„Kviečiu partijos kolegas diskusijai apie partijos ateitį, nes nediskutuojant niekur nenukeliausime“, – Eltai komentavo „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas, klausiamas, ar svarsto trauktis iš Darbo partijos gretų.

„Noriu pirmiau pakelti partiją diskusijai – kad viskas, kas vyksta, nebūtų kaip natūralus dalykas. (...) Jeigu ta diskusija neįvyks – žinoma, visokiausių minčių yra, aš to neslepiu“, – teigė jis.

V. Fiodorovo bendražygis ir „darbiečių“ sąrašo vedlys į EP Valentinas Bukauskas taip pat aiškiai neįvardijo, ką galvoja apie ateitį Darbo partijoje. Jis antrino frakcijos seniūnui, sakydamas, jog šiuo metu partijos nariai turėtų skirti dėmesį vidinėms diskusijoms.

„Kas bus su manimi? Aš nežinau, aš esu žmogus. Šiandien kalbu, ką galvoju“, – Eltai sakė V. Bukauskas.

Visgi, jis neslėpė, kad I. Kačinskaitės-Urbonienės sprendimas palikti Darbo partiją jam buvo netikėtas. Nors apie tai, jog neplanuoja tolimesnės politinės karjeros I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbėjo ir anksčiau, V. Bukauskas tikina prašęs kolegės nestabdyti narystės tol, kol nėra pasibaigusi ši Seimo kadencija.

Kas bus su manimi? Aš nežinau, aš esu žmogus. Šiandien kalbu, ką galvoju.

„Jeigu tai nėra būtina – tai galima atlikti gražiai, baigus kadenciją“, – aiškino Seimo narys.

I. Kačinskaitės-Urbonienės pasitraukimas buvo staigmena ir „darbietei“ Vaidai Giraitytei-Juškevičienei. Tačiau kitaip nei frakcijos bendražygė, ji narystės partijoje stabdyti neketina.

„Apie tokius scenarijus nesvarstau, nebent nebeliks darinio, kuriame būti. Apie tai tikrai nesvarstau“, – sakė V. Giraitytė-Juškevičienė.

„Ievos sprendimas nedalyvauti politikoje ir kituose rinkimuose mums buvo žinomas seniai, bet jos sprendimas trauktis iš partijos gal kiek nustebino. Tai nebuvo išsakyta partijos taryboje“, – pastebėjo parlamentarė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę posėdžiavusi Darbo partijos taryba nusprendė nesitraukti iš EP rinkimų. Visgi, po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. Jo vietą rinkiminiame sąraše į EP užėmė Seimo narys V. Bukauskas.

Tačiau tokiems sprendimams pritarė ne visi „darbiečiai“ – parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė pranešė pasitraukianti iš partijos. Seimo narė teigė, kad neturi planų sieti savo karjeros su politine veikla. Be to, argumentavo politikė, išsiskyrė jos bei partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais. Ir nors partiją palieka, I. Kačinskaitė-Urbonienė ketina likti „darbiečių“ frakcijos Seime nare.

Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

„Darbiečiai“  siūlo leisti naudoti žymėtus gazolius ne tik žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius, bet ir visoje technikoje, kuri naudojama žemės ūkio veiklai.

„Pernai pavasarį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis leido žymėtą gazolį naudoti žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius. Įstatymo pakeitimo autoriai  visai nepagalvojo, ką tai reiškia, nes iš esmės žemės ūkio technika – tai yra traktoriai, kombainai ir viskas. Bet paimkime, pvz. sunkiasvorį vilkiką su didele priekaba, kuris tempia cukrinius runkelius į fabriką. Šitas darbas yra susijęs su žemės ūkiu, bet žaliojo kuro jam naudoti negalima. Ūkininkai naudoja keltuvus šienui, mėšlui kilnoti, sunkiasvorių vilkikų pakrovimui, bet irgi negali panaudoti žaliojo kuro, nes tai nėra žemės ūkio technika. Tai yra klaida, kurią reikia ištaisyti“, – Eltai sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Pasak jo, „darbiečiai“ pernai pavasarį vieningai balsavo prieš šias Akcizų įstatymo pataisas. V. Fiodorovas apgailestauja, kad valdantieji suprato padarę klaidą tik po to, kai ūkininkai ėmėsi radikalių priemonių.

Anot „darbiečių“, Akcizų įstatymo  pataisos, kartu su kitais žemdirbiams aktualiais projektais, galėtų būti svarstomos neeilinės Seimo sesijos metu, kurią inicijuoja opozicija.

