Kauno rajono TVIC direktorė Raminta Popovienė sakė, kad pandemijos laikotarpiu buvo itin populiarūs dviračių ir pėsčiųjų žygiai, iškylos ant vandens. Vis didesnį patrauklumą įgauna Mažasis pakaunės turizmo žiedas, dviračių takais ir vandeniu sujungiantis Kauno miestą su Kauno rajono kurortinės teritorijos miesteliais: Kačergine, Zapyškiu, Kulautuva.

Vasarą dideli krūviai teko dviem laivams: „Nevėžis“ perkėlė per Nemuną daugiau kaip 7 tūkst. dviratininkų, katamaranas „Zapyškis“ puikiai pasitarnavo pramoginėms iškyloms ir ekskursijoms.

Kauno rajonas – tai net 24 piliakalniai ir miškuose išlikusios partizanų žeminės, Jiesios kraštovaizdžio draustinis ir Kauno marių regioninis parkas, Kauno tvirtovės fortai ir Technikos paveldo muziejus Bernatoniuose. Zapyškis didžiuojasi Lietuvos bažnyčių motina Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia, Vilkija – Etninės kultūros muziejumi. Raudondvario dvare įsikūręs Menų inkubatorius.

Kauno rajonas, bendradarbiaudamas su Kauno miesto savivaldybe, tapo Europos kultūros sostine, todėl pakaunės miesteliuose vyks daug įvairių renginių. Nemune ties Zapyškiu atsiras įdomus kraštovaizdžio dizaino objektas – sena žemkasė pavirs plaukiojančia kultūros renginių aikštele.

Neabejojama, kad didžiulio dėmesio sulauks ir Domeikavos seniūnijoje plėtojamas didžiausias Baltijos šalyse vandenlenčių parkas „Vanduo Marse“, kiti objektai.

Raudondvario dvaras rudenį taps vieta, kurioje vyks baigiamasis Europos kultūros sostinės renginys.

„Nuo pandemijos kone skaudžiausiai kentėjo turizmo sektorius – karantino metu keliautojams užvertos sienos, apribotas ir gyventojų judėjimas šalies viduje. Šiuo metu didžiausią potencialą turi vietinis turizmas, todėl norime padėti jam greičiau atsitiesti padidindami vietos turistų srautus – numatome finansuoti prieš pandemiją pradėtus viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros projektus,  inovatyvias skaitmenines turizmo paslaugas ir jų rinkodarą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija dalį Vyriausybės rezervo lėšų ketina skirti iki COVID-19 pradėtiems viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros projektams užbaigti bei pritaikyti juos pasikeitusioms aplinkybėms – užtikrinti išaugusių saugumo ir sveikatos standartų atitikimą, skatinti prisidėti prie darnios plėtros tikslų įgyvendinimo.

Šiuo metu didžiausią potencialą turi vietinis turizmas, todėl norime padėti jam greičiau atsitiesti.

Kitą dalį lėšų planuojama panaudoti vietinio turizmo paslaugų teikėjų inovatyviems ir skaitmeniniams vietinio turizmo produktams ir paslaugoms kurti, juos patraukliai pristatyti visuomenei. Tai galės būti nauji interaktyvūs maršrutai ir informacijos apie turistinius objektus pateikimo būdai, virtualūs paslaugų pristatymai,  vaizdo turai, audiogidai ir pan. Taip pat lėšos bus naudojamos šių produktų ir paslaugų reklamos ir rinkodaros priemonių kūrimui ir sklaidai, siekiant paskatinti vietos gyventojus dažniau ir drąsiau keliauti po Lietuvą.

Dėl konkrečių paramos priemonių ir skiriamo finansavimo dydžio Ekonomikos ir inovacijų ministerija apsispręs artimiausiu metu.

2020 m. dėl COVID-19 pandemijos ir kelionių apribojimų turistų skaičius Lietuvoje nukrito į 2012 metų lygį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,2 mln. turistų, iš jų užsieniečių – 505,6 tūkst., arba 73,4 proc. mažiau nei 2019 m.

Na, į užpustytą nei šį, nei kitą miestelį atvažiuoti nepavyks dėl karantino judėjimo suvaržymų, tačiau žiedams skleidžiantis, ko gero, vėl leisimės keliais ir keleliais po Lietuvą. Rankiosime spyglius iš širdies: kas prisiglausdami prie gimtinės šaknų, kas atrasdami dar nematytą savo šalį, kas tiesiog ieškodami poilsio atgaivos.

