Pusšimtis tvarkytojų

Nors orai labai permainingi, tačiau jie leido savanoriams kelias valandas iš širdies padirbėti VIII forto teritorijoje. Čia surengtoje talkoje dalyvavo apie 50 žmonių, dauguma jų – moksleiviai.

„Į talką atėjo daug moksleivių iš Milikonių gimnazijos. Ji yra visai netoli forto, tačiau ne visi mokiniai žinojo, kad čia toks yra, tad tikrai džiugu, kad jie atėjo, pamatė ir prisidėjo prie šios vietos gražinimo. Jaunimas dirbo tikrai nuoširdžiai“, – kalbėjo viena talkos organizatorių Evelina Šimkutė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šilainių sodų priežiūra

Talkos dalyviai pasiskirstė darbais. Vieni tvarkė Šilainių sodų lysves, kiti – iš krūmynų traukė žolėmis apaugusias padangas. Dar kitiems patikėtas kvapnus darbas – troškinio virimas. Būtent čia pagamintu patiekalu talkininkai mėgavosi po atliktų darbų.

„Štai vieni perkasa kompostą. Gaminant natūralias trąšas, mažiname atliekų kiekį. Į kompostinę patenka ir atliekos iš sodų, tačiau čia galima kompostuoti ir virtuvėje gaminant atlikusias atliekas. Tai, kas jau susikompostavo, dedame į lysves ir kitąmet čia užaugs nuostabūs dalykai“, – darbus vardijo E. Šimkutė.

VIII forte įkurtuose Šilainių soduose auga ir vaiskrūmiai, tad talkos dalyviai dėmesį skyrė ir jiems.

„Mūsų bendruomenėje yra garbaus amžiaus sodininkų, kuriems sunku patiems apgenėti medžių ar krūmų šakas, tačiau vaisiais mėgautis vis tiek jie nori. Todėl viena talkos dalyvių grupė rūpinasi būtent medeliais ir krūmais“, – dar vieną savanorių grupę apžvelgė talkos organizatorė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Daug senų šiukšlių

Šioje teritorijoje labai daug istorinės taršos, nes ilgą laiką fortas neturėjo aiškaus šeimininko, todėl buvo susidaręs įspūdis, kad čia galima atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis.

Viena talkininkų grupė pavadinta padangų medžiotojais. Jų užduotis – surasti kuo daugiau padangų ir jas nuridenti į surinkimo vietą. Dar kelios komandos VIII forto teritorijoje rinko šiukšles. Tiesa, dauguma jų jau seniai čia gulėjo, tad susimaišė su žemėmis, dalis jų apaugo samanomis, todėl ne visas atliekas galima tinkamai išrūšiuoti.

„Šioje teritorijoje labai daug istorinės taršos, nes ilgą laiką fortas neturėjo aiškaus šeimininko, todėl buvo susidaręs įspūdis, kad čia galima atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis. Mes fortą jau aštuntus metus tvarkome ir kas kartą pasirenkame vis skirtingą šlaitą. Ant jų per ilgą laiką yra prisikaupę įvairiausių šiukšlių. Randame ir padangų, ir senų televizorių, kurie čia palikti tikrai seniai. Aišku, pasitaiko ir naujai atvežtų padangų, tačiau daugiau vyrauja istorinės, jau apkerpėjusios šiukšlės“, – kalbėjo E. Šimkutė, pridūrusi, kad talkoje randamos ir šiuolaikinės šiukšlės, kurias palieka čia ateinantys žmonės.

Mums bekalbant keli moksleiviai iš krūmynų ištraukė neaiškios paskirties betoninius žiedus ir juos pradėjo ridenti per visą forto teritoriją iki surinkimo vietos.

„Mes bendradarbiaujame su Kauno tvirtovės parku. Po talkos surinktomis šiukšlėmis jie pasirūpins“, – kad surinktos atliekos neužsibus VIII forto prieigose, nurodė talkos organizatorė.