Šiuo metu Akcizų įstatyme nustatyta, jog gazoliai, skirti naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, gali būti naudojami tik žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose.

Šią savaitę Vilniuje į protestą susirinkę ūkininkai reikalavo grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką.

„Vietoj jo į tarybą ateina Vytautas Grigas“, – per posėdį sakė VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė.

Savivaldos mandato iki šiol jau atsisakė beveik šimtas į savivaldybių tarybas išrinktų politikų, apie pusę mandatų VRK panaikino praėjusią savaitę.

Didžioji dalis patekusiųjų į tarybas vietos politikų mandatų atsisakė dėl einamų nesuderinamų pareigų.

Pagal Rinkimų kodeksą, savivaldybių tarybų nariais negali būti Seimo nariai, europarlamentarai, Vyriausybės nariai, valstybės įstaigų vadovai, kurių veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, mero politinio pasitikėjimo tarnautojai, savivaldybės darbuotojai, savivaldybės įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai.

Išrinktas savivaldybės tarybos narys, nusprendęs neatsisakyti nesuderinamų pareigų, ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki pirmojo tarybos pirmojo posėdžio turi VRK pateikti pareiškimą dėl mandato atsisakymo.

Kovą per savivaldos rinkimus buvo išrinkti 1498 tarybos nariai ir 60 merų, tačiau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo antrasis rinkimų turas Visagine bus kartojamas.

Rajono savivaldybės vadovai puolė teisintis, kad praėjusiais metais du kartus kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuriai priklauso minėtas tiltas, kad būtų įvertinta šio tilto būklė. Tačiau galutinių išvadų negavo, todėl tiltu ir toliau leido važiuoti lengvosioms, viešojo transporto ir transporto priemonėms, kurių masė ne didesnė kaip 20 t.

Susisiekimo ministras ir Kelių direkcijos vadovas telefonu tikina, kad paskutinis patikrinimas įvyko dar praėjusią savaitę, tikina, kad tiltu naudotis buvo galima, o šią griūtį greičiausiai lėmė sunkiasvorė transporto priemonė, kuri, nors ir draudžiamas eismas tokioms transporto priemonėms, galėjo važiuoti tiltu. Sudaryta darbo grupė, vyksta tyrimas... Tokie atsakymai nuo pat ryto.

Ne raštais yra sprendžiami klausimai, ne raštai žmones saugo nuo nelaimių ir ne raštai stato naujus tiltus.

Prisivažinėjom. Dar pasisekė, kad tiltas negriuvo labiau ir tuo metu juo nevažiavo automobiliai.

Pakartosiu tai, ką nuolat kartoju nuvykęs į savivaldybę: ne raštais yra sprendžiami klausimai, ne raštai žmones saugo nuo nelaimių ir ne raštai stato naujus tiltus.

Esu įsitikinęs, kad ir kas bus meru ateityje, jis privalo neatsitraukti nuo Susisiekimo ministerijos durų ir reikalauti, imtis spartesnių veiksmų, šio tilto atstatymui, nes akivaizdu, kad mandagus tonas raštuose neveikia. O ramus atsakymo laukimas priveda prie tokių dienų kaip ši. Tokia lyderystės stoka ne tik pražūtinga, bet ir nepateisinama.

Papildau po pokalbių su susisiekimo ministru, viceministru, Kelių direkcijos vadovu: šiuo metu vyksta tilto projektavimo darbai, pradėti metų pradžioje. Tempai netenkina, rytoj vyks susitikimas su projektuotojais. Konkursas darbams bus skelbiamas artimiausiu metu. Peržiūrimos miesto stebėjimo kameros, vykdomas tyrimas dėl įvykio.

„Aš apsisprendžiau ir esu pasirengęs. Gimiau ir užaugau Kėdainiuose, čia kartu su šeima gyvename, dirbame, čia auga ir mokosi mūsų vaikai. Mano gimtasis ir be galo mylimas kraštas, vienas nuostabiausių Lietuvoje, bet matau, kad jam atėjo laikas keistis – Kėdainiai turi sparčiau judėti į priekį. Esame kraštas, gyvenantis praeities laimėjimais, labai gražiu senamiesčiu, žinoma, tai nėra blogai, tačiau aplinkiniai rajonai demonstruoja kur kas didesnę pažangą, tai turi daryti ir Kėdainiai“, – rašo Kėdainiuose gyvenantis V.Fiodorovas.