Praėjusią pandeminę vasarą ne vien Lietuvos pajūris auksinėmis raidėmis įrašė į istoriją – keliavimo po šalį pikas net ir atokiausiems kampeliams leido pasijusti gyvais. Vietinio turizmo atsigavimas buvo kur kas spartesnis, nei baimintasi pirmojo karantino metu, o tuo besidžiaugiant žadėta labiau suprasti mūsų poreikius ir galimybes.

Deja, geros intencijos išgaruoja pakvipus geram uždarbiui. Atvažiuojate ilsėtis prie ežerų? Tuomet – klokite pinigus kaip už Nicą su skrydžiu! Keliaujate po Lietuvą? Negana pagalvės mokesčio, mokėkite dar ir už įvažiavimą. Anykščiai ką tik pasiūlė tokį mokestį ir svarsto jį įsivesti. Užsimiršo vietinės savivaldos atstovai, kad čia – ne sostinės Senamiesčio reikalai... Net Venecija, išties dūstanti nuo turistų, atidėjo įvažiavimo mokestį iki 2021-ųjų pabaigos, o štai Nida, jau ir taip tapusi prabangos kurortu, per pandemiją įvažiavimo mokestį gerokai padidino.

Tik kai sugrįžus galimybei skraidyti visi išsilakstys po turkijas ir egiptus, kad netektų kiekvienam įvažiuojančiam automobiliui raudono kilimo patiesti... Nors mes – ne japonai, kurie iš valdžios gauna solidžias subsidijas kelionėms po šalį, iš savo sutaupytų pinigėlių vis tiek važiuosime, nakvosime, turistausime, poilsiausime – tik nepridėkite mums spyglių į batus. Antraip pakaks įspirtukių išlėkti pigesnių ir šiltesnių atostogų svetur.

Nepabūgo karščio

Šeštadienio vidudienis. Istorinės Prezidentūros kiemelyje trypčiojęs keliolikos smalsuolių būrelis, kaip netrukus paaiškėjo, laukė gidės Dalios ir jos laiko mašinos, turėjusios perkelti į tarpukario Kauną, prie vynu, šampanu, netikru zuikiu, sviestiniais tortais ir kitais skanėstais nukrautų stalų. Ne vienas kalbintas girdėjo, kad to meto prezidentas Antanas Smetona su žmona, dvasininkai, karininkai ir kiti aukštuomenės atstovai mėgo linksmintis, tačiau norėjo apie tai sužinoti dar daugiau. 

„Panašu, kad laukia įdomus pasakojimas“, – į krepšelį įsimetusi šalto vandens buteliuką kaunietė Kristina buvo pasirengusi dviejų valandų trukmės kelionei karštu miesto asfaltu.

Dažniau ekskursijose dalyvauja vyresni žmonės, o jie daug ką prisimena, turi ką papasakoti.

„Linksmybės tarpukario Kaune“ – ne pirmoji moters ekskursija ir nors savęs nedrįso vadinti nuolatine dalyve, suskaičiavo bemaž penkias pažintines keliones, kurias pristato turizmo ir tarptautinės rinkodaros agentūra „Kaunas IN“. Jau po kelių akimirkų prie būrelio prisijungusi gidė Dalia Leonavičienė tikino, kad kiekvieno tokio susitikimo metu vyksta savotiški mainai – pasidalijusi informacija, surinkta iš muziejų archyvų, įvairių knygų ir spaudos, iš ekskursijų dalyvių ji taip pat sužino daug įdomių dalykų.

„Dažniau ekskursijose dalyvauja vyresni žmonės, o jie daug ką prisimena, turi ką papasakoti. Arba perduoda istorijas, kurias jiems kažkada pasakojo jų tėvai ar seneliai“, – taip, anot gidės, turistus po miestą vedžiojančios nuo 1988-ųjų, susilipdo naujos istorijos ir dar turiningesnės ekskursijos.

