zonomis. Galvojame ir apie atsiskaitymą tarp savivaldybių už keleivių važiavimą miesto ir kaimo teritorijose", – pasak valdininko, ateityje čia galėtų įsigalioti ir bendras mėnesio abonementas, kurio kaina priklausytų nuo zonos.

T.Tamošiūnas nedrįso prognozuoti, kada šiuo maršrutu pradės kursuoti autobusai. Pasak jo, metų pradžioje šios derybos sustos, nes Kauno rajono savivaldybė bus užsiėmusi naujų vežėjų paslaugų pirkimu. "Bus skelbiami viešieji pirkimai, po kurių galbūt atsiras naujas vežėjas. O tada bandysime atnaujinti viešojo transporto sistemą", – planavo Kauno rajono savivaldybės atstovas.

Vienas klausimų, trukdančių miestui ir rajonui susitarti dėl bendrų maršrutų – kaip teisingai, abiem pusėms priimtinu būdu padalyti subsidijų, iš savivaldybės biudžeto skiriamų nuostolingiems maršrutams išlaikyti, sumas. Pakaunės atstovai pripažįsta: žmonės nelabai noriai važiuoja viešuoju transportu, todėl nemažai Kauno rajono maršrutų yra nuostolingi. Tokie paprastai yra toliau nuo miesto besidriekiantys maršrutai. O populiariais mažai nuostolingais maršrutais, kuriais keliaujama į artimąjį užmiestį, keleivius dažnai veža miesto autobusai. Pasak T.Tamošiūno, Kauno rajonas tam neprieštarauja.

"Domeikavos, Garliavos, Karmėlavos, Raudondvario, Ringaudų, Rokų kryptimis važiuoja miesto autobusai. Žmonėms tai yra patogu, ir miestui nesudėtinga tokius maršrutus organizuoti, nes jie eina palei miestą. Manau, kad šie maršrutai arba nėra nuostolingi, arba nuostolingi labai nedaug. Toliau nuo miesto besitęsiantys maršrutai dažniausiai yra nuostolingi. Aišku, mes norėtume, kad ir mūsų vežėjams miestas leistų važiuot per jų teritoriją. Bet būna visaip", – apie atvejus, kai susikerta miesto ir rajono interesai, nedaugžodžiavo T.Tamošiūnas.

Viešojo transporto sistemai išlaikyti Kauno rajono savivaldybė 2017 m. skyrė beveik 2 mln. eurų (1,33 mln. eurų – nuostolingų maršrutų subsidijoms, 0,6 mln. eurų – lengvatiniams bilietams kompensuoti). Kiek tai atsiėjo pernai, savivaldybės atstovai negalėjo pasakyti, tačiau neslėpė: sąnaudos viešojo transporto sistemai palaikyti kiekvienais metais auga. Pasak Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Jono Sakalavičiaus, jei miestas ir rajonas nedubliuotų kai kurių maršrutų krypčių, lėšų pavyktų sutaupyti.

"Galbūt teisingiau būtų sakyti, kad už tas pačias lėšas atsirastų daugiau patogumo gyventojams, nes sutaupytas lėšas būtų galima nukreipti bendrai su miestu viešojo transporto sistemai palaikyti. Kitas dalykas, kad miesto autobusai į 50 km nuo Kauno nutolusią Čekiškę nevažiuos – važiuos tie patys priemiesčio autobusai", – valdininko žodžiais, kita problema – Čekiškėje per mažai gyventojų, kad autobusai į ją galėtų važiuoti dažnai, nors tai padidintų paslaugos patrauklumą.

Reikia politinės valios

Kauno rajono savivaldybė organizuoja transportą 27 autobusų ir 11 mikroautobusų maršrutais. Kauno miesto savivaldybės įmonė "Kauno autobusai" keleivius veža 43 autobusų ir 14 troleibusų maršrutų. Įmonės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis neslėpė, kad "Kauno autobusai" galėtų vežti ne tik į Čekiškę – esant tam tikroms sąlygoms, įmonė galėtų perimti visus Kauno rajono maršrutus.