Tadas, Vytis ir Kęstutis – nardymo profesionalai, kurie tuo užsiima jau ne vieną dešimtmetį. Nardo jie ne bet kur, o apleistuose požemiuose, urvuose. Įdomių ir neatrastų vietų ieško visame pasaulyje. Šį kartą pasiruošimas vyko Kaune – apžiūrima įranga, apsivelkami kostiumai. Vyrai nėrė po apleistu VIII fortu, kuris dėl drenažo gedimo yra užlietas vandeniu.

Pirmojo pasaulinio karo metu XVIII forto įgula atsitraukdama susprogdino sandėliuose likusius šaudmenis, o sugriuvęs fortas iš esmės iki šių dienų po vandeniu likęs nepaliestas.

„Ten yra likęs generatorius, yra visa ta infrastruktūra, visi daiktai, kurie ten buvo sunaikinant fortą“, – pasakojo naras Tadas Zuzevičius.

„Gal kokie du metrai – negilu. Esmė ta, kad uždaros erdvės ir nėra kur iškilti – dėl to sudėtingesnis nėrimas“, – sakė naras Vytis Vilkas.

„Tamsa, erdvė, nesvarumo būklė, nepažįstamos vietos. Tai yra kažkokio kitokio pasaulio vaizdas“, – šnekėjo naras Kęstutis Paulikas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pastaruoju metu daugiausia nardoma apleistuose požemiuose, tačiau narai pasakojo, kad bene įspūdingiausi radiniai – Baltijos jūroje.

„Nuskendę laivai su savo istorijomis. Nuskendę ne kaip metalo laužas, bet kartais ir labai liūdnomis aplinkybėmis, su žmonėmis, kroviniais, daiktais. Baltijos jūra yra ta jūra, kurioje daugiausia nuskendusių laivų. Didžioji dalis kontribucijos – Antrasis pasaulinis karas, nes vyko intensyvių mūšių, bet yra ir senesnių laivų, ir medinių burlaivių“, – aiškino T. Zuzevičius.

Baltijos jūrą narai vadina „laivų kapinynu“.

Įspūdingi vaizdai po vandeniu filmuojami ne tik Lietuvoje – taip pat Vengrijoje, Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur.

Stop kadras

Narai sakė, kad dažniausiai koks reljefas ant viršaus, toks ir po vandeniu. Giliausia vieta, kokioje tekę nerti, – 108 metrai. Vienas iš narų sakė, kad įspūdį paliko Prancūzija.

„Kalnus plovė vanduo, išsiplovė tuneliai, urvai – ten teka povandeninė upė. Neriame į upę, o paskui gilyn į jūrą“, – prisiminė K. Paulikas.

Po vandeniu narai randa ne tik nuskendusių laivų. Štai Lenkijoje rasti ir vaiduokliais virtę automobiliai – rastas mikroautobusas ir lengvoji mašina. Narai sakė, kad toks nardymas yra ne tik pramoga, bet ir turi tikslą. Pavyzdžiui, fortai dokumentuojami.

„Bandysime dokumentuoti fortą fotografuojant keturiomis skirtingomis kameromis ir naudojant tam tikrus programinės įrangos sprendimus, kaip atkurti forto 3D modelį tik iš nuotraukų“, – tikino T. Zuzevičius.

Taip pat narai, tyrinėdami aplinką po vandeniu, švarina ir gamtą – iš vandens traukia įvairias šiukšles, padangas, kurios buvo sumestos žmonių.

Kas čia gyvena?

Penktadienio vakarą į Kauno tvirtovės VIII fortą, kuriame ir vyko edukacija, atginė būrį žmonių. Kol laukta sutemų, o su jomis ir drugelių, biologinės įvairovės specialistas, gamtininkas Tomas Pocius šilainiškiams padėjo susipažinti greta apskritai kokių vabzdžių gyvename. Taip prasidėjo renginys „Šilainių rūšių ralis: naktinių drugių stebėjimas“.

„Čia kažkas iš sparvų, gal aklys“, – įvertino T.Pocius vienos iš renginių dalyvių čia pat rastą egzempliorių. Mergaitė indelyje turėtą laimikį bandė fotografuoti – norėjo išbandyti ką tik parsisiųstą „iNAturalist“ programėlę. Joje mėgėjai ir profesionalai iš nuotraukų visiems norintiems padeda atpažinti, kokį augalą ar gyvūną aptiko.