Domisi ne tik kauniečiai

Keliolika miestiečių į grupę subūrusi šeštadienio ekskursija – viena iš daugelio, kurias „Kaunas IN“ komanda siūlo vietiniams ir miesto svečiams. Tiesa, šią vasarą sąvoka „svečias“ kur kas labiau ribota – uždarius sienas užsienio turistai buvo priversti atšaukti suplanuotas keliones į Lietuvą.

Tačiau tai nereiškia, kad pasibaigus karantinui gidai ir toliau liko sėdėti be darbo. Dar prieš metus kalbėję angliškai, prancūziškai, vokiškai ar rusiškai, šią vasarą ekskursijų vedliai prabilo lietuvių kalba, o apie Kauną jau trečią mėnesį pasakoja atvykėliams iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ar kitų Lietuvos miestų. Jiems paruošti keli standartiniai paketai, kurių esą pilnai pakanka pirmai pažinčiai su Kaunu. Svečiai aplanko Senamiestį, Naujamiestį, dirsteli į tarpukario architektūros perlus, kitus istorinius paminklus, susipažįsta su gatvės menu.

Šiemet skersai ir išilgai išmaišę Lietuvą, į Kauną atsigręžė ir patys vietiniai. Tik jiems norisi daugiau nei Pažaislio vienuolyno ansamblio istorijos ar Senamiesčio gatvės. Kauniečius domina atskirų rajonų istorijos, pasakojimai apie konkrečias asmenybes.

Ieško aukso vidurio

„Vietinis turizmas – aktyvumo pike. Tikrai jaučiame susidomėjimą ir iš pačių kauniečių, ir iš kitų Lietuvos miestų turistų. Gavę leidimą organizuoti ekskursijas pajutome užklausų antplūdį, o kai paleidome reguliarias ekskursijas, vietos iš karto užsipildė. Žmonės išsiilgę veiklos, keliavimo ir pažinimo“, – turizmo ir tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė džiaugėsi atgyjančiu turizmo verslu ir vylėsi, kad artimiausiu metu situacija išliks stabili arba keisis gidų naudai.

Žmonės išsiilgę veiklos, keliavimo ir pažinimo.

Nuo kovo mėnesio iki pat vasaros pradžios po miesto gatves klaidžioję sapnuose, jie esą pasiilgo ir ekskursijų, ir turistų šurmulio užnugaryje.

Karantinas, anot pašnekovės, programos ypatingai nepakoregavo. Tam tikrų pokyčių esą būna kasmet – vienų ekskursijų atsisakoma, o jų vietą užima naujos arba grįžta senosios. Taip nutiko ir su pažintine ekskursija „Černobylis. Kaunas“. Po užklausų srauto, rugpjūčio viduryje Černobylio maršrutas grįžta. Išbandžiusių pastarąjį, laukia begalė kitų ekskursijų. Svarbiausia, pasak I.Pažereckaitės-Kalėdienės, nesnausti ir jau dabar rezervuoti laikus. Bene aktualiausia tai turėtų būti didesnėms šeimoms ar bičiulių kompanijoms. Pavienius asmenis esą galima prišlieti prie jau sudarytų grupių. Kai žmonių daugiau, gali kilti keblumų.

„Turime reguliuoti žmonių srautus, – dabartinė situacija, „Kaunas IN“ vadovės teigimu, diktuoja ir daugiau sąlygų. – Į kai kurias ekskursijas pažvelgėme iš kito kampo. Daugiau vaikščiojame lauke, mažiau užeiname į pastatų vidų. Ieškome aukso vidurio.“ 

„Keliauk Lietuvoje“ dabar skiria didelį dėmesį vietiniam turizmui Lietuvoje. Aš nesu tikra, ar šalies institucija turėtų būti siejama su vietiniu turizmu. Pakanka, kad vietiniu turizmu rūpinasi savivaldybės, pritraukdamos turistą. Dėmesys turėtų būti nukreiptas į šalies reklamą užsienyje“, – Eltai sakė Ž. Gavelienė.

„Kai pinigų yra mažai, tuos pinigus reikia koncentruoti ten, kur jų labiausiai reikia. Šiandien tikrai nereikia koncentruoti jų į vietinį turizmą, ir taip lietuviai po Lietuvą keliauja, savivaldybėse gali surasti informaciją, moka ieškoti internete. Mano siūlymas – nesiblaškyti Ekonomikos ministerijai su vietiniu turizmu ir nukreipti viską į atvykstamąjį turizmą“, – pridūrė Lietuvos turizmo rūmų vadovė.