"Šiuo metu to padaryti negalėtume. Iš vienos pusės, tam reikia politinės valios – tai turėtų būti miesto ir rajono susitarimas. Reikia ir daug technikos, ir visa kita. Šiuo metu tai neįmanoma, o ateityje, pasiruošę, galėtume tai padaryti. Mes esame Kauno miesto vežėjas – vykdome miesto savivaldybės užsakymus. Jei abi savivaldybės susitartų ir mums būtų pavesta tokį darbą atlikti, reikėtų mažiausiai poros metų pasiruošti. Mes ir dabar minimaliai vežame keleivius į rajoną, bet apie visą tinklą, dvi savivaldybes apimančio modelio sukūrimą negalėčiau kalbėti", – pasak M.Grigelio, apie tai turėtų kalbėti politikai, savivaldybių atstovai.

Panašu, kad Kauno mieste bendros pozicijos apie galimą dviejų transporto sistemų jungimąsi nėra. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras apie miesto autobusų vykimą į Čekiškę buvo kitokios nuomonės nei M.Grigelis. Jis atmetė dviejų viešojo transporto sistemų visiško susiliejimo galimybę: "Mažai tikėtina, kad miesto maršrutai tęstųsi iki 50 km. Bet kuriuo atveju turėtų išlikti tiek miesto, tiek ir priemiestinių maršrutų tinklas. Integracija svarbi, kad gyventojas iš rajono, pasiekęs miestą, galėtų, naudodamasis tuo pačiu bilietu, tęsti kelionę miesto maršrutais, tačiau priemiestiniai maršrutai miesto teritorijoje iki autobusų stoties turėtų judėti greičiau nei miesto viešasis transportas, stodami tik persėdimo terminaluose."

Vis dėlto, teigdamas, kad miesto maršrutai 50 km nesitęs, P.Keras turbūt pamiršo, kad kai kurie miesto autobusai jau kurį laiką veža tokio ilgio maršrutais. Pavyzdžiui, 3-iojo maršruto autobusas, vežantis iš Kauno klinikinės ligoninės Šilainiuose į Onkologijos ligoninę Panemunėje, kaskart nuvažiuoja 60 km.

Savivaldybės atstovas tikina, kad miestas suinteresuotas, jog iš Kauno rajono teritorijos į miestą kasdien atvyktų kuo mažiau lengvųjų automobilių, tačiau užsiminė, kad, jo nuomone, gerindama priemiestinio susisiekimo kokybę šią problemą turėtų spręsti Kauno rajono savivaldybė.

Nauda – patogumas gyventojams

Pasak P.Kero, iš dalies sujungiant miesto ir rajono viešojo transporto sistemas, šiek tiek sutaupyti būtų galima tik kai kuriuose į priemiestį išvažiuojančiuose maršrutuose: "Daugiau sutaupyti čia galėtų tikėtis Kauno rajono savivaldybė, jei nuspręstų keleivius vežti iki artimiausių miesto persėdimo centrų, tačiau čia jau nebe miesto savivaldybės kompetencija. Jei sistema taptų patrauklesnė keleiviams, galima tikėtis keleivių skaičiaus ir pajamų padidėjimo maršrutuose, tačiau kartu turime vertinti ir tai, kad, atsiradus galimybei naudotis persėdimo bilietu, pajamos už vieno keleivio pervežimą sumažės, taip pat papildomų lėšų pareikalaus naujos transporto lengvatos, jei Kauno rajone galiojančias lengvatas bus nuspręsta suvienodinti su šiuo metu mieste galiojančiomis."