„Jeigu pavyksta, arčiau pritrauk vaizdą – labai gražios jų akys“, – drąsino vieną T.Pocius, kol kiti vaikai nešė čia pat baloje rastus tritoniukus, kažkur greta užmatytus kolorado vabalus, amarus, kai kuriuos drugelius.

Vimdančios vaišės

Edukacinėje forto zonoje, į kurią patogiausia patekti nusileidus sutvarkytais laiptais ties Žaibo g. 26 namu, kabojo apšviesta paklodė – ekranas, ant kurio laukėme šviesos ir kvapų priviliotų drugelių.

„Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2 tūkst. drugelių rūšių. Tik apie 130 jų rūšių yra dieninės“, – vardijo T.Pocius. Tad jeigu naktimis miegame, matome tik nedidelę dalį drugelių įvairovės. Tiesa, naktiniai drugeliai – neišvaizdūs, pilkos spalvos, nes ryškios spalvos naktį neaktualios.

Kai kurie susirinkusieji nusistebėjo, kaip atskris drugeliai, jeigu keliame nemenką triukšmą. Ar neatbaidysim jų? Ne, drugelių labai prasta klausa, jie net neturi tam skirtų organų. Garsus, tiksliau jų keliamas vibracijas, jie jaučia sparnais.

Kaip drugeliams masalą T.Pocius buvo paruošęs ir „skanių“ vaišių. Sriuba iš sugedusių trešnių, paskaninta surūgusio arbūzo gabalėliais. Pauostyti išdrįsusių vaikų reakcija patvirtino – patiekalas drugeliams tikrai patiks. Mus vimdantis kvapas sparnuočius tik vilioja.

„Rūgstantis arbūzas labiausiai tinka drugeliams privilioti“, – žiniomis dalijosi gamtininkas. Tačiau drugeliai nespjauna ir į tiesiog cukraus sirupą.

Sūnui – vorai, mamai – kačiukas

„Atsargiai, čia daug šliužų“, – įsijautę į vabaliukų paieškas aplink zujo vaikai. Tarp jų ir kaunietės Donatos Barauskienės atžalos. 

„Atėjau dėl vaikų. Oi, ne, jie vabalų tikrai nebijo vabalų. Su vyru veisiam egzotinius gyvūnus, vaikai myli visokius padarėlius. Dukra augina gyvatę, sūnus – vorus, driežus, vyras veisia vėžlius, o aš noriu kačiuko“, – juokėsi moteris. 

Tą vakarą nenuobodžiavo nė vienas atėjęs. “Labiausiai patinka drugeliai“, – laisvą minutę nuo paieškų dėstė viena mergaitė, kai pasiteiravome, kuo ji labiausiai žavisi. Į fortą ji dažnai ateina su močiute. Ši čia turi sodą. „Ir vabaliukių paieškau, ir pavalgom, ir paravim“, – apie veiklą forte pasakojo jaunoji gamtininkė.

Jos mama pridūrė, kad abi su dukra bijo tik vorų ir skruzdėlių.

Renginio vakarą dalyviai sulaukė ievinės kandies, smailiasparnio šerdinuko, kelių sprindžių ir pirštasparnių rūšių, liucerninio siaurasparnio. Kitų dar laukiama, kol nustatys drugių ekspertai. Be drugių šviesa, o galbūt ir parūgusių vaisių kvapas, priviliojo blakių, žiedmusių, ichneumonidų ir, žinoma, uodų.

Išleis žemėlapį

“Čia yra pelėdgalvis drugelis. Jų Lietuvoje yra daugiausiai rūšių“, – įvertino dar vieno vaiko laimikį T.Pocius ir visus sukvietė prie vienoje iš iškeltų lysvių augančių kukurūzų.