Anot jo, didmiesčiai, kiti miestai nuvilioja daug žmonių, kurie mielai grįžtų, atvyktų ir liktų Kėdainiuose, jei miestas turėtų daugiau ambicijų ir įkvėpimo.

„Visa tai matau aš, mato ir mano artimieji, draugai, kolegos ir kiti kėdainiečiai, su kuriais daug laiko praleidžiu bendraudamas tiek Kėdainių mieste, tiek mūsų rajono miesteliuose. Jų tikėjimas, kad Kėdainiai gali kur kas daugiau nei dabar, man leido galutinai apsispręsti siekti Kėdainių rajono mero pareigų“, – teigia Seimo narys.

Kėdainių kraštą aš įsivaizduoju sėkmingą, augantį, atvirą inovatyviems sprendimams ir idėjoms, pildantį žmonių lūkesčius.

Pasak jo, labai svarbus rinkimų momentas – programa. „Ji turi apimti visus čia gyvenančius, dirbančius bei kuriančius žmones, ne tik miestą, bet ir visus krašto miestelius, visas įstaigas ir organizacijas, todėl didžiąją dalį savo rinkiminės programos patikėsiu kurti skirtingose srityse aktyviai veikiantiems krašto žmonėms, nes siekiant pokyčių svarbus kiekvieno indėlis. Tad kviečiu į savo komandą visus neabejingus Kėdainių kraštui žmones – siūlykite idėjas ir kartu spręskime, kokiu keliu žengs Kėdainių rajonas ateityje“, – ragina V.Fiodorovas.

Jis teigia, kad labai svarbu ir tai, kad idėjų trūkumas politiką Kėdainiuose pavertė ne proveržio ieškojimo, o tarpusavio santykių aiškinimosi, patyčių vieniems iš kitų vieta.

„Nuoširdžiai noriu, kad tai baigtųsi. Tikiuosi, kad šie pusė metų iki rinkimų nebus debatų vieniems apie kitus laikas, bet bus debatų apie idėjas Kėdainiams ir mūsų krašto žmonėms laikas.

Kėdainių kraštą aš įsivaizduoju sėkmingą, augantį, atvirą inovatyviems sprendimams ir idėjoms, pildantį žmonių lūkesčius. Tikiu tuo nuoširdžiai, todėl pasistengsiu per šiuos pusę metų Jums įrodyti, kad tai įmanoma. Tad kurkime jį tokį drauge!“ – rašo V.Fiodorovas.

„Jeigu gausite super gerą pasiūlymą įsigyti juodą „Kamado Club“ kepsninę be kojų ar „Stiga“ aukšto slėgio purkštuvą, duokit žinoti. Tokie tinginiai turi sėdėti ten, kur tokie veikėjai galų galiausiai ir atsiduria!“ – parašė Darbo partijos narys, kuris ateityje žada siekti Kėdainių rajono mero pareigų.

Politikas pasidalijo ir vagystės vaizdo įrašu.

Konservatorės teigimu, lyginant su pirmine dokumento versija, galutiniame susitarimo variante yra nemažai atsižvelgta į opozicijos pastabas – siekiant kompromiso sušvelninta ir retorika dėl Kinijos. Todėl Užsienio reikalų komiteto pirmininkė viliasi, kad susitarimo projektą partijoms pasirašyti pavyks per artimiausias kelias savaites.

Savo ruožtu opozicijos atstovai teigia, kad, nepaisant tam tikrų valdančiųjų kompromisų, galutinis susitarimo projektas dar kelia nemažai klausimų, ypač kalbant apie retoriką Kinijos atžvilgiu. Todėl politiniai oponentai įsitikinę, kad prie Lietuvos užsienio politikos susitarimo partijoms reikėtų sugrįžti tik rudenį.

L. L. Andrikienė: norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas per kelias savaites

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L.L. Andrikienė teigia, kad susitarimą dėl Lietuvos užsienio politikos rengusi darbo grupė savo darbą jau baigė. Pasak politikės, dabar laukiama parlamentinių partijų apsisprendimo, ar dokumentą pasirašyti. Tiesa, labai panašiai konservatorė kalbėjo ir gegužę, kai teigė, kad susitarimo projekto derinimas jau eina į pabaigą. Tačiau pasiekti galutinio sutarimo tuomet nepavyko dėl išsiskyrusių valdančiųjų ir opozicijos vertybinių nuostatų Kinijos atžvilgiu.

