Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad tai įrodo, jog visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos.

„Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos. Rusija turi būti pripažinta tokia, kokia ji yra: tai – valstybė už tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų ribų“, – pirmadienį tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Esu įsitikinęs, kad eskalacinis elgesys turėtų sulaukti sankcijų“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė jau kreipusis dėl rezoliucijos, kuria bet koks Donbaso regiono, kaip integralios Ukrainos dalies, statuso keitimas niekada nebūtų pripažintas.

Anot parlamento vadovės, dabar būtina vieninga „demokratinių šalių parlamentų reakcija“.

„Po ką tik paskelbto Rusijos sprendimo dėl apsišaukėliškų „respublikų“ pripažinimo, būtina aiški ir vieninga demokratinių šalių parlamentų reakcija“, – feisbuke teigė V. Čmiltytė-Nielsen.

„Jau kreipiausi į Seimo užsienio reikalų komitetą dėl rezoliucijos, smerkiančios šį neteisėtą žingsnį, inicijavimo ir kreipsiuosi į kolegas, kitų šalių parlamentų pirmininkus, ragindama išreikšti vieningą ir principingą poziciją dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir atitinkamos reakcijos“, – rašė ji.

Šiandien yra esminis Vakarų išbandymas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Vakarai į šį Rusijos sprendimą turi atsakyti „pačiomis griežčiausiomis sankcijomis“ Rusijai.

„Šiandieninis Rusijos prezidento sprendimas yra šiurkščiausias Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo pažeidimas bei agresijos veiksmas. Rusija tai daro tuo metu, kai jos karinės pajėgos šiuo metu yra apsupę Ukrainą ir pasiruošusios pradėti karinę invaziją. Šiandien yra esminis Vakarų išbandymas. JAV ir ES vieningai turi atsakyti pačiomis griežčiausiomis sankcijomis Rusijos atžvilgiu“, – feisbuke pranešė parlamentaras.

„Jei ne, 2014 metais prasidėjusi agresija toliau tęsis ir tęsis sėkmingai, Ukraina toliau bus naikinama visomis priemonėmis, jos teritorija grobiama gabalais. Šiandien turime pripažinti ir tai, kad sankcijos įvestos po Krymo okupacijos ir aneksijos, Donbaso užgrobimo buvo visiškai neveiksmingos ir tai leido Rusijai tęsti savo agresiją prieš Ukrainą bei privedė prie šiandienos nusikalstamų sprendimų“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, tai parodė Rusijos valstybinė televizija.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos rytinėse Luhansko ir Donecko srityse įsitvirtinusių separatistų lyderiai paragino pripažinti jų suverenitetą.

Vakarų šalys ne kartą perspėjo Rusiją nepripažinti separatistų, nes toks žingsnis faktiškai palaidotų trapų taikos procesą Donbase.

„Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos. Rusija turi būti pripažinta tokia, kokia ji yra: tai – valstybė už tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų ribų“, – pirmadienį tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Esu įsitikinęs, kad eskalacinis elgesys turėtų sulaukti sankcijų“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsel taip pat tviteryje teigė ketinanti inicijuoti parlamento rezoliuciją, kuria bet koks Donbaso regiono, kaip integralios Ukrainos dalies, statuso keitimas niekada nebūtų pripažintas.

Esu įsitikinęs, kad eskalacinis elgesys turėtų sulaukti sankcijų.

„Toks neteisėtas veiksmas turėtų sulaukti stipriausio įmanomo atsako“, – rašė Lietuvos parlamento vadovė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, tai parodė Rusijos valstybinė televizija.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos rytinėse Luhansko ir Donecko srityse įsitvirtinusių separatistų lyderiai paragino pripažinti jų suverenitetą.

Vakarų šalys ne kartą perspėjo Rusiją nepripažinti separatistų, nes toks žingsnis faktiškai palaidotų trapų taikos procesą Donbase.

„Praeitais metais iškilmingai pažymėjome didvyriškų ir tragiškų įvykių trisdešimtmetį. Pažymėjome gal ne taip, kaip norėjome, nes šalį kaustė pandemija ir su ja susiję apribojimai. Deja, pandemija nepasitraukė iki šiolei. Prie koronaviruso iššūkių prisidėjo naujų grėsmių ir pavojų, taip pat ir globalių. Per pastaruosius metus situacija pasaulyje netapo stabilesnė, labiau prognozuojama, mažiau rizikinga. Tai suprasdami privalome išlikti budrūs ir tęsdami valstybingumo darbą neprarasti esminių orientyrų“, – sakė ji iškilmingame minėjime.