„Žinot, kas yra tie tamsiai žali dalykėliai?“ – rodė į augalo žiedą gamtininkas. Amarai. Aplink juos – daugybė skruzdžių. „Jos saugo amarus nuo boružių. Amarai yra pagrindinis boružių maistas. Skruzdėms amarai yra kaip mums karvės – augina jas maistui. Amarai šlapinasi cukrumi, kuris skruzdėms labai patinka“, – pasakojo T.Pocius.  

Forte jį nustebino augalų, o kartu ir vabzdžių įvairovė. „Kai praėjusį kartą čia tyrinėjome gamtą, augalus, radome retų. Kai papasakojau rimtesniems gamtininkams, ką čia radau, nustebo: vidury miesto auga tokie augalai? Gali būti, kad ir drugiai bus įdomesni. Kokie drugiai gyvena, priklauso nuo augalų. Lervos priklausomai nuo rūšies minta tik tam tikrais augalais“, – kalbėjo žinovas.

Ši edukacija buvo Naktinių drugių savaitei skirtas renginys, kai dėl mokslinės naudos skatinama stebėti ir registruoti drugius į tam tikras duomenų bazes, pavyzdžiui iNaturalist, Project Noah, Encyclopedia of Life ir t.t.

Į jas surinkti duomenys prieinami viso pasaulio mokslininkams, kurie tyrinėja drugių paplitimą ir vystymąsi. Tai pat puiki edukacinė priemonė.

Iš VIII forte surinktos medžiagos organizatoriai „Šilainiai Project“, atstovaujami menininkės Evelinos Šimkutės, rudenį planuoja išleisti unikalų VIII forto biologinės įvairovės žemėlapį.

Daržai fortui – tik į naudą

Dar visai neseniai šis fortas, esantis pat daugiabučių, buvo užmirštas ir apleistas. Tiesa, tik ne sodininkauti ir daržininkauti mėgstančių vietinių. Dalis forto teritorijos jau daug metų yra paversta daržais ir sodais. Juos buvo užsimota panaikinti, nes veiklai paveldo objektuose yra taikomi dideli apribojimai.

„Labai džiaugiamės, kad pavyko išgelbėti daržus“, – sakė laikinai einantis Kauno tvirtovės parko vadovo pareigas Egidijus Bagdonas. Jo manymu, net ir tokia žemiška, palyginus su karyba ir istorija, veikla fortui tik į naudą.

„Visa veikla, kuri vyksta tvarkingai, tik padeda išsaugoti paveldą“, – kalbėjo E.Bagdonas, susirinkusiesiems prieš tai pasakojęs, kad VIII fortas tiems laikams buvo inovatyvus. Jame jau buvo įvesta elektra. Iki šių dienų yra išlikęs jo elektros generatorius. Tai pirmas fortas, kuris statytas ne tik iš plytų, bet pradėtas naudoti ir cementas, nors kitiems to meto pastatai kilo dar be betono.

Kareivinės įrengtos didžiulėje erdvėje po žeme. Jos jau sutvarkytos, rengiamas vienas kitas renginys. Tačiau dalį metų forto viduje turi būti ramu, nes jis yra teriologinis draustinis – jame žiemoja šikšnosparniai.

Dvi paras vykęs renginys truko nuo pietų iki vakaro. Juo susidomėję smalsuoliai tapo įvairių formatų dalimi: nuo jaukaus garsovaizdžio tyrinėjimo tuneliuose, rusenant žibalinei lempai, iki pasivaikščiojimų po tamsiausius forto kampus ar teritoriją apsupusius sodus.

Žibintuvėlis, šiltas megztinis ir patogi avalynė – tokį trumpą būtinų instrumentų sąrašą pateikė organizatoriai. Nepasimesti tamsoje, nesušalti ir užtikrintai žengti padėję daiktai nemokamų dirbtuvių dalyviams leido suprasti, kaip aplinka veikia garsą.

Būrio žmonių drauge sukurta muzika, transliuojama erdvėje, skleidžia atmosferą, kuriai atsispirti neįmanoma.

„Siekiu atrasti ryšį tarp garso, kūnų ir erdvės bei supažindinti su tuo kitus. Eksperimentams renkuosi neįprastas, retai lankomas vietas, nes jas norisi pagyvinti“, – aiškino iraniečių menininkė D. Jourabchi. Ji taip pat pažymėjo, kad akustiniai žaidimai padeda suvokti žmogaus padėtį gyvenamojoje aplinkoje.