Parlamentarė akcentuoja, kad šiuo metu parengtame galutiniame susitarimo variante lyginant su pirminiu dokumento variantu yra padaryta nemažai kompromisų.

„Jeigu lygintume pirmus teksto variantus, su kuriais mes pradėjome dirbti ir tai, ką mes turime dabar, tai yra labai didelis skirtumas. Mes redagavome savo kalbėjimą ir tas variantas, kuris yra dabar, yra kompromisas, kurį pavyko pasiekti. Niekam nepavyko pasiekti maksimumo, bet tai yra normalu, tai yra susitarimas, kur tariasi devynių partijų atstovai“, – Eltai akcentavo L. L. Andrikienė.

Niekam nepavyko pasiekti maksimumo, bet tai yra normalu, tai yra susitarimas, kur tariasi devynių partijų atstovai.

Jos teigimu, buvo atsižvelgta ir į opozicijos pageidavimus susitarime sušvelninti griežtą pirminę retoriką Kinijos atžvilgiu. L. L. Andrikienė pabrėžia, kad parengtame projekte prie Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2022–2030 metais apsibrėžiama Lietuvos santykius su Kinija plėtoti ES kontekste.

Ir iš tiesų šiame projekte, kurį pavyko gauti Eltai, įtrauktas punktas apie santykių su Kinija plėtojimą ES kontekste, taip pat įtraukta nuostata gerbti „Vienos Kinijos“ politiką bei skatinti Kiniją gerbti jos pačios prisiimtą įsipareigojimą įgyvendinti principą „Viena Kinija“, dvi sistemos“.

„Pavyzdžiui, žodžiai „gerbti „Vienos Kinijos“ politiką buvo įrašyti primygtinai tai siūlant LVŽS partijai. Tai jeigu dar kas nors bandytų sakyti, kad neatsižvelgta į jų pasiūlymus, tai tikrai ramiai galiu sakyti – maksimaliai atsižvelgta į juos ir jie yra inkorporuoti į tekstą“, – atkreipė dėmesį komiteto pirmininkė.

Tačiau nepaisant kompromisinio punkto dėl „Vienos Kinijos“ politikos, Kinija dokumente ir toliau yra identifikuojama kaip autoritarinė valstybė.

„Rusijos karas prieš Ukrainą, agresyvėjančios Kinijos globalios ambicijos, stiprėjančios autoritarizmo tendencijos rodo, kad vyksta dviejų civilizacinių blokų susidūrimas – vienoje pusėje stovi Vakarų demokratijos su sąjungininkais, siekiančios išsaugoti globalų taisyklėmis, žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės viršenybe ir demokratiniu valdžios legitimumu grindžiamą pasaulį, kitoje pusėje – stipresniojo teise besiremiančios Rusija–Kinija“ , – rašoma susitarimo projekte.

L. L. Andrikienės teigimu, svarbiausia, kad, nepaisant kai kuriais atvejais išsiskiriančių partijų vertybinių pozicijų, kompromisinį projekto variantą pavyko suderinti.

„Man atrodo svarbu , kad mes sutarėme, jog pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas buvo, yra ir lieka geopolitinis Lietuvos saugumas. Antra, kad pagrindinis iššūkis mūsų šalies saugumui yra agresyvi autokratinė poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė A. Lukašenkos Baltarusija“, – sakė L. L. Andrikienė.

„Mes sutarėme, kad pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis yra autoritarinių valstybių, ypač Kinijos ir Rusijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulio tvarką, kuri yra grindžiama tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu. Manau, kad tai iš tikrųjų yra svarbu“, – paaiškino ir L. L. Andrikienė.

Visgi, komiteto pirmininkės teigimu, visiškai natūralu, kad aktyviau susitarimo rengime dalyvavusių partijų siūlymų galutiniame projekte daugiau nei tų, kurios į susitarimo rengimą žiūrėjo atsainiau. Susitarimo projekto rengimą koordinavusi Seimo narė viliasi, kad dokumentas pasirašytas bus jau per artimiausias savaites.

„Dabar šis tekstas visiems, kurie dirbo intensyviai ir konstruktyviai, atrodo priimtinas. (...) Aš labai tikėčiausi ir labai norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas artimiausiomis savaitėmis“, – vylėsi L. L. Andrikienė.