Ji sakė neturinti pakankamai informacijos apie trečiadienį pristatytas priemones – kas trečios nakvynės kompensavimą į Lietuvą atvykstantiems turistams ir priemonę medikams, suteikiant jiems po 200 eurų kuponą atostogoms Lietuvoje nuo rudens. Tačiau Ž. Gavelienė sakė abejojanti, ar ruduo yra geriausias metas medikams keliauti.

„Viskas, kas skatintų turizmą, tikrai prisidėtų (prie turizmo sektoriaus atsigavimo – ELTA), tik reikėtų įvertinti, ar ruduo yra geriausias metas medikui keliauti. Nes turbūt visi medikai turi šeimas, grįžta rudeniui su vaikais į mokyklas ir ruduo yra tas periodas, kai daug jėgų skiriama ne poilsiui, o darbui“, – sakė Ž. Gavelienė.

Ji taip pat sakė abejojanti, ar per artimiausias kelias savaites bus pradėtos dalyti lengvatinės paskolos, kuriomis būtų atsiskaitoma su vartotojais. 

„Per dvi savaites tikrai nebus pradėta dalyti, mes šiandien turime 10 dieną, tai 22 antrą dieną, tikėtina, kad tik priemonė bus paskelbta. Vartotojai, kurie atsisako vykti į keliones, tai vargu ar gaus kažką šį mėnesį. Bet ta priemonė tikrai yra reikalinga ir, tikėtina, kad kuo anksčiau ji būtų išdalyta, tuo daugiau vartotojai jas išleistų Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – sakė Ž. Gavelienė.

Kaip trečiadienį sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nuo kitos savaitės kelionių organizatoriai galės kreiptis į „Invegą“ dėl individualių garantijų suteikimo.

„Vakar buvo priimtas valstybės skolos įstatymas Seime, kuris sudarys teisines galimybes teikti garantijas kelionių organizatoriams. Iki kitos savaitės planuojame suderinti šias priemones su Europos Komisija. Tai reiškia, kad garantijos kelionių organizatoriams galėtų būti teikiamos kitą savaitę, o paskolos – dar kitą savaitę“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID–19 pandemijos.

Tai parodė Turizmo departamento atliktas pirmasis tokio pobūdžio vietinio turizmo tyrimas.

Kelionių Lietuvoje metu vietiniai turistai vidutiniškai užsiima 3 skirtingomis veiklomis. Dažniausia ir pagrindinė - ramus poilsis gamtoje, ypač prie vandens telkinio (57 proc.). Taip pat itin svarbi apžvalgos bokštų ir pažintinių takų, kitų gamtos objektų (49 proc.) paieška, pilių, dvarų, muziejų, kitų kultūros objektų lankymas (42 proc.).

„Galbūt dažniau kalbame apie tai, kokie mums svarbūs yra užsienio turistai. Tačiau vietiniai turistai sudaro pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Pavyzdžiui, per pirmus devynis šių metų mėnesius po Lietuvą iš viso keliavo 2,6 mln. turistų - iš jų 1,4 mln. užsieniečių ir net 1,2 mln. lietuvių (47 proc. rinkos). Šiemet bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavusių vietinių turistų pagausėjo net 128 tūkst. (12 proc.)“, - teigia Turizmo departamento Vietinio turizmo tyrimo vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Keliaudami po Lietuvą vietiniai turistai mėgsta ragauti, atrasti naujus skonius - ieško kavinių, restoranų (35 proc.). Kitos veiklos: aktyvus turizmas (žygiai pėsčiomis, dviračiais), kultūros renginiai, kt.

Net 94 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti kelionėmis po savo šalį.

Didžioji dauguma respondentų keliaudami apsistoja viešbučiuose, svečių namuose, sveikatinimo įstaigose, kaimo turizmo sodybose, kempinguose. Kiti renkasi privatų būstą ar nakvoja pas gimines, draugus. Apgyvendinimą internetu užsako 77 proc. respondentų, tačiau stipri išlieka ir rekomendacijų įtaka.