Pasiteiravus, dėl ko su Kauno rajonu jau susitarta kuriant bendrą viešojo transporto sistemą, P.Keras atsakė aptakiai. Esą Kauno miesto savivaldybė kartu su bendrove "Kauno autobusai" vykdo elektroninio bilieto sistemos atnaujinimo projektą. Pagal jį iki 2020 m. planuojama atnaujinti elektroninio bilieto sistemą Kauno viešajame transporte. "Įgyvendinant šį projektą nuolat tariamės su Kauno rajono savivaldybe dėl poreikio integruoti priemiestinius maršrutus į sistemą, todėl naujoji sistema bus pasiruošusi priemiesčio maršrutų integracijai", – teigė pašnekovas.

Bene vienintelis klausimas, kuriuo Kauno miesto ir rajono atstovų nuomonės visiškai sutampa – tai, kad didžiausia nauda iš dviejų keleivinio transporto sistemų tarpusavio integravimo būtų ne biudžeto lėšų taupymas, o patogumas gyventojams. "Nauda, kurios iš bilietų sistemų sujungimo gali tikėtis miestas, yra privačių automobilių, kasdien atvykstančių iš Kauno rajono, srauto mažėjimas. Ne paslaptis, kad didžiosios eismo spūstys rytinio piko metu susidaro miesto prieigose (Kauno rajono teritorijoje arba ties įvažiavimo keliais į miestą). Atvykstantis iš rajono eismo srautas daro žymią įtaką ir eismo spūstims, susidarančioms miesto viduje, todėl Kauno rajono viešojo transporto sistemos patrauklumo didinimas ir viešojo transporto naudojimo skatinimas neabejotinai prisidėtų sprendžiant miesto transporto srautų problemas", – atsakomybę už transporto spūsčių mažinimą kaimyninei savivaldybei bandė permesti P.Keras.

Klaipėda sugebėjo susitarti

Kol Kauno miestas ir rajonas nesutaria dėl to, kas turėtų mažinti transporto spūstis, kiek toli į rajoną galėtų įvažiuoti miesto autobusai, o rajono – į miestą, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių atstovai prieš septynerius metus susėdo prie bendro stalo ir ėmė spręsti panašias problemas. Rezultatas – dvylika abiejų savivaldybių bendrai finansuojamų maršrutų.

"Viskas prasidėjo nuo merų bendradarbiavimo sutarties pasirašymo. Kadangi Klaipėdos miestas savo viešojo transporto organizavimą yra pavedęs viešajai įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas", trišalę sutartį pasirašėme ir su jais. Taip dalį savo priemiestinių maršrutų perdavėme organizuoti jiems, – pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Brazlauskienės, tai padėjo išspręsti didžiules susisiekimo problemas. – Daug metų į Klaipėdos rajono centrą – Gargždus, Karklę – iš Klaipėdos nebuvo galima nuvažiuoti viešuoju transportu. Kol mes nebuvome pasirašę minėtos sutarties, šie regionai buvo atskirti. Dabar tokių problemų nebeliko."

Dviem savivaldybėms susitarti dėl subsidijų nebuvo labai sudėtinga. "Susitarti dėl subsidijų, kompensacijų galima, svarbu, kad būtų noras. Dabar mes iš "Klaipėdos keleivinio transporto" gauname sąskaitas ir jas apmokame. Kiek esame skolingi vežėjams, apskaičiuoja įmonė", – pasakojo V.Brazlauskienė.

Skirtingai nei Kauno rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ateityje planuoja visiškai atsisakyti viešojo transporto organizavimo, šią funkciją perduodant Klaipėdos įmonei. "Tikimės, kad po kokių penkerių metų kaip operatorius mus 100 proc. aptarnaus "Klaipėdos keleivinis transportas" ir organizuos viešojo transporto maršrutus visomis Klaipėdos rajono kryptimis", – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė.

Nauda, kurios iš bilietų sistemų sujungimo gali tikėtis miestas, yra privačių automobilių, kasdien atvykstančių iš Kauno rajono, srauto mažėjimas.