Kūrybinių dirbtuvių metu vykdytos klausymosi užduotys, taikytos elektroninės garso išgavimo ir panaudojimo technikos. Dalyviai išmėgino garso perdirbimą, panaudoję įrašymo ir atkartojimo ciklus. Šių kūrybinių bandymų rezultatas – garsinė choreografija, rugpjūčio 19-osios vakarą VIII forto patalpoje pristatyta žiūrovams.

„Būrio žmonių drauge sukurta muzika, transliuojama erdvėje, skleidžia atmosferą, kuriai atsispirti neįmanoma“, – dvi dienas vykusio renginio kulminaciją apibūdino D. Jourabchi. Garso tyrinėtojos įsitikinimu, toks bendruomeninis menas yra atviriausia saviraiškos forma.

Kūrybines garso dirbtuves inicijavo kultūros platforma „Matters_“, kuri yra programos „Kaunas 2022“ dalis. Viena programos kuratorių Evelina Šimkutė teigė, jog Kaunas tampa vertas būti Europos kultūros sostine, tik įtraukiant visas miesto vietas. Pavyzdžiui, renginys VIII forte skatina atrasti Šilainių mikrorajoną.

„Kultūriniai renginiai turi įtraukti vietos bendruomenę, o dalyvius paversti lygiaverčiais kūrėjais. Garso dirbtuvės ištrynė ribą tarp elitinio meno ir kasdienės žaismingos kūrybos. Manau, reikia toliau skatinti būtent tokį bičiulišką bendradarbiavimą“, – mintimis dalijosi E. Šimkutė.

Akustiniai eksperimentai Kauno tvirtovės VIII forte – tik viena iš daugybės mieste vykstančių kūrybinių iniciatyvų. Programos „Kaunas 2022“ kuratorė žada daugiau renginių, kurių dalyviai patys galės užsiimti garsine ar kitokia saviraiška.

„Šiek tiek baisoka, bet įdomu“, – šnabždėjo viena lankytoja, žengdama drėgnu ir gličiu forto požemių grindiniu. Požemiuose pasitiko dviejų generatorių ūžesys ir atsivėrė ilgi koridoriai, užlieti paslaptingų prožektorių šviesų, čia pat kuriamos muzikos garsų.

Viena renginio organizatorių Evelina Šimkutė atskleidė, kad šis projektas gimė žiūrint praėjusių metų sumanymo nuotraukas. Šviesų, garsų ir vaizdų kūrėjai iš Norvegijos, Prancūzijos, Australijos, Lietuvos, pamatę šio forto erdves, galima sakyti, įsiprašė čia įgyvendinti jų projektą.

„Ėmiau aiškinti, kad mes dirbame visuomeniniais pagrindais ir neturime jokio finansavimo, bet jie prašė tik leisti, o viskuo žadėjo pasirūpinti patys“, – džiaugėsi E.Šimkutė.

Be to, organizatoriai siekė pristatyti Šilainių gyventojams tai, kas yra visai jų pašonėje.

„Šilainiškiai atranda erdves, kuriose gali vykti patys netikėčiausi dalykai. Atėjo žmonės, kurie jau daug metų gyvena netoliese ir nežinojo apie šią unikalią vietą“, – tęsė E.Šimkutė.

Beveik 5 ha plote Šilainiuose esantis fortas unikalus tuo, kad jis yra po žeme. Po žeme, be langų buvo įkurtos ir kareivinės, kuriose kareiviai gyveno ir miegojo. Dalis forto – po vandeniu, todėl ten mėgsta nardyti narai.

„Siekiame apleistas vietas pritaikyti naudojimui, renginiams, menininkų projektams įgyvendinti“, – sakė viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“ direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Jurkša. 

Šią įtvirtinimų dalį buvo nuspręsta pastatyti 1891 metais, jau po pagrindinio Kauno tvirtovės projekto įvykdymo. Šis įtvirtinimų projektas Rusijos imperijoje buvo pripažintas drąsiu, bet nepraktišku, todėl tokio tipo fortas buvo pirmas ir paskutinis.