Opozicija mano, kad užsienio politikos susitarimą reikia atidėti iki rudens

Visgi opozicija kritiškai vertina L. L. Andrikienės optimistiškus lūkesčius dėl susitarimo pasirašymo per kelias savaites. Politinių oponentų teigimu, nors valdantieji rengdami susitarimo projektą ir padarė tam tikrų kompromisų, tačiau, pasak jų, dokumento dėl užsienio politikos tekstas vis dar nėra iki galo priimtinas. Dėl to Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymas turėtų būti nukeltas į rudenį.

„Aišku, yra tam tikri kompromisai padaryti formuluotėse, bet mes žinome, kad yra ir tarp eilučių daug dalykų parašyta. Tai kol kas, mano galva, tą susitarimą reikia apskritai atidėti iki rudens ir atitinkamai tuomet matyti ir aplinkybes visas, ir kaip vystosi dabartinė situacija apskritai su užsienio politika“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Jam antrino ir Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Kai kurie dalykai taip, buvo pataisyti, po ilgų diskusijų ir praktiškai po tris keturis kartus sugrįžimo prie klausimo valdantieji ėjo į kompromisą. Bet dokumentas jis dar nėra toks, kad ir kitos opozicinės frakcijos skubėtų pasirašyti“, – Eltai akcentavo V. Fiodorovas.

„Manau, kad realiausias variantas, bent jau iš mūsų pusės, kad mes galėtume galbūt tik rudenį grįžti prie šio klausimo, nes darbų, kuriuos reikia atlikti su tuo dokumentu, tikrai yra“, – pridūrė jis.

Darbo partijos atstovo teigimu, vis dar nemažai klausimų kelia susitarimo projekte esančios formuluotės dėl Kinijos ir Taivano klausimų.

„Norisi, kad tas dokumentas būtų pakankamai pragmatiškas ir tai, kad pagrindinis naudos gavėjas būtų Lietuvos gyventojas. Šiandien tame pačiame dokumente Kinijos, Taivano klausimas, jis ne visai atliepia Lietuvos gyventojų interesus ir labiau pateisina konservatorių padarytas klaidas negu kalba apie kažkokias perspektyvas Lietuvos gyventojų“, – teigė V. Fiodorovas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad jo vadovaujama partija nėra nusistačiusi prieš dokumento pasirašymą. Visgi, pasak jo, ar jo vadovaujama partija susitarimą pasirašys labai priklausys ir nuo bendros politinės situacijos.

„Sprendimai partijos valdyboje yra jau priimti, bet tai priklausys ne tik nuo teksto, bet ir nuo kitų bendrų aplinkybių, kurios yra susiklosčiusios, nuo santykio tarp pozicijos-opozicijos. Bet aš žiūriu optimistiškai“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Giedrius Surplys teigia, kad jo atstovaujama partija ir toliau laikosi savo apsisprendimo ir susitarimo projekto nepasirašys.

„Mes nedalyvavome, mus išstūmė iš to susitarimo, antras jo rengimo etapas, kai jau darbo grupė nebedirbo, buvo labai sporadiškas, Laimai Andrikienei atsirinkinėjant, su kuo ji nori derėtis, su kuo ji neketina derėtis, nes kai kurios opozicinės partijos irgi nebuvo pakviestos į jokias derybas“, – pažymėjo G. Surplys.

Politikas taip pat pabrėžia manąs, kad galutinis, pasak L. L. Andrikienės, kompromisinis susitarimo projektas yra dar blogesnis nei pirminis.

„Kalbant apie mūsų principines nuostatas, tai negalima prilyginti Kinijos Rusijai, kuri šiuo metu kariauja nežmonišką karą ne savo teritorijoje, užpuolusi savarankišką valstybę, negalima santykių su Taivanu padaryti vienu iš kertinių Lietuvos užsienio politikos tikslų ir dar įrašyti, kad mes vykdysime santykius su Taivanu strateginės partnerystės su JAV kontekste, kas, mano supratimu, tiesiog kelia klausimų, kiek Lietuva yra suvereni vykdydama savo užsienio politiką“, – sakė G. Surplys.

„Plius, turint omenyje, kad Lietuvos užsienio politika, ką mes matome ir pastarosiomis dienomis, savaitėmis, yra ir toliau vienasmenė, su niekuo nesiderinama, nesitariama, tai mes tiesiog nematome galimybės pasirašyti to susitarimo“, – taip pat pažymėjo jis.

„Tai yra vieno žmogaus partija. Kitas dalykas, V. Uspaskichas yra kaip signalas tam tikroms rinkėjų grupėms labai aiškus ir kai jo nebus, klausimas, ar jie išsirinks tokią asmenybę, kuri panašiai apeliuos“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

Jis priminė 2016 metų Seimo rinkimus, kuriuose Darbo partija taip pat dalyvavo be V. Uspaskicho ir daugiamandatėje apygardoje negavo nė vieno mandato.