„Būtent vietiniai turistai padeda augti regionams ir mažina sezoniškumą. Tad nors žinojome, kad lietuviai daug keliauja po Lietuvą, bet iki šiol nežinojome, kaip jie keliauja, dėl kokių priežasčių, su kuo jiems asocijuojasi kelionės po Lietuvą, kam ir kiek keliaudami jie išleidžia pinigų, ar lieka patenkinti po kelionės. Todėl šiemet pirmą kartą atlikome išsamų vietinio turizmo tyrimą. Kai kurie jo duomenys išties stulbinantys - iš tyrimo paaiškėjo, kad net 94 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti kelionėmis po savo šalį“, - pripažįsta Turizmo departamento Vietinio turizmo tyrimo vadovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Didžioji dauguma - 36 proc.- į keliones po šalį leidžiasi todėl, kad nori ją geriau pažinti, jiems čia įdomu, yra ką pamatyti, kas penktas (19 proc.) minėjo keliaujantis dėl Lietuvos grožio. 15 proc. vertina trumpus atstumus, greitą kelionę, likę - gamtą, pažįstamą kalbą. 12 proc. dalyvavusių apklausoje pažymėjo, kad kelionės po Lietuvą nėra brangios.

107 eurai - tiek vidutiniškai vienos kelionės metu išleidžia po šalį keliaujantis vienas Lietuvos gyventojas. Didžiausią išlaidų dalį (36 proc.) sudaro maistas - perkamas parduotuvėse arba kavinėse, panašiai tiek pat (32 proc.) - apgyvendinimas. Tuo tarpu transportas bei kitos išlaidos, pavyzdžiui, pirkiniams, muziejų bilietams ar pramogoms kelionių po Lietuvą metu sudaro mažesnę išlaidų dalį (atitinkamai 18 proc. ir 14 proc.).

Tyrimą Turizmo departamento užsakymu atliko KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.

Kaip informuoja Statistikos departamentas, kelionių į užsienį skaičius šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, padidėjo 10,9 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 393,9 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 14,9 proc. visų kelionių, arba 53,1 proc. daugiau nei 2017 metų pirmą ketvirtį.

Statistikoje taip pat akcentuojama, kad šįmet po užsienio šalis keliavęs turistai išleido 186,5 mln. eurų, arba 10,7 proc. daugiau nei pernai.

Minimu laikotarpiu asmeninės kelionės sudarė 74 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės - 26 proc. 2018 metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2017 metų tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos gyventojai į užsienį asmeniniais tikslais vyko 12,7 proc. daugiau, verslo reikalais - 6,2 proc. daugiau.

Kelionėje užsienyje šiais metais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 473 eurus, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,3 nakvynės, 2017 metais - atitinkamai 474 eurai ir 6,5 nakvynės.

Statistika rodo, kad pirmą ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Jungtinę Karalystę (43,3 tūkst., arba 11 proc. visų į užsienį keliavusių gyventojų), Baltarusiją (37,8 tūkst., arba 9,6 proc.), Lenkiją (30,2 tūkst., arba 7,7 proc.), Latviją (29,0 tūkst., arba 7,4 proc.), Vokietiją (23,5 tūkst., arba 6 proc.) ir Norvegiją (21,6 tūkst., arba 5,5 proc.).

Daugiau nei pusė (54,7 proc.) keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame sektoriuje, 42,9 proc. - viešbučiuose ir moteliuose.

Tuo metu gyventojų kelionių Lietuvoje šių metų pirmą ketvirtį išaugo 0,7 proc., o vienadienių išvykų skaičius padidėjo 5,8 proc.

Kaip nurodo Statistikos departamentas, šių metų pirmą ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,23 nakvynės (2017 metų pirmą ketvirtį - 2,26 nakvynės). Vienos kelionės metu keliautojas vidutiniškai išleido 63 eurus (2017 metų pirmą ketvirtį - 60 eurų). Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido laisvalaikiui, poilsiui nuosavame būste (24 eurus) bei draugų ir giminių lankymui (43 eurus), o daugiausia - sveikatinimui (193 eurus) bei apsipirkimui (114 eurų). Daugiausia su viena ir daugiau nakvynių keliavo asmenys iki 54 metų amžiaus, jie sudarė 71 proc. visų šių keliautojų.