Kreipdamasi į Lietuvos laisvės gynėjus, Lietuvos žmones, parlamento vadovė sakė, kad Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, yra tarp reikšmingiausių Lietuvos datų, kalbančių apie valstybės, mūsų valstybingumo gynybą.

„Ją minėdami prisimename 1991-uosius, kai Lietuvos žmonės, patyrę brutalią agresiją ir pasijutę piliečiais, tikrąja to žodžio prasme savimi saugojo tuomet dar trapią valstybę. Tai, ką dabar turime, yra tik dėl anų dienų ryžto, drąsos ir pasiaukojimo. (....) Tuomet, Sausio 13-ąją, galėjo atrodyti, kad veikimas ribojasi aikšte, gatve ar pastatu, tačiau kiekvienas veiksmas turėjo ir platesnį kontekstą, tarptautinį atgarsį. Mus matė ne vien kaip besipriešinančius agresijai konkrečiose vietose, bet ir kaip galimą laisvojo pasaulio dalį. Tą istorinę galimybę sėkmingai išnaudojome“, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.

Apginti valstybę, paremtą liberalios demokratijos vertybėmis, – tik laisvų piliečių jėgoms. Būti piliečiu reiškia ginti savo valstybę.

Anot parlamento vadovės, veikdami lokaliai prisidėjome prie globalių permainų.

„Tai reikšminga patirtis, kuri šiandien vėl tampa aktuali. Patirtis, kai drąsus žodis, darnus veiksmas ir tvirtas motyvas gali bendraminčius sutelkti, partnerius – įkvėpti, o nedraugus – sustabdyti.  Tačiau tam reikia ne tik aiškių orientyrų, tvirtos pozicijos, bet ir santarvės tarp savų sienų“, – sakė parlamento vadovė.

Jos įsitikinimu, valstybę sukurti gali tik žmonės, pasijutę piliečiais. „Apginti valstybę, paremtą liberalios demokratijos vertybėmis, – tik laisvų piliečių jėgoms. Būti piliečiu reiškia ginti savo valstybę. Būkime! Su Laisvės gynėjų diena!“, – sveikino V. Čmilytė-Nielsen.

Beje, savo kalboje ji pažymėjo, kad kasmet Laisvės gynėjų dienos kontekstas yra vis kitoks, jis suteikia šiai datai skirtingo skambesio. Šį kartą Seimo pirmininkei teko nelengva užduotis – jos kalbą lydėjo nepasitenkinimo valdžia šūksniai, švilpimai.

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, vidurdienį prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, įvyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Šiemet pagrindinį Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginį dėl COVID-19 pandemijos nutarta surengti atviroje erdvėje, laikantis visų saugumo priemonių. Tradiciškai toks minėjimas vykdavo Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Minėjime, kuris prasidėjo Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, žodį tarė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė V. Čmilytėm-Nielsen ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Šiek tiek nustebino ši pozicija“, – „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pažymėdama, kad su „valstiečiu“ apie tokį jo balsavimą pačiai neteko pakalbėti.

„Paprastai tokias rezoliucijas ar pareiškimus užsienio politikos temomis mes Seime priimame vienbalsiai – dažniausiai bendru sutarimu. Tiesiog yra konsensusas užsienio politikos klausimais“, – sakė Seimo pirmininkė ir tarsi juokaudama retoriškai svarstė, kad galbūt „valstietis“ tikėjosi griežtesnio rezoliucijos teksto.

 „O kalbant apie Baltarusijos režimą, jo nusikaltimus... Nežinau Valiaus Ąžuolo argumentų, galbūt jam atrodė, kad pernelyg nuosaiku kažkas yra, galbūt norėjo, kad būtų stipriau...“, – sakė Seimo vadovė.

Pasak jos, Seime antradienį patvirtinta rezoliucija yra vienas iš daugelio žingsnių, reaguojant į A. Lukašenkos režimo žingsnį, kuriuo buvo sukelta grėsmė Lietuvos piliečiams.

