„Kaip ir kiekvienais metais, turto deklaraciją teikia asmenys, kuriems tokia pareiga tenka pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą dėl einamų pareigų: politikai, valstybės tarnautojai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių, valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai, teisėjai, notarai ir kiti asmenys bei jų šeimų nariai“, – primena VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis.

Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (forma FR0001) būtina deklaruoti duomenis apie 2021 m. gruodžio 31 d. turėtą nekilnojamąjį, kitą registruojamą turtą, tam tikros vertės gautas ir suteiktas paskolas bei vertybinius popierius, pinigines lėšas, vertingus meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius. Šias deklaracijas asmenys ir jų šeimos nariai užpildo pagal turimus duomenis, bankų, kitų juridinių asmenų išduotas pažymas apie turimą piniginių lėšų sumą sąskaitose ir negrąžintų paskolų likutį.

Paprasčiausias būdas pateikti deklaraciją – per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Deklaravus turtą, jokių papildomų mokestinių prievolių neatsiranda. Patikrinus deklaracijų teisingumą, VMI įsipareigoja skelbtinų turto deklaracijų išrašų duomenis paskelbti viešai iki spalio 1 d.

Antradienį šiam Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktam projektui parlamentarai po pateikimo pritarė bendru sutarimu. Po svarstymo komitetuose į plenarinę salę Darbo kodekso pataisos sugrįš gruodžio 14 d.

Pristatydama  projektą parlamento vadovė sakė siekianti suteikti lankstesnes galimybes derinti įsipareigojimus šeimai ir karjerą.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai gyrė šią Seimo pirmininkės iniciatyvą, tačiau ji sulaukė priekaištų dėl to, kad naujas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik viešajam sektoriui. Parlamentarai kvietė nekurti takoskyros tarp viešojo sektoriaus ir privataus. Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai įžvelgė privilegijas viešajam sektoriui, todėl ragino, kad tai apimtų visą darbo rinką, visus darbuotojus.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad tai pirmasis žingsnis, pilotinis projektas, o jo taikymas privačiam sektoriui „tai ateities, diskusijų klausimas“.

„Tokio mechanizmo taikymas neturėtų tapti našta privačiam verslui“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.

Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

„Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Pasak jos, tam numatyti horizontalūs sprendimai, kurie „paveiks visą viešąjį sektorių“. Tai – iki 730 eurų didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris šiuo metu siekia 642 eurus.

Šiam pokyčiui numatoma skirti 30,8 mln. eurų. Mažų koeficientų padidinimui biudžete ketinama skirti 27,6 mln. eurų, o pareiginės algos baziniam dydžiui pakelti keturiais eurais – 86,1 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, taip pat bus įgyvendinami ir sektoriniai sprendimai, susiję su atlyginimu augimu.

Mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti kitais metais numatyta 129,6 mln., dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln., kultūros ir meno darbuotojų – 13,5 mln., socialinės srities darbuotojų – 11,2 mln.,  vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln., o medikų – 132 mln. eurų.