"Šilainiuose atsirado entuziastų, šiemet VIII fortas buvo smarkiai sutvarkytas, įkurta įgula, todėl pagal mūsų tradicijas tame forte mes surengiame ir sezono atidarymą, ir uždarymą", – teigė asociacijos Kauno tvirtovė" štabo viršininkas Ovidijus Jurkša.

Oficialioje šventės programoje išsirikiavo asociacijos įgulų nariai, buvo keliama vėliava.

Vėliava buvo įteikta ir neseniai susibūrusiai Gričiupyje įrengto VI forto įgulai.

"Kaune jau sutvarkyti daug metų buvę apleisti I, III, IV, šiek tiek – V fortai. Džiaugiamės, kad atsirado entuziastų ir įsikūrė įgula VI forte, – džiūgavo Ovidijus, išskyręs III ir IV fortą. – Jie kol kas labiausiai sutvarkyti. Bene įdomiausias savo išplanavimu – IV fortas, kuriame yra likę ir unikalūs karo inžinieriaus Lichačiovo pakilimo mechanizmai."

Įdomus ir VIII fortas – beveik 5 ha plotas Šilainiuose.

"Unikalus tuo, kad šis fortas – po žeme, – pastebėjo O.Jurkša. – Po žeme, be langų buvo įkurtos ir kareivinės, kuriose kareiviai gyveno ir miegojo. Tačiau dar XIX amžiaus pabaigoje jie jau turėjo generatorių! Beje, dalis forto po vandeniu, todėl ten mėgsta nardyti narai, kurie ir gali pamatyti senąjį generatorių."

1889–1890 metais statytame forte buvo naudojamas ir betonas. Taisyklingos simetrinės plano struktūros, penkiakampio formos, orientuotos į vakarus.

"Tačiau pastebėjus, kad prie Kumpių kaimo ant kalvų pastačius pabūklus, fortas atsiveria kaip ant delno ir jį galima sunaikinti, jis prarado strateginę poziciją, nes ginti tą dalį Kauno buvo skubiai pastatytas IX fortas", – pasakojo Ovidijus.

Sezono uždarymo šventėje susirinkę įgulų nariai bei svečiai paniro į forto tunelius ir pamatė ne tik išvalytų buvusių kareivinių, bet ir kaponieriaus vietą.

Kaponierius – akmeninis ar betoninis skliautuotas fortifikacinis pastatas sausame tvirtovės griovyje, iš kurio patrankomis ir šaulių ugnimi apšaudomi į griovį prasiveržę priešai.

"Čia į abi puses buvo įrengtos patrankos", – rodydamas angas aiškino O.Jurkša.

Įėjimą į tunelį "saugojo" garsiojo Pauliaus fon Hindenburgo "statula" iš kartono.

Paulius buvo vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietijos) Reichsprezidentas, kuris 1933 m. Hitlerį paskyrė Reichskancleriu.

"Jį vėliau Hitleris ir nuvertė, o Hinderburgo štabas Kaune buvo įsikūręs komendanto rūmuose Gedimino gatvėje", – istorijas žinias žarstė Ovidijus.

Šeštadienį 50 metrų ilgio VIII forto tuneliai neskendėjo tamsoje: šventės proga menininkai surengė šviesos, garso ir spalvų instaliacijų programą.

"Kauno tvirtovė" komandai padėjo Šilainiuose gyvenanti menininkė Evelina Šimkutė, kuri dar subūrė kelis menininkus.

Mėnesį Vilniuje gyvenantis inžinierius technologas meksikietis Roberto Becerra forto garsų dažnius transformavo į spalvas, Liucija Dervinytė į forto tunelius perkėlė tekstilės kūrinius, architektas dailininkas Jonas Lukšė pristatė parodą "Kauno tvirtovė piešiniuose", O.Jurkša dar pristatė unikalų dviračių taką po Kauno fortus, o visi savanoriai galėjo pasukti rankeną ir tunelyje užkaukė perspėjanti sirena.