Klaipėdiečiai noriai keliauja

Pasak "Klaipėdos keleivinio transporto" direktoriaus Gintaro Nėniškio, dviejų savivaldybių finansuojamais maršrutais autobusai pradėjo važiuoti praėjus beveik metams nuo bendradarbiavimo sutarties pasirašymo: "Reikėjo nustatyti tarifus, skelbti konkursus ir parinkti vežėjus. Viskas prasidėjo nuo dviejų bendrai finansuojamų maršrutų, dabar jų turime šešis kartus daugiau. Tai pavyko padaryti ne per vieną dieną: žmonės pavažiavo, pamatė, kad patogu – keleivių skaičius auga, ir maršrutų nuostoliai stipriai sumažėjo. Aišku, kompensacijų dalis išaugo, nes didelė dalis keleivių perka lengvatinius bilietus."

Pašnekovo žodžiais, faktas, kad keleivių skaičius auga, rodo, kad teikiama paslauga yra patogi žmonėms. Per metus "Klaipėdos keleivinis transportas" paprastai perima po vieną Klaipėdos rajono maršrutą. "Perimdami maršrutą, mes atitinkamai turime gauti ir pinigus už jį, nes važiavimas užmiestyje visada nuostolingas. Esame pasirašę susitarimą dėl bendro bilieto, bendros finansavimo sistemos. Žmogui tai yra labai gerai: turėdamas vieną bilietą, jis gali važiuoti ir Klaipėdos mieste, ir rajone", – pasakojo G.Nėniškis.

Pasak "Klaipėdos keleivinio transporto" vadovo G.Nėniškio, jei miestas nori, kad mažiau žmonių privačiais automobiliais atvyktų iš užmiesčio, turi prisidėti prie bendrų viešojo transporto maršrutų išlaikymo.

Klaipėdoje, panašiai kaip Kaune, yra nustatytos vietos, iki kurių gali važiuoti kitų savivaldybių keleivinis transportas. "Klaipėdos keleivinio transporto" direktoriaus įsitikinimu, tai yra natūralu: "Žmonių, keliaujančių viešuoju transportu, poreikiai yra labai skirtingi. Todėl, jei padarysi, kad autobusas iš užmiesčio visada važiuos į patį miesto centrą, išeis taip, kad tą atkarpą mieste jis važiuos tuščias. Tie laikai, kai visi priemiestiniai autobusai atveždavo žmones į stotį, yra pasibaigę. Dabar mieste yra įvairūs persėdimo taškai, iki jų važiuoja greitieji miesto autobusai, ekologinis transportas, kuris keleivius veža toliau. Nėra sudėtinga padaryti, kad žmogus, išlipęs iš vieno autobuso, po dviejų trijų minučių persėstų į kitą. Didžiausia problema – jei žmogus, sėsdamas į kitą autobusą, vėl turi pirkti bilietą visa kaina." Šią problemą išsprendė bendri mėnesiniai bilietai Klaipėdos miesto ir dviejų savivaldybių kofinansuojamiems maršrutams.

Įmonės vadovas pripažino, kad kompensacijas už lengvatinius bilietus kofinansuojamuose maršrutuose nėra lengva apskaičiuoti, nes dažnai savivaldybės taiko skirtingas lengvatas.

"Klaipėdos keleivinis transportas" organizuoja ir vieną maršrutą, kofinansuojamą trijų savivaldybių."Tai iš viso yra aukštasis pilotažas. Tai yra Kretingos rajono maršrutas, kurį finansuoja ši savivaldybė ir Klaipėda bei Klaipėdos rajonas. Taip kooperuotis apsimoka: maršruto išlaidos padalijamos trims savivaldybėms, tai yra daug pigiau nei kiekvienai savivaldybei leidžiant po savo maršrutą. Juk keleivių skaičius išliktų panašus, vadinasi, ir pajamų dydis panašus, o sąnaudos būtų dvigubai didesnės", – ekonominę naudą aiškino klaipėdietis.