„Tai yra vienas iš daugelio žingsnių. Tai yra apibendrinantis dokumentas. Dar pirmadienį, iškart po sekmadienio įvykių, buvo sukviesti įvairių komitetų posėdžiai, jie grynino pozicijas, rinko informaciją... Vakar rezoliucijoje atsidūrė konsoliduota pozicija – ji yra griežta, nevyniojanti žodžių į vatą. Iš esmės (sekmadienį – ELTA) buvo peržengta dar viena raudona linija. Tai Baltarusiją stumia į vos kelių valstybių pasaulyje glėbį, kurios leidžia net mąstyti apie tokį elgesį.

Parlamento rezoliucija yra prasminga šiame kontekste“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl precedento neturinčio A. Lukašenkos režimo akibrokšto, kai sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Graikijos į Lietuvą skridęs keleivinis lėktuvas. Rezoliucijoje šis incidentas įvardijamas kaip Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo aktas, į kurį Seimas ragina atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos valstybes nares.

Už rezoliucijos projektą balsavo 124 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o vienintelis susilaikęs parlamentaras buvo V. Ąžuolas. Pastarasis aiškino, kad jam esą kilo klausimų dėl teisinio dokumento pagrindo.

„Ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui? Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau. Tačiau aš taip pat – už labai atsakingai įvertintus tokio „paso“ gavimo kriterijus“, – trečiadienį feisbuke rašo parlamento vadovė.

Tuo metu kiti valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ragina skubinti Imuniteto paso įvedimą, o valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad diskusijos šiuo klausimu Vyriausybėje yra įsibėgėjusios.

Ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui?

Abejonės dėl neigiamo testo

V. Čmilytė-Nielsen teigia suprantanti  Izraelį, kur „žaliasis pasas” atsirado, kai buvo paskiepyta apie pusę žmonių abiem vakcinomis ir dar daugiau – pirmuoju skiepu. Anot jos, tokioje situacijoje „žaliasis pasas“ suveikė ir kaip paskatinimas skiepytis skeptikams.

„Aš suprantu, kad į kriterijus galima įtraukti ir tuos, kurie persirgo. Bent 3 mėn. jie turi imunitetą. Ir tai įrodyti nesunku. Bet kiek laiko tada galiotų imuniteto pasas tokiems žmonėms? Man, pavyzdžiui, antikūnų labai sumažėjo per 4 mėnesius po ligos. Tai po 5-6 mėn. kažin, ar aš būčiau saugi“, – svarsto V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sako taip pat abejojanti dėl „neigiamų testų“ kriterijaus tokiam pasui gauti.

„Kaip tai pavojinga, mes matome ir M.A.M.A istorijoje. Keturi infekuoti, nors, organizatorių teigimu, buvo visi testuojami ir į renginį įleidžiami tik su neigiamais testais“, – pažymi liberalų lyderė.

Ji taip pat kelia klausimus, kokiam laikui būtų išduodamas toks pasas ir „kodėl tie, kas persirgo turi būti pranašesni už tuos, kurie apsaugojo save nuo ligos?“

„Ir pabaigai – argi mes neturime skatinti skiepijimosi? O kam žmonėms skiepytis, jeigu jie gali imuniteto pasą turėti vien su neigiamu testu?“, – savo įrašą klausimais baigia Seimo pirmininkė.

Laisvės partija skubina

Kita valdančiosios koalicijos partnerė – Laisvės partijos frakcija antradienį po nuotolinio susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu pareiškė siūlanti nedelsiant rengtis imuniteto pasui ir jį įvesti.

„Laisvės frakcija siūlo nedelsiant įvesti imuniteto pasą ir su juo susijusius karantino ribojimų atlaisvinamus, sietinus ne tik su vakcinacija, bet ir su įgytu imunitetu persirgus ar neigiamu testo rezultatu“, – feisbuke parašė frakcijos narys, Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Valdančiųjų konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį Žinių radijui sakė, kad imuniteto paso klausimas jau senokai Vyriausybės darbotvarkėje, diskusijose dalyvauja ir Laisvės partijos ministrai.

„Procesas vyksta labai sparčiai ir, manau, Lietuva gali būti pirmūnė ir būtent tose techninėse priemonėse, kurios leistų žmonėms atverti tam tikras veiklas ateityje, priimant žmones kurie turi imunitetą“, – sakė G. Landsbergis.

Imuniteto paso įvedimą Lietuvoje palaiko ir Prezidentūra. Šalies vadovo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, imuniteto pasas padėtų suvaldyti pandeminę situaciją bei leistų svarstyti apie karantino atlaisvinimus.