Šiame forte šį pavasarį buvo sukviesta talka. Tuomet iš istorinės vietos prieigų išgabenta daug įvairiausių šiukšlių. Tačiau šeštadienį visuomenininkai vėl kibo į darbus. Apsiginklavę įvairiais įrankiais pradėjo valyti šlaitus.

„Pasirūpinome įrankiais, pirštinėmis, užkandžiais. Labai džiugu, kad šį kartą prie forto talkos labai daug prisidėjo rėmėjai. Taip pat nemažai ir šiaip kauniečių prisijungė prie iniciatyvos, manau, kad kokia penkiasdešimt žmonių tikrai yra. Tai tampa visuomenei svarbu ir praktiškai visuose fortuose atsiranda žmonių, kurie prisideda, kad istorija būtų išsaugota“, - kalbėjo Kauno tvirtovės regioninis parko direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Jurkša.

Fortų entuziastas tikino, kad šeštadienio talkos sąraše – sutvarkyti užnugario kareivinių apsaugos griovį ir kaponierių, kuris yra pagrindinis šio forto objektas. „Vienas gražiausių objektų, tokia betoninė dalis, vadinama cepelinu, užgožta krūmynų ir šabakštynų, tad savanoriai nuo Pryšmančių gatvės keliauja į centrą. Manau, kad daug padarysime, nes esame darbais pasiskirstę ir sparčiai judame pirmyn“, - pridūrė O.Jurkša.

„Manau, kad reikia auklėti jaunimą, kad prisidėtų prie visuomeninių veiklų ir padėtų tvarkyti savo miestą bei saugotų istoriją. Aš pati esu istorikė, tad tai jau man įaugę į kraują, nes tik padėdami vieni kitiems galime kurti Lietuvą“, - sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokytoja Sandra Gautytė, kartu atsivedusi dešimtokus.

Talkoje dalyvavo ir Kauno tarybos narys Rimantas Mikaitis. Jis džiaugėsi, kad šį kartą talkoje dalyvauja ir profesionalai, kurie moka elgtis su technika. „Čia turi būti nuolatinė prieiga ir būtų pritaikyta visuomenės poreikiams. Nenorime, kad ši vieta būtų išgertuvių vieta. Norisi, kad čia kauniečiai galėtų laisvai ateiti ir pasivaikščioti. Be to, tikimės, kad tvarka įkvėps kitus, nes kai pavasarį išvežėme šiukšles, per vasarą jų nepadaugėjo, apaugo tik žolės“, - sakė Šaulių sąjungai priklausantis politikas.

Talkos organizatoriai informavo, jog spalio 15-ąją VIII forte planuojama surengti asociacijos „Kauno tvirtovė“ sezono uždarymą, todėl tikisi spėti sutvarkyti prieigas. Taip pat kviečia kauniečius dalyvauti šventėje bei kartu prisidėti prie istorinių vietų išsaugojimo idėjų.

Aplinkosaugininkai mano, kad šalia VIII forto gyvenantys privačių namų savininkai – didžiausi jo aplinkos šiukšlintojai. Tai patvirtina specialaus patikrinimo metu rastų šiukšlių turinys.

Nei paskirties, nei šeimininko

"Gyvenu prie VIII forto, Šilainiuose, nuosavame name. Vieta nuošali, rami, bet bėda ta, kad tuo nuošalumu piktnaudžiauja nevalos, kiekvieną pavasarį VIII forto prieigose išauginantys kalnus šiukšlių. Be to, šio forto teritorijoje gyventojai ne tik šiukšlina, bet ir daržininkauja. Pristatė šiltnamių, įvairių pašiūrių, o aplinkui, grioviuose – kalnai šiukšlių, nes nematyti jokių šiukšlių konteinerių. Įdomu, kam priklauso šis objektas – VIII fortas ir jo teritorija?" – klausė šilainiškiai savo laiške, iliustravę jį daugybės šiukšlių nuotraukomis.