Miestas turi prisidėti

Pasak jo, suma, skirtingų savivaldybių mokėtina už nuostolingus maršrutus, apskaičiuojama labai paprastai: "Mes, "Klaipėdos keleivinis transportas", esame tik agentūra, organizuojanti keleivinį transportą. Atsižvelgdami į tam tikrus kokybinius reikalavimus, per konkursus parenkame mažiausią vežimo kainą siūlančius vežėjus, kuriems mokame už nuvažiuotą kilometrą. Buvo susitarta, kad tai, kiek kas turi prisidėti, apskaičiuosime labai paprastai – pagal nuvažiuotų kilometrų vienoje ar kitoje savivaldybėje skaičių. Kiek kilometrų važiuojama Klaipėdoje, Klaipėdos rajone ar Kretingos rajone, tokia dalimi savivaldybės ir prisideda prie maršruto finansavimo."

Kita problema – kaip apskaičiuoti, kiek kuri savivaldybė vežėjams skolinga už lengvatinių bilietų kompensacijas? Anot G.Nėniškio, nustatyti, ar lengvatininkas yra miesto, ar rajono gyventojas, neįmanoma: "Dėl to kompensacijos už lengvatinius bilietų padalijimas tarp dviejų savivaldybių yra grynai susitarimo reikalas. Jei miestas nori, kad būtų bendra sistema su rajonu, kad mažiau žmonių privačiais automobiliais važiuotų iš užmiesčio, priemiesčių į miestą, turi tam tikrą kiekį pinigų pridėti prie bendrų maršrutų išlaikymo. Tai yra geriausias kompromisas, koks tik gali būti, nes nustatyti, ar viešuoju transportu važiuoja Klaipėdos miesto, rajono, Kretingos rajono ar Vilniaus gyventojas, yra neįmanoma. Savivaldybės turi susitarti, kaip sukurti bendrą sistemą ir ją išlaikyti, kaip padaryti, kad ji mažiau kainuotų."

Pašnekovo teigimu, to siekiant labai svarbu sukurti gyventojams patogią paslaugą. Ją kuriant, mažiausiai turėtų būti galvojama apie tai, kuris maršrutas kuriai savivaldybei priklauso. "Skirstymas į mano ir ne mano maršrutus yra atgyvenęs. Niekur Vakarų Europoje taip nebeskirstoma – galvojama apie tai, kaip padaryti žmonėms patogiau ir geriau, kad jie naudotųsi paslauga. Ten galvojama, kad priemiestiniai maršrutai nėra vien miesto arba vien rajono maršrutai, – G.Nėniškio žodžiais, Vakaruose jie dažniausiai suvokiami kaip vienos aglomeracijos maršrutai. – Juk kas iš to, jei miestas neleis, nesudarys sąlygų padaryti gerus maršrutus, tvarkaraščius ar tarifus. Tokiu atveju daugiau žmonių suvažiuos į miestą asmeniniais automobiliais ir kils su tuo susijusių problemų: užterštumas, spūstys, parkavimo vietų trūkumas. Iš kitos pusės, atsiranda darnaus judumo planai, ambicijos kurti ekologines arba nulinio transporto zonas."

Pasak klaipėdiečio, kad šios ambicijos taptų realybe, reikia sukurti gerą, patogią alternatyvą, kad žmonės iš asmeninio automobilio persėstų į kitą transporto priemonę.

Informuojama, kad gruodžio 31 d. organizuojamas renginys  Rotušės aikštėje, kurio pradžia 22.30 val., numatoma pabaiga 00.30 val. Naujųjų metų naktį važiuos 1-ojo Vaidoto g.–Islandijos pl., 5-ojo Petrašiūnai–Varnių g., 11-ojo Islandijos pl.–Kaniūkai, 15-ojo Partizanų g.–Centras maršrutų troleibusai.

Šventiniu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki sausio 1 d. visomis naktimis važiuos 13-ojo N, 14-ojo N ir 37-ojo N maršrutų autobusai.

Naktimis iš gruodžio 30 d. į 31 d., iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. autobusai važiuos pagal šeštadienio eismo tvarkaraštį.