Daugiausia (47 proc.) vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausiai (1 proc.) - apsipirkimą. Laisvalaikį, poilsį ir atostogas nurodė 26 proc. vietinių turistų, verslo reikalus - 13 proc., poilsio nuosavo būsto lankymą - 4 proc., sveikatinimą - 3 proc., kitus tikslus - 6 proc.

Keliaudami 45 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose (nameliuose), pas gimines ir draugus - 40 proc., sanatorijose ir reabilitacijos centruose - 5, nuosavame poilsio būste - 3, kitur - 7 proc.

Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis - juo keliavo 84 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 13 proc. turistų, traukiniu - 2, kita transporto priemone - 1 proc.

Daugiausia - po 22 proc. - vietinių turistų lankėsi Kauno ir Klaipėdos apskrityse, Vilniaus apskrityje lankėsi 20 proc. turistų, Alytaus - 15, Šiaulių - 8, Utenos - 7 proc. Ne tokios populiarios buvo Panevėžio ir Telšių (po 2 proc.) bei Tauragės ir Marijampolės (po 1 proc.) apskritys.

2018 metų pirmą ketvirtį beveik visi po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (61 proc.) ir gerai (38 proc.), 1 proc. - patenkinamai.

Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po savo šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (29 proc.), nepakankamas pajamas (23 proc.), nenorą keliauti (17 proc.), sveikatos problemas (11 proc.), šeiminius įsipareigojimus (5 proc.) bei kitas priežastis (15 proc.).

2018 metų pirmą ketvirtį Lietuvos gyventojai vyko į vienadienes keliones 4,3 karto dažniau nei į keliones su viena ir daugiau nakvynių. Iš vienadienių kelionių draugams ar giminėms lankyti buvo skirta 34 proc. kelionių, poilsiui ir laisvalaikiui - 29, verslo tikslams - 23, apsipirkti - 7, sveikatinimo tikslams - 3, poilsiui nuosavame būste ir kitiems tikslams - po 2 proc. Į vienadienes keliones vyko 49 proc. jaunesnių nei 45 metų amžiaus gyventojų. Vienadieniai keliautojai dažniausiai lankėsi Kauno (23 proc.), Vilniaus (19 proc.), Klaipėdos (13 proc.) ir Šiaulių (10 proc.) apskrityse, rečiau - Alytaus, Panevėžio bei Utenos (po 8 proc.), Tauragės ir Telšių (po 4 proc.), Marijampolės (3 proc.) apskrityse.

1. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai, kaip užsieniečiai

Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t. y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinio turizmo fenomenas

Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc.

Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.

3. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai

Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.

4. Lietuvių mėgstamiausi – Druskininkai ir Palanga 

Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.

5. Klaipėdos spurtas

Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje – Kaunas (+9,9 proc.), trečioje –Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiesčio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.

6. Turistų bumas Kauno rajone*

Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.). Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Iš viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.

(*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10 tūkst. turistų ir daugiau)

7. Naujas perlas – Tauragė

Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t. y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys – sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.

8. Kurortų lenktynės

Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė – 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.

9. Keliauk kitaip

Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugelyje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos: nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės. Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose – ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune – ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas – turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.

10. Karščiausios naujienos

Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje.

11. Laukiamiausi renginiai

Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“. Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.

Ne išimtis ir lietuviai – atostogoms dairėsi jei ne į užsienį, tai bent savoje šalyje ieškojo neatrastų vietų. Šiemet vietinis turizmo sektorius kviečia keliauti kitaip.

Pirmiausia – muzika. Bet taip prisistatantis Šiaulių rajonas, aišku, garsus Kryžių kalnu. Šį kasmet aplanko daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Gana gausiai pastaruoju metu – japonai.

„Labai didelį skaičių sudaro Azijos šalys, pirmauja vokiečiai, o, žinoma, lietuvių dalis taipogi yra labai didžiulė“, – sakė Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Lina Šukienė.

Vienų teigimu, kai nėra pinigų – Lietuva kaip tik. Kiti tvirtina atvirkščiai – pigiau užsienyje.

„Šiauliai yra pats saldžiausias Lietuvos miestas, taip buvo ir tarpukariu, visais laikais. Pats saldžiausias Lietuvos miestas. Turime šokolado muziejų ir fabriką, šiemet skaičiuojantį, bus 105 metai“, – kalbėjo šokolado muziejaus ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė.