VIII fortas yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Žemės sklypas aplink fortą nesuformuotas, tad žemė yra valstybinė, todėl ją prižiūrėti ir tvarkyti turi savivaldybė. Anot Lietuvos kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovo Svaigedo Stoškaus, minėta teritorija dabar yra seniūnijos "daržas". S.Stoškus įsitikinęs – kol fortas neturės funkcijos ir normalaus savininko, tol minėta padėtis dėl šiukšlių ir tvarkos iš esmės nesikeis.

Forto teritorijoje – daržai

Šilainių seniūnija gan operatyviai sureagavo į redakcijos persiųstą skaitytojų laišką ir jų nuotraukas – šiukšlynus aptvarkė. Kaip pranešė skaitytojai, sutvarkė ne visus arba vėl atsirado naujų. Tad drauge su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vadovu Eugenijumi Vainalavičiumi žurnalistai nuvyko pažiūrėti, kaip po seniūnijos švarinimo atrodo VIII forto teritorija ir jo prieigos.

Šiukšlių aptikta mažiau, nei tikėtasi. Aplinkinių gyventojų dirbama fortų teritorijoje esanti žemė atrodė tvarkinga. Anot E.Vainalavičiaus, jei ne šie daržininkai, fortas jau seniai būtų paskendęs neįžengiamuose brūzgynuose.

Žinoma, padėtis dar pagerėtų, jei visų fortų teritorijos būtų pritaikytos visuomenės poreikiams.

Trūksta lankstaus požiūrio

E.Vainalavičiaus nuomone, jei seniūnija patikrintų sąrašą privačių namų savininkų, sudariusių sutartis su "Kauno švara", tai greitai išsiaiškintų, kas jų nesudarė. Greičiausiai būtent jie – paslaptingų forto prieigų ir kraštutinių gatvių pakraščių šiukšlintojų dauguma. Mat sunku įtarti daugiabučių namų gyventojus, kad neštų pelenus už Šalnos ir Žaibo g. sankirtos. Taip pat greičiausiai ne pastarieji suvilko medžių šakas ir žolę prie individualių namų apsuptos Sedos ir Pryšmančių g. sankirtos.

Pasak E.Vainalavičiaus, reikėtų lanksčiau organizuoti senuosiuose gyvenamųjų namų kvartaluose atliekų rinkimą, kantriau ir efektyvesnėmis priemonėmis raginti gyventojus keisti blogus įpročius. "Nuolat teršiamoms vietoms reikia ypatingo dėmesio, išsamios tose vietovėse gyvenančių atliekų turėtojų registro analizės, nes neteisinga kasmet eikvoti didžiulius miesto biudžeto pinigus dėl kelių aplinkos teršėjų elgesio", – įsitikinęs E.Vainalavičius.

Komentaras

Radeta Savickienė
Kauno miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja

Jeigu visi miesto gyventojai laikytųsi Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, panašių problemų nekiltų. Tenka apgailestauti, kad kai kurie kauniečiai, puoselėjantys vien savo teritoriją, įvairias atliekas – senus baldus, santechnikos gaminius, statybines atliekas, automobilių padangas ir pan. – išverčia tiesiog už tvoros ar šalia sklypo esančiuose šlaituose. Minėtas atliekas galima nemokamai nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Arčiausia čia minimai teritorijai – Raudondvario pl. 155D, už bendrovės "Lituanica" pastato. Aikštelė nedirba sekmadienį ir pirmadienį, tel.: 8 682 55 782, 8 682 55 780. Taip pat galima įvairias atliekas vežti į aikštelę, esančią Kuršių g. 9E, tel. 8 673 15 855.

Žaliąsias atliekas gyventojai gali kompostuoti savo valdose įrengtose kompostavimo dėžėse arba nuvežti į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, esančią Nemajūnų g. 15A, tel. 8 683 03 786, arba sudaryti sutartį su atliekų tvarkytoju dėl šių atliekų išvežimo. Noriu padėkoti kauniečiams, kuriems nėra tas pats, kokioje aplinkoje jie gyvena, kurie informuoja seniūnijas apie šiukšlintojus, pateikdami nuotraukas arba filmuotą medžiagą. Tik bendromis visų pastangomis pasieksime, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų saugi ir tvarkinga.