„Aš matyčiau galimybę, kad jie toliau važiuoja, nyksta ir tampa užparlamentine partija kituose rinkimuose be V. Uspaskicho“, – sakė politologas.

Mykolo Romerio Vadybos ir politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė pastebėjo, kad Darbo partija paskutiniu metu ir taip negalėjo pasidžiaugti aukštais reitingais, o lyderio pasitraukimas situaciją gali dar labiau pabloginti.

„Partija ir šiaip yra prie dugno reitingų prasme, tai be V. Uspaskicho ji nuo to dugno taip aukščiau ir nepakils“, – prognozavo ji.

Partija ir šiaip yra prie dugno reitingų prasme, tai be V. Uspaskicho ji nuo to dugno taip aukščiau ir nepakils.

Gegužės 28 dieną „Lietuvos ryto“ skelbtais „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Darbo partiją rėmė 3,7 proc. respondentų. Žemesnis buvo tik valdančiosios Laisvės partijos reitingas.

Neatmeta galimo sugrįžimo

Apie pasitraukimą pranešęs V. Uspaskichas teigė norintis „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“, tačiau V. Urbonaitė pastebėjo, kad jokios asmenybės, kuri galėtų duoti tokį teigiamą impulsą, partijoje nėra.

Vis dėlto politologai atkreipė dėmesį, kad V. Uspaskichas iš pareigų pasitraukia ne pirmą kartą, todėl neatmetė galimybės, jog ateityje gali nuomonę pakeisti ir vėl sugrįžti į politinę areną.

„Nežinia, gal čia bus ir paskutinis kartas, bet iš ankstesnio elgesio gali tikėtis, kad čia dar nėra visiškai atsisveikinimo koncertas“, – pastebėjo M. Jastramskis.

V.Uspaskichas įkūrė Darbo partiją 2003 metais ir iki 2013 metų buvo jos pirmininkas, 2015 metais tapo garbės pirmininku.

Tų pačių metų gruodį jis pranešė partiją paliekantis. Tuo metu V. Uspaskichas buvo įtariamasis vadinamojoje Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. Vėliau teismas jį pripažino kaltu ir skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą.

2018 metais V. Uspaskichas vėl tapo „darbiečių“ pirmininku ir buvo perrinktas juo pernai spalį.

Abejotina politinė nauda

M. Jastramskis taip pat neatmetė galimybės, jog pirmininko pasitraukimas yra bandymas pelnyti partijai dėmesio, nes ji, Seime tęsiantis valdančiųjų ir opozicijos konfliktui, yra mažiau matoma.

„Šitame kontekste poros metų ir paskutinių savaičių, tame opozicijos boikote, Darbo partija išnyksta, jos visiškai nesimato viešojoje erdvėje“, – sakė jis.

R. Urbonaitė teigė, jog likus dar gana daug laiko iki rinkimų, dėmesys partijai nėra toks reikalingas, be to, besitęsianti įtampa parlamente žinią apie V. Uspaskicho pasitraukimą ganėtinai užgožė.

Ji teigė, kad neigiamos pasekmės partijai bus žymiai didesnės nei bet kokia galima tokio veiksmo nauda. Tai, pasak politologės, verčia svarstyti, jog V. Uspaskicho sprendimas iš tiesų gali būti padiktuotas asmeninių aplinkybių, o ne politinių išskaičiavimų.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.

Laikinuoju partijos pirmininku antradienio vakarą patvirtintas jos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Apie tai BNS po Darbo partijos prezidiumo posėdžio antradienį pranešė pats parlamentaras.

„Laikinuoju pirmininku patvirtino mane. Šauksime tarybą, visuotinį suvažiavimą poros mėnesių bėgyje. Tikslias datas artimiausiu metu turėsime“, – sakė V. Fiodorovas.

Partijos suvažiavime turėtų būti išrinktas naujas jos lyderis.

Apie pasitraukimą iš pirmininkų ir aktyvios politinės karjeros pabaigą anksčiau antradienį pranešęs V. Uspaskichas teigė norintis „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“.

V. Fiodorovas sakė, kad šis sprendimas buvo labai netikėtas.

V. Uspaskichas lieka aktyviu partijos nariu, atstovaus partijai Europos Parlamente.

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas su pertraukomis jai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą jis į pirmininko postą išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.