Kiekvienas sako – jų rajonas, jų miestas, jų kaimas – unikalus ir gražiausias.

„Atvykę į Telšius jūs pamatysite nuostabų miestą, nuostabią Katedrą, nuvesime į rūsius, ateisite aplankyti net kunigų seminarijos. Galite užlipt į 5 aukštą ir matyt visus Telšius iš viršaus“, – kvietė kun. Ramūnas Norkus.

„Tiek maršrutais baidarėmis, plaukiojimas jachtomis ar pontoniniais laivais. Be abejo, daug sukurta maršrutų pėstiesiems. Ir šiemet yra naujovė – pirmasis Lietuvoj – susižymėjom Lazdijų rajone – tai piligrimų kelias“, – gyrėsi Laikinasis Lazdijų turizmo informacinio centro direktorius Žydrūnas Vasiliauskas.

Pernai pamatyti Lietuvos važiavo ir skrido beveik tiek pat žmonių, kiek čia gyventojų – daugiau nei 2 mln. Ūkio ministras tikisi, kad šiemet užsienio turistų dar milijonu padaugės.

Pernai buvo ir tikras vietinio turizmo bumas. Turizmo departamento teigimu, Lietuvą skersai išilgai išmaišė beveik milijonas lietuvių.

Žinoma, visi kalba apie kainas, aptarnavimą. Vienų teigimu, kai nėra pinigų – Lietuva kaip tik. Kiti tvirtina atvirkščiai – pigiau užsienyje. Bet dauguma ima sutarti, kad į įprastas keliones tampa sunku įtraukti vaikus – jiems dabar visko reikia itin interaktyvaus.

Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

1. Lietuvos gyventojai – pusė visos turizmo rinkos. Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo net 1,26 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,8 proc., Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinio turizmo proveržis. Vietinis turizmas per 2016 m. augo dešimtadaliu – net 10,2 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 116 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2015 m.

3. Daugiausia keliauja miestiečiai. Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – gyventojai.

4. Favoritai – Druskininkai ir Palanga. Palanga ir Druskininkai 2016 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų – Palangą aplankė 220 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.

5. Į kelionę – su šeima. Vidutiniškai kelionės po Lietuvą metu turistai apgyvendinimo įstaigose praleido 3 naktis. VTD duomenimis, į kelionę dažniausiai buvo leidžiamasi su šeima (36 proc.) ar draugais (31 proc.). Kas penktas vietinis turistas po Lietuvą keliavo su antrąja puse (23 proc.).

6. Daugiausia išlaidų – maistui. VTD duomenimis, trečdalis apklaustų vietinių turistų nurodė, kad vidutinės jų išlaidos vienos kelionės po Lietuvą metu siekė nuo 150 iki 300 eurų. Apie 60 proc. šių išlaidų turistai skyrė maistui.

7. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus. Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (49,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Tai yra vienu procentu daugiau nei 2015 metais.

8. Augantis Kaunas. Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune (+19,4 proc.), antroje vietoje Klaipėda (+10,7 proc.). Vilnius 2016 m. sulaukė daugiausia – 189 tūkst. vietinių turistų (+6 proc.).

9. Turistų bumas Kretingoje*. Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Kretingoje (+251 proc.)! (*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10 tūkst. turistų ir daugiau).

10. Didžiausios simpatijos – Birštonui. Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2016 m. pasižymėjo Birštonas (+21,5 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 10 proc.

11. Nišinis turizmas vis labiau populiarėja. Viena ryškiausių vietinio turizmo naujovių – nišinis turizmas. Pavyzdžiui, Pamario krašte ketinama sparčiau vystyti ornitologinį turizmą, Kaune didelio susidomėjimo sulaukia filmų turizmas (ekskursijos pagal kino juostą “Emilija iš Laisvės alėjos”). Jau nekalbant apie pagreitį visoje šalyje įgijusį gastroturizmą – regionuose organizuojamos teminės degustacijos, gaminimo edukacijos, atgaivinamas žydų, senovės lietuvninkų, dvarininkų ir panašus kulinarinis paveldas.

Informaciją pagal Statistikos departamento duomenis ir tyrimą “Lietuvos vietinio turizmo vertinimas” parengė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos; statistiniai 2015-2016 m. duomenys apima visas apgyvendinimo įstaigas, išskyrus kaimo turizmo